kremlius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas per susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vienas kitam padovanojo šautuvus, ketvirtadienį pranešė Kremlius. V. Putinas „padovanojo [Kim Jong Unui] aukščiausios kokybės mūsų gamybos šautuvą.

Dėl ryšių su „Wagner“ atleistas buvęs Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vadas generolas Sergejus Surovikinas nuo šiol vadovaus Oro gynybos klausimų koordinavimo komitetui prie Nepriklausomų valstybių sandraugos gynybos ministrų tarybos. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas.

Tai, kad atsakomybė dėl Jevgenijaus Prigožino mirties tenka Kremliui leido suprasti Baltieji Rūmai, realiausia tokią versiją įvardija ir įvairių šalių politologai. Tačiau ir pats Vladimiras Putinas „pasistengė“ neišsklaidyti abejonių, kad tai buvo jo asmeninis kerštas buvusiam nepaklusniam liokajui. „Vis tik užmušė“ – tai buvo daugelio reakcija, kai tik sužinojo apie Jevgenijaus Progožino lėktuvo katastrofą.

Vladimiro Putino režimas skuba skelbti apie suklastotų „rinkimų“ sėkmę laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdamas nuslėpti nuo rusų savo kariuomenės pralaimėjimus mūšio lauke, per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį sakė ambasadorius Robertas Woodas, JAV alternatyvusis atstovas specialiesiems politiniams reikalams JT, pranešė „Ukrinform“. „Kremlius skuba suklastoti sėkmę rinkimuose, kad nuslėptų savo karinius nuostolius Ukrainoje nuo Rusijos žmonių“, – sakė jis ir pridūrė, kad...

Latvių dainininkė Laima Vaikulė viešai pasmerkė Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą. Pasak atlikėjos, ji neabejoja, kad karas ne tik turėtų, bet ilgainiui ir persikels į Rusijos teritoriją. „Kai prasidėjo karas, maniau, kad žmonės daug geresni ir gailestingesni. O man tai buvo didelis nusivylimas... Kodėl Rusija užpuolė Ukrainą? Naikinami žmonės, gyvūnai, gamta“, – interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė L. Vaikulė.

Rusija penktadienį įtraukė gerbiamą žurnalistą ir vieną iš Nobelio premijos laureatų Dmitrijų Muratovą į savo „užsienio agentų“ sąrašą – šią etiketę valdžios institucijos paprastai naudoja siekdama nutildyti kritikus. Šis žingsnis, nukreiptas prieš svarbaus Rusijos nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redaktorių, yra platesnio masto susidorojimo su gerbiamomis pilietinės visuomenės institucijomis, kuris paspartėjo Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, dalis.

Zaporižios srityje dirbantys ukrainiečių žvalgai nukenksmino penkias rusiškas minas, kurios kliudė TATENA misijai. Pažymima, kad minos buvo suderintame koridoriuje ir jų čia būti neturėjo.

„Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino laidotuvės vyko slapta, nes Kremlius siekia panaikinti bet kokį jo atminimą, „Freedom“ eteryje pareiškė rusų žurnalistas Igoris Jakovenko, rašo UNIAN. Rusijoje žuvęs buvęs privačios karinės bendrovės J. Prigožinas pirmadienį buvo palaidotas slapta Sankt Peterburge, dalyvaujant šeimos nariams ir artimiesiems. „Pagrindinė slaptumo užduotis – užkirsti kelią transliuoti. <...> Pagrindinė režimo užduotis šiandien yra ištrinti Prigožino atminimą.

Už „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirties gali stovėti Kremlius, sako Baltieji rūmai, rašo „Sky news“. „Visi žinome, kad Kremlius jau seniai žudo oponentus“, – sako Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre. Praėjusią savaitę įvyko lėktuvo avarija, kurios metu žuvo dešimt žmonių, tarp jų – J. Prigožinas ir keli artimiausios jo aplinkos žmonės. Avarijos aplinkybės paskatino įnirtingas spekuliacijas apie galimą nužudymą.

Parodomuoju susidorojimu – taip lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo „Wagner“ vadeiva ir jo dešinioji ranka Utkinas, vadina ekspertai. Ir prideda – vienas teroristas susprogdino kitą teroristą. tačiau „Wagner“ smogikams ir daliai rusų – Prigožinas didvyris. Tad „Wagner“ samdiniai rauda ir dega prie savo lyderio, o kiti atvirai net grasina Putinui – esą velnias per daug prisižaidė.

