kremlius

Rusijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo Suomijos įstojimą į NATO, rašo CNN. Kremlius griežtai pasmerkė Suomijos sprendimą ir pareiškė, kad Suomija neva neturės įtakos jokiems Rusijos sprendimams. „Stodama į NATO, Suomija atsisakė savo unikalaus tapatumo ir prarado nepriklausomybę, kuri dešimtmečiams suteikė jai ypatingą statusą tarptautiniuose reikaluose. <...> Suomija tapo maža NATO nare, neturinčia galimybės daryti įtakos jokiems sprendimams.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų. „Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų. „Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pripažįsta, kad sankcijos gali pakenkti Rusijos ekonomikai, rašo „Sky news“. Jis šiandien pirmininkavo susitikimui su vyriausybės pareigūnais. Iki šiol Kremliaus vadovas ne kartą aiškino, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijai nepadarė didelės žalos ir teigė, kad Vakarams esą nepavyko pasiekti savo tikslų. Vis dėlto trečiadienį jis pripažino, kad Vakarų įvestos priemonės gali turėti tam tikrą poveikį Rusijos ekonomikai.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad gins savo sportininkus, praėjus dienai po to, kai olimpinių žaidynių vadovai rekomendavo jiems varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams, nesusijusiems su kariuomene. „Visais įmanomais būdais ginsime mūsų sportininkų interesus ir toliau palaikysime ryšius su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK), kad užtikrintume jų interesus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pasitelkia Rusijos žiniasklaidą, kad pateiktų save kaip būsimą kandidatą į Rusijos prezidentus. Pasak ISW analitikų, neseniai paskelbtas J. Prigožino interviu vizualiai panašus į įvairius interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ankstesni vaizdo įrašai su J. Prigožinu atrodė kitaip – tai buvo dinamiški arba mūšio lauką primenantys kadrai.

Rusofašistai ryte paleido raketas S-300 į patį Slaviansko centrą, pražudė ten mažiausiai du niekuo dėtus žmones ir dar kelias dešimtis sužeidė. Slavianskas yra visai netoli Bachmuto iš kurio pasaulį pasiekia šokiruojantys vaizdai. Miesto gynėjai rodo, kuo pavirto miesto gatvės nusėtos lavonais. Kremliuje pasislėpęs Putinas neatsisako planų nuvarginti ir Ukrainą, ir ją remiančius Vakarus. O Zelenskis vėl lankosi fronte – šį kartą Zaporižios srityje.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš susitikimą nurodo transporto ministrui Vitalijui Saveljevui, kokiu atstumu šiam derėtų sėstis. Matyti, kaipi V. Putinas pasikvietė valdininką arčiau savęs, tačiau „nepernelyg arti“. Kovo 25-ąją V. Putinas susitiko su Rusijos transporto ministru Vitalijumi Saveljevu – susitikimas vyko susėdus šalia vieno iš daugelio žymiųjų „ilgųjų“ Rusijos prezidento stalų.

Rusijos policija buvusį Vladimiro Putino kalbų rašytoją įtraukė į ieškomų įtariamųjų nusikaltimais sąrašą – tai naujausias valdžios žingsnis, žengtas vykdant plataus masto susidorojimą su kitaminčiais. Abasas Galiamovas rašė kalbas V. Putinui, kai šis 2008–2012 metais ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas. Vėliau jis tapo atvirų pasisakymu nevengiančiu politiniu konsultantu ir analitiku, kurį dažnai citavo Rusijos ir užsienio žiniasklaida. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ištikimiausio propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje skubiai prisireikė kviesti gydytoją, kai vienas iš laidos svečių netikėtai apalpo. Internete pasirodė V. Solovjovo laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ ištrauka, kurioje Kremliaus propagandistas su svečiais aptaria Jungtines Valstijas.  Netikėtai vienas iš laidoje kalbintų pašnekovų tiesioginio eterio metu apalpo ir susmuko ant žemės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu, bei teigė, kad jie turi neribotas galimybes. „Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas po derybų surengtoje vakarienėje, per kurią kėlė tostą už rusų ir kinų klestėjimą.

