jurgita šiugždinienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Vyriausybė kol kas nėra numačiusi kriterijų, kuriais remiantis ugdymas mokyklose vėl taptų nuotolinis. „Vyriausybė yra apsisprendusi, jog ji šiuo metu nenustatys konkrečių kriterijų, nes jų turėtų būti kompleksas, kada mokyklos galėtų išeiti į nuotolį. Pradinis ir ikimokyklinis (ugdymas – BNS) mūsų scenarijuose yra labai aiškiai numatytas – visada kontaktinis“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį su olimpiečiais aptars sportininkų rengimo sistemą, galimus jos pokyčius. „Ministrė susitiks su sportininkais aptarti aukšto meistriškumo atletų rengimo sistemos pokyčių, išklausyti sportininkų pastabų ir pasiūlymų“, – BNS sakė ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos rezultatai Tokijo olimpiadoje nėra vienų metų pasekmė, todėl reikės spręsti sporto finansavimo ir praktinio sportininkų rengimo klausimus. „Ta situacija ir tie rezultatai, kurie susiklostė per šią olimpiadą, tikrai nėra šių metų rezultatai. Niekada neatsitinka, kad per vienus metus kažkas įvyksta. Tiek finansavimo, tiek galbūt praktinio rengimo klausimus reikės spręsti“, – antradienį žurnalistams Naujoje Akmenėje sakė premjerė.

Švietimo, mokslo ir sporto ir sporto ministerijai svarstant mokyklų tinklo pertvarką, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) ragina atsižvelgti į lenkų tautinės mažumos moksleivių poreikius. „Jei ketinama reformuoti švietimo sistemą, kyla klausimas, ką daryti su visomis šiomis mažomis mokyklomis, kuriose dominuoja etninės mažumos, pavyzdžiui, lenkai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nurodo, kad rugsėjo 1-ąją visi mokiniai grįžta į kontaktinį ugdymą. Ministrės teigimu, ugdymui ribojimai bus taikomi nebent pačiu paskutiniu metu, epideminei situacijai ypač suprastėjus. Tačiau mokytojai sako iki pat šiol nežinantys, kaip rugsėjo 1-ąją reikės startuoti. Profsąjungų dar esą nepasiekė ministerijos parengtos rekomendacijos, taip pat erzina tai, kad neaišku, kada tiksliai ribojimai švietimui galėtų grįžti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja olimpiadoje dalyvavusiems Lietuvos sportininkams, tačiau bendrą sporto situaciją apibūdina – esame duobėje. „Neabejoju, kad sportininkai olimpiadoje padarė viską, kas buvo jų jėgoms. Atletams dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra karjeros viršūnė, kurią labai sunku pasiekti. Nuoširdžiai dėkoju jiems.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad rugsėjį į klases grįš visi mokiniai ir apie nuotolinį ugdymą kol kas nėra galvojama. Ribojimai švietimui, pasak ministrės, lauktų pačiu paskutiniu momentu. Plačiau apie tai ministrę laidoje „Dienos komentaras“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kai kurios savivaldybės raudonuoja, bent jau didieji miestai. Yra ir juodų savivaldybių. Tačiau mes ruošiamės rugsėjo 1-ąjai.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Nuo rugsėjo pradinukams mokyklose atsiras papildoma savaitinė meninio ugdymo – šokio arba teatro pamoka, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, taip iš viso pradinių klasių moksleiviai turės penkias meninio ir tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę. Ministerija tikisi, kad papildoma meninio ugdymo pamoka leis pagal paskirtį išnaudoti visas sportui skirtas valandas Bendrojo ugdymo planuose.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų pasiekimus. Šios nuostatos įsigaliotų Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas.