Vakarų šalių sprendimas į Ukrainą siųsti modernius naikintuvus F-16 kovai su Rusijos Federacija neprasprūdo pro ištikimiausių Kremliaus propagandistų akis. Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas savo pokalbių laidoje pagrasino branduoliniu smūgiu. Jis tikino, kad kiekvienas naikintuvo F-16 pakilimas Ukrainoje neva gali būti laikomas branduolinio karo pradžia.  „Jie apsisprendė dėl F-16. Suteikė leidimą šalims [juos] pristatyti.

Kremliaus įsteigti teismai Ukrainos rytiniuose regionuose nuteisė penkis ukrainiečių karius ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, pirmadienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas. „Teismas (Andrijų) Klementovyčių, (Arturą) Syvyckį ir (Ivaną) Melnykovyčių nuteisė po 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – sakoma Tyrimų komiteto išplatintame pareiškime.

Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmadienį paragino savo šalininkus atmesti Kremliaus remiamus kandidatus kitą mėnesį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose ir paragino rinkėjus laikytis naujos vadinamojo išmaniojo balsavimo taktikos. Rugsėjį vyks Maskvos mero ir įvairių regionų gubernatorių rinkimai, kuriuos opozicija laiko iš esmės klastojamais valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ naudai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariuomenės štabe pietiniame Rusijos mieste Rostove prie Dono susitiko su Maskvos puolimo Ukrainoje vadu, ankstyvą šeštadienio rytą pranešė Kremlius. Maskva nepateikė jokios informacijos apie tai, kada įvyko susitikimas, tačiau iš valstybinės žiniasklaidos paskelbtos filmuotos medžiagos matyti, kad jis vyko naktį. Rusų prezidentas susitiko su generolais po to, kai Jungtinės Valstijos patvirtino Nyderlandų ir Danijos naikintuvų F-16 perdavimą Kyjivui.

Ukrainoje teisiamas su Kremliaus režimu siejamas Maskvos patriarchato metropolitas Pavelas (Pavelas Lebedis, dėl savo pomėgio prabangai žiniasklaidoje vadinamas „Paša Mersedesu“) buvo paleistas iš arešto po to, kai „tikintieji sunešė“ jam 33,3 mln. grivinų (817 tūkst. eurų) siekiantį užstatą. Balandžio mėnesį „Pašai Mersedesui“ buvo skirtas namų areštas dėl įtarimų keliant priešiškumą tarp skirtingų konfesijų ir Rusijos agresijos Ukrainoje pateisinimo.

Pokalbiai dėl karo Ukrainoje pabaigos parodė, kad tarp Rusijos ir Kinijos padaugėjo nesutarimų karo klausimu, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje. Augantis nesutarimas karo užbaigimo klausimu tarp Kinijos ir Rusijos išryškėjo per rugpjūčio 5–6 dienomis Saudo Arabijos mieste Džidoje vykusias derybas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tvirtina, kad Ukraina juodojoje rinkoje pardavinėja žmogaus organus, rašo „Sky news“. Nuo karo pradžios M. Zacharova jau ne kartą šiurpino pasaulį savo fantazija ir įvairiais nepagrįstais kaltinimais. Taigi, kaip rašo minėtas leidinys, ir pastarieji M. Zacharovos žodžiai ne išimtis. Dabar ji tvirtina, kad Ukraina ima iš mūšio lauko atgabentų žmonių organus ir juos pardavinėja juodojoje rinkoje Europos ir NATO šalyse.

Buvusi Rusijos gimnastė, vadinama trijų Vladimiro Putino vaikų motinas Alina Kabajeva pastebėta Minske, kur lankėsi NVS šalių ritminės gimnastikos žaidynėse. Ritminės gimnastikos rūmuose Minske rugpjūčio 6-ąją apsilankiusi A. Kabajeva sėdėjo VIP svečių ložėje.

