Sveikata

Ligoninių vadovams skundžiantis, kad paslaugų apmokėjimo pokyčiai galimai vers mažinti paslaugų apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad beribio pinigų katilo neturime. Aiškinama, kad kai kurios procedūros yra nepagrįstos ir perteklinės, o taip įstaigos siekia tik didesnio lėšų įsisavinimo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pristatė gydymo paslaugų apmokėjimo tvarkos pokyčius. Pagal šiuos pakeitimus, už dalį viršutartinių paslaugų, kurios nėra prioritetinės, būtų mokama mažiau.

„Jei vaistas stalčiuje, deja, jis neveikia“, – skleisdami tokią žinutę gydytojai dega pavojaus signalą. Pasirodo, net kas antras pacientas vaistų nevartoja taip, kaip turėtų. To pasekmė – ne tik auganti infarkto, insulto, širdies ar inkstų nepakankamumo rizika, bet ir milijoninės išlaidos valstybei. Gydytojams didelį nerimą kelia tai, kad daug pacientų nelinkę laikytis jiems paskirto gydymo, kai kurie gavę receptą apskritai net nenueina iki vaistinės.

Antradienio popietę sutriko e.sveikatos sistemos veikla. Kaip skelbiama e.sveikatos tinklalapyje, dėl sistemos trukdžių pacientai šiuo metu negali prisijungti prie savo paciento paskyros. Sutriko ir duomenų mainai tarp E. sveikatos sistemų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų institucijų naudojamų sistemų. Tuo metu gydytojai, kol nebus atstatyta sistemos veikla, negali išrašyti elektroninių receptų, o pacientai atsiimti receptinių vaistų vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje paskelbtas sąrašas vaistinių, kuriose gyventojai, turintys el. receptą, gali nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Du vaistinių tinklai tablečių išdavimą pradeda šiandien, dar du prisijungs per artimiausią savaitę. Vaistinių sąrašą rasite čia. „Norėtume padėkoti vaistinių tinklams, kurie geranoriškai ir neatlygintinai sutiko dalyvauti paskirstant kalio jodido tabletes gyventojams, sudarydami galimybę jas atsiimti patogiai ir arčiau namų.

Su pirmaisiais šiltesniais saulės spinduliais į gamtą traukia poilsiautojai, tačiau kartu bunda ir mažieji, bet pavojingi kenkėjai – erkės. Nors apie jų platinamas ligas kalbama kasmet, statistika rodo, kad daugelis vis dar nesiėmė veiksmų, galinčių apsaugoti gyvybę. Erkinis encefalitas – viena pavojingiausių erkių platinamų ligų – kasmet paliečia šimtus žmonių Lietuvoje.

Remiantis pasauline statistika, sergamumas pirminiais pilvaplėvės piktybiniais navikais siekia vos kelis atvejus milijonui gyventojų. Deja, ši onkologinė liga dėl specifinių požymių stokos dažniausiai diagnozuojama tuomet, kai jau būna pažengusi, o tai neigiamai paveikia gydymo galimybes ir paciento prognozę. „NVC duomenimis šių navikų dažnis Lietuvoje atitinka pasaulinę statistiką“, – teigia Nacionalinio vėžio centro (NVC) abdominalinės chirurgijos gydytoja dr. Giedrė Rudinskaitė.

Plastikos chirurgija yra kur kas platesnė sritis, nei vien estetinė plastikos chirurgija. Tai, kaip jos susijusios ir gali būti praktikuojamos keliose srityse dirbančio mediko pasakoja plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius. Darius Radzevičius pasakoja, kad jo gydytojo karjera prasidėjo nuo rekonstrukcinės plastikos chirurgijos, tad ir iki šiol jis padeda vaikams, kurių plaštakos nepakankamai išsivysto – mažuosius pacientus operuoja kiekvieną pirmadienį Santaros klinikose.