Antrąją Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito Maskvoje dieną Putinas jį priėmė auksu tviskančiame Kremliuje, kur abu ir sėdo prie derybų stalo. Jie turėtų aptarti Jinpingo siūlomą pseudo taikos Ukrainoje planą. Savo ruožtu Vakarų lyderiai ragina Jinpingą paspausti Putiną, kad šis liautųsi bombardavęs civilius. Vis tik esą vien kinų valdovo vizitas pas ieškomą karo nusikaltėlį jau yra paskatinimas Putinui toliau lieti žmonių kraują Ukrainoje.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje sprendimas išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui Kremliuje buvo vertinamas kaip „pats netikėčiausias Vakarų žingsnis“, skelbia „Meduza“ šaltiniai, artimi Rusijos prezidento administracijai. Anot leidinio pašnekovų, Rusijos valdžia tam nesiruošė. Didžiausias galvasopis Kremliui dabar yra iškilęs pavojus visai 2023-ųjų Kremliaus viešųjų ryšių strategijai.

Sakartvele ultradešinieji radikalai surengė prorusišką demonstraciją. Įsiutę radikalai prie šalies parlamento nukabino Europos Sąjungos vėliavą ir ją padegė. Taip galimai Kremliaus finansuojamos jėgos bando išlaikyti savo įtaką Sakartvele. Prorusiškai nusiteikę protestuotojai reikalavo ne tik pagerinti santykius su Maskva, bet ir surengti referendumo dėl dabar jau panaikinto, prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo.

Šimtai demonstrantų penktadienį susirinko į antivyriausybinį protestą prie Sakartvelo parlamento, nors įstatymų leidėjai oficialiai atšaukė teisės akto projektą, kuris priminė Kremliaus įstatymus, taikomus siekiant nuslopinti kitaminčius, ir dėl kurių kelias dienas Tbilisyje vyko demonstracijos. Prie parlamento minios kartvelų švilpė, mojavo raudonai baltomis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Mes esame Europa“. Visgi ten vyravo šventiška nuotaika.

Antrus metus tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą pavasario sesiją svarbiausi bus saugumo klausimai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Vis dar vykstant Kremliaus karui prieš Ukrainą neabejotinai daugiausia dėmesio ir šioje sesijoje bus skiriama nacionaliniam saugumui ir gynybai.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė esąs susirūpinęs masiniais protestais Sakartvele dėl siūlyto įstatymo projekto, panašaus į Rusijoje kritikams tildyti naudojamus įstatymus. „Tai kaimyninė šalis ir nors nepalaikome santykių su Sakartvelu... padėtis ten negali nekelti mūsų susirūpinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Į Sovietų Rusiją atvykau 1989 metais, jau įsibėgėjus perestroikai ir glasnost politikai, kad padėčiau atkurti žydų bendruomenę, kurią sunaikino 70 komunistų valdymo metų, leidinyje „Foreign Policy“ rašo Pinchas Goldschmidtas – buvęs vyriausiasis Maskvos rabinas nuo 1993 iki 2022 metų ir dabar einantis Europos rabinų konferencijos prezidento pareigas.

Indijoje viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas konferencijos metu sulaukė salės baubimo ir pajuokų, kuomet pradėjo pasakoti propagandinę liniją apie „užpultą Rusiją“. Naujajame Delyje vykstančiame forume „Raisina Dialogue 2023“ dalyvavę įvairių šalių akademikai, diplomatai ir verslininkai Rusijos užsienio reikalų ministrą pasitiko dviprasmiškai.

Rusijos atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį, o Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“, tačiau Kyjivas rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją. Maskva pareiškė, kad dislokuoja saugumo tarnybas ir kariuomenę šiai „sabotažo grupei“ sunaikinti ir kad prezidentas Vladimiras Putinas yra nuolat apie tai informuojamas. Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pranešimų, o Ukraina juos paneigė.

Ukrainiečių trofėjus – pamuštas rusų tankas – tapo spąstais vadinamiesiems rusų vatagalviams. Pareigūnai sako akylai stebintys visus, kas deda gėles ir dega žvakes, taip garbindami rusafašistus, žudančius Ukrainos žmones. O vatagalviai nerimsta, provokacijas rengė ir pirmadienio vakarą, ir antradienio dieną. Vis tik kiti žmonės parodė išmonę – prie tanko pastatė klozetą.