Nigeryje karinio perversmo rėmėjai į gatves išeina su Rusijos vėliavomis ir skanduoja Putino vardą. Vos per 3 metus jau septyniose Afrikos šalyse įvyko kariniai perversmai. Tai akivaizdus Rusijos įtakos regione rezultatas. Maskva savo įtaką Afrikoje plečia per propagandą, demokratijos menkinimą ir „Wagner“ grupuotę. Kadaise Putino sukurtos privačios kariaunos vadeiva jau siūlo savo paslaugas Nigerio karinei chuntai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vladimiras Putinas, kaip ir daugelis politikų, mėgsta išnaudoti „vaikų meilės“ reklamines kampanijas. Tačiau dažnai jis peržengia artumo ribas ir pasižymi itin familiariu elgesiu su visiškai nepažįstamais vaikais. Specialistų nuomone, toks jo elgesys Birželio 28-ąją Vladimiras Putinas pasirodė Dagestane. Ten jis pasivaikščiojo „tarp žmonių“ ir pabučiavo mergaitę, kuri tenorėjo su juo nusifotografuoti.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje atkreipia dėmesį į Rusijos generolo majoro Ivano Popovo atleidimą, galintį atspindėti daugelio karininkų nepasitenkinimą karine vadovybe. O šeštadienį karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė apie pastebėta didelę įvairių „Wagner“ karinės bendrovės koloną.

Jau kelis mėnesius viešojoje erdvėje sklando melagingos žinutės apie NATO viršūnių susitikimą. Nors dezinformacijos mastai dar nėra didžiuliai, ekspertai įspėja pasiruošti – renginio metu informacinių provokacijų daugės.  Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 95 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema.

Ilgametis Vladimiro Putino parankinis Dmitrijus Medvedevas plataus masto puolimo Ukrainoje metu tapo aršiausiu Kremliaus vanagu, nors ilgus metus buvo vadinamas „liberalu“. Pastaruosius metus iš buvusio šalies premjero ir prezidento galima išgirsti tik neapykantos Vakarams žodžius bei grasinimus branduoliniu susidorojimu, nors savo politinės veiklos pike jis buvo laikomas Rusijos ateities politiku.

Kruviną Kremliaus politiką aktyviai remiantis skandalingasis dainininkas Filipas Kirkorovas nusprendė keistis. Jis radikaliai pakeitė savo įvaizdį ir jau parodė rezultatus. Kaip paaiškėjo, Kirkorovas pakeitė šukuoseną – nusiskuto dažytus plaukus, palikdamas trumpą „ežiuką“. Be to, Kirkorovas galbūt nusprendė žengti naują žingsnį. Dainininkas užsiminė mąstantis apie plaukų persodinimą. Tokiai operacijai reikia visai nuskusti galvą.

Prieš kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakėlė du viršgarsinius branduolinius bombonešius Tu-160, dar kitaip vadinamus „Baltosiomis gulbėmis“. Tai yra Kremliaus bandymas įspėti Vakarus, rašo „Daily Mail“. Abu lėktuvai dalyvavo 12 valandų trukmės pratybų misijoje. Abi „Baltosios gulbės“ nuskrido daugiau kaip 5 600 mylių. Viršgarsinis lėktuvas yra toks, kuris gali skristi didesniu už garsą greičiu.

Rusijos žurnalistinių tyrimų centras „Dosjė“ paskelbė iki tol niekur nepublikuotas Vladimiro Putino traukinio vidaus nuotraukas. Asmeniniame šarvuotame Rusijos prezidento sąstate yra masažo ir kosmetologijos kabinetai, susirinkimų ir sporto salės. Specialų V. Putino traukinį prižiūri Rusijos geležinkelių inžinieriai ir dešimtys Federalinės saugumo tarnybos, kuri saugo aukščiausius šalies vadovus, agentų.

Rusija ketvirtadienį paskelbė uždaranti Suomijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčianti iš šalies devynis diplomatus, sakydama, kad šis žingsnis yra atsakas į tai, ką ji pavadino Helsinkio vykdoma konfrontacine antirusiška politika. Naujausia NATO narė Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, anksčiau šį mėnesį išsiuntė devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus už žvalgybinę veiklą.

Kremlius antradienį pareiškė esąs atviras deryboms dėl galimo apsikeitimo kaliniais, tarp kurių yra ir įkalintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas, tačiau pabrėžė, kad tokios derybos turi vykti ne viešai.

Vienas pagrindinių Rusijos propagandos mašinos veidų sekmadienį apkaltino privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną, kad šis, gavęs milijardus valstybės lėšų, išklydo iš kelio, po trumpo jo maišto formuojantis naujam Maskvos naratyvui. Praėjusį savaitgalį J. Prigožinas surengė neilgai trukusį sukilimą prieš aukščiausiąją Rusijos kariuomenės vadovybę, taip į itin nepatogią padėtį pastatydamas Kremlių.

