jurgita šiugždinienė

Naujausi Lietuvos mokyklų ir universitetų reitingai išryškina įsisenėjusias švietimo žaizdas, kurios, panašu, tik gilėja. Silpniausia vieta išlieka tikslieji mokslai – laikyti valstybinius chemijos ir fizikos egzaminus renkasi mažuma, o matematikos ir trečdalis pasirinkusiųjų neišlaiko. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikina, kad moksleiviams trūksta motyvacijos, mokytojams – kompetencijos, o galiausiai – didžiulis trūkumas ir tiksliųjų dalykų mokytojų.

Klaipėdoje įsikūrusiam Tarptautinės Ukrainos mokyklos padaliniui oficialiai leista veikti ir gauti valstybinį finansavimą. „Šiandien jau pasirašytas ministrės įsakymo pakeitimas dėl sutikimo Tarptautinei Ukrainos mokyklai vykdyti programą ir Klaipėdos padalinyje“, – BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atstovas spaudai Dainoras Lukas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad siūlomi pokyčiai švietimo sistemoje leis laiku pastebėti mokinių spragas ir suteikti švietimo pagalbą. „Pataisų tikslas yra sukurti prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui, nuosekliam mokinių pasiekimų vertinimui, užtikrinant visiems laiku ir tinkamą švietimo pagalbą, taip pat sustiprinti mokyklų vadovų lyderystę“, – ketvirtadienį Seime pristatydama Švietimo įstatymo pataisų paketą sakė ministrė.

Mokinių laukia naujovės – atsiras privalomi žinių patikrinimai. Ketvirtokai, aštuntokai ir dešimtokai laikys matematikos ir lietuvių kalbos privalomus testus. Surinkusiems keturis balus arba mažiau mokiniams bus suteikta galimybė taisytis, o štai prastą balą surinkę dešimtokai būtų paliekami kartoti kursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, šiais patikrinimais siekiama kokybiškiau paruošti mokinius valstybiniams egzaminams.

Viešu gėjų perėjos uždažymu, „Laisvės kalvos“ apipylimu dažais pagarsėjusi, mitingų ir riaušių prie Seimo organizavimu ir provokavimu kaltinama, o vėliau ir psichiatrų ekspertizę perėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė grįžta mokyti Vilniaus moksleivių. Ją vėl mokykloje įdarbinusi Vilniaus „Juventos“ gimnazijos direktorė aiškina, kad taip nutiko dėl mokytojų trūkumo ir jokio kriminalo čia nemato. Tačiau mokyklos sprendimu piktinasi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Skandalais pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė grįžta dirbti mokytoja. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai nepateisinama, o mokyklos, priėmusios A. G. Astrauskaitę dirbti laukia tarnybinis patikrinimas. Nuomone apie A. G. Astrauskaitės įdarbinimą J. Šiugždinienė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Nesuprantu, kaip gali atsitikti, kad skandalingai pagarsėjusi Astra Astrauskaitė vėl priimta dirbti į mokyklą mokytoja“, – rašo ministrė.

Ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose iki metų pabaigos paskirstyta 420 tūkst. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu paskirstytos lėšos 21 aukštajai mokyklai, į valstybės nefinansuojamas vietas priėmusioms iš Ukrainos atvykusius studentus.

Ministerija skyrė per 80 tūkst. eurų Ukrainos sportininkams Vilnius, spalio 20 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę paskirstė finansavimą į Lietuvą persikėlusiems Ukrainos sportininkams. Lėšos jiems bus skirtos per Lietuvos sporto federacijas. Iš viso švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu septynių sporto šakų federacijoms paskirstyta 81,5 tūkst. eurų. Daugiausia – atitinkamai 20 ir 19 tūkst.

Jau antras mėnuo, kai ukrainiečių vaikai Lietuvoje mokosi savo gimtąja kalba, bet jų mokymosi oficialiai neskuba pripažinti Švietimo ministerija. Esą parengtoje programoje yra spragų, o ir patalpos dar ne visai tinkamos. Nepripažinta oficialiai Tarptautinė Ukrainos mokykla negali gauti finansavimo savo mokytojų atlyginimams, tad vis bando taisyti situaciją ir laukia palankaus ministerijos vertinimo.

