henrikas daktaras

Klaipėdoje skambėjo baigiamosios senosios Kauno mafijos veikėjų kalbos. Ilgaamžiškumu išgarsėjusios Kauno Vilijampolės rajone susidariusios Daktarų gaujos narių teisme Klaipėdoje skambėjo gana skirtingos pagrindinių grupuotės lyderių kalbos. Savaitės pradžioje Klaipėdos apygardos teismas išklausė gaujos vadeiva laikomo 55 metų Henriko Daktaro, pravarde Henytė, bei jo svarbiausio pavaduotojo – bendraamžio Gogos pravarde pagarsėjusio Egidijaus Abariaus – paskutinį žodį.

Šią savaitę sprogus Kauno sporto mecenato, žiniasklaidos magnato, bankininko ir visuomenės veikėjo Vladimiro Romanovo valdomo„Ūkio banko skandalui, balsas.lt žurnalistas nusprendė pasidomėti dviprasmiškai vertinamo verslininko praeitimi. Sukinėjosi tarp vestuvininkų Kaune kalbama, kad sovietmečiu V. Romanovas dirbo taksistu, o vėliau ėmėsi nemažas rublių sumas padėjusio uždirbti vestuvių filmuotojo amato.

Kaip Kauno šešėlinį pasaulį paveiks praėjusią savaitę plačiai nuskambėjęs Agurkinių gaujos lyderių sulaikymas? Kas dabar turi daugiausia galimybių perimti kriminalinio pasaulio valdymą? Nuo neatmenamų laikų Lietuvos mafijos sostine vadinamo Kauno kriminalinio pasaulio gyvenimas vėl keičiasi. Beveik du dešimtmečius vienvaldžiu lyderiu laikyto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, teismo pabaiga artėja.

Trečiadienį nuo ryto Vilniaus apylinkės teisme suiminėjami sunkiais nusikaltimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse įtariami Kauno Agurkinių gaujos lyderiai. „Tai policijos šou“, – taip antradienį plačiai žiniasklaidoje pagarsintą Lietuvos kriminalistų operaciją, nukreiptą prieš ryškiausią pastarojo meto Kauno nusikaltėlių organizaciją portalo Balsas.lt žurnalistui pakomentavo savo vardo nenorėjęs atskleisti Vilniaus advokatas, atstovaujantis Agurkinių interesams.

Pastarojo meto Kauno mafijos autoritetu, Agurkinių gaujos lyderiu tituluojamas 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas, trims mėnesiams keliauja už grotų. Po kelių metų tylos vėl už grotų atsidūręs S. Velečka, kuris pastaraisiais metais vengė viešumo ir visur judėjo lydimas apsaugininkų būrio, Generalinės prokuratūros prokurorų Zdislavo Tuliševskio ir Tomo Meškausko prašymu buvo suimtas trečiadienio rytą.

 „Sulaikyta viena rimčiausių ir pavojingiausių pastarojo meto nusikalstamų grupuočių šalyje, kuri veikė net tarptautiniu mastu. Iš to galime matyti kokio masto smūgis suduotas organizuotam nusikalstamumui mūsų šalyje”, - antradienio popietę žiniasklaidai kalbėjo šalies generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Tarp sulaikytųjų – ir pagrindiniai Agurkinių grupuotės lyderiai. Šios gaujos lyderiu tituluojamas 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas taip pat suimtas.

Didelio atgarsio visuomenėje sulaukusių Dailiaus Dargio biografinių knygų „Tikroji Daktarų istorija“ bei „Kruvinasis mafijos maršrutas“ elektroninės versijos nuo šiol prieinamos lietuviams visame pasaulyje. Tai – vieni pirmųjų tokiu būdu platinamų lietuviškų kūrinių.

Nesugalvodami nieko naujo, Lietuvos banditai dažnai mėgdžiojo užsienio gangsterių grupuotes. Jų mėgstamiausios knygos buvo apie mafiją ir terorizmą. Mėgstamiausia Henriko Daktaro-Henytės knyga – Mario Puzo romanas „Krikštatėvis“, kuriame pasakojama apie mafiozų Korleonių „šeimą“. Jos pavyzdžiu gangsterių „šeimos“ buvo kuriamos Kaune. Iš mafiozinių romanų taktikos ir konspiracijos gudrybių sėmėsi ir Tulpinių vadeiva Virginijus Baltušis.