Aršiausio visų laikų iššūkio Vladimirui Putinui per jo prezidentavimo 23 metus poveikis vis dar sklando ore. Maskvos elitas turi klausimų Kremliaus vadovui ir svarbiausias jų – ar Rusijos prezidentas bent akimirkai prarado šalies kontrolę, rašo „The Washington Post“.  Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vi...

Visų akys nukreiptos į Maskvą, bet niekas nežino, į ką žiūri Maskva. Ar bus ir daugiau sukilimų? Ar Vladimiras Putinas ims dar labiau siautėti Ukrainoje, kad atlygintų? Ar jo branduoliniai ginklai saugūs? Ar viskas kažkaip grįš į status quo laikus iki karo? Tokio pobūdžio klausimai pasipylė po nesėkmingo maišto Rusijoje, kai Wagnerio grupės samdiniai buvo vos kelios valandos iki Maskvos, bet paskutinę minutę apsisuko, klausia Politico.

Įtakingi Rusijos kariniai tinklaraštininkai suabejojo Maskvos atsaku į „Wagner“ maištą – dalis jų pasigedo griežtesnės šalies diktatoriaus Vladimiro Putino reakcijos. Praėjusią savaitę „Wagner“ pajėgų lyderis Jevgenijus Prigožinas sukėlė maištą Rusijoje ir grasino užpulti Maskvą. Nepaisant to, maištas galiausiai išspręstas taikiai, J. Prigožinui leista išvykti į Baltarusiją, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirodė Kremliaus vaizdo kreipimesi, kuriame kalbėjo pirmą kartą po savaitgalį samdinių boso surengto, bet galiausiai nutraukto, maišto. V. Putinas kalbėjo jaunimo forume, pavadintame „Ateities inžinieriai“, ir pagyrė įmones už tai, kad, jo žodžiais, jos užtikrino stabilų šalies pramonės veikimą rimtų išorės iššūkių akivaizdoje.

Pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kaip iki dantų ginkluoti „Wagner“ kovotojai be jokio pasipriešinimo užima Rusijos miestus Rostovą prie Dono ir Voronežą ir netrukus karinė kolona pradeda judėti link Maskvos, o iš ten bėga aukščiausių šalies pareigūnų, tarp jų ir Vladimiro Putino, lėktuvai. „Tai buvo labai rimta situacija. Tai buvo ginkluotas maištas. Tokio dalyko Rusijoje, Maskvoje nebuvo nuo 1991 m. Kremliaus pučo“, – apie ginkluotą sukilimą atsiliepė politologas Alvydas Medalinskas.

Rusijoje kilusi suirutė, susijusi privačios karinės bendrovės „Wagner“ bandymu surengti sukilimą prieš Kremlių, atskleidė šalies prezidento Vladimiro Putino autoriteto pažeidžiamumą, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Rusijos vyriausybė anksčiau pranešė, kad „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

Antikremliškas magnatas Michailas Chodorkovskis verslininkas, buvęs koncerno „Jukos“ prezidentas ir vadovas, iki 2003 metų tituluotas turtingiausiu Rusijos žmogumi, ragina šalies gyventojus remti „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną. „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pažadėjo nuversti Maskvos karinę vadovybę, apie tai skelbia BBC.

Kremlius penktadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kad Rusija vaidina destabilizuojamą vaidmenį Afrikoje, išsakytus atkreipiant dėmesį į ten veikiančias rusų samdinių grupes. „Rusija plėtoja draugiškus, konstruktyvius santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir rūpinimusi vieni kitų problemomis. Mūsų santykiai su visomis  Afrikos šalimis nėra nukreipti ir negali būti nukreipti prieš trečiąsias šalis“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius trečiadienį užsipuolė Jungtines Valstijas, jų prezidentui Joe Bidenui prilyginus kolegą iš Kinijos Xi Jinpingą diktatoriams, ir teigė, kad šie JAV lyderio komentarai atspindi esą neprognozuojamą Vašingtono užsienio politiką. „Tai labai prieštaringa JAV užsienio politikos apraiška, parodanti reikšmingą nenuspėjamumo elementą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad sprogimas svarbiausiame amoniako vamzdyne turės neigiamą poveikį deryboms dėl susitarimo, skirto atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą jūra. „Tai dar vienas dalykas, kuris tikrai apsunkina situaciją, kalbant apie susitarimo pratęsimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Maskva trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos diversinė grupė susprogdino vamzdyną „Toljatis–Odesa“, kuriuo Rusija iki puolimo pradžios eksportavo amoniaką.