Lietuvoje kovo 24–30 d. (13-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis išliko beveik toks pat ir siekė 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (12-ąją savaitę buvo 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 13-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis (1218,8 atvejo 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pirmadienį paskelbė apie naujus pokyčius, kaip nuo šiol bus galima nauju būdu užsiregistruoti pas gydytojus. Kaip pranešė ministrė, sukurta pirma nemokama sveikatos mobilioji aplikacija-programėlė, kuri pirmiausia pasitarnaus pacientams. „Jos ypatumai – tai patogiausias įrankis pacientui užsiregistruoti pas gydytoją.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre pirmadienį atidaromas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Veiklą pradedantis biobankas – tai licencijuota, strategiškai svarbi mokslo infrastruktūra, jame bus kaupiama, saugoma ir tyrinėjama biologinių mėginių kolekcija ir kita sveikatos informacija. Atidarymo renginio metu bus paimti pirmieji populiacinio biobanko dalyvių kraujo mėginiai.

Lietuvoje trūkstant beveik tūkstančio slaugos specialistų Vyriausybė jau per artimiausius kelerius metus į regionus užsimojo pritraukti net 500 slaugytojų. Kiek realu pasiekti tokį ambicingą tikslą? Vertindama tokius Vyriausybės ketinimus Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė vylėsi, kad tai tik būtų įgyvendinta. Kita vertus, ji akcentavo, kad realybėje slaugytojų trūksta kur kas daugiau.

Nors apie tai galima nė neįtarti, daugelio žmonių skrandyje gyvena Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri daliai gali sukelti skrandžio uždegimą, gastritą, opaligę, opas, o kai kuriais atvejais – net skrandžio vėžį. Apie tai plačiau papasakojęs Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, profesorius habil. dr.

Ar kada susimąstėte, kad tinstančios kojos, staigus svorio augimas ar dusulys gali signalizuoti labai rimtą sveikatos bėdą? Gydytoja kardiologė atskleidė, kaip atpažinti širdies nepakankamumo diagnozę bei kada privalote kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų gydytoja kardiologė Kamilė Čerlinskaitė – Bajorė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau papasakojo apie šį susirgimą. „Daugiausia tai yra širdies ligų pasekmė, sindromas.

Nors kolonoskopija – vis dar mitais stipriai apipintas ir nemažai lietuvių vengiamas atlikti tyrimas, medikai konstatuoja, kad būtent jis jau aptikus slapto kraujo išmatose riziką numirti dėl bet kurios priežasties sumažina net du kartus. Tuo metu saugantis storosios žarnos vėžio gydytojas ragino vietoj alkoholio rinktis pieną bei valgyti daugiau viso grūdo produktų.

Ar prie mobiliųjų ekranų daugiausia laiko praleidžia vaikai? Naujausias atliktas tyrimas atskleidžia kiek kitokią realybę. Daugiau kaip pusę apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys. O gydytojai šiurpsta nuo vaizdų ligoninėse, kai pasiligojusius vaikus pas gydytojus atvežę tėvai daugiau dėmesio skiria savo telefonui, o ne vaiko savijautai.

Inkstai – be galo svarbus organizmo filtras, kuriam sutrikus nukenčia visa jo veikla. Didžiausia bėda, pasak medikų, kad signalų apie sutrikusią inkstų veiklą žmogus sulaukia gana vėlai, kai netrukus jau tenka galvoti apie transplantaciją. Kalbėdamas apie tai, kas labiausiai kenkia inkstams ir dėl ko išsivysto jų nepakankamumas, VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius išskyrė kelias esmines priežastis.

Kas antras lietuvis nevartoja vaistų tinkamai ir nesiklauso gydytojų rekomendacijų. Vieni pamiršta, kiti užsiima savigyda – patys nusprendžia, kokią dozę medikamentų reikia išgerti. Medikai įspėja – dėl netinkamai vartojamų medikamentų didėja rizika patirti infarktą, insultą. Negana to, Lietuva vis dar pirmauja Europoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų – nuo jų miršta daugiau nei pusė moterų ir kiek mažiau nei pusė vyrų.

Globalaus IKEA tyrimo apie miegą duomenimis, 4 iš 10 žmonių Lietuvoje taip mėgsta miegoti, kad poilsio labui mielai praleistų renginius ar kitas vakarines veiklas. Tačiau beveik trečdalis pripažįsta, kad vis tiek nubunda pavargę bent tris ar keturias dienas per savaitę. Kineziterapeutų teigimu, poilsio kokybė dažnai priklauso ne tik nuo to, kiek valandų miegame, bet ir kokioje padėtyje, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos tęsia informacinį projektą Gyvenimas po ligos. Dalinamės ne tik pasveikusiųjų istorijomis – kaip jie jaučiasi įveikę ligą ir sugrįžę į kasdienybę, bet ir pasakojame apie vaikus, kurie vis dar kovoja su liga, bei jų artimųjų išgyvenimus. Ši publikacija skirta paaiškinti genetinių sindromų įtaką vėžinių susirgimų rizikai. Kai kurie genetiniai sindromai lemia didesnę piktybinių ir nepiktybinių navikų išsivystymo riziką.

