jūrų muziejus

Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Jie laivu buvo išplukdyti 10 kilometrų atstumu nuo kranto – kur daugiau žuvies ir nėra tinklų, ketvirtadienį pranešė muziejus. „Ruoniukai per tris mėnesius nuo 11–13 kilogramų priaugo iki 40–60 kilogramų, yra sveiki, stiprūs ir jau gali savarankiškai maitintis ir gyventi jūroje“, – nurodo Jūrų muziejus. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar liko devyni ruoniukai, pavasarį leisgyviai atgabenti į muziejų.

Balandžio 19 dieną Lietuvos jūrų muziejus pradeda savo 44-ąjį sezoną. Nuo šio trečiadienio lankytojų jau laukiama penkias dienas per savaitę, rašoma muziejaus pranešime spaudai. Pagrindiniu sezono traukos centru, tikimąsi, taps duris lankytojams atveriantis naujasis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame dabar, prižiūrimi rūpestingų muziejaus darbuotojų, gydoma jau 16 šiųmetinių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių, išgelbėtų pajūryje.

Meilė ir noras pratęsti giminę nesvetimas ir jūrų bei vandenynų gyvūnams. Vieni antrosios pusės ieško keliaudami tūkstančius kilometrų, kiti kartu praleidžia dešimtis metų. Ir vis tik, neištikimybė gyvūnų pasaulyje yra vertybė – tik lakstymas nuo vieno partnerio pas kitą padeda rūšims išlikti. Linksmas ir triukšmingas įprastas pingvinų gyvenimas Lietuvos jūrų muziejuje. Tačiau skirtingai nei žmonėms, atėjusi meilės diena šiems mažiems džentelmenams yra ramybės ir susikaupimo metas.

Lietuvos jūrų muziejaus centrinėje kasoje eksponuojama mokslininko, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio tarpukario kalėdinių atvirukų kolekcija, pranešė muziejus. Lankytojai, net neužeidami į muziejų ir neįsigydami bilieto, gali pamatyti 64 jautrios kolekcijos atvirukus. Jie apima didesnį nei 100 metų laikotarpį. Anksčiausias atvirukas datuotas 1918 metais, vėliausi – jau iš XXI amžiaus.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pateikus pastabų nutrauktas Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato rekonstrukcijos konkursas, jo sąlygos bus tobulinamos. Gruodį paskelbtas konkursas nutrauktas penktadienį sulaukus VPT rekomendacijų ir pastabų dėl kvalifikacijos reikalavimų ir pasiūlymų vertinimo kriterijų, skelbiama centiniame viešųjų pirkimų portale.  Muziejaus direktorė Olga Žalienė tarnybos pastabas vadina formalumais, nesusijusiais su konkurso skaidrumu.

Lietuvos jūrų muziejaus Delfinariume prasidėjo Kalėdos. Mažieji žiūrovai gali pamatyti pamokančią istoriją, kaip dėl žmonių vykdomos vandenynų ir jūrų taršos ėmus tirpti ledynams ant ledo lyties atskilo ir pasimetė Kalėdų senelio elniai. Juos surasti ir išgelbėti pasiryžo penkiolika pačių drąsiausių delfinų. Lietuvos jūrų muziejaus Delfinariume vyksta kalėdinis stebuklas. Baseinas, kuriame plaukioja delfinai, tapo pasauliniais vandenynais, kuriuose šiems žinduoliams labai smagu.

Naujame Lietuvos jūrų muziejaus objekte, Baltijos jūros gyvūnų centre, pavasarį bus pradėti gydyti pirmieji gyvūnai, pranešė muziejus. Anot įstaigos, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias Jūrų muziejaus projektas.  Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja vilnietė Agnė. Pasak moters, Klaipėdos Jūrų muziejuje pamatytas vaizdas ją nejuokais išgąsdino, nes ten gyvenantys pingvinai pasirodė sergantys. Tačiau Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas skuba įspėti lankytojus, kad pingvinai šiuo metu keičia plunksnas, todėl nėra pagrindo nerimauti.  Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi – aut. past.

Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje nenaudojamame pastate Smiltynėje norėtų įrengti eksponatų saugyklą, tačiau šiuos planus gali sugriauti pabrangę statybų darbai. Modernia saugykla norima paversti Smiltynėje, netoli muziejaus biuro esantį nenaudojamą dviejų aukštų pastatą su mansarda, kuris anksčiau tarnavo kaip sandėlis, sako muziejaus vadovė.  „Ten bus eksponatų saugyklos, specializuotas pastatas mūsų kolekcijoms, daugiausiai jūrų gamtos eksponatams – kriauklės, koralai, iškamšos.

Į laisvę iškeliavo dar aštuoni Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Ten jie pateko šiais metais visai nusilpę ir išmesti Baltijos į krantą. Muziejaus biologai juos slaugė, kol gyvūnai sustiprėjo, ir dabar jau patys gali susirasti maisto ir nevaržomai gyventi natūralioje aplinkoje. Lietuvos jūrų muziejuje šnypščia ir kitaip nepasitenkinimą rodo būrys ruoniukų. Gyvūnai nesupranta, kodėl pusmetį juos slaugę ir globoję biologai dabar sugalvojo sukišti į tinklus.

Balandžio 25-ąją pasaulis mini pingvinų dieną. Būtent šią dieną prasideda šių neskraidančių paukščių migracija. Pingvinai gyvena ir Lietuvoje – jūrų muziejuje šalia Klaipėdos. Ten dirbantys biologai žino daug pingvinų paslapčių. Kad ir tai, kodėl mažieji džentelmenai pasipuošę frakais. Lietuvos jūrų muziejuje – šventiškos nuotaikos. Mat ten, kaip ir visame pasaulyje – šventė – pingvinų diena. Būtent šią dieną prasideda šių neskraidančių paukščių migracija.

Lietuvos jūrų muziejuje – pulkas naujokų. Kai pašaliniai nemato, prie vandens pratinasi ir tyrele mėgaujasi keturi išsekę ruonių mažyliai. Vos savaitės amžiaus ruoniukus Baltija išmetė prie Lietuvos krantų, tad dabar muziejaus biologai jais rūpinasi, kad sustiprėjusius mažylius galėtų išleisti į savarankišką gyvenimą. Filmavimo kameros dėmesiu nepatenkinti piktinasi ruonių jaunikliai. Dvejose voniose jų ketvertas. Visi Lietuvos jūrų muziejaus naujokai.

Meilė, aistros ir pasiaukojimas vardan giminės pratęsimo egzistuoja ne tik žmonių pasaulyje. Kai kurie vandenų gyvūnai nukeliauja tūkstančius kilometrų ieškodami savo antrosios pusės, kiti net pakeičia lytį. Lietuvos jūrų muziejuje pagarsėjo ir vienas pingvinas. Kazanova pravardžiuojamo paukščio meilės istorijos prilygsta muilo operai. Lietuvos jūrų muziejuje tvyro Valentino dienos nuotaika. Meiliai vienas į kitą žvilgčioja pingvinai.

Pirmadienį į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai – Cukerka, Gastinčius, Guzikas, Iškadnikas, Unarava, Unčiakas ir Zabova. Kaip skelbia muziejus, iš viso šiemet jis priglaudė ir rūpinosi 17 ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.

Šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje apsigyveno šešiolika ruoniukų našlaičių. Nusilpusius mažylius į krantą išmetė Baltijos bangos, o biologai juos apsiėmė globoti, kad sustiprėję ruoniukai galėtų keliauti į laisvę. Tokių pamestinukų kasmet vis daugėja. Lietuvos jūrų muziejuje mamos šaukiasi vienišas pamestinukas ruoniukas. Jis, kaip ir dar 10 jo likimo brolių ir 5 sesės, į Jūrų muziejų pateko bejėgiai, išmesti Baltijos bangų į krantą. Viena mažylė neišgyveno.

Baltijos bangos į paplūdimį išmetė pirmą šiais metais gyvą, tačiau stipriai sužeistą ruonių mažylį. Iš Šventosios į Klaipėdą jį atsigabeno gyvūnų gelbėtojai, o iš jų prieglaudos jauniklis į Jūrų muziejų keliavo TV3 komandos mašina.  Šventosios paplūdimyje akimis mirksi gyvas ruonio mažylis. Jį čia aptiko grynu oru išėjusi pasivaikščioti porelė. Ruonio kailyje raudonuoja kraujo žymės. Dar daugiau sužeidimų aptinka jį parsivežę gyvūnų globėjai.