Tarp miegančių keleivių, praeitą mėnesį skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną, buvo du keliautojai iš priešingų šnipinėjimo varžybų pusių, rašo „The Washington Post“. Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose.

Ukraina jau laimėjo Rusijos pradėtą karą, nors iki galutinės pergalės laukia sunkus ir praradimų kupinas kelias, bet Kremlius neįvertino ukrainiečių noro gyventi normalioje europietiškoje valstybėje, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Maskvoje šiandien didelis sujudimas – režimo mylėtojai ir jam parsidavę rusai suvažiavo į propagandinį koncertą stadione, kuriame Putinas neturėjo jiems ką naujo pasakyti. Svarbiau Putinui buvo susitikti su Kremliuje viešinčiu aukščiausio rango Kinijos diplomatu. Maskva tikisi su Pekinu pasirašyti naujų sutarčių, Vakarai perspėja, kad Pekinas gali nuspręsti tiekti Rusijai ginklų.

Tuo metu blogio imperijos lyderis Putinas šiandien daugiau nei pusantros valandos bandė teisinti savo pralaimimą karą Ukrainoje. Jis pirmą kartą po metų pertraukos sakė metinę kalbą. Tiesa, nei rusai, nei Vakarai Putino kalboje neišgirdo beveik nieko naujo, tik nuvalkiotas propagandines frazes. O net sau lojalius deputatus į rūmus Kremlius suvežė autobusais prieš tai nuodugniai patikrinęs – kad tik Putinui nekiltų koks pavojus.

Rusija atidžiai stebi JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje ir Lenkijoje, antradienį paskelbė Kremlius. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po JAV lyderio istorinio vizito Ukrainoje ir prieš jo kalbą Varšuvoje.

Nuteistas vagis ir žmogžudys Anatolijus Salminas iš kalėjimo grįžo metais anksčiau nei numatyta: toks jo atlygis už savanorišką dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą ir sugebėjimą išgyventi. Šimtai nuteistųjų, užverbuotų į Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ gretas, žuvo arba buvo sunkiai sužeisti Ukrainoje, kur samdiniams buvo pavesta vykdyti pačias sunkiausias užduotis.

Estijoje turėjęs ilgalaikį leidimą gyventi Sergejus Čaulinas buvo deportuotas iš šalies pateikus kaltinimus dėl grėsmės valstybės saugumui. Nuolat saugumo kasmetinėse ataskaitose minėtas vyras skundėsi, kad norėtų sugrįžti atgal, nes „Rusijoje jis niekam nereikalingas“. „Mane deportavo. Iškvietė į policiją sakydami, kad nori grąžinti man „Nemirtigųjų pulko“ portretus. Ten buvo KaPo (Estijos saugumas, – red. past.) pareigūnai.

Rusija jau metus terorizuoja Ukrainą, pirmadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“. Anot jo, dar pernai vasario 24-ąją Ukrainą užpuolusi Rusija „klydo visais atžvilgiais“. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje. L. Austino teigimu, jo šalis ir sąjungininkai daro viską, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia. Anot jo, Vakarų tiekiama parama Ukrainai ir toliau bus svarbi mūšio lauke.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau interviu „Gazeta Polska“ pareiškė, kad prieš kelis mėnesius iš ministerijos buvo atleisti visi Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (MGIMO) baigę asmenys. „Rusijos MGIMO absolventų daugiau nėra“, – pareiškė Z. Rau, komentuodamas masinį diplomatų atleidimą iš Lenkijos užsienio reikalų ministerijos. Jis pažymėjo, kad pagrindinę Rusijos propagandininkų kalvę baigusių žmonių struktūroje nebėra jau porą mėnesių.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

Kremlius ketvirtadienį išreiškė palaikymą Jungtinių Valstijų žurnalisto Seymouro Hersho tinklaraščio įrašui, kuriame teigiama, kad JAV prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo, ir pareiškė, kad į straipsnį reikėtų žiūrėti rimtai. Savarankiškai paskelbtame straipsnyje S. Hershas teigia, kad JAV karinis jūrų laivynas padėjo Norvegijai palikti sprogmenų prie Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos nutiestų vamzdynų.

