henrikas daktaras

Lukiškių tardymo izoliatoriuje teismo laukiantis Kauno kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras davė išskirtinį interviu savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“. Dar nuo sovietų laikų Kaune veikusios „daktarų“ nusikalstamos grupuotės lyderiu laikomas 52 metų H. Daktaras, pravarde Henytė, jau keturis mėnesius dienas leidžia Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Čia jis laukia savo teismų maratono pradžios.

Vilniaus 1-asis apylinkės teismas antradienį nusprendė, kad Kauno kriminalinio pasaulio veterano 52 metų Henriko Daktaro, pravarde Henytė, pavojingumas visuomenei ir liudytojams nėra sumažėjęs, ir neišleido jo į laisvę. H. Daktaras už grotų lieka dar 1 mėnesiui ir 24 dienoms. Kaip praneša Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pats įtariamasis teismo posėdyje nedalyvavo. Praėjusių metų spalio 10 dieną apylinkės teismas buvo nustatęs H. Daktarui suėmimo terminą 3 mėnesiams.

Teismas antradienį pratęsė sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu įtariamo Kauno nusikaltėlių vadeivos Henriko Daktaro suėmimo terminą. H. Daktaras už grotų lieka dar 1 mėnesiui ir 24 dienoms. Kaip praneša Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pats įtariamasis teismo posėdyje nedalyvavo. Praėjusių metų spalio 10 dieną apylinkės teismas buvo nustatęs H. Daktarui suėmimo terminą 3 mėnesiams. ELTA primena, kad H. Daktaras buvo sulaikytas Bulgarijoje rugsėjį.

Atskraidintas, kad būtų įkalintas. Galbūt net visam likusiam gyvenimui. Niūrioje, pridvokusioje kameroje. Kaip Baltušis ar Vertelka, Andriušaitis ar Gaidjurgis...Kaip kelios dešimtys šalyje žinomų mafijos žmonių, vis įrodinėjančių, kad jie nekalti, tapę valdžios sąmokslo aukomis. Bulgarijos žurnalistų pranešimai, kad Henrikas Daktaras Lietuvoje galėjo įvykdyti apie 30 žmogžudysčių, tuomet jo artimuosius siutino.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis suteikė išskirtinį interviu apie svarbiausius 2009 metų kriminalinius įvykius. Šalies nusikaltėliai vertėsi kvaišalų kontrabanda, atrodo, jais verčiasi ir ateityje neketina šios veiklos atsisakyti. Pareigūnas portalui balsas.lt tvirtino, kad net ekonominio sunkmečio metu būdų kovoti su šiuo visuomenės blogiu yra, todėl dažniausiai jie panaudojami nedelsiant.

Jaunųjų Kauno gangsterių ypač gerbiamu žmogumi laikytas „daktarų“ gaujos veteranas Vidmantas Gudzinskas patekęs už grotų greitai išskydo. Istorija apsisuko ratu Nužudymais ir kitais sunkiais nusikaltimais kaltinamas Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras, pravarde Henytė,  atrodo, jaučiasi labai vienišas – Kalėdas ir Naujuosius metus jam teks sutikti vienutėje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Kauno mafijos istorijoje „Balsas.lt savaitė“ ieško sąsajų su dabartiniais autoritetais. Pastaruoju metu sumaištį bei mirtį Kauno gatvėse ir užmiesčio gyvenvietėse sėję šūviai iš pradžių užminė daug mįslių tokius išpuolius narpliojantiems specialiųjų tarnybų, Kriminalinės policijos ir prokuratūrų darbuotojams.

Iš Bulgarijos pargabentas Henrikas Daktaras apskundė Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo išduotą leidimą jį suimti, rašo „Lietuvos žinios“. H. Daktaro advokatas Kristupas Ašmys sakė, kad jo klientas prašo apskritai panaikinti kardomąją priemonę, nes ši, suimtojo teigimu, esanti nepagrįsta. Skundą dėl kardomosios priemonės K. Ašmys pateikė apylinkės teismui trečiadienį, o ketvirtadienį šis dokumentas turėjo būti išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad su teisėsauga bendradarbiaujančius gaujų narius teismas gali atleisti nuo atsakomybės. Kauno mafijos bosas Henrikas Daktaras – jau Lukiškėse. Prokurorai jam turi šimtus klausimų. Tik ar jis kalbės? Iki šiol H. Daktaras niekada nėra pasakojęs apie savo padarytus nusikaltimus, nėra įdavęs nė vieno bendrininko. Net ir teisiamas jis laikydavosi versijos, kad esąs nekaltas.

