Sveikata

Sunkiai sergantys, ypač regionuose gyvenantys pacientai jaučiasi lyg gavę šlapiu skuduru per veidą. Nors buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žadėjo, kad jų gyvenimą palengvins nauja – pavėžėjimo į gydymo įstaigą paslauga, iš viso to, panašu, liko šnipštas. Nors pacientų pavėžėjimo modelis buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės įvardytas kaip neatsiejama net kelių vienu metu vykdytų reformų dalis, pasirodo, dėl jo veikimo kilo didelių problemų.

Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Vis tik Seniūnų sueigos posėdyje nuspręsta įstatymo projektus svarstyti kitą savaitę. Gegužės pabaigoje jam pritarė Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada koreguoti ligonių pavežėjimo finansavimo modelį. „Nebuvo įvertintas tikrai poreikis. Tai yra, nebuvo atsižvelgta, kiek plačiai šeimos gydytojai skirs šitą paslaugą, pasiūlys, ir koks poreikis bus išreikštas iš gyventojų pusės.

Naktimis sapnuoti košmarus yra normalu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ sako egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas. Laidoje J. Grigas atskleidė, kodėl mes sapnuojame blogus sapnus, kaip dažai sapnuoti košmarus yra normalu ir ką tai reiškia, jei sapnuojate mirtį.  Kai kurie žmonės mano, kad jie sapnuoja gerokai mažiau nei kiti, tačiau tai nėra tiesa. Iš tiesų naktimis sapnuoja visi, tik kai kurie sapnus atsimena geriau, komentuoja J. Grigas.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtins sąrašą medicininių priemonių, už kurias bus galima imti papildomą priemoką. „(Iniciatyva – BNS) neberinkti priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas irgi sulaukė tam tikrų diskusijų.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad trečiadienį posėdžiavusi koalicinė taryba nusprendė naikinti papildomas priemokas už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tiesa, ministro pirmininko teigimu, prieš tai Vyriausybė dar turės parengti medicininių priemonių, kurioms šis reikalavimas išimties tvarka taikomas nebus, sąrašą. „Posėdžiavusi koalicija priėmė sprendimą (...) neberinkti priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas.

2029 m. turėtų įsigalioti naujasis Tarptautinės ligų kvalifikacijos leidimas, pagal kurį tranlsytiškumas nebebūtų traktuojamas kaip psichinis sutrikimas, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus atstovė Greta Stonkutė. „Deja, translytiškumas yra įrašytas kaip psichikos sveikatos srities sutrikimas“, – trečiadienį vykusio Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdžio metu kalbėjo SAM atstovė.

Nuo kitos savaitės laikinai keisis pacientų pavėžėjimo tvarka. Pavėžėjimui bus registruojami tik gulintys ir į transplantacijos procedūrą vykstantys pacientai, trečiadienį pranešė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Anot jos, šie pokyčiai susiję su intensyvesniu nei buvo planuota paslaugos naudojimu ir dėl to kilusių finansinių išteklių trūkumu.  „Karštoji linija atsiprašo pacientų dėl jų patiriamų nepatogumų, susidariusių dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Prostatos vėžiu, dažniausia vyrų onkologine liga, savo gyvenime suserga kas šeštas–aštuntas vyras. „Šie piktybiniai navikai ne visada yra vienodi: dažniausiai diagnozuojama lėtai progresuojanti liga, ketvirtadaliui ar penktadaliui vyrų nustatomas agresyvus navikas, o 7–8 proc. nustatomas paveldimas prostatos vėžys“, – sako Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas gydytojas urologas dr. Marius Kinčius.

Nelaimingas įvykis Visagine – apsinuodijusi žiebtuvėlio dujomis mirė 17-metė. Toksikologai perspėja, kad toks svaiginimosi būdas ypač pavojingas, mat prisikvėpavus dujų, ima trūkti oro, žmogus pradeda dusti, o galiausiai stoja širdis. Specialistai nuo tokių pavojų pataria ypač saugoti paauglius, mat prisižiūrėję socialinių tinklų jie ima kopijuoti taip besisvaiginančius jaunuolius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, patikrinęs dalį Pravieniškių 2-ojo kalėjimo vandentiekio sistemų, nustatė legioneliozės sukėlėją. Pagal galiojančią procedūrą laisvės atėmimo vietoje nedelsiant buvo atlikta terminė dezinfekcija, dar kitaip vadinamas termošokas, pakeliant karšto vandens temperatūrą visoje karšto vandens sistemoje, kad toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose temperatūra siektų 66 C. Taip pat atliekama dušų galvučių ir čiaupų dezinfekcija.

Gliukozės kiekio kraujyje šuoliai tampa vis aktualesne tema sveikata besirūpinantiems žmonėms. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė paaiškina, kad tam tikras gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje yra natūralus reiškinys, tačiau dažni ir staigūs šuoliai bei po jų sekantys kritimai gali neigiamai paveikti sveikatą net nesergant cukriniu diabetu. Svarbu ne tik suprasti galimas pasekmes, bet ir žinoti, kaip gliukozės kiekį suvaldyti.

Per pirmąjį metų ketvirtį daugiausia mokesčių tarp privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sumokėjo „InMedicA“ grupė – 3,7 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“.  Anot portalo, 10 daugiausiai mokesčių mokėjusios įmonės sektoriuje bendrai į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą pervedė beveik 12 mln. eurų – 34 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „InMedicA“ per pirmus tris šių metų mėnesius sumokėta suma – beveik 14 proc.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje gydomas ketvirtas žmogus, kuriam per jau praėjusį pavasarį, diagnozuotas erkinis encefalitas. Dar vienas septyniolikmetis pacientas dėl erkės sukelto meningoencefalito buvo gydytas Vaikų ligų klinikos Intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau perkeltas į Vaikų ligų skyrių ir skirtas reabilitacinis gydymas.

Nors Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema užtikrina didžiąją dalį būtinų gydymo paslaugų, kartais pasitaiko situacijų, kai pacientai gali būti siunčiami gydytis į kitas Europos šalis – tokiu būdu suteikiama viltis tiems, kuriems Lietuvoje visos ištyrimo ir gydymo galimybės yra išsemtos.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė įsakymą, pagal kurį duomenis apie paciento sveikatos būklę, diagnozę į e. sveikatą turės kelti visi gydytojai psichiatrai, antradienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. Tvarka įsigalios birželio 20 dieną. Naujas ministrės įsakymas dėl prievolės į sistemą įtraukti diagnozę ir paskirtą gydymą galios visoms gydymo įstaigoms, nepaisant to, turi jos sutartį su Ligonių kasa, ar neturi.

Nusiskundimų dėl sveikatos paslaugų prieinamumo viešosiose įstaigose pastaruoju metu ypač apstu. Nevengiama pasakyti ir stipriau – valstybinė medicina atsidūrė ties griūties riba. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad parengtas trijų veiksmų planą dar gali išgelbėti viešosios medicinos žlugimą.

Skauda ausį, galvą, o gal – nugarą? Pasirodo, visų pirma jums gali prireikti vizito ne pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, neurologą ar kineziterapeutą, bet apsilankyti odontologo kabinete. Be jo gali tekti neapseiti ir ruošiantis pradėti aktyviai sportuoti. Taip, jums nepasigirdo – varginant ne tik ūmiam, bet ir lėtiniam skausmui bei esant kitoms skeleto ir raumenų sistemos bėdoms šiais laikais į pagalbą pasitelkiami ir vadinamieji sporto odontologai.

Suplanuotas ar juo labiau netikėtas patekimas į ligoninę – nemenkas išbandymas tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Pasikeitusi aplinka, nerimas dėl ligos ir jos prognozės neretai pakerta ir emociškai. Medikai gi siūlo nenustebti, kad į jūsų palatą gali užsukti ir daliai pacientų vis dar neįprasti specialistai – medicinos psichologai. VUL Santaros klinikų vyresnioji medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė pasakojo, kad jos ir kolegų darbas apima pagalbą žmogui esant ligoninėje.

Palaikantieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose žodžio kišenėje neieško. Jų teigimu, dabar situacija sveikatos sistemoje baisi ir labiausiai yra baudžiami mokesčių mokėtojai. Kritikai atkerta, kad nauji draudimai gero neatneš. SAM siūlymas gydymo įstaigoms nuo 2026 metų uždrausti imti iš pacientų priemokas suskaldė tiek pacientų, tiek medikų bendruomenę, politikai šią iniciatyvą irgi vertina nevienareikšmiškai.

Kasmet Lietuvoje krūties vėžys diagnozuojamas apie 1700 moterų, virš 500 nuo šios ligos miršta. Pasak medikų, apie pusę moterų nesitikrina dėl krūties vėžio, o tai svarbu, mat jei vėžys nustatomas ankstyvojoje stadijoje, 90 procentų moterų pasveiksta. Prieš 13 su puse metų Aušra išgirdo skaudžią žinią – 3 stadijos krūties vėžys.

Vilniaus rajono žmones, gyvenančius atokiau nuo miestų ir didesnių miestelių, gydys atvažiuojantys šeimos gydytojai ir odontologai. Rajono savivaldybė po kaimus ketina siųsti mobiliąsias ambulatorijas, o tokį pavyzdį paėmė iš Alytaus. Tiesa, projektas dar tik pasirašymo su partneriais iš Lenkijos stadijoje, bet Vilniaus rajono meras tikisi, kad dvi ambulatorijos su medikų komandomis ir būtiniausia įranga žmones lankys jau po metų.  Lygialaukyje gyvenanti Halina sako turinti sveikatos bėdų.

Ligoninių priėmimo skyriuose darbas lyg amerikietiški kalneliai – kartais atvyksta keli pacientai, o kartais susidaro milžiniškos eilės. Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje būna ir dramatiškų situacijų, kai eilėse laukia net ligonius atvežusios greitosios, o kiti sunegalavę žmonės neprisišaukia pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerija žada pokyčius.  Kaunietis Vladas sako, kad reikia kantrybės, mat Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje tenka palaukti ir kelias valandas.

Sąkandis, pasak odontologų, yra labai svarbus tinkamam viso organizmo funkcionavimui – jei jis netaisyklingas, gali imti kankinti galvos, kaklo, pečių skausmai, nemiga, gali atsirasti traumų. Dėl to į odontologus, siekdami pagerinti savo rezultatus, kreipiasi net profesionalūs sportininkai. Daugiau apie sąkandį ir jo įtaką visoms kūno sistemoms naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja odontologė, Baltijos sporto odontologijos ir medicinos asociacijos vadovė Rūta Turčinskienė.

Dar nuo metų pradžios pacientų laukta naujovė dėl patogesnio receptinių vaistų pratęsimo įstrigo biurokratijos pančiuose. Pakeitimai leistų daliai pacientų nuolat vartojamus vaistus prasitęsti tiesiog vaistinėje, tačiau, pasirodo, tokios galimybės galima tikėtis anksčiausiai tik metų pabaigoje. Nuolatos metai iš metų vartojami vaistai – lėtinėmis ligomis sergančių pacientų kasdienybė. Jei jų būklė stabili, neretai vizitas pas gydytoją vaistų pratęsimui tėra formalumas.

Nors gyventojai kaip niekada uoliai kviečiami tikrintis odos sveikatą, ypač atkreipiant dėmesį į galimus vėžinius jos darinius, realybė tokia, kad patekti pas gydytoją dermatovenerologą gali pavykti net ne po kelių mėnesių, o metų ar ilgiau. Štai vien Santaros klinikose laukiančiųjų eilėje skaičius siekia apie 5 tūkst. asmenų.

75 mirtys – tiek Lietuvos gyventojų šį sezoną pražudė gripas. Skaičius rekordinis ir didžiausias per visą stebėsenos laikotarpį. Sergančiųjų gripu netrūko ir šalies poliklinikose bei ligoninėse – sirgo net 3 kartus daugiau žmonių nei pernai, 2 kartus daugiau jų gulėjo ir ligoninėse. Tačiau mirtys nuo gripo, panašu, kad gyventojų negąsdina, vakcinavosi kas dešimtas. Iš šiemet nuo gripo mirusių 75 žmonių, pasiskiepiję buvo tik du.

Gausybė erkių veisiasi ne tik miškuose, bet ir miestų kiemuose bei parkuose. Jų aktyvumas, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, dabar didžiausias per pastaruosius metus. Jos puola ne tik žmones, bet ir keturkojus. Veterinarijos klinikose – pacientų antplūdis. Kai kuriems augintiniams vienu metu medikai randa net 10 įsisiurbusių erkių. Pasak veterinarų, 1 iš 10 gyvūnų diagnozuoja babeziozę, kuri gali būti mirtinai pavojinga – pažeidžia inkstus, kepenis ir kitus organus.

Gydytojų žinutė negailestinga – neretai pirmas širdies ir kraujagyslių ligos simptomas būna jau įvykęs miokardo infarktas. Paradoksalu, bet gyventojai ne tik vis dar nėra linkę tikrintis profilaktiškai, bet jau ir patekę į ligoninę bei išgelbėti medikų spjauna į jų rekomendacijas. Tokio abejingumo pasekmė gali būti ir mirtis.  Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof.

Savaitgalį prognozuojami šilti orai gali paskatinti praleisti daugiau laiko gamtoje. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad erkės jau aktyvios, todėl reikėtų leisti laiką gamtoje atsargiai. Ji pataria, kokių svarbiausių klaidų nedaryti, norint ištraukti įsisiurbusią erkę.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. visoje Lietuvoje pradėjo veikti nauja pacientų pavėžėjimo paslauga. Deja, finansavimas šiai paslaugai buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės buvo suplanuotas nepakankamas, lėšų skirta per mažai neįvertinus paslaugos apimčių.  Šiuo metu dabartinė SAM komanda vertina situaciją ir ieško sprendimų, kurie būtų palankiausi pacientams ir atlieptų jų poreikius, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Ar yra pagrįstos priemokos privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, jei jos yra sudarę sutartį su Valstybine ligonių kasa ir gauna tokį pat finansavimą už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kaip ir viešosios (valstybinės) asmens sveikatos priežiūros įstaigos? Ir ar tų priemokų uždraudimas galės sumažinti pacientų eiles pas gydytojus? Plačiau apie tai – Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį pranešė, kad bus pradėtas kompensuoti spinaline raumenų atrofija sergantiems kūdikiams skirtas vaistas. Pasak SAM, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) genų terapijos vaistinis preparatas – onasemnogenas abeparvovekas – bus pradėtas kompensuoti vasaros pirmoje pusėje. „Retų ligų diagnostika ir gydymas yra didelis iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik Lietuva, bet ir daugelis pasaulio valstybių.

Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad cukrus neigiamai veikia žmogaus sveikatą, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad ir becukriai saldikliai, dažnai siūlomi kaip „sveikesnė“ alternatyva, iš tiesų nėra draugiškas sveikatai pasirinkimas.

Prakaitavimas ne vienam sukelia neigiamas emocijas ir diskomfortą, todėl natūraliai stengiamasi jį suvaldyti. Vis dėlto, žinių trūkumas ar netinkamų priemonių naudojimas neretai lemia ne tik neefektyvumą, bet ir odos sudirgimus, niežėjimą, deginimo pojūtį, išsausėjimą.

Draudimo ir verslo asociacijoms raginant kelti šiuo metu Vyriausybės siūlomas neapmokestinamas privataus sveikatos draudimo grindis, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad toks sprendimas didintų gydymo paslaugų kainas privačiose įstaigose. Finansų ministerija siūlo apmokestinti privatų sveikatos draudimą, kurį kaip papildomą naudą darbdaviai gali siūlyti darbuotojams, tačiau išmokoms nustatyti 350 eurų lengvatą.

Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas šiek tiek sumažino buvusiam Plungės rajono savivaldybės ligoninės vadovui Antanui Martusevičiui už kyšininkavimą skirtą bausmę, penktadienį pranešė Specialiųjų tyrimų taryba (STT). Šioje byloje kalta dėl kyšininkavimo taip pat pripažinta buvusi ligoninės finansininkė Loreta Miltenienė ir dėl papirkimo – kelių privačių medicininės įrangos ir kitų priemonių tiekėjų atstovas Vytautas Kasnauskas.

Retas kuris ūmiai sušlubavus savo ar artimojo sveikatai ir prireikus kviesti greitąją medicinos pagalbą nepatiria streso. Dar jo daugėja, jei dėl to tenka vykti į ligoninę. Vis tik tokioje situacijoje ką tik atsidūrusi vilnietė Rūta pasakojo buvusi nemaloniai nustebinta, kai apskritai teko aiškintis, kur buvo išvežtas jos tėtis.

Erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – sukelti liekamieji reiškiniai neretai gali apsunkinti paciento kasdienybę, o kai kuriais atvejais nervų sistemos pažeidimai gali išlikti ir visą gyvenimą. Šeimos gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad apsisaugoti nuo infekcijos gali padėti vakcinacija, tačiau susirgus – situacija tampa keblesnė.

Nemažai rūkančių žmonių yra įsitikinę, kad gali bet kada panorėję mesti rūkyti, tačiau pabandžius tai padaryti pavyksta ne visiems. Specialistų tai nestebina, nes nors priklausomybės nuo tabako žmonės dažnai net nelaiko priklausomybe, jos stiprumas prilyginamas priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, heroino. „Priklausomybė nuo tabako yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė.

Lėtinė inkstų liga (LIL) – viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje, kuria serga net 13 proc. suaugusiųjų. Nors ši liga dažnai prasideda be aiškių simptomų, jos pasekmės gali būti itin rimtos – didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, liga gali progresuoti iki galutinės stadijos inkstų nepakankamumo, kai prireikia pakaitinės inkstų terapijos – dializės ar transplantacijos. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė doc.

Šiltų, vasariškų vakarų laukiame visi, tačiau kartu su vasara į mūsų kiemus atskrenda ir zvimbiantis uodų debesis. Specialistai papasakojo, kokios priemonės – natūralios ar cheminės – geriausiai apsaugo nuo uodų, aptarė atvejus, kai uodo įkandimas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, ir atskleidė, kodėl vienus žmones uodai „mėgsta“ labiau nei kitus, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui drausti priemokas už paslaugas, jei už jas sumokėjo ligonių kasos. Ministerija tikina, kad gydymą dėl to greičiau gaus tie, kam jo labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti. Privatininkai tai vadina Konstitucijos pažeidimu ir žada, kad privačiose įstaigose paslaugų negavę ligoniai užplūs valdiškas, susiformuos didžiulės eilės, o vengdami jų ims siūlyti kyšius.

Kelerius metus paeiliui nuostolingai veikianti Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) šiemet tikisi įstaigos deficitą sumažinti du kartus, rašo portalas „Vakarų ekspresas“. „Planuojame, kad 2025 metais deficitas mažės dar 2 kartus. Mūsų manymu, metų gale jis galėtų siekti 2–3 mln. eurų“, – portalui nurodė ligoninės vadovas Audrius Šimaitis. Jo teigimu, sumažinti deficitą daugiau nei du kartus pavyko ir praėjusiais metais. „Trumpai priminsiu, kad 2023 metais ligoninė baigė su 12,3 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako palaikanti Seime svarstomą Reprodukcinės sveikatos įstatymą, numatantį valstybės kompensavimą nėštumo nutraukimo paslaugoms. Ji taip pat teigia, kad valstybė turėtų plačiau kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. „Aš pritariau pateikimo stadijoje (Reprodukcinės sveikatos įstatymui – BNS) ir labai gerai, kad tos diskusijos vyksta, jos jau yra pribrendusios“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kviečia pažvelgti į šią ligą ne kaip į likimo smūgį, bet kaip į iššūkį, kurį šiuolaikinė medicina padeda įveikti. „Ne liga valdo mane, o aš valdau ligą“ – tai ne šūkis, o realybė, kurioje šiandien gyvena viena iš KUL pacienčių 35 metų Monika, išsėtine skleroze serganti jau šešioliktus metus.

Siūlymas numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 pandemiją prieštarauja Konstitucijai, nurodo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Kelioms ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai draudžiant darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokios praktikos nebetaiko. Pasak ministrės Marijos Jakubauskienės, ministerija pasitiki viešajame sektoriuje teikiamomis paslaugomis.

Daliai ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijai perkant papildomą sveikatos draudimą darbuotojams, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad kitais metais tokia praktika taikoma nebebus. Pasak jo, valstybės tarnautojai bus skatinami piniginėmis išmokomis. „Toks sprendimas jau yra priimtas, yra tam tikri teisiniai įsipareigojimai, kuriuos reikia gerbti.