Visoje Rusijos teritorijoje prasidėjo slėptuvių nuo bombų patikros ir remonto darbai, rašoma „The Moscow Times“. Šaltinių Rusijos administracijoje teigimu, atitinkamą įsaką pateikė Kremlius. Rusijos teritorijoje yra tūkstančiai bunkerių, sutvirtintų rūsių ir kitų saugių slėptuvių, daugelis kurių dešimtmečiais buvo užkonservuotos. Tuo metu kai karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, vietos valdžia pradėjo leisti milijonus rublių tam, kad tos slėptuvės vėl galėtų būti naudojamos.

Kremlius penktadienį perspėjo dėl „tolesnio disbalanso“ pasaulinėsse energijos rinkose prieš šį savaitgalį įsigaliojant ES embargui rusiškos naftos produktams. Sekmadienį visoje ES įsigalios rusiškų naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, draudimas, kartu su Didžiojo septyneto (G-7) nustatyta šių produktų kainų viršutine riba. Ši sankcija išplės pernai gruodį įvestą ES embargą Rusijos žalios naftos tiekimui jūra.

Vakarams didinant ginklų tiekimą Ukrainai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad atsakydama į tai Rusija „labiau išnaudos savo potencialą“. „Kadangi kolektyviniai Vakarai tiekia naujus ginklus, Rusija labiau išnaudos savo potencialą, kad atsakytų“, – pagrasino jis.

Kremlius trečiadienį apkaltino Vašingtoną, jo tvirtinimu, sugriovus ginklų kontrolės susitarimus, Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad Rusija nesilaiko jų paskutinio likusio pakto dėl branduolinės ginkluotės kontrolės – naujosios START sutarties. Įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių buvo pasiekusi aukščiausią nuo Šaltojo karo laikų tašką dar prieš Rusijai pasiunčiant karius į Ukrainą praėjusių metų vasarį, tačiau nuo to laiko ji yra dar labiau išaugusi.

Tarptautinė žurnalistų federacija (IFJ) paskelbė pašalinsianti iš savo gretų Rusijos žurnalistus atstovaujančią instituciją. Tokių veiksmų ji buvo priversta imtis po to, kai Skandinavijos atstovai paskelbė ultimatumą dėl organizacijos neveiksnumo karo Ukrainoje akivaizdoje ir pareiškė paliksiančios jų sudėtį. „Mes tai vadiname korupcine veikla“, – „Reuters“ cituojama Hannu Aho, suomių profsąjungos vadovė.

Rusijos karas Ukrainoje vargu, ar baigsis šiais metais. Daugeliui taip pat kyla klausimas – kokių veiksmų Kremlius imsis toliau ir kaip reiktų tam pasiruošti? Jau beveik metus trunkančio karo akivaizdoje dažnai pamirštama, kad Rusijos veiksmų eskalacija prasidėjo 2021-ųjų pačioje pabaigoje – kuomet buvo pateiktas ultimatumas NATO, kurio niekas neatšaukė. 2021-ųjų gruodį Rusija paviešino savo reikalavimus JAV ir NATO dėl aljanso šalių veiklos šalia jos sienų.

„Telegram“ ir kituose Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame daugiau nei dvidešimtys apsnigtame lauke stovinčių vyrų su kaukėmis ir kamufliažine apranga prašo pagalbos. „Mes esame 254-ojo pulko septintosios kuopos trečiojo bataliono pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo būrių kariai. Padėkite mums išspręsti šią situaciją, – įraše sako kariai. – Mūsų vadas davė mums įsakymą nesitraukti iš savo pozicijų. Bet jis nedavė mums jokios priedangos ar paramos.

Penki švieži kapai kyšo iš sniego, dengiančio Novokuibyševsko miesto kapines. „Denisai, mano sūnau“, – rauda moteris. Dar visai neseniai 27-erių Denisas buvo jaunas tėtis ir vietinės naftos perdirbimo gamyklos inžinierius. Rugsėjį jis buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę.

