jurgita šiugždinienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien ministerijoje priėmė Tarptautinės vandens sporto federacijos (FINA) prezidentą Husainą Al-Musallamą ir Europos plaukimo lygos (LEN) vadovą Antonio Silva. Susitikime kalbėta apie būtinybę vaikus mokyti plaukti, jaunų talentų paiešką, sąlygas jiems augti, sportininkų dvigubos karjeros galimybes, vandens sporto šakų plėtrą Lietuvoje, valstybės paramą, šių sporto šakų infrastruktūrą.

Ukrainiečius priimančios didmiesčių ugdymo įstaigos yra perpildytos, karo pabėgėlių prašoma registruotis į mažesnius miestelius, rajonus, sako švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Registruotų mokyklose yra beveik 7 tūkstančiai. Kol kas tikrai vietų turime“, – Kaune žurnalistams penktadienį teigė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina svarstyti galimybes remti ukrainiečių sportininkus Europos Komisijos lygmeniu. Kaip informavo ministerija, pirmadienį Europos Sąjungos sporto ministrų susitikime Liuksemburge Lietuvos atstovai pasiūlė svarstyti finansinės paramos ukrainiečių aukšto meistriškumo sportininkams ir Ukrainos sporto komandoms klausimą, kad jie galėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose, o taip pat su Lenkija ir keliomis kitomis valstybėmis kėlė griežtesnių...

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Lietuva pasirengusi mokėti mėnesines stipendijas 700 studentų iš Ukrainos, tokiai pat daliai numatytos ir studijų kainos kompensacijos. Pasak jos, kartu su Lietuvos mokslo taryba planuojama suteikti iki 100 stipendijų mokslininkų iš Ukrainos darbams Lietuvoje finansuoti, kad jie turėtų galimybę tęsti mokslinę veiklą ir dėstymą studentams.

Iš karo siaubo šaltakraujiškai Kremliaus režimo puolamoje Ukrainoje, Lietuvą atvyko 763 pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad labai svarbu juos integruoti į švietimo sistemą, todėl planuojama suteikti jiems sąlygas mokyti vaikus ukrainiečių kalbos ir literatūros, o taip pat ir Ukrainos istorijos. „Šiuo metu jau yra pakoreguoti bendrojo ugdymo planai ir mūsų mokyklos tą gali pradėti daryti.

Lietuva gali priimti apie 30 tūkst. ukrainiečių vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas, 4 tūkst. – į darželius, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Šiandien turime beveik 12 tūkst. vaikų iki 18 metų, mokyklose ir darželiuose yra užsiregistravę beveik 3,5 tūkst., jų yra daugiau lankančių mokyklas ir darželius, tiesiog registras vėluoja“, – per Seimo posėdį antradienį sakė J. Šiugždinienė.

Nuo karo bėgantys ukrainiečių vaikai Lietuvoje gali gauti ne tik prieglobstį, bet ir visas socialines garantijas, lankyti ugdymo įstaigas. Iš 11 tūkst. į šalį atvykusių nepilnamečių, apie 3,3 tūkst. užregistruoti lankyti valstybines lietuvių ar rusakalbes mokyklas. Tačiau dėl pastarųjų kai kurie politikai ir ekspertai teigia įžvelgiantys rizikų ir mano, kad nuo karo bėgantys vaikai gali jaustis jose nemaloniai, svarsto, kad gali skirtis ir moksleivių požiūris.

Į Lietuvą iš karo siaubiamos Ukrainos nuo vasario pabaigos atvyko per 8 tūkst. vaikų. Šalies mokykloje jau registravosi 1,5 tūkst. jų, praneša švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, rusakalbių mokyklos pildosi greičiausiai, laisvų vietų ten beveik nebėra. Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikai gali rinktis mokslą lietuviškose arba tautinių mažumų mokyklose, tačiau pastarosiose gali pritrūkti vietų.