Žiauriais nusikaltimais pagarsėjusių Kauno Daktarų byloje – netikėtumai: prasidėjus kaltinamųjų gynėjų baigiamosioms kalboms netikėtai paskelbta, jog nuo teisėsaugos ėmė slapstytis eilinis gaujos smogikas Arūnas Šimėnas, geriau žinomas Kiškos pravarde. Nors šią savaitę prasidėjus Daktarų teismo procesui Klaipėdos apygardos teisme plačiai pasklido žinia apie nuo policijos pareigūnų besislapstantį, praeityje tris kartus teistą A. Šimėną (gim.

Šią savaitę paskelbta, kad jau ateinančių metų balandį Klaipėdos apygardos teisme bus skelbiamas nuosprendis visoje Lietuvoje pagarsėjusiai Kauno Daktarų kriminalinei gaujai. Daugelis prognozuoja, kad šios gaujos lyderiu tituluojamam Henrikui Daktarui teismas paskirs griežčiausią nuosprendį – įkalinimą iki gyvos galvos. Ar žinote, kad spalio 19-ąją, šiandien sukanka lygiai 25 metai, kai šalies teisėjai pirmąsyk paskelbė nuosprendį Daktarų gaujai.

Prieš 19 metų, 1993-iųjų spalio 7-osios rytą, Kaune buvo įvykdyta masiškiausia mafijos pasaulio atstovų likvidavimo operacija. Tuomet Daktarų gaujos šulų tėvonijoje Vilijampolėje gyvavusio „Vilijos“ restorano patalpose buvo nušauti penki kauniečiai, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su garsiausios laikinosios sostinės kriminalinės „šeimos“ bosais. Šis nusikaltimas neištirtas iki šiol. Tačiau jo byla dulka senų, neištirtų, tačiau neprimirštų Kauno įvykių bylų archyve.

Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas, vienas turtingiausių Kauno asmenų Gintaras Skobas – išskirtinis asmuo šalies teisėsaugos istorijoje. Už dvigubos žmogžudystės organizavimą prokuroras pasiūlė jam pritaikyti senaties terminą. Ne kartą kaltintas sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, už įžūlią dvigubą žmogžudystę viename Kauno miegamųjų mikrorajonų, daugiau kaip savaitę išbuvęs suimtas areštinėje ir du sykius išteisintas.

Teismo sprendimu iš Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovo posto nušalintas su kriminalinio pasaulio autoritetais glaudžiai siejamas Julius Kvedaras toliau stebina aplinkinius. Kaip jau anksčiau skelbta, rugpjūčio 30 dieną Kauno apylinkės teismo sprendimu pusei metų nuo pareigų nušalintas J. Kvedaras taip pat yra įtariamas galėjęs neteisėtai praturtėti pasisavindamas Tarptautinės Europos futbolo asociacijos (UEFA) Lietuvai skirtas lėšas.

Su Kauno Daktarų ir šių dienų jaunimo grupuočių vadeivomis siejamam šalies Futbolo federacijos vadovui Juliui Kvedarui negalioja nei įstatymai, nei teismo sprendimai. Praėjusią savaitę šalies futbolo pasaulyje viskas apvirto aukštyn kojomis. Itin aukštas pareigas Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) ėję žmonės per kelias dienas prarado autoritetą.

Kauno apylinkės teismo sprendimu nuo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento pareigų nušalintas Julius Kvedaras ir jo artimiausios aplinkos žmonės toliau stebina ne tik futbolo pasaulio veikėjus, bet ir šią tamsią istoriją atidžiai sekančius visuomenės atstovus.

Dokumentinių mafijos bestselerių „Tikroji Daktarų istorija“ (2010 m.) ir „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.) autorių, žurnalistą Dailių Dargį žavi tikroji tiriamoji žurnalistika. Dvi jo knygos sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo – išpirktos tūkstantiniais tiražais, ne vieną mėnesį laikėsi perkamiausių šalies knygų sąrašuose. Šiuo metu jau intensyviai ruošiama dar viena knyga. Šis pokalbis ir apie žurnalisto kasdienybę, ir apie tai, kas padeda įveikti sienas. Pradėkime nuo pradžių.

Kaip ir reikėjo tikėtis, antradienį Klaipėdos apygardos teisme, kur nuo praėjusių metų gegužės vidurio vyksta Daktarų teismo procesai, prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo Henriką Daktarą nuteisti aukščiausia bausme – įkalinimu iki mirties. Tokios pačios bausmės Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislav Tuliševskij prašė ir kitam Daktarų gaujos veteranui Egidijui Abariui, pravarde Goga.