Ukrainos kariuomenė, pasipildžiusi tankais „Leopard 2“ ir „Abrams“, gerokai sustiprins savo gynybą ir galės pasiekti esminių pergalių fronte. Ukrainiečių atsargos generolo teigimu, jeigu ukrainiečiams pavyktų pasiekti panašaus masto laimėjimų, kaip buvo Charkivo ir Chersono srityse, priešo gynyba subyrėtų, o V. Putino kariauna tuomet būtų priversta gintis visu perimetru.

Paskutinė didelio masto Rusijos raketų ataka Ukrainoje leidžia daryti tris išvadas: pirmoji – Kremlius ir toliau bando priversti ukrainiečius sutikti su taika Rusijos sąlygomis, antroji – sprendimus priima pats V. Putinas, o generolai tik vykdo juos, trečioji – Rusijos raketų potencialas bei efektyvumas yra išsekę.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių sprendimas aprūpinti Ukrainą moderniais tankais reiškia, jog Berlynas ir Vašingtonas, pritarę ginklų tiekimui Kyjivui, įsitraukė į konfliktą. „Europos sostinės ir Vašingtonas nuolat skelbia pareiškimus, kad įvairių rūšių ginklų, įskaitant tankus, siuntimas jokiu būdu nereiškia jų dalyvavimo karo veiksmuose. Mes su tuo griežtai nesutinkame.

Valdančiosios Rusijos partijos „Vieningoji Rusija“ narys, realizavęs patriotinį projektą „Kursko mūšio rekonstrukcija“, sulaukė net ir pačių rusų patyčių. Kilo klausimų ir teisėsaugai: kaip butaforiniai tankai ir studentų darbas galėjo kainuoti 40 tūkst. eurų. Rusijoje ir toliau vyrauja karinės nuotaikos, atsispindinčios ir visuomenei skirtuose pasirodymuose.

Rusijos bardas ir humoristas Semionas Slepakovas savo nauja daina, pavadinimu „Lopšinė“, sukėlė tikrą audrą Kremliaus politikos pasekėjų gretose. „YouTube“ tinkle pasipylė smerkiantys antikarinę dainą komentarai, asmeniniai grasinimai atlikėjui, o vietos teisėsauga sulaukė reikalavimų iškelti jam baudžiamąją bylą. Dainoje S. Slepakovas ironizuoja Kremliaus propagandą ir simbolizuoja cinišką „motinos Rusijos“ savo pačios „vaikų – rusų karių“ aukojimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo susitikimo su vieno universiteto studentais metu jau kalbėjo ne apie Donbaso, o apie „Rusijos istorinių žemių“ tariamą gynimą. Režimo vadas pareiškė, kad beveik metus vykdomas Ukrainos puolimas yra Rusijos žemių ir žmonių gynimas. „Tikslas mūsų, kaip aš jau daugybę sykių kartojau, – visų pirma, žmonių ir pačios Rusijos apsauga nuo tų grėsmių, kurias jai bandoma sukurti gretimose mūsų pačių istorinėse teritorijose“, – aiškino V. Putinas.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas trečiadienį sukritikavo Berlyno sprendimą patvirtinti tankų „Leopard“ tiekimą Ukrainai. „Šis itin pavojingas sprendimas perkelia konfliktą į naują konfrontacijos lygį ir prieštarauja Vokietijos politikų pareiškimams apie Vokietijos Federacijos nenorą į jį įsitraukti“, – ambasados išplatintame pareiškime cituojamas S. Nečajevas.

Jau nuo kovo mėnesio norintys nuosavu automobiliu palikti šalį rusai privalės iš anksto registruotis valstybinėje sistemoje. Panašiu principu Rusijos valdžia praėjusiais metais apribojo bėgančiųjų nuo mobilizacijos į Sakartvelą srautus. Norėdami kirsti sieną nuosavu automobiliu rusai turės prieš tai užsiregistruoti pasirinktu „laisvu laiku“. Tokias įstatymo „Apie automobilius keliuose“ pataisas pateikė Rusijos Dūmos Transporto komiteto pirmininkas Jevgenijus Moskvičiovas.

Estijos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į Rusijos demaršą, paskelbė išsiunčianti šios šalies ambasadorių iš šalies. Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad vėliausiai vasario 7-ąją iš šalies išsiunčiamas Estijos ambasadorius. Talino sprendimu, rusų ambasadorius turės palikti šalies teritoriją tą pačią dieną.