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Pagrindinis „Tūkstantmečio mokyklų“ programos siekis yra sumažinti pasiekimų skirtumus tarp miestų ir regionų mokinių, ir ji bus pritaikyta specifiškai kiekvienai savivaldybei, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Programos tikslai yra pasiekimų skirtumų mažinimas, ypač tarp miesto ir rajono mokyklų.

Pirmadienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) surengė geriausių šalies futbolininkų pagerbimo ceremoniją. Renginio metu scenoje pasirodė ir prieštaringos reputacijos verslininkas Arūnas Pukelis. Tuo pasipiktino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, išplatintame pranešime rašiusi, kad tokie federacijos veiksmai yra netoleruotini.

Penktadienį daliai šalies moksleivių turėjo būti išdalinti greitieji antigeno testai. Vis dėlto kai kurios savivaldybės nusprendė testų moksleiviams namo neduoti ir juos testuoti tik mokyklose. Taip esą bus išvengta sukčiavimo arba užsikrėtimų slėpimo. Praėjusį penktadienį dalis šalies moksleivių iš mokyklos namo turėjo grįžti ne tik su namų darbais, bet ir su greitaisiais COVID-19 testais.

Pirmadienį į klases sugrįžo didžioji dalis moksleivių. Epidemiologai praneša, kad jau dabar yra matomas atvejų skaičiaus didėjimas mokyklinio amžiaus grupėse. Spėjama, kad po savaitės naujų užsikrėtimų kreivė turėtų dar labiau pakilti, ko gero, netrukus pamatysime ir besiformuojančius židinius.

Siekiant išvengti didelių COVID-19 protrūkių šalies ugdymo įstaigose ir toliau tęsti kontaktinį ugdymą, nuo šiol kiekvieną penktadienį bendrojo ugdymo ir pirminio profesinio mokymo mokiniams penktadieniais bus dalijami savikontrolės testai. „Norime mokyklas išlaikyti atviras ir kiek įmanoma saugias. Greitieji antigeno testai padeda identifikuoti sergančiuosius ir užkirsti kelią protrūkiams mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5-8 klasėse nebeliks jungtinių klasių, bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tai sukėlė kai kurių tėvų pasipiktinimą, tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad jai svarbiausia kokybiškas vaikų ugdymas, o ne tėvų „pagraudenimai“. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. 2022 metais turėtų pradėti galioti mokyklų tinklo optimizavimo reforma.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5–8 klasėse Lietuvoje turėtų nebelikti jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tad panašu, kad 2022-ieji bus mokyklų permainų metai. Tad kaip ir kas tiksliai keisis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybei patvirtinus mokyklų tinklo reformą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad mažiausių mokyklų pertvarkymas ar likvidavimas turėtų būti didelė problema. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vietomis vienam mokiniui tenka tik trys mokiniai. „Tai tikrai neturėtų būti labai didelė problema, manau, tai labai teigiamas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija nesvarsto nuotolinio ugdymo galimybės, nes situacija ugdymo įstaigose yra stabili. „Ne, galimybės šiuo metu grįžti prie nuotolinio mokymo šiuo metu tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija mokyklose yra jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra mažesnis – yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500. Taigi ta situacija yra stabili.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Vietų trūkumą Vilniaus mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savivaldybei siūlo spręsti griežtu būdu – neleidžiant aplinkinių savivaldybių vaikams mokytis sostinės mokyklose. J. Šiugždinienė trečiadienį Seime sulaukė klausimo, kaip Vilniaus mieste turėtų būti sprendžiama problema, kad savivaldybės mokyklose trūksta vietų, todėl formuojasi itin gausios klasės.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kaip pati sako, nesulaikė emocijų Seime sulaukusi klausimų ir priekaištų dėl ministerijos planuojamos mokyklų tinklo reformos.  Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministrė sulaukė klausimų ir pastebėjimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamos mokyklų tinklo pertvarkos, kuria ketinama naikinti jungtines klases.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas turi būti sustiprintas tvaresniu finansavimu. Pasak prezidento, šiuo klausimu neužtenka kliautis tik europinėmis lėšomis. G. Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija imasi mokyklų tinklo pertvarkos, siekdama jau nuo kito rudens panaikinti daugelį Lietuvos savivaldybėse veikiančių jungtinių klasių. Kartu ketinama didinti mažiausią privalomą moksleivių skaičių gimnazinėse klasėse ir performuoti mažiausias mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei teiks mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo pakeitimus.

Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Svarstoma atsisakyti mokyklose daugumos mokomų dalykų skirstymo į A ir  B lygį, taip pat numatyti, jog 4-ųjų ir 8-ųjų klasių moksleivių vertinimai būtų privalomi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „(Svarstoma – BNS), kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomais, kad būtų vertinami rezultatai, bet ne tik tam, kad tiesiog – šiandien jie yra neprivalomi, labai didelės išlaidos galbūt nėra daromos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po Vyriausybės posėdžio teikia informaciją apie svarbiausius priimtus sprendimus.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose užfiksuota 590 COVID-19 protrūkių, vis tik absoliuti dauguma moksleivių mokosi kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina, kad nesvarsto privalomai testuoti mokslevių, bet artimiausiu metu jiems bus prieinamas naujas testavimo būdas. „99 proc. mokinių mokyklose mokosi kontaktiniu būdu. 1 proc.

Brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) užduotys, laikymo sąlygos ir vertinimo nuostatos bus labiau pritaikomos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Seimui pakeitus loterijų organizatorių apmokestinimą ir nustačius jiems 13 proc. mokestį nuo išplatintų bilietų, šalies sportas kitąmet gautų pora milijonų eurų daugiau nei numatyta dabar, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė.  Jurgita Šiugždinienė teigia, kad dabar 2022 metų biudžete sporto finansavimui numatyta beveik 21 mln. eurų.  „2022 metais 20,9 mln. eurų biudžete numatyta sportui.

Pirmadienį 201 neteisėtam migrantų vaikui trejose stovyklose startavo mokslo metai. Kaip informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmuosius metus jie bus ugdomi lietuvių kalbos ir literatūros, sekančius – kitų pamokų. Ji taip pat neslepia, kad pritraukti mokytojų, kurie sutiktų ugdyti vaikus, mokančius tik savo gimtąją kalbą, nebuvo lengva.

COVID-19 situacija Lietuvoje darosi vis rimtesnė, o pats virusas neaplenkia ir šalies mokyklų. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, izoliacijoje jau yra šiek tiek virš 5 tūkstančių vaikų, tačiau ministerijos prioritetas yra kaip įmanoma ilgiau išvengti nuotolinio ugdymo. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo savaitės pradžios girdime baisius faktus, kad esą švietimo įstaigose jau yra 300 protrūkių.

Nauji mokslo metai atneša savus rūpesčius. Švietimo bendruomenė vėl iš naujo jaukinasi darbą pandemijos sąlygomis, daro viską, kad mokyklos būtų kuo saugesnės ir vaikai galėtų mokytis klasėse, gyvai. Praėjus pirmosioms rugsėjo savaitėms, sustygavus kasdienes švietimo veiklas, grįžtame prie strateginių darbų. Jų negalime išleisti iš akiračio, nes pokyčių reikia daug ir esminių.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė keisti su galimybių pasu susijusius reikalavimus. Pavyzdžiui, nuspręsta atsisakyti galimybių paso tarpmiestiniame viešajame transporte, studentus į paskaitas kol kas leisti ir su profilaktiniais COVID-19 testais. Be to, galimybių paso nereikės degalinėse. Tai pat nuspręsta, kad galimybių pasus bus galima gauti paprasčiau, atlikus greituosius antigenų testus.