Žymaus kunigo Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998 m.) gyvenimas ir mirtis dar ilgai audrins ne vien jo gerbėjų, bet ir sąmokslo teorijų mėgėjų vaizduotę. Vis dar šokiruoja į viešumą prasiskverbiantys faktai, kad kunigas, poetas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas iš pradžių kaip neatpažintas skenduolis buvo palaidotas Karmėlavos kapinių 23 kvartalo 8 eilėje, vadinamajame vienišų sielų šlaitelyje.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama garsiosios Kauno Daktarų gaujos byla. Antradienį teisme parodymus davė ir pats banditų gaujos vadeiva Henrikas Daktaras. O pasibaigus teismo posėdžiui žymusis kaunietis salėje „spektaklį„ stebėjusiems žurnalistams prašė perduoti linkėjimus Kauno mafijos studiją „Tikroji Daktarų istorija“ parašiusiam portalo Balsas.lt ir savaitraščio „Balsas.lt savaitė" žurnalistui Dailiui Dargiui.

Kovo 17-osios mitingo „Už teisingumą“ organizatorių teisme vakar nuskambėjo baigiamosios kalbos, kuriose reikalauta traukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto savivaldybės valdininkus, trukdžiusius piliečiams realizuoti savo konstitucinę teisę į taikius susirinkimus.

Vakar Seime pristatyta naujos politinės jėgos – „Lietuvos sąrašo“ – idėja, o jos rėmėjais tapo iškilūs šalies menininkai, visuomeninių judėjimų aktyvistai, signatarai. Kuriama partija rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina mesti iššūkį jau 22 metus valdžią besidalijančiai senajai partinei nomenklatūrai. A.Patacko teigimu, 2018 m. nepriklausomai Lietuvos valstybei sukaks 100 metų, ir dar yra laiko sukurti tokią Lietuvos Respubliką, kurioje jos piliečiams būtų gera gyventi.

Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų. Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.

Kur nuo šiol bus įkurdintos Kauno pedofilijos istorijos epicentre atsidūrusi mažametė Drąsiaus Kedžio dukrelė ir jos motina Laimutė Stankūnaitė? „Balsas.lt savaitės“ žurnalistui pavyko sužinoti slapto komplekso adresą, tačiau jo paslaptys liko neatskleistos. Pastatas slepiamas nuo akių Be darbo, be nuolatinių pajamų, be laisvalaikio, teisės į gydymą, o svarbiausia – be galimybės planuoti savo ir šeimos ateitį. Tokia dalia tenka valstybės saugomiems liudytojams ar nukentėjusiems asmenims.

Visa Lietuva stebi jau ne vienus metus Garliavoje besirutuliojančius įvykius, kurių epicentre yra mažoji mergaitė. Dėl teisės auginti mažametę aršiai kaunasi jos tėvo Drąsiaus Kedžio artimieji ir valstybės akylai saugoma motina Laimutė Stankūnaitė. Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas rado sąsajų tarp garsiųjų Kauno žudynių ir Daktarų bylų.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Nerijaus Subačiaus, mažamečio sūnaus akivaizdoje nužudžiusio žmoną, skundą nutardamas, kad apeliantas nubaustas pagrįstai. Nors skunde Nerijus Subačius teigia, kad nežudė savo žmonos, kolegija nutarė, jog motyvų, įrodančių jo kaltę, pakankamai: „Teismas apklausė nužudytosios tėvą, buvusį įvykio vietoje po nusikaltimo, bei asmenį, kuris vežė apeliantą į įvykio vietą bei atgal, matė ant drabužių kraujo dėmių.

Kauno apygardos teismas jau antrus metus negali baigti nagrinėti kauniečio Remigijaus Arvydo Vaičiūno, pravarde Limpukas baudžiamosios bylos. Jis anksčiau priklausė Kauno Daktarų gaujai. Dar 1987-aisiais sovietinėje Lietuvoje Limpukas kartu su Henriku Daktaru ir kitais asmenimis buvo teisiamas dėl lapiuų vagysčių.

Neseniai šalies knygynus, prekybos centrus pasiekė antrasis žurnalisto Dailiaus Dargio naujausios knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“ tiražas. Paskelbė viešus faktus Artimiausiu metu taip pat pasirodys jau penktasis šio autoriaus debiutinio darbo „Tikroji Daktarų istorija“ leidimas. Liūdnai pagarsėjusi Kauno Daktarų šeimyna deda visas pastangas, kad iš prekybos būtų išimtas šis D. Dargio publikacijų apie Kauno mafiją rinkinys, tačiau susidomėjimas knyga auga.

Per pastaruosius dešimt metų Kauno kriminalistams ir prokurorams nepavyko atskleisti nė vienos Daškinių elito atstovų mirties nuo samdomų žudikų šūvių. Apie tai rašoma rytdienos laikraščio „Akistata“ numeryje.