Visi norintys jau gali nemokamai aplankyti vienintelį mūsų šalies povandeninį laivą. Jį sukonstravo medikas iš Pasvalio. Povandeniniu laivu jis plaukiojo net Estijos įlankoje. O šiems laivas taip patiko, kad net mėgino pasilikti. Lietuvos jūrų muziejus pristato naujausią savo eksponatą, vienintelį tokį pasaulyje dvivietį lietuvišką savadarbį povandeninį laivą.

Dėl koronaviruso grėsmės visoje šalyje lankytojams užvertos visų muziejų durys. Tačiau ketvirtadienį po Lietuvos jūros muziejų vaikštinėjo neeiliniai lankytojai. Akvariumus ir muziejuje esančias kompozicijas apžiūrinėjo 18 pingvinų. Vaizdo įrašu, kaip pingvinai vaikštinėja po muziejų, pasidalino „Facebook“. Jie rašė: „Karantinui užvėrus Lietuvos jūrų muziejaus duris, gyvenimas jame nesustojo. Kai muziejuje nevaikšto lankytojai, gyvūnų prižiūrėtojai išleido pasivaikščioti pingvinus.

Visuomenė ir krikštatėviai susirinko prie Baltijos jūros palinkėti sėkmingos kelionės 4 antradienį į laisvę paleistiems ruoniukams. Žinduoliai leisgyviai bangų į krantą buvo išmesti dar pavasarį, o dabar, įmitę ir pailsėję, išplaukė ieškoti naujų nuotykių. Baltijos jūros link, per kopas, atrieda traktoriukas su puspriekabe. Antradienis pliaže prie Klaipėdos – ir atrakcija, ir kartu geras darbas. Į laisvę paleidžiami 4 Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai.

Iš vėl iš atostogų užsienyje grįžote ne pailsėję, o nuvargę? Tikrą ramybės oazę rasite visai čia pat – Neringoje. Lietuvos pajūrio perlas užburia gamtos grožiu ir tykiu gyvenimo būdu. Tačiau dažnai Neringa nepelnytai aplenkiama kaip nuobodi vieta, kurioje nėra, ką veikti. Pateikiame keletą idėjų, kaip įdomiai ir aktyviai praleisti laiką Neringoje. 1. Pasinerkite į gamtos grožį Nidoje Nida – viena gražiausių Lietuvos vietų.

Lietuvos jūrų muziejus pirmadienį į Baltijos jūrą paleido dvi pagydytas ruoniukes – Popkę ir Šmikę. „Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos. Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks“, – muziejaus pranešime teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Kviečiame į Lietuvos jūrų muziejų. Čia vykstančius delfinų terapijos užsiėmimus ėmė tirti mokslininkai. Delfinai jau seniai padeda sunkiausiomis ligomis sergantiems vaikams, o dabar mokslas aiškinasi, kaip bendravimas su žmonėmis atsiliepia patiems gyvūnams. Delfinų terapijos centre vyksta užsiėmimas: įvairių sutrikimų turintys vaikai vandenyje bendrauja su delfinais, kiekvienam jų talkina treneris ir kineziterapeutas.

Gegužės 1-ąją, prasidedantis Lietuvos jūrų muziejaus vasaros sezonas žada būti išskirtiniu. Jau eina į pabaigą penkerius metus trukusi delfinariumo rekonstrukcija. Delfinų pasirodymų salė buvo parengta pasirodymams gerokai anksčiau – žiūrovai šiais išskirtiniais gyvūnais atnaujintoje aplinkoje grožisi jau pusantrų metų. Delfinariumas prasiplės 3 kartus Šią vasarą duris atvers Delfinų terapijos centras, Saulės įlanka (lauko baseinas, skirtas edukaciniams delfinų pristatymams), Jūros salė.

 Trūksta pinigų? Svarbu geras verslo planas ir jų bus. Smiltynėje, pakeliui į Lietuvos jūrų muziejų, apsukruolis stabdo automobilius nelietuviškais numeriais ir renka po tris eurus už patekimą į muziejaus teritoriją. Tik viena bėda – iš tiesų patekimas nemokamas, o tariamas kontrolierius – sukčius. Į tokią keistą situaciją pateko Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai iš Latvijos. Automobilį muziejaus link sustabdė šviesą atspindinčia liemene vilkintis senyvas vyras.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujiejų tarnyba, LRT.lt Delfinų terapijos centras Klaipėdoje bus baigtas statyti tik pavasarį, tačiau norinčiuosius patekti į užsiėmimus Jūrų muziejus jau pradėjo registruoti. Per porą mėnesių jau sulaukta kelių šimtų anketų. Daugiausia iš aplinkinių šalių. Delfinų pasirodymai rekonstruotame delfinariumo baseine pradėti rengti prieš metus, tačiau prieš rekonstrukcija itin didelio susidomėjo sulaukę delfinų terapijos seansai atnaujinti nebuvo.