Nors pandemija tęsiasi, tačiau moksleiviai ir studentai jau gali grįžti į ugdymo įstaigas. Tiesa, siekiant išvengti infekcijos protrūkio, įprastą mokymosi procesą lydės griežti saugumo reikalavimai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė taip pat rekomenduoja moksleiviams reguliariai testuotis, bet priduria, kad to daryti niekas nevers. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien mokiniai ir studentai sugūžėjo į mokyklas ir universitetus.

Antradienį švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė kartu su savivaldybių ir švietimo ekspertais pasirašė kreipimąsi į švietimo bendruomenę, kviečiančią ją prisidėti prie to, kad nauji mokslo metai būtų sklandūs, o mokyklos – saugios. Pasak Švietimo profsąjungų atstovų, šis kreipimasis neturi prasmės. Jie ją vadina ministerijos viešųjų ryšių akcija.

Kandidatas į LKF prezidentus, Ramūnas Butautas, prieš artėjančius rinkimus bendravo su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. Buvęs rinktinės vyriausiasis treneris, turintis ir akademinės patirties, ministrei išsakė nuogąstavimus, jog per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį sporto sistema mažai pakito. „Unikalus reiškinys - nuo 1992 metų Lietuvos krepšinio rinktinė dalyvavo 7 olimpinėse žaidynėse.

Rugsėjo 1-oji – jau rytoj. Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje ugdymo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomu kaukių dėvėjimu, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimais ir kitais, papildomais saugumo reikalavimais. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, prie saugumo mokyklose turi prisidėti ir tėvai, skatindami vaikus ne tik testuotis, bet ir skiepytis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo rugsėjo mokyklose žada plačią informacinę kampaniją, skatinančią skiepytis nuo COVID-19.   „Nuo rugsėjo pradžios paleidžiame tam tikras informacines priemones visose mokyklose – tai yra informacija tiek vaikams, tiek tėvams, aiškinant apie vakcinacijos svarbą, naudą, kodėl jos reikia. Taip pat turbūt turime atsakyti į klausimus žmonių, kurie bijo vakcinuotis dėl įvairių priežasčių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad savivaldybės negali liepti moksleiviams testuotis dėl COVID-19. Šis testavimas kol kas bus savanoriškas. „Visos mokyklos rugsėjo 1 dieną turi būti pasiruošusios savanoriškai testuoti. Tai, kad reikės testuotis ir testavimas bus savanoriškas, žinoma sau seniai. Procesas tikrai nėra sudėtingas, tam nereikia sveikatos apsaugos specialisto, mokiniai patys gali testuotis. Žinoma, reikia sutikimo, sutikimo yra paruošta forma.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę švietimo bendruomenei ir visuomenei pristato, kaip vyks ugdymas švietimo įstaigose naujais mokslo metais, kokių saugumo sąlygų reikės laikytis. „Pagrindinė žinia, kurią kartojame visą laiką: ugdymas visose švietimo įstaigose vyks kontaktiniu būdu, visi mokiniai laukiami klasėse. Tikimės, kad vaikai mokyklose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Labai to norime.

Pandemijai ir toliau tęsiantis, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija paruošė tris scenarijus artėjantiems mokslo metams. Jie suskirstyti į žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį lygius, pagal kuriuos atitinkamų pakopų moksleiviai bus mokomi. Nurodoma, ateinančius mokslo metus mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu, o nuotolinis ugdymas vyktų tik išskirtinais atvejais.

Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene penktadienį aptars šalies sporto problematiką. Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis informavo BNS, kad per susitikimą bus kalbama apie ilgalaikę Lietuvos sporto plėtros strategiją, sporto sistemos finansavimą, masinio ir aukšto meistriškumo sporto problemas.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Moksleiviams nuo rugsėjo grįžtant į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad kaukės moksleiviams bus reikalingos nuo penktos klasės. „Kaukių reikės nuo penktos klasės, iki penktos klasės kaukių nereikės“, – ketvirtadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos surengtoje diskusijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.