Rusijai toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, dalis ekspertų įspėja, kad gali prasidėti nauja karo pabėgėlių banga. Be to, teigiama, kad Lietuva taip pat tam ruošiasi. Ukrainos gyventojams, artėjant žiemai, gali kilti naujų, didelių išbandymų, kadangi Rusija sąmoningai atakuoja elektrines bei katilines tam, kad ukrainiečiai liktų ne tik be šildymo, bet ir elektros.

Artėjant žiemai ir intensyvėjant Rusijos atakoms prieš gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, Europa laukia naujos Ukrainos pabėgėlių bangos. Kaip Lietuva pasirengusi priimti nuo karo ir šalčio bėgančius ukrainiečius? Ar ukrainiečių vaikams atsiras vietos Lietuvos mokyklose ir darželiuose? Laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę imtis iniciatyvos ir nedelsiant spręsti Lietuvos švietimo sistemos finansavimo atsilikimą nuo išsivysčiusių šalių vidurkio. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, spalį paskelbė ataskaitą, pagal kurią matyti, kad tragiškai atsiliekame finansuodami švietimo sistemą.

Ukrainoje apsilankiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako išgirdusi nerimą dėl protų nutekėjimo iš šalies ir prašymą sudaryti galimybes abiturientams laikyti ukrainietiškus testus. „Ministras paprašė mūsų sudaryti visas galimybes ukrainiečių abiturientams laikyti ukrainietiškus nacionalinius testus. Taip pat sutarėme, kad Ukrainoje bus įskaitytos mūsų šalyse ir trumpuoju laikotarpiu įgytos žinios“, – sekmadienį ministerijos išplatintame pranešime pažymėjo ministrė.

Tarptautinės bokso federacijos sprendimą sugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos boksininkus į varžybas Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė vadina gėdingu ir netoleruotinu. „Tarptautinės bokso federacijos elgesys yra gėdingas ir nesuvokiamas, tačiau akivaizdžiai parodęs ryšius su Rusijos valdžia. Džiaugiuosi, kad Lietuvos bokso federacija tokį sprendimą smerkia“, – penktadienį išplatintame komentare sakė ministrė.

Futbolo federacijos ir konservatorių kare po pirmo kėlinio laimi politikai – šiandien federacijos vadovai Seimo komitete kapituliavo. Anksčiau aiškinę, kad keisti nieko nesiruošia ir politikams nenusileis, šiandien FIFA ir UEFA pasiuntinių akivaizdoje pažadėjo persitvarkyti ir atsikratyti nusikaltimus padariusių asmenų, tačiau prašo tam duoti laiko.

Vidaus reikalų bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės Agnė Bilotaitė ir Jurgita Šiugždiniene sutarė suburti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri sukurs tinkamiausią pareigūnų rengimo modelį. Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimo, siekiant sukurti centralizuotą pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, integruojančią profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, atliktas pareigūnų ugdymo modelio alternatyvų vertinimas. Tuomet išskirti keturi pareigūnų rengimo modeliai.

Besikeičiantis aukštojo mokslo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje įgauna vis didesnę reikšmę. Valstybės siekis – sudaryti visas sąlygas siekti išsalavinimo mokytis visiems norintiems. Tačiau, anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždienės, tai neturi vykti kokybės sąskaita.

Skandalu virtęs rusų kalbos vadovėlis jau išimamas iš apyvartos, mokykloms jį naudoti uždrausta. Kol Rusija vykdo karą prieš Ukrainą, moksleiviai atėję į pamokas ir atsivertę vadovėlį „V dobryj put!“ skaitė apie Putino Rusiją, kaip apie draugišką ir demokratišką šalį. Šiame vadovėlyje dargi paaiškinta, kaip pasigaminti vizas, nukeliauti į Maskvą ir ką joje aplankyti.

Lietuvos mokyklose net 75 proc. vaikų mokosi rusų kalbos, o dalyje vadovėlių – neslepiami Kremliaus propagandos pėdsakai. Tai paaiškėjo laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad jau yra priimti atskiri sprendimai, kaip spręsti šią problemą. Vienas jų – nedelsiant išimti Rusiją šlovinančius vadovėlius iš apyvartos.

Net 75 proc. Lietuvos vaikų mokyklose mokosi rusų kalbos, o vadovėliai rusų kalba persmelkti Kremliaus propaganda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad situacija yra „totaliai bloga“, o apžvalgininkas Rimvydas Valatka siūlo galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbos mokyklose išbraukti.