Kaip pamaloninti Henriką Daktarą? Ką ir kaip paveikti, kad kalėjimo vartai šiai kriminalinio pasaulio „įžymybei“ plačiai atsivertų? Kaunietė Albina Beržinskienė, neseniai palaidojusi netikėtomis aplinkybėmis mirusius savo artimuosius, žino tvirtai - tokiu atveju mafijai privalu palaikyti glaudžius ryšius su valdžios žmonėmis. „Taip, mano vyras pats rūpinosi, kad „Henytė“ anksčiau laiko išeitų į laisvę.

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar tiesiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą. Ypač dėl kokio nors žurnalisto. Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis. Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika.

Senosios mafijos veteranu vadinamas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, pabūgo pažvelgti buvusiems bičiuliams į akis, todėl liudijo vaizdo konferencijoje. Tik iš trečio karto sutikęs viešai liudyti garsios Kauno Daktarų bylos procese, jau 11 mėnesių vykstančiame Klaipėdos apygardos teisme, J. Bielskis išliko tuo, kuo visada buvo – apsukriu mafijos veteranu. Jis pareiškė nedalyvavęs rezonansiniuose nusikaltimuose, tačiau apie juos sužinojęs iš buvusio ilgamečio bičiulio Ariko Pastuškovo-Storo.

Baltarusijos diplomatams įspėjus, jog ES sprendimas taikyti sankcijas Baltarusijai labiausiai smogs Lietuvos ekonomikai, Užsienio reikalų ministerija išsityčiojo iš tokio požiūrio. Vis dėlto verslas įspėja: aklas ES nurodymų vykdymas, kurį demonstruoja dalis mūsų politikų, ne tik atims iš Lietuvos biudžeto šimtus milijonų, bet dar labiau atstums Baltarusiją nuo demokratiško pasaulio.

Prieš 16 metų sovietų kariškių pamėgtais automatais ginkluoti samdyti žudikai nutildė tuomet šalyje garsaus koncerno „Agora“ prezidentą Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją. Teigiama, kad jis galėjo žinoti tamsiausius Kauno mafijos užkulisius.

Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs plėšimu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamo Mindaugo Navadunskio (33 m.) baudžiamąją bylą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Tikėtina, kad iš Didžiosios Britanijos į teismo posėdžius nuolat atvykdavusiam M. Navadunskiui šis apsilankymas Kauno apygardos teismo rūmuose bus jau paskutinis. Prieš porą mėnesių jam teko atskristi į Kauną tik tam, kad vos kelias minutes užtrukusiame teismo posėdyje galėtų tarti paskutinį žodį.

Knygos „Tikroji Daktarų istorija“ autorius – profesionalus kriminalinių naujienų žurnalistas – įsitikinęs, kad šiuo metu teisiamo Kauno kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro ieškinys teisme yra būdas priversti nerašyti apie garsios Kauno kriminalinės gaujos padarytus sunkius nusikaltimus.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai kaskart susiduria su sunkiai paaiškinamais keblumais, kai jiems tenka atversti šalies jaunųjų verslininkų sąjungos prezidento Gintaro Skobo, kaltinamo dvigubos žmogžudystės užsakymu, bylą. Pasibaigus ketvirtadienį vos kelias minutes trukusiam teismo posėdžiui rimtai svarstyta, kad niekada savo kaltės nepripažinusiam G. Skobui greičiausiai pavyks „pratempti gumą" iki senaties. Senatis šioje byloje sueis šių metų vasaros pabaigoje.

Garsioje Kauno mafijos byloje liudytojas nepabūgo akistatos su brolio žudiku. Buvę garsaus Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Hena, Henytė, bendražygiai tarpusavyje buvusį bosą juokais ėmė vadinti Musių valdovu (taip pavadintas filosofinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą. 1983 metais autorius apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija – red. past.

Senosios Kauno mafijos vilkui Henrikui Daktarui, atrodo, jau nebepavyks įtikinamai paneigti, kad kruvina jo giminaičio Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, mirties istorija nesusijusi su jo vadovautos gaujos nariais.

Penktadienį Vilniaus visuomenės sveikatos centras gavo voką su įdėtu polietileniniu maišeliu, o jame – neaiškia želė konsistencijos medžiaga. Ant voko nurodytas siuntėjas – Lukiškėse šiuo metu kalintis Henrikas Daktaras. 14.06 val. apie voką pranešta policijai ir ugniagesiams-gelbėtojams. Į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, esantį pačiame sostinės centre (Vilniaus gatvėje) atvyko policininkai ir ugniagesiai su cheminės apsaugos apranga, rašo delfi.lt.