Kapucinas, išdrįsęs mesti iššūkį Daktarams, į teisiamųjų suolą pasiuntė tris šios giminės narius. Apgulė Daktarų vilą Kai kuriems daugelį metų pasyviai „daktarų“ grupuotės asmenų nusikaltimus stebėjusiems Kauno pareigūnams atrodė, kad norint nusiųsti už grotų gerai žinomą nusikaltėlį, tenka prirašyti kalnus raštų, apklausti liudytojus, atlikti daugybę brangiai kainuojančių ekspertizių, grumtis su gudriais advokatais.

Šūviai į teisėją politikams ir teisėsaugai reiškia signalą, kad valstybė praranda autoritetą ir teisingumo vykdymo monopolį, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Po kruvinų skerdynių visa Lietuva diskutuoja. Kauniečio Drąsiaus Kedžio išpuolis visuomenę suskaldė į dvi dalis: vieni – už jį, kiti – prieš.

Henrikas Daktaras „Akistatos“ žurnalistui prisipažino kolekcionavęs spaudos iškarpas apie savo audringą praeitį. Ar tikėti fantastiška versija? Šio žurnalistinio tyrimo autorius, kelerius metus rinkęs medžiagą apie galingiausios ir ilgiausiai Lietuvoje gyvavusios kriminalinės grupuotės – „daktarų“ – istoriją, apie „Vilijos“ restorane įvykdytą kruvinąją akciją, per kurią buvo žiauriai nužudyti penki „slabadinių“ aplinkos vyrai, prisimena susitikimus su rugsėjo 4-ąją Bulgarijoje sulaikytu H. D...

Ilgus metus visuomenę šiurpinusių nusikaltėlių armijos nauja karta po suėmimo bando dangstytis psichikos sutrikimais. „Mano klientas gali neadekvačiai vertinti įvykius ir kartu negebėti tinkamai apsiginti, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą.

Sulaukęs Kraneve namiškių bėglys netvėrė savo kailyje. Beveik pusmetį nematęs savo žmonos ir vaikų jis ištisas dienas leido prie jūros, slampinėjo vietos apylinkėmis, užsukdamas ir į cerkvę, ir į turgų, ir į parduotuves ar restoranus. Džiaugėsi jis, kad gyvenimas svetimame krašte įgauna naujų spalvų, kad netrukus išvyksiančią Ramutę su dukromis pakeis sūnus Enrikas.

Jauni, agresyviai atrodantys prabangiai apsirengę vyrai į teismo posėdžius atvyksta ne tik šarvuotu BMW automobiliu, bet ir besiramščiuodami vaikštynėmis. Prieš teismą stojo ir Agurkas Šiomis dienomis Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti Generalinės prokuratūros parengtą bylą, kurioje sunkiais nusikaltimais įtariami vienais iš įtakingiausių  Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų laikomi „agurkinių“ gaujos nariai.

Šiuo metu Bulgariją valdo ne parlamentas, o septynios šalį pasidalijusios nusikalstamos grupuotės. Tokioje valstybėje Henrikas Daktaras jautėsi lyg žuvis vandenyje. Būnant Lietuvoje ir skaitant mūsų spaudoje pasirodžiusius straipsnius apie Henriką Daktarą, susidaro klaidingas įspūdis, kad ir bulgarų spauda nuolat rašo apie mūsų mafijos vadeivą. Iš tikro taip nėra.

Trečiadienį LNK „Abipus sienos“  pradeda trijų laidų ciklą apie vieną žinomiausių  visų laikų Lietuvos nusikaltėlių – Henriką  Daktarą. Pasirodo, kad dingęs iš Lietuvos Henrikas Daktaras aplankys ne vieną kraštą. Jo maršrutus akylai tyrinės Anglijos ir Ispanijos policijos. Tačiau pastangos imtis konkretesnių veiksmų eis perniek, vos nustačius bėglio buvimo vietą.

„Tai, ką per savaitę nufilmavome Bulgarijoje, leido pajusti bėglio alsavimą“, - sakė šiandien iš Varnos parskridę LNK laidų „Abipus sienos“ ir „Kakadu“ autoriai Virginijus Gaivenis ir Saulius Bartkus. Dviejų LNK laidų kūrybinės grupės visą savaitę filmavo Bulgarijoje, kurioje rugsėjo pradžioje buvo sulaikytas nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras. Jiems pavyko nufilmuoti vietas, kuriose pastaruoju metu slapstėsi garsusis bėglys.