Užtvankos Ukrainoje susprogdinimą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pavadino karo nusikaltimu ir ragino patraukti Kremlių atsakomybėn. „Šiandien matome precedento neturintį Rusijos išpuolį prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Pagrindinės užtvankos sunaikinimas yra karo nusikaltimas, keliantis tiesioginę grėsmę tūkstančiams žmonių“, – įraše „Twitter“ paskyroje antradienį teigė šalies vadovas. „Rusija už tai turi būti patraukta atsakomybėn“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalis pasiruošusi pradėti kontrpuolimą ir negali ilgiau laukti tikėdamasi daugiau ginklų iš Vakarų. Netrukus išvysite ir Ukrainos lakūnų pratybas prieš lemtingą mūšį. Kyjivas neslepia, kad ir partizaninių atakų pačios Rusijos teritorijoje šiuo metu gali būti daugiau.

Kremlius jau žino, kas galėtų pakeisti autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką jo mirties atveju, sako Baltarusijos opozicijos aktyvistas Pavelas Latuška, rašo UNIAN. Anot jo, Kremlius mano, kad vienas iš variantų – dabartinė Respublikos tarybos vadovė Natalija Kochanova. „Scenarijus išoriškai atrodo pakankamai aiškus. Tai pirmas asmuo N. Kochanova, Respublikos Tarybos aukštųjų parlamento rūmų pirmininkė. Lukašenka pasitiki ja kaip moterimi, kaip politike.

Kremlius puolamosiose operacijose Ukrainoje „Wagner“ pajėgas ketina pakeisti Čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo kovotojais „kadyrovcais“, naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Apžvalgoje pažymima, kad Rusijos karinė vadovybė tikriausiai įsakė Čečėnijos Respublikos vadovo R. Kadyrovo kariuomenei pradėti puolimo operacijas Ukrainoje po to, kai „Wagner“ paliks Bachmutą.

Gegužės 30-osios rytą Maskva susidūrė su masyviu dronų puolimu. Nepaisant Kremliaus bandymų švelninti politinę to reikšmę, Rusijoje kilo lengva panika dėl iki tol atrodytų „neliečiamos“ sostinės statuso praradimo. Nepaisant socialiniuose tinkluose kilusios lengvos panikos dėl paties Maskvos užpuolimo fakto Rusijos propaganda eilinį sykį pasistengė, kad vietos gyventojai to rimtai nevertintų.

Britų saugumo ekspertė Alexandra Walmsley neatmeta galimybės, kad antradienį Maskvoje įvykdytas išpuolis bepiločiais orlaiviais galėjo būti suorganizuotas paties Kremliaus. Karališkojo jungtinio ginkluotųjų pajėgų instituto gynybos ir saugumo ekspertė A. Walmsley „Sky News“ išpuolį Maskvoje pavadino galima „netikros vėliavos operacija“ – tai yra provokaciniu saviškių suorganizuotu išpuoliu.

„Rusijos laisvės legionas“ skelbiasi turintis „tūkstančius kandidatų, kurie laukia patekimo į jų gretas“ ir žada kovą dabartiniam Rusijos režimui. Partizanai atskleidė ir savo strategijos gaires – puldinėti pasienio teritoriją ir kaupti pajėgas vėlesniam Maskvos puolimui. „The Times“ kalbintas „Rusijos laisvės legiono“ (RLL) vadas „Cezaris“ pareiškė, kad jie nori užimti kažkiek Rusijos teritorijos tam, kad naudotų ją kaip placdarmą tolimesniems puldinėjimams ir Kremliaus šturmui.

Rusijos gynybos ministras ketvirtadienį atvyko į Minską, kur dalyvavo susitikime su kariuomenės atstovais. Buvo pasirašyta oficiali sutartis dėl branduolinio ginklo Baltarusijos teritorijoje dislokavimo, tačiau Kremliaus atstovas pažymėjo, jog jo kontrolė išliks Maskvos rankose. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė šalių gynybos ministrai Sergejus Šoigu ir Viktoras Chreninas.

Bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Maskvoje gegužę surengė specialūs Ukrainos kariniai ar žvalgybos padaliniai. Apie tai skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis. Kartu leidinys pažymi, kad Jungtinės Valstijos nežino, kuris padalinys galėjo surengti ataką, taip pat nežino, ar apie tai žinojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.