Kodėl net 75 proc. Lietuvos vaikų mokosi rusų kalbos? Kodėl vadovėliai rusų kalba yra pilni Kremliaus propagandos? Koks tautinių mažumų mokyklų likimas? Ar jos integruoja ar atskiria? Apie tai pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir apžvalgininku Rimvydu Valatka laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

„Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma. Tenka griebtis papildomo darbo. Dėstytojai ir mokslininkai reikalauja nedelsiant jų atlyginimus kelti mažiausiai trečdaliu. Ministrė sutinka: algas reikia didinti, tačiau naujų sprendimų teks palaukti.

Kardelių jūra ir pasipuošusiais vaikais prasidėjo naujieji mokslo metai. Tėvai gali atsikvėpti ir savo mažuosius bei jų rūpesčius patikėti mokytojams, o dalis vaikų neslepia liūdesio, nes vėl teks lankyti pamokas. Šie mokslo metai ypatingi: Lietuvoje mokyklas lankys apie 10 000 ukrainiečių. Dalis jų mokysis kartu su lietuviais, kiti dienas leis specialiose ukrainiečių mokyklose.

Kai kuriems aukštųjų mokyklų dėstytojams besirengiant protestams dėl per mažai didinamų atlyginimų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė abejoja tokių akademikų veiksmų tikslingumu. „Mes šiandien turime visi įsivertinti, kad mes visi gyvename karo sąlygomis, yra didžiulė elektros krizė, mes turime infliaciją, mes turime tikrai labai sudėtingą situaciją, – ketvirtadienį Žinių radijo transliuotame interviu sakė ministrė.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

Jau vos už poros dienų, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės 332 tūkstančiai mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi, kad šiemet didesnį dėmesį skirs ugdymo kokybei, nebeliks jungtinių klasių, tačiau mokytojų profsąjungos perspėja, kad dalis vaikų mokslo metus pradės perpildytose klasėse. Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.

Nors švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir pristatė bendrosios ugdymo programos pakeitimus, pripažino, kad ties ten pertvarka nesibaigs ir problemų dar tikrai galima rasti.

Jau netrukus į mokyklų suolus sugrįš moksleiviai, nes Rugsėjo 1-oji – visai čia pat. Bet kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai? Kokios naujovės laukia šiais mokslo metais? Kas keisis švietime artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nauji mokslo metai – jau čia pat. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį pristatė, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai, kas laukia mokinių. Artėjančius mokslo metus, anot ministrės, jau dabar galima vadinti išskirtiniais, nes po dviejų dešimtmečių mokyklose nebelieka 5-8 jungtinių klasių. Nelieka ir klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šią savaitę susitinka su mokyklų vadovų, savivaldybių atstovais aptarti pasirengimo artėjantiems mokslo metams. Antradienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių merais aptarti pedagogų pritraukimo, profesinio orientavimo mokyklose stiprinimo ir naujų karjeros specialistų įdarbinimo klausimai, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos eiga.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.

Nauja švietimo ministrės ambicija – Jurgita Šiugždinienė užsibrėžė per trejus metus sukurti vietas darželiuose visiems vaikams nuo dvejų metų. Tačiau ar idėja bus įgyvendinta, kol kas lieka neaišku, mat šiuo metu verkiant trūksta pedagogų, o ir naujų darželių statybos gali užtrukti. Tėvai tvirtina, kad idėja graži, bet kyla abejonių, ar ji reali. Sostinės Bernardinų sodo smėlio dėžėje vidurdienį su dviem sūnumis leidžia vilnietė Giedrė. Iki rugsėjo liko vos keliolika dienų.

Šią savaitę sportininkus jau pasiekė didesnės valstybės stipendijos. Nuo liepos 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymo pakeitimams, valstybės stipendijos ne tik padidėjo, bet jų dydžiai suvienodinti turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams. Stipendijos skiriamos gerokai platesniam atletų ratui, taip pat valstybės lėšomis užtikrinamos socialinės garantijos. Šiuo metu valstybės stipendija mokama 134 sportininkams, 59 iš jų – sportininkai su negalia.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Antradienį Vyriausybės rūmuose buvo pagerbti geriausiai brandos, profesinio mokymo kvalifikacijos bei tarptautinio bakalaureato diplomo programos egzaminus išlaikę abiturientai ir profesinių įstaigų absolventai. Sveikinimų iš Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sulaukę „šimtukininkai“ sutiko pasidalinti savo ateities planais su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Pasitvirtino, kad skandalu virtusio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis abiturientų. Prieš savaitę, paaiškėjus, kad egzamino rezultatai daug blogesni nei pernai, ministrė Šiugždinienė paprašė atlikti papildomą jo analizę. Ją atlikusi komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programos reikalavimus, tačiau už du sudėtingesnius uždavinius turėjo būti skirta daugiau taškų, tad sukoreguoti uždavinių įvertinimai padvigubino egzaminą išlaikiusiųjų šimtukininkų skaičių.