Anksčiau laiko išėjęs laisvėn Henrikas Daktaras buvo pažadėjęs antrąją knygą, tačiau ne plačiajai visuomenei. Atstovas spaudai – ir už grotų Per paskutinį šiame rašinių cikle aprašytą kalėjimo laikotarpį – daugiau kaip 6 metus – H. Daktaras pradėjo užrašus, kurių dauguma vėliau atgulė garsioje knygoje „Išlikt žmogumi“. „2001-ųjų spalio 12 dieną, penktadienį, buvo mano teismo diena. Truputį nerimavau ir jaudinausi, nes nežinojau, kaip teismas atsižvelgs į mano personą.

„Tai, ką per savaitę nufilmavome Bulgarijoje, leido pajusti bėglio alsavimą“, - sakė šiandien iš Varnos parskridę LNK laidų „Abipus sienos“ ir „Kakadu“ autoriai Virginijus Gaivenis ir Saulius Bartkus. Dviejų LNK laidų kūrybinės grupės visą savaitę filmavo Bulgarijoje, kurioje rugsėjo pradžioje buvo sulaikytas nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras. Jiems pavyko nufilmuoti vietas, kuriose pastaruoju metu slapstėsi garsusis bėglys.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia, ką jam suteikė kalėjimų „universitetai“. Kaunas neteko lyderio? 1996 – 2001 metais H. Daktarui atliekant bausmę, gerokai pakito Kauno kriminalinio pasaulio struktūra, atsirado naujų lyderių. Tuo metu Henytės vietą „daktarų“ gaujoje buvo užėmęs Egidijus Abarius (Goga), tačiau praėjus kuriam laikui jis pasislėpė nuo teisėsaugos, todėl ši vieta vėl liko tuščia.

Bulgarijos Varnos miesto apeliacinis teismas nagrinėjo skundą dėl Henriko Daktaro suėmimo. H. Daktarą ginantis advokatas pareiškė, kad sulaikytasis bandė nusižudyti ir neva gali būti nepakaltinamas. Advokatas tikina, kad Henrikas Daktaras turi psichikos problemų, skundžiasi rimtais sveikatos sutrikimais, todėl jam turėtų būti atlikta medicininė ekspertizė, kuri nustatytų, ar ginamasis yra pakaltinamas.

Henrikas Daktaras, ne vieną dešimtmetį vadovavęs gaujai, kuri negailestingai žudė priešininkus, per pastaruosius aštuonis mėnesius išbandė viską, kad tik pats liktų sveikas ir gyvas. Desperatiškos tėvo pastangos išsisukti nuo teisėsaugos žlugo sūnaus Enriko akyse - H.Daktaras apalpo, kai suvokė, jog daugiau niekada nebeišeis į laisvę.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Pasak Bulgarijos spaudos, Henrikas Daktaras prisistatinėjo turistu, važinėjo dideliu juodu visureigiu, domėjosi nekilnojamuoju turtu prie jūros. Manoma, kad ketino pirkti sklypą ir statytis namą. Vilą Bulgarijoje Henrikas Daktaras nuomojosi už 1100 litų per mėnesį. Ten rasta daug maisto atsargų – dešrų, kumpių ir uogienių. Kartu kurį laiką gyveno ir žmona su trimis vaikais.

Įsiplieskus skandalui dėl tariamų Seimo pirmininko Arūno Valinsko ryšių su vienu pastarojo meto artimiausių Henriko Daktaro aplinkos žmonių Rolandu Michalskiu, pasklido kalbos, kad būtent Kauno „daktarų“ žmonės į politikos viršūnę panoro įstumti šį, jų manymu, bene mažiausiai susitepusį bendražygį. Portalas balsas.lt gavo prieš šešerius metus Kaune vykusio A. Valinsko draugo R. Michalskio gimtadienio puotos į kurią susirinko Kauno kriminalinis elitas, vaizdo medžiagą.

Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Henriko Daktaro sulaikymo operacijoje įspėjo bulgarų kolegas imtis visų saugumo priemonių. Todėl namą šalia Varną šturmavo specialus Bulgarijos policijos greitojo reagavimo pajėgų būrys. Apie pasipriešinimą pranešta nebuvo. Kiti H.Daktaro šeimos nariai sulaikyti nebuvo. Namas, kuriame slapstėsi sulaikytasis priklausė Lietuvos Respublikos piliečiui. Jis į teisėsaugos akiratį pakliuvęs nebuvo.