Prabilusios Daktarams neįtikusių asmenų našlės atskleidė, kaip buvo susidorota su Rimantu Ganusausku, Sigitu Čiapu ir Robertu Borchertu. Beveik prieš du dešimtmečius vyrų netekusios kaunietės Loreta Ganusauskienė, Jolanta Čiapienė ir Janina Borchertienė praėjusią savaitę pirmąkart pažvelgė į žudikų akis.

Šią savaitę nagrinėjant senų Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro ir jo bendrininkų nusikaltimų bylą, netikėtų praeities paslapčių pateikė valstybės saugomi liudytojai. Šios savaitės pradžioje Kauno nusikalstamo pasaulio užkulisius praskleidė praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje su Daktarų gaujos vyrais aršiai kovoję vyriškiai iš konkurencinių grupuočių aplinkos, pastaraisiais metais sutikę bendradarbiauti su teisėsauga.

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė didžiausią atgarsį šiemet sukėlusius kriminalinius įvykius. Žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Beveik prieš 15 metų įvykusio mįslingo mafijos boso žmonos apiplėšimo byloje baigiamąsias kalbas gruodžio 19 dieną sakys prokuroras ir advokatas. Paskutinį žodį tars ir teisiamasis. Kadaise nužudyto ir iki šiol nerasto Daktarų boso Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, žmonos Loretos Ganusauskienės apiplėšimu kaltinamas kaunietis Mindaugas Navadunskis prieš metus išgirdo Kauno apygardos teismo sprendimą, kad suėjus senaties terminui byla nutraukiama.

Balsas.lt žurnalisto Dailiaus Dargio naujoji knyga „Kruvinasis mafijos maršrutas“ per savaitę iš 9 pakilo net į 2-ąją vietą. Taip skelbia vieno didžiausių Lietuvoje knygų platintojų „Pegasas“ oficialūs statistiniai duomenys ir perkamiausiųjų leidinių sąrašas.

Prieš 10 metų nežinomo snaiperio nušautas Lietuvos bokso federacijos vadovo Remigijus Daškevičius. Iki šiol neištirta užsakyta žmogžudystė – viena iš daugelio neatskleistų pastarojo dešimtmečio rezonansinių bylų. Viešojoje erdvėje netyla aistros ir diskusijos dėl paviešintų slaptojo liudytojo teiginių, esą iš anksto informuotos teisėsaugos viršūnės nesugebėjo užkirsti kelio tariamai Drąsiaus Kedžio 2009 metų spalio 5-ąją surengtoms žudynėmis.

Prie Viduržemio jūros esančios Ispanijos, Valensijos mieste įkurdintą atvykėlių iš Lietuvos bendruomenę netikėtai aptemdė praeityje garsaus Kauno šešėlinio pasaulio veikėjo Remigijaus Toločkos mirtis. Audringo vakarėlio auka? Prieš dešimtmetį Kaune gyvavusios Gyvatinių gaujos lyderiu laikyto vyro širdis netikėtai nustojo plakti sekmadienį. Tarp Ispanijos lietuvių kalbama, kad prieš mirtį R. Toločka kelias dienas iš eilės svaiginosi alkoholiu, tad greičiausiai neatlaikė jo širdis.

Kas, kaip ir kodėl nužudė gabų praėjusio amžiaus pabaigos Lietuvos verslininką Sigitą Čiapą? Visa tai atskleidžiama naujoje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Skelbiame fragmentą iš mafijos studijos. Kaip atsirado planas nužudyti S. Čiapą ir kad tam Rusijos sostinėje buvo ieškoma profesionalių žudikų, primena aštraus siužeto filmo scenarijų. Bet visa tai vyko realybėje ir dar ne taip seniai – 1996-aisiais. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Sigito Čiapo žmogžudystė tais laikais mafijos sostine žurnalistų pramintame Kaune sukėlė dar nebūtą rezonansą – tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų įvykdytų nužudymų. Apie tai rašoma netrukus pasirodysiančioje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Labai gerai prisimenu S. Čiapo nužudymą. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau jo vardą.

Antradienio rytą Klaipėdos apygardos teisme buvo tęsiama daugelį metų ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios Daktarų gaujos lyderiu laikomo Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, apklausa. Daktarų teismo procesai uostamiesčio centre esančiam teismo pastatui yra tikras išbandymas. Šiandienos teismo posėdyje dalyvavo nemažai tiek vietinių žurnalistų, tiek atvažiavusių iš kitų miestų.