Du kartus per metus persukame laiką – rudenį laikrodžių rodyklės pasislenka valanda atgal, pavasarį – į priekį. Jau visai netrukus, kovo 30 d., pereisime prie vasaros laiko. Nors iš pirmo žvilgsnio laiko persukimas atrodo menkas pokytis, kai kurie tyrimai rodo, kad būtent pavasarį, persukus laiką, padidėja širdies priepuolių ir insultų skaičius, o didžiausia rizika kyla širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių sveikatai.

E. sveikatoje pradėti formuoti el. receptai, kurie leis gyventojams nuo balandžio 1 d. vaistinėse nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Receptai bus suformuoti visiems 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, nuolatiniams gyventojams – iš viso 1 mln. žmonių. Pirmieji gyventojai savo E. sveikatos paskyrose šiomis dienomis jau galėjo pamatyti el. receptą kalio jodido tabletėms, kurį automatiniu būdu išrašė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Su nevaisingumu susiduriančioms Lietuvos poroms pagalbinio apvaisinimo paslaugos kasmet tampa prieinamesnės. Pernai vaisingumo specialistų pagalbos sulaukė 3 270 žmonių, t. y. kone 2,5 karto daugiau nei prieš aštuonerius metus, kai šios paslaugos buvo pradėtos kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Per šį laikotarpį pagalbos į gydytojus kreipėsi daugiau nei 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, o paslaugoms ir vaistams kompensuoti prireikė 21,9 mln. eurų fondo lėšų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad šį pavasarį Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje gali padaugėti susirgimų tymais skaičius. Kaip būti tikriems, kad imunitetas nuo šios ligos vis dar saugo? Plačiau situaciją pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė nurodė, kad nors šiemet Lietuvoje fiksuotas tik vienas tymų atvejis, pernai metų situacija kelia nerimą.

Yra grybas, kurio žmonės ieško miškuose, tačiau ne ant žemės, o pakėlę galvas. Tai – beržo grybas, arba liaudyje vadinama čaga. Jį vartojantieji giria dėl gydomųjų ir sveikatą stiprinančių savybių. O specialistai primena, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Tad ir Lietuvos juoduoju auksu vadinamą beržo grybą pataria vartoti atsakingai ir neužsiimti savigyda. Panevėžietis Algirdas rodo ant medžio kamieno įsitaisiusį beržo grybą, liaudyje dar vadinamą čaga.

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnynas yra vienas svarbiausių imuninės sistemos organų. Žarnyno mikrobiota – trilijonų mikroorganizmų bendruomenė – vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos veiklą, daro įtaką bendram organizmo atsparumui ligoms ir net emocinei būsenai.

Nors jauna medicinos gydytoja Shadi Fallahradeh Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirba tik nuo parėjusių metų gegužės mėnesio, jau teko išgelbėti ne vieno paciento gyvybę. Kaip ir visiems šio skyriaus medikams, taip ir jai, kasdien tenka girdėti pacientų padėkos žodžių, klausytis priekaištų.

Valdančiajai koalicijai siūlant vadinamuoju cukraus mokesčiu apmokestinti saldintus gėrimus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad svarstoma apmokestinti ir kitus saldžius produktus. „Svarstome, diskutuojame apie cukraus mokesčio įvedimą ne tik saldiems gėrimams. Kalbame ir apie platesnį cukraus mokesčio taikymą kituose maisto produktuose“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė M. Jakubauskienė.

Ką tik savo 8-ąjį gimtadienį atšventusi Kamilė šiandien turi kuo džiaugtis – metų pradžioje ji išgirdo pačią geriausią žinią: intensyvus gydymas baigtas, kraujo vėžys įveiktas! Tačiau Kamilė puikiai supranta, ką reiškia ši žinia – tai dar ne pabaiga, gydymas tęsiamas toliau, tiesiog kur kas mažiau laiko teks leisti ligoninėje ir kur kas daugiau namuose, su artimaisiais.