Henrikas Daktaras memuaruose „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie jauniausią, kalėjime pradėtą atžalą – dukrą Henrietą. Masinė legalizacija 1997–2000 metais Kauno kriminaliniame pasaulyje atsirado nauja tendencija – kai kurių banditų legalizavimas. Daugelis mafijos šulų suprato, kad nuolat jausti savo konkurentų spaudimą ir teisėsaugininkų dėmesį darosi nenaudinga ir net pavojinga. Daug paprasčiau yra tapti „dorais“ verslininkais – legalizuotis.

Penktadienį, maždaug 16 valandą, specialiojo skyriaus pareigūnai Bulgarijoje, netoli Varnos miesto suėmė garsųjį Kauno kriminalinio pasaulio autoritetą Henriką Daktarą, pravarde Henytė. „Balsas.lt“ šaltinių teigimu, nuo praėjusių metų gruodžio nuo teisėsaugos slapstęsis Henrikas Daktaras aptiktas savo pažįstamų žmonių name, ir sulaikymas jam buvo didelis netikėtumas. Sulaikyme dalyvavę pareigūnai teigė, jog H. Daktaras buvo gerokai pakeitęs savo išvaizdą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ rašo apie susitikimą su ištisą parą valstybės saugomais broliais Čiapais. Strasbūras išgirdo Henytės balsą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kolonijos – zonos daugumą sudarančių eilinių kalinių akyse Henytė įgijo tiesiog legendinę šlovę, kai jis sulaukė geros žinios, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre netrukus turėtų būti pradėta nagrinėti „daktarų“ lyderio byla prieš Lietuvą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikti žmogumi“ atvirai sako, kad nuteistieji už grotų įvairiais narkotikais svaiginasi kada tiktai panorėję. Ypatingas sutikimas Rasų kolonijoje 1997-ųjų birželio 7 dieną Henriką Daktarą atvežė į Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, esančią Rasų gatvėje. Metaliniai vartai, trijų metrų aukščio betoninė tvora, viršuje apjuosta dviem arba trimis spygliuotos vielos sluoksniais.

Henrikas Daktaras autobiografijoje atskleidžia paperkamų teisėjų ir advokatų tarpusavio sandėrius. Draugai gėrė ir iššvaistė kasą Pats žymiausias Kauno „daktarų“ veikėjas Henytė ketvirtą kartą buvo nuteistas už turto prievartavimą – nusikaltimą, kuris nėra būdingas mafijos autoritetams.

Henrikas Daktaras savo knygoje smulkiai aprašė teismo procesą, kuriam pasibaigus vėl buvo pasiųstas už grotų. Svaiginantis žiniasklaidos dėmesys 1997 metų vasarį Vilniaus apygardos teisme prasidėjo Henriko Daktaro bylos teismo procesas. Jis buvo kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso sunkių nusikaltimų straipsnius: turto prievartavimą bei poveikį nukentėjusiam.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ bene daugiausia pagyrimų suteikė savo bendražygiui Vidmantui Siaurusevičiui (Siaurui). Nesėkmingas tardymas Tardymo izoliatoriuje keletą savaičių praleidęs žmogus greitai supranta, kokių gyvenimo vertybių, iš kurių svarbiausia – asmens laisvė, jis neteko. Po kelių įtemptų savaičių ir nuolatinių minčių apie artėjančią mirtį, Henytė Lukiškėse sulaukė nelaukto svečio.

Henrikas Daktaras savo memuaruose pateikia galimas Sigito Čiapo žmogžudystės versijas. Prisipažinimus lydėjo mirtini šūviai 1996 metų balandžio 5-osios – Didžiojo penktadienio – rytą Kaune, Sargėnuose, prie savo namų buvo nužudytas Kauno koncerno „Agora“ prezidentas, buvęs čekistų karininkas, turėjęs didelių politinių ambicijų Sigitas Čiapas ir jo asmeninis vairuotojas Vincas Varnas, susiruošę verslo reikalais į Vilnių. Per stebuklą išliko gyva S. Čiapo žmona Jolanta.

Po pasikėsinimo į Rusijos, JAV ir kitų šalių teisėsaugininkams gerai žinomą Viačeslavą Ivankovą Maskvoje bijomasi, kad gali prasidėti gaujų karas. Vienas garsiausių Rusijos nusikaltėlių pasaulio veikėjų Viačeslavas Ivankovas, kuris daugiau žinomas kaip Japončikas, iš reanimacijos palatos perkeltas į bendrą skyrių ir jau sveiksta. Prieš kurį laiką nežinomi užpuolikai išeinančiam iš tailandiečių restorano Maskvoje Japončikui šovė į pilvą. Į Rusijos mafijos krikštatėvį pataikė trys kulkos.