Dėl brandos atestatų abiturientai galės kreiptis nuo liepos 23-iosios, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tačiau specialistai jau nerimauja, kai atestatai išduodami tokiu metu, abiturientams iš tiesų kyla keblumų norint laiku pateikti dokumentus į užsienio aukštąsias mokyklas. „Liepos 23 d. visi abiturientai gaus brandos atestatus“, – šįryt LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pirmadienį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidės valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 2 d, o nuo liepos 5 d. iki liepos 20 d. laukia pakartotinė sesija. Šiemet egzaminus laikys daugiau nei 27 tūkstančiai moksleivių – penkiais šimtais mažiau nei pernai. Apie egzaminų tvarką TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pirmadienį jau prasideda pirmasis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad naujais mokslo metais moksleivius į klases planuojama grąžinti ne su privalomu, o su rekomenduojamu testavimu dėl COVID-19. Ministrė pripažįsta matanti, kad dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami dėl koronaviruso. „Matome, kad situacija gerėja, tikrai turime daug vakcinuotų žmonių. Mūsų visuomenės imunitetas stiprėja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė pirmadienį laišku kreipėsi į eurokomisarę Mariya'ą Gabriel, atsakingą už sporto klausimus, ragindama Europos Komisiją atkreipti dėmesį į tai, jog tarptautiniai sporto renginiai neturėtų vykti šalyse, kuriose nepaisoma demokratijos vertybių ir pažeidžiamos žmogaus teisės. J. Šiugždinienė į EK komisarę kreipėsi atsižvelgdama į Aliaksandro Lukašenkos režimo įvykdytą priverstinį civilinio lėktuvo nutupdymą Minske.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo rugsėjo 1-osios planuojama atnaujinti normalų darbą mokyklose.  Apie tai, kaip naujais mokslo metais vyks ugdymo procesas, ministrės ketvirtadienį teiravosi Seimo narys, valstietis Arvydas Nekrošius. „Daugelis nerimauja, kaip bus su mokslo metais, nerimauja, kaip eis į mokyklą. Panašu, kad nežino ir mokytojų bendruomenės, taip pat ir kai kurios savivaldybės to klausia.

Daliai moksleivių leidus grįžti į mokyklas ne visi panoro pasinaudoti šia galimybe. Švietimo ministrė klaidų įžvelgia ir mokyklų bei savivaldybių darbe, ir teigia, kad klausimo, ar vaikai nori grįžti į mokyklas, net negali būti. Tokią mintį Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Ją kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Pamažu ryškėja, kaip Lietuvoje atrodys garsiai išdiskutuotos „Tūkstantmečio mokyklos“. Panašu, kad atsisakyta pirminės idėjos, kad savivaldybėse išdygs tik po vieną tokią mokyklą. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, šios mokyklos bus atviros visiems  moksleiviams ir tikimasi, kad ilgainiui ši programa apims visas Lietuvos mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pristatė „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė prašo savivaldybių persvarstyti sprendimą dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas, kad šie bent kelioms savaitėms gyvai susitiktų mokyklose. „Suprantame, kad pandeminė situacija nėra paprasta ir testavimo procesai nėra lengvi, savivaldybių pasirengimas testuoti yra skirtingas, tačiau sugrįžtančių mokinių skaičiai labai nustebino“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Tik apie 3 tūkst.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose. Tiesa, vienas posėdžio dalyvis atrodė nesuinteresuotas išklausyti visą diskusiją ir jos metu riebiai nusikeikė. Šio posėdžio oficialioje Seimo „Youtube“ paskyroje galėjo klausytis ir visi Lietuvos gyventojai, o atidžiai posėdžio klausęsi žmonės jame greitai pastebėjo ir necenzūrinį intarpą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi, kad kiti mokslo metai tebevyks COVID-19 viruso kontekste. Todėl ministerija rūpinasi, kaip užtikrinti moksleivių saugumą, pasitelkiant ne tik geresnį testavimą, bet, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių (UV) lempas virusą naikinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė skatina didžiuosius miestus bent dalį pamokų 5–11 klasių moksleiviams vykdyti lauke. Taip, anot ministrės, pavyktų išvengti mokinių testavimo, kuriam didmiesčiams trūksta pajėgumų. J. Šiugždinienės manymu, pamokos moksleiviams lauke vyktų nedažnai ir neprimintų tų, kurios vyksta klasėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Penktadienį siautęs permainingas oras, regis, barų ir kavinių išsiilgusių vilniečių neišgąsdino. Net ir šlapdribai siaučiant sostinės lauko kavinėse šurmuliavo lankytojai. Beveik pusė metų – tiek gyvenome be kavinių, barų ir restoranų. Pernai lapkričio 29 d. įsigalioję  karantino ribojimai maitinimo įstaigoms maistą tiekti leido tik išsinešti. Nuo praėjusio ketvirtadienio lauko kavinėms buvo leista veikti. Tiesa, su tam tikrais ribojimais – dirbti jos gali tik iki 21 val.

Vyriausybė jau ruošia planą, kaip 5–11 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas dar šiais mokslo metais. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, tai priklausys nuo savivaldybių aktyvumo ir sprendimų. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. „Sprendimai yra iš esmės. Tiktai tiek, kad reikia, jog visi dalyvaujantys tuos sprendimus aiškiai suprastų ir būtų pasirengę įgyvendinti.

Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad jau yra parengta 5–11 klasių moksleivių grąžinimo į mokyklas schema. Ji šią savaitę turėtų būti pristatyta savivaldybėms. „Taip, mes jau sutarėme su sveikatos apsaugos ministru, kad penktadienį dar kartą tinkamės su savivaldybėmis.

Vyriausybė pritarė, kad dėl augančio sergamumo COVID-19 dar penkiose savivaldybėse nebus taikomas švelnesnis karantinas. Tai reiškia, kad jose į mokyklas einantys moksleiviai turės būti tikrinami kaupinių metodu. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė išbraukti Jurbarko, Prienų, Telšių rajonų, Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybes iš savivaldybių sąrašo, kurių moksleiviams, grįžtantiems į klases, nereikalaujama nuolat tikrintis kaupinių metodu.

Karantinas pratęsiamas dar mėnesiui. Tačiau Vyriausybė pritarė, kad jau nuo kitos savaitės karantino režimas reikšmingai švelnės. Pirmiausiai bus leidžiama veikti prekybos centrams, kino teatrams, rengti nedidelius renginius. Ministrų kabinetas ketvirtadienį pratęsė karantino režimą iki gegužės 31 dienos 24 val. Karantiną pratęsti siūloma atsižvelgiant į pastaruoju metu pablogėjusią epidemiologinę situaciją šalyje.

Vyriausybė ketvirtadienio posėdyje ketina imtis reikšmingo karantino švelninimo. Planuojama leisti veikti prekybos centrams, abiturientams grįžti į klases, taip pat aptarnauti kavinių, restoranų klientus lauke. Trečiadienį Vyriausybė pranešė, kad ketvirtadienio posėdyje svarstys pluoštą karantino pakeitimų. Pirmiausiai Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pratęsti karantiną iki vasaros. Šiuo metu karantinas tęsiasi iki balandžio pabaigos.

Abiturientai į mokyklas galės grįžti nuo gegužės 3-iosios, trečiadienį sutarė Vyriausybė. Taip pat numatyta leisti dvigubai didesnes abiturientų grupes atvykti į kontaktines konsultacijas – vietoje dabar nustatytų 5 asmenų kartu su pedagogais konsultuotis galėtų 10 abiturientų, nustatyti reikalavimai ir brandos egzaminams.

Galima svarstyti abiturientų grįžimą į mokyklas, po švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimo antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tokie svarstymai galimi, nes jau beveik pusė abiturientų pasiskiepijo arba jau turi imunitetą (yra persirgę), o apie 66 proc. mokytojų, dirbančių pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat yra paskiepyti arba yra persirgę“, – pranešė ministerija.

Nors šiuo metu Lietuvoje nuo koronaviruso yra skiepijami ir universitetų darbuotojai, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad paskaitos kontaktiniu būdu šiais mokslo metais greičiausiai nevyks. „Turbūt sunku būtų tikėtis, kad dar šiais metais susitiks dėstytojai su studentais auditorijoje.

Plintant gandams, kad abiturientai bus nuo Covid-19 skiepijami privalomai, antraip nebus prileidžiami laikyti egzaminų, ministrai skuba raminti – tai tik gandai. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seimo narė Orinta Leiputė teiravosi ministrų kabineto apie gandus dėl abiturientų skiepų. „Daugoka įvairių gandų. Vakar, užvakar mokyklų abiturientai gavo užpildyti informaciją dėl galimybės skiepytis, antikūnų.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos šalyje, abiturientų grįžimo į mokyklas dar teks palaukti. Švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad tai bus įmanoma, kai sergamumas Covid-19 visoje šalyje nukris iki 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį diskutavo apie švietimo situaciją Lietuvoje Covid-19 pandemijos metu.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per nuotolinį Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį aptarė bendrą sergamumo, mokytojų vakcinavimo padėtį savivaldybėse, rašoma pranešime. Anot ministrės, situacija savivaldybėse skirtinga, dėl to ir buvo priimti skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad apribojimai dėl judėjimo gali būti peržiūrėti kitą, savaitę, o gali nutikti ir taip, kad jų peržiūrėjimui nebus jokio pagrindo. Viskas, anot premjerės, priklauso nuo to, kokia epidemiologinė situacija bus tose savivaldybėse. Nuo antradienio tik dalyje savivaldybių taikomi judėjimo ribojimai. Anot I. Šimonytės, jie bus peržiūrimi priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.