Arbata – vienas populiariausių gėrimų, kurį galima rasti bene kiekvienuose namuose. Negana to, arbatų nauda buvo stebima jau labai seniai – archeologai Kinijoje rado net 2200 metų senumo arbatos lapelių. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasirenkant atitinkamas arbatžoles ir tinkamai plikant arbatą, galima ne tik sumažinti patiriamą stresą, pagerinti virškinimą, sumažinti kosulį, bet ir greičiau pasveikti susirgus.

Šiemet kovo 27-ąją pirmą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Iniciatorių – Pasaulinės širdies ir Tarptautinės diabeto federacijų – tikslas  atkreipti dėmesį į netinkamo vaistų vartojimo pasekmes, priminti, kad kas antras pacientas nesilaiko gydymo režimo, ir skatinti lėtinėmis ligomis sergančius asmenis laikytis gydytojų rekomendacijų.

Operacinio anesteziologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Diana Bislienė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirba beveik 27 metus. Karjerą pradėjo kaip pooperacinės palatos slaugytoja, vėliau dirbo anestezijos slaugytoja operacinėje, o dabar pagrindinės jos pareigos – vyresnioji slaugytoja. Ji pasakoja, kad anestezijos slaugytoja yra dešinioji gydytojo anesteziologo reanimatologo ranka ir vienas be kito nelabai gali dirbti.

Daugelis pacientų į gydytoją radiologą kreipiasi tik tada, kai jaučia skausmą, patiria diskomfortą ar atsiranda neįprastų simptomų, tačiau tam tikros ligos ankstyvose stadijose nesukelia jokio diskomforto. Kaip sako BIOFIRST klinikos gydytojas radiologas Tomas Tvarijonas, pradžioje lėtai besivystančios vėžio formos gali būti besimptomės. Vienas iš būdų kaip jas galima aptikti, tai profilaktinė echoskopija.

Pasaulinės atsakingo vaistų vartojimo dienos išvakarėse – trečiadienį – medikai pristatė su verslu kovo viduryje pasirašytą susitarimą dėl skatinimo atsakingai vartoti medikamentus. Anot jų, tai gali padėti gerinti širdies ir kraujagyslių ligų kontrolę Lietuvoje.

Atėjus pavasariui, daugelis džiaugiasi vis ilgėjančiomis dienomis, saule ir šiltesniais orais. Tačiau kartu su gamtos atbudimu padidėja susirgimų peršalimo ir virusinėmis ligomis rizika. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kodėl pavasarį lengviau susirgti, ir kaip sustiprinti organizmą, kad ligos mus aplenktų. Kodėl pavasarį lengviau susirgti? „Pavasaris – itin permainingas metas. Ryte gali lyti, dieną šviesti saulė, o vakare užklupti stiprus vėjas ar net šlapdriba.

Keturių mėnesių Motiejus, sergantis reta genetine liga achondroplazija, kuri sutrikdo kaulų augimą ir lemia daugybę sveikatos iššūkių, tapo pirmuoju pacientu Lietuvoje, kuriam Kauno klinikose pradėtas taikyti modernus medikamentinis gydymas. Gydymas naujos kartos vaistu vosoritidu šia liga sergantiesiems reguliuoja kaulų augimą ir mažina ligos komplikacijas.  Achondroplazija – itin reta genetinė liga, pasitaikanti maždaug vienam iš 25 tūkst. naujagimių.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų.

Paskutinį kovo savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiai su sukami valanda į priekį, taigi pavasarį, kai pereiname prie vasaros laiko, tarsi „prarandame“ valandą miego. Tačiau nemažai žmonių rytinis pabudimas yra tikras iššūkis bet kuriuo metų laiku, ypač kai suskambus žadintuvui norisi dar bent kelias minutes pasilikti lovoje.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžiu suserga apie 1,7 tūkst. žmonių, o 900 miršta. Pernai Lietuvoje startavo atnaujinta storosios žarnos vėžio prevencinė programa – slaptas tyrimas, kurį vyresni nei 50 metų pacientai gali atlikti tiesiog iš namų. Programoje dalyvauja ir tikrinasi vos pusė žmonių, o iš jų dalis gavusių teigiamą testo atsakymą neatlieka kolonoskopijos, mat tenka laukti eilėse. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kovo 24-oji – Pasaulinė tuberkuliozės diena, kuri primena visuomenei, sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos politikams, kad reikia bendrų pastangų siekiant pašalinti šią ligą kaip visuomenės sveikatos problemą iki 2035 m. Šių metų šūkis – „Taip! Mes galime įveikti tuberkuliozę: imkimės atsakomybės, investuokime, pasiekime rezultatą!“ Tuberkuliozė (TB) – liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, kurios dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti ir kitus organus (kaulu...