Henrikas Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja, kaip jį, tapusį įtariamuoju, atkakliai bandė gelbėti žmona. Įžūlus apiplėšimas 1994-ųjų lapkričio 10-ąją Henytė suorganizavo buvusio Kauno kriminalinės policijos vadovo ir Sigito Čiapo koncerno „Agora“ apsaugos viršininko Jurijaus Milevskio automobilio „Ford Mondeo“  vagystę.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia pelningus pogrindžio verslo projektus su verslininku Sigitu Čiapu. Vilijampoliečiai skverbėsi į sostinę Analizuojant Kauno kriminalinį pasaulį galima teigti, jog 1993–1997 metais suklestėjo keturi stambiausi susivienijimai: Vilijampolės, Žaliakalnio, Centro ir Senamiesčio.

Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad „Vilijos“ žudikų pėdsakai veda į Rusiją. Tokių prielaidų neatmeta ir prokurorai. Niekas niekada nepamiršta Tuoj po 1993-iųjų spalio 7-osios žudynių Kauno „daktarų“ pamėgtame „Vilijos“ restorane Henytės sėbrai pradėjo savo tyrimą.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisimena vieną kraupiausių nusikaltimų „Vilijos“ restorane. Du lyderiai - jau negerai 1993-iųjų liepą Kaune pasklidus kalboms apie paslaptingai pradingusį H. Daktaro artimą pažįstamą Vladimirą Seneckį, geriau pažįstamą pravardėmis Turistas bei Sosiska, daugelis miesto nusikaltėlių pasijuto nesaugūs. Kalbama, kad V. Seneckis vieną karštą liepos dienos rytą nuvyko į „daktarams“ priklausantį „Vilijos“ restoraną ir nebegrįžo.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ prasitaria apie pirmąjį skilimą senosios „daktarų“ kartos grupuotėje. Avietiniai švarkai, vakarietiškos mašinos 1991–1993 metais nemažai permainų įvyko ne tik Lietuvos politikoje bei ekonomikoje, bet ir kriminaliniame pasaulyje. Senasis vagių elitas Kaune prarado savo įtaką. Atsiradus naujiems autoritetams labai paaštėjo prieštaravimai. Pasikeitė ir pati kriminalinė ideologija.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

Henrikas Daktaras savo knygoje mini savo mįslingas keliones maršrutu Novosibirskas–Kaunas. Artimųjų ir Pšidzės globa Laikraščio „Akistata“ bei portalo „Balsas.lt“ skaitytojų susidomėjimo sulaukusios H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ įdomiausios citatos bei autoriaus komentarai  nėra Kauno Vilijampolės boso gyvenimą reklamuojantis serialas. Manytume, kad reikia daugiau tokių publikacijų ciklų – tegul visuomenė sužino apie banditų gyvenimą. Jame tikrai ne viskas yra sklandu ir gražu.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ išsamiai dėsto, kaip jis krimtęsis ne dėl gresiančio ilgo įkalinimo, o dėl draugų išdavystės. Šturmas Užliedžiuose 1986 metais, dar prieš suimant Kauno „daktarų“ gaujos narius, buvo surinkta labai daug jų nusikalstamos veiklos įrodymų. Dar iki sulaikymo buvo gautos sankcijos juos suimti, o tai tuomet būdavo gana retai. Netrukus buvo suimtas ir pats H. Daktaras. Šiai operacijai kriminalistai kruopščiai ruošėsi.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie įkurtuves Užliedžių dvare, kurios buvo pakrikštytos milicijos ir A. Sadecko nuolatiniais reidais Naujas gyvenimas Užliedžiuose Maždaug 1982 metais Henytė staiga pakilo nusikaltėlių hierarchijoje. Taigi „daktarams“ neblogai sekėsi. Bet kodėl? Atsirado ilgalaikiai ryšiai vidaus reikalų sistemoje, prokuratūroje, valdžios organuose.

Sparčiai pagausėję smurtiniai išpuoliai, paslaptingai pradingę žmonės, plėšikavimai, vagystės, reketas, iš prabangių automobilių vidury dienos išmetami jų vairuotojai, kuriems nėra 25 metų – visa tai pastaruoju metu drebina Kauną. Policija nutyli Manoma, jog neseniai Kaune įsiplieskęs gaujų karas greit nesibaigs. Kriminalistai spėja, kad naujosios kartos nusikaltėliai savo santykius ir toliau spręs šūviais.