 Iš Smiltynės į Lietuvos jūrų muziejų prieš beveik dvi savaites buvo atvežtas labai nusilpęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Tokių nelaimėlių paprastai muziejus sulaukia pavasarį – gegužę rastas Rikis jau sustiprėjęs plaukioja bendrajame baseine kartu su kitais ruoniais, rašoma Jūrų muziejaus pranešime. Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, tai – primas atvejis, kai vidurvasarį randamas toks nusilpęs ruoniukas.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo Joninių lankytojai vėl galės apžiūrėti Jūrų muziejaus ekspozicijas. Dėl pradėtų rekonstrukcijos darbų jis neveikė nuo rudens. Jūrų muziejus duris vėl atveria iki vasaros pabaigos – lankytojai galės apžiūrėti Jūrų muziejaus akvariumus, pingvinariumą, laivybos istorijos sales, ruonius ir šiaurės jūrų liūtus, kurie jau gyvena moderniuose, atnaujintuose baseinuose.

Nika Puteikienė Nuo lapkričio 11 dienos Lietuvos jūrų muziejus uždaromas rekonstrukcijai. Jau ir šį sezoną muziejaus lankytojai pastebėjo statybininkus besidarbuojančius reduto, kuriame veikia akvariumas, Jūrų faunos ekspozicija, gyvena pingvinai, baseinuose plaukioja ruoniai, jūrų liūtai, išorėje. Pagal rekonstrukcijos projektą XIX a. Nerijos forto redutas modernių medžiagų pagalba turėtų atgauti senąsias – pylimo, apglėbusio pastatą, – formas.

Šiandien vakarėjant Palangos oro uoste nusileido Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“, iš Atėnų parskraidinęs dar tris Lietuvos jūrų muziejaus augintinius: į namus grįžo delfinai Argas, Perla ir Baltis. Juos visos kelionės metu globojo vet. gydytojas Žilvinas Kleiva ir du treneriai. Pasak Žilvino Kleivos, kad gyvūnai mažiau jaudintųsi, buvo iš anksto ruošiami kelionei. – Į treniruotes įvedėm papildomus elementus, pratindami gyvūnų nebijoti mažesnių erdvių, – pasakojo vet. gydytojas.

Šiandien iš ryto į dar vasariškai šiltas Baltijos jūros bangas nėrė keturi Jūrų muziejuje išslaugyti ir išauginti ruoniukai. Trys iš jų – Kukulis, Verba ir Girinukas – Velykų savaitę buvo atgabenti nusilpę į Jūrų muziejų, Brizas – muziejaus senbuvių Zundos ir Molo palikuonis.  – Pavasaris nepašykštėjo mums rūpesčių, – pasakojo muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. – Teko rūpintis, iš mirties nagų vaduoti net keturis ruoniukus.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią vasarą, po 3 metų pertraukos, į Jūrų muziejaus delfinariumą turėtų grįžti dalis delfinų. Tačiau jų pasirodymų žiūrovai gali neišvysti dar maždaug metus. Statybos šalia delfinariumo verda – statomi nauji lauko baseinai, taip pat baseinai delfinų terapijai ir skirti gyvūnams gyventi. Žiūrovams skirta delfinariumo dalis ir ten esantis pagrindinis baseinas – beveik baigti.

Lietuvos jūrų muziejuje penktadienį atidaryta ypatinga paroda „Lietuviškai skambančios kriauklės“, kviečianti pamatyti kriaukles, pavadintas iškilių Lietuvos asmenybių vardais. Tokios išskirtinės Lietuvai kriauklės yra penkios, pavadintos Valdo Adamkaus (marginelė Marginella adamkusi), Vytauto Landsbergio (afrikinukė Afer lansbergisi), Aloyzo Každailio (Chryseofusus kazdailisi) ir Henriko Danilos (marginelė Marginella henrikasi, mureksas Haustellum danilai) vardais.

Liepos  27 dieną Lietuvos jūrų muziejuje bus atidaryta ypatinga paroda „Lietuviškai skambančios kriauklės“, pristatanti  kriaukles, kurios pavadintos iškilių Lietuvos asmenybių vardais. Tokios, išskirtinės Lietuvai, kriauklės yra penkios: Adamkaus marginelė Marginella adamkusi, Landsbergio afrikinukė Afer lansbergisi, Každailio verpstė Chryseofusus kazdailisi, Henriko marginelė Marginella henrikasi ir Danilos mureksas Haustellum danilai.

Birželio 20 dieną, Lietuvos jūrų muziejuje popietę išsilaipins ypatingų piratų būrys. Vidurdienį penkiolika neįgalių Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos vilties“ globotinių ir toks pat skaičius aktyvių jaunų žmonių pasiskirstys į komandas ir ieškos muziejuje paslėpto lobio.

Įsibėgėjant pavasariui ir Jūrų muziejus keičia darbo ritmą: šaltuoju metu lankytojus į ekspozicijas kvietęs tik savaitgaliais, nuo gegužės 2 dienos duris jau atveria plačiai kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį ir antradienį. Vasarą muziejus ketina nedirbti tik pirmadieniais. Pajūrį užliejus vasariškos šilumos bangai, vis daugiau lankytojų užsuka ir į Jūrų muziejų: šį savaitgalį jame apsilankė gerokai virš tūkstančio.

Vasario 2 dieną 16.30 val. Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, bus atidaryta keliaujanti Lietuvos jūrų muziejaus paroda “Klaipėdos burinis laivynas". Jūrų muziejuje ji buvo eksponuojama kaip sudėtinė kilnojamosios tarptautinės parodos „1 jūra – 4 istorijos“ dalis. Paroda vainikavo trejus metus vykusį tarptautinį projektą „SeaSide“, kuris plėtojosi remiamas Pietų Baltijos tarpsieninio bendradarbiavimo programos.

Jūrų muziejuje vėl veikia Pingvinų paštas – apsilankę vaikai gali parašyti laišką Kalėdų seneliui, kuriuos jam perduoda pingvinai. Šiam atsakingam darbui iš 16 muziejuje gyvenančių pingvinų atrinkti trys – Arktis, Rūkas ir Aistis. Šie – labiausiai mėgstantys bendrauti pingviniukai. Sakoma, kad jie perduos visus Jūrų muziejuje apsilankiusių vaikučių parašytus laiškus Kalėdų seneliui.

Spalis Lietuvos jūrų muziejuje – akcijų mėnuo. Baigiantis šiltajam metų laikui, muziejus kiekvienais metais siūlo išskirtines nuolaidas skirtingoms visuomenės grupėms. Šiuokart, skatinant šeimų bendrystę, prasmingą laisvalaikio leidimą, nemokamai Jūrų muziejuje kviečiami lankytis tėčiai. Tik su viena sąlyga – jeigu jie ateina kartu su šeima: vaikais ir žmona.. Muziejaus lankytojų tyrimai rodo, kad dažniausiai su vaikais muziejuje lankosi mamos, o tėčiai leidžia laiką atskirai nuo šeimos.

Tai, kad Jūros šventė atidaroma Jūrų muziejaus renginiais, tampa gera tradicija ir geru tonu. Šiemet pirmasis šventės renginys – tikrai simbolinis: muziejaus parengta paroda „Pirmosios Lietuvos burės“. Ji bus atidaryta liepos 26 dieną, antradienį, 16 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje.

Tarptautinė Muziejų diena – gegužės 18–oji – Jūrų muziejuje tradiciškai pažymima Vardynų švente ir plačiai atvertomis lankytojams durimis. Trečiadienį Jūrų muziejuje kviečiama lankytis nemokamai. Kadangi muziejus įsikūręs Nerijos forte, šventės pradžia pažymima patrankos šūviu ir iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tai pagrindinė muziejaus metų šventė, sutampanti su sezono pradžia. "Vardynų dieną pas mus apsilanko šimtai vaikų, – VE.

Aiškėja, kad pernai kilus skandalui dėl mailiaus bylos (dėl bandymo apgaule gauti 22,5 mln. litų iš ES fondų) Žemės ūkio ministerija skubiai (per savaitę) ir ne konkurso būdu su žiniasklaida sudarė sutarčių už maždaug 2 mln. litų. Sutapimas, triukšmas dėl byloje minimo konservatorių žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žiniasklaidoje iškart nutilo. Kaip tie 2 mln.

Praėjusią savaitę iš Jūrų muziejaus išskraidinti septyni delfinai po truputį apsipranta savo naujuose namuose Graikijoje. Argas, Gabija, Glorija, Premija ir trys jaunikliai jau draugiškai dalijasi delfinariumu su jo senbuviais – dar pavasarį iš Lietuvos atskraidintais delfinais Gile, Bite, Lima ir Nojumi. Tiesa, iš pradžių buvo kilę šiokių tokių nesusipratimų tarp anksčiau atvykusių patinėlių ir Argo, kuris visada delfinariume užėmė lyderio pozicijas. Tačiau santykių aiškinimasis neužtruko.

Šiandien, trečiadienį, 19.40 val. LNK tiesiogiai transliuos atsisveikinimo su delfinais renginį „Iki pasimatymo, delfinai“. Specialią tiesioginę transliaciją iš Druskininkų vandens parko atidarys netikėtas duetas – dainininkė Rūta Ščiogolevaitė ir jos mylimasis, vokiečių dainininkas ir aktorius Elvinas Dandelis, specialiai atvykęs į Lietuvą. „Man smagu, kad Rūta Lietuvoje debiutuos su Elvinu tokiame gražiame, prasmingame renginyje, - kalba prodiuserė Kristina Kaikarienė.

Tai, kad Jūros šventė atidaroma Jūrų muziejaus renginiais, tampa gera tradicija ir geru tonu. Šiemet pirmasis šventės renginys – tikrai simbolinis: muziejaus parengta paroda „Barkentinos „Meridianas“ byla“. Ji bus atidaryta liepos 27 dieną, antradienį, 16 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Tai kontroversiška uostamiesčio simboliu tapusio laivo „Meridianas“ istorija.  Šis laivas buvo pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje, Suomijoje.

Vakar vakare, leidžiantis saulei, šeši ruoniukai paliko Lietuvos jūrų muziejų ir ties Meškaduobe nėrė į Baltiją. Juos smalsiai stebėjo vakaro vėsa besimėgaujantis negausus poilsiautojų būrys. Tokią akciją, kurios tikslas – atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, muziejus rengia jau penkiolika metų. Per tą laiką į jūrą paleisti net 33 ruoniai.

Šylantis oras ir vasaros saulė sutraukia į pajūrį vis daugiau poilsiautojų. Kadangi Lietuvos jūrų muziejus yra vasarotojams strategiškai patogioje vietoje, tai dažnas spėja ir auksinėmis Smiltynės paplūdimių smiltimis pasidžiaugti, ir užsukti į muziejų ar delfinariumą. Kas dieną muziejuje sulaukiama nuo 1,5 iki 5 tūkst. lankytojų. Nuo šio savaitgalio poilsiautojams siūloma dar viena, jiems nieko nekainuojanti, senųjų amatų mokanti pramoga.

Dar vis dažnai tradicinis muziejus suvokiamas kaip senų daiktų  kaupykla. Tačiau keturi pietinėje Baltijos pakrantėje esantys jūrų muziejai, nenorėdami atsilikti nuo vis modernėjančio pasaulio, susitelkė tarptautiniam projektui „BalticMuseums 2.0“. Kadangi projektas skirtas modernių technologijų diegimui aptarnaujant lankytojus, tai prie šio projekto prisijungė mokslininkai iš Lenkijos bei Vokietijos.

Jau aštunti metai gegužę Jūrų muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną, kviesdamas visuomenę susipažinti su nuostabiais mažaisiais banginiais ir dalyvauti jiems skirtuose renginiuose. Daug kam dar šiandien sunku patikėti, kad šis gyvūnas gyvena šalia mūsų – Baltijos jūroje. Gegužės 12 dieną, 11.30 val.

Šį pavasarį į Lietuvos jūrų muziejų pateko rekordinis nusilpusių ir ligotų ruoniukų skaičius. Dabar, be dviejų, gimusių muziejuje, yra slaugomi ir globojami net šeši Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Trys ruoniukai jau perkelti į muziejaus karantino baseiną, dar trys prieglobstį rado viename iš administracijos pastato kabinetų, kuriame jiems yra įrengtos dvi vonios.