Paskelbus apie katastrofiškus matematikos brandos egzamino rezultatus kilo diskusijos dėl to, kas kaltas – prastas abiturientų pasiruošimas ar parengtos per sudėtingos užduotys? Daugelis žmonių bandydami išsiaiškinti patys ėmė spręsti egzamino užduotis ir jas viešai vertinti. Tuo pat metu švietimo viceministrė Agnė Kudarauskienė socialiniuose tinkluose prisipažino dvyliktoje klasėje ir pati neišlaikiusi brandos egzamino.

Lietuvoje – matematikos brandos egzamino katastrofa. Jo neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia. Mokytojai situaciją mato skirtingai – vieni sako, kad kalti patys mokiniai, kurie per mažai ruošiasi, kiti kaltina netinkamai sudarytas per sudėtingas užduotis. Matematikos valstybinį egzaminą abiturientai laikė prieš 4 savaites.

Švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad stebint prastus matematikos brandos egzaminų rezultatus, svarstoma grąžinti dviejų lygių egzaminą. „Man atrodo, sprendimas 2013 metais, kuris buvo priimtas, panaikinti mokyklinį egzaminą ir tai, kad šiandien dalis vaikų mokosi bendruoju kursu, o laiko egzaminą valstybinį, kaip ir tie, kurie mokėsi išplėstiniu kursu, manau, tas sprendimas tikrai buvo nekoks ir mes esame pasiruošę keisti“, – LRT ketvirtadienį sakė ministrė.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį dalyvaus antrajame pasaulio šalių sporto ministrų susitikime, skirtame aptarti Rusijos agresiją Ukrainoje ir tarptautinio sporto klausimus.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Artėja pusantrų metų, kai esu atsakinga už sporto sritį. Žiūrint iš sportininko parengimo perspektyvos, tai yra labai mažai. Tačiau, jeigu svajojame apie medalius ir stiprią sportininkų komandą olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose startuose, laiko turime labai mažai, rašoma ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsiųstame komentare.

Seimas priėmė pataisas, kurios didina sportininkų stipendijas, sulygina jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plečia valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą, užtikrina jiems socialines garantijas. Parlamentas pirmadienį vienbalsiai už balsavus 116 Seimo narių priėmė tokias Sporto įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų pataisas. Numatyta, kad paketas įsigalios nuo liepos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad sporto padėtį turėtų keisti Seime svarstomos pataisos, kurios padidins sportininkų stipendijas, užtikrins jiems socialines garantijas.

Rugsėjo 1-oji šiemet mokinius pasitiks pokyčiais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė informuoja, kad planuojama keisti vidurinio ugdymo mokinių pasiekimo išorinį vertinimą siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu taip pat vyksta baigiamasis bendrųjų ugdymo programų rengimo etapas.    Nuo šių metų Rugsėjo 1-osios pagal atnaujintą ugdymo programą startuos priešmokyklinis ir vidurinis ugdymas.

Pirmadenį į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją rinkosi neseniai iš Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių Brazilijoje grįžę Lietuvos sportininkai. Šalies atletai jose iškovojo iš viso 10 medalių: 2 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos. Sportininkams už šiuos laimėjimus dėkojo ir padėkas įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Jūsų pergalės – sunkaus darbo, atsidavimo, kantrybės, ištvermės, nuoseklumo pavyzdys.

Švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jurgita Šiugždinienė bei Monika Navickienė pirmadienį pagerbė Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių prizininkus. „Jūsų pergalės – sunkaus darbo, atsidavimo, kantrybės, ištvermės, nuoseklumo pavyzdys. Sergame už jus, palaikome, jaudinamės – ir kai jums sekasi, ir kai pergalė išsprūsta“, – teigė J. Šiugždinienė. „Ačiū, kad savo laimėjimais kuriate šventę ir mums.