Vitaminų trūkumas organizme gali sukelti įvairius negalavimus, kurie neretai painiojami su ligomis. Be to, mityba ir gyvenimo būdas gali lemti ne tik vitaminų stygių, bet ir jų perteklių. Todėl svarbu stebėti organizmo siunčiamus signalus, įspėja medikai. Ankstyvas vitaminų trūkumo nustatymas padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ir gerina bendrą savijautą, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruoju metu Valstybinei ligonių kasai pateikus metų statistinius duomenis apie vizitų skaičių pas šeimos gydytojus ir specialistus pasigirdo kritikos, kad yra išrašoma per daug siuntimų. Į tai sureagavo ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.

Šią savaitę mes vis dar gyvename žiemos laiku, tačiau sekmadienį, 3:00 val. ryto, laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį ir mes pereisime į vasaros laiką. Laikrodžio sukimas gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai, todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė pasakoja, kaip galime iš anksto pasiruošti šiam pokyčiui, rašoma pranešime spaudai.

Prienuose aušinimo skysčiu apsinuodijusi paauglė mirė Kauno klinikose, dar dėl vieno paauglio gyvybės kovoja medikai. Savivaldybė skubiai šaukia pasitarimus, ragina tėvus būti budrius ir stiprina psichologų pajėgas. O medikai sako, kad pastaruoju metu apsinuodijimų tik daugėja.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Siaubinga žinia sukrėtė Prienus. Iš Prienų į Kauno klinikas per savaitę atvežti du penkiolikmečiai paaugliai, apsinuodiję aušinimo skysčiu, kurio, kaip įtariama, išgėrė specialiai.

Švėkšnoje veikiančio Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Psichiatrijos klinikos filialo darbuotojai pasakoja išgyvenantys neramius laikus. Jie tikina vis girdintys priekaištus dėl nuostolingos veiklos ir net kalbas apie galimą uždarymą, skundžiasi dideliais krūviais ir nurėžtais priedais.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Alus didina vyrų vaisingumą – tokios išvados priėjo amerikiečių „Harvardo“ universiteto mokslininkai, analizuodami porų medicininius duomenis. Didžiausias nėštumų skaičius tarp tų porų, kurios gėrė mažiausiai kavos ir daugiausiai alaus. Tiesa, Lietuvos medikai aiškina, kad alkoholis vaisingumui nieko gero neduoda, priešingai – dideli jo kiekiai mažina tikimybę susilaukti vaikų.  Panevėžio rajone, draugai Povilas ir Petras neslepia, kad mėgsta kartu pasėdėti ir išlenkti bokalą alaus.

Gydytojų kaimuose nebeliko, medicinos punktai dirba po kelias valandas arba jų nebėra, o pakliūti pas gydytojus miestuose vis sunkiau. Taip tvirtina kaimų gyventojai. Tad žmonės džiaugiasi atokiose vietovėse bent kartą per kelis metus sulaukiantys mobilios tyrimų laboratorijos. Gyventojai sako, jiems tas pats, kas finansuoja jų sveikatos tyrimus, svarbiausia, kad tai nieko nekainuoja.

Kartais tokie, atrodo, nedideli organizmo pokyčiai kaip tinstančios kojos, kai nebetinka batai arba kojinės palieka labai gilų įspaudą, staigus svorio augimas ar dusulys gali signalizuoti labai rimtą sveikatos bėdą – širdies nepakankamumą. Santaros klinikų gydytoja kardiologė Kamilė Čerlinskaitė – Bajorė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau papasakojo apie šį susirgimą. „Daugiausia tai yra širdies ligų pasekmė, sindromas.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) išlieka aukštas, palyginus su ankstesniais gripo sezonais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 17–23 d. (12-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst.