Henrikas Daktaras

Garsioje Kauno mafijos byloje liudytojas nepabūgo akistatos su brolio žudiku. Buvę garsaus Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Hena, Henytė, bendražygiai tarpusavyje buvusį bosą juokais ėmė vadinti Musių valdovu (taip pavadintas filosofinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą. 1983 metais autorius apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija – red. past.

Senosios Kauno mafijos vilkui Henrikui Daktarui, atrodo, jau nebepavyks įtikinamai paneigti, kad kruvina jo giminaičio Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, mirties istorija nesusijusi su jo vadovautos gaujos nariais.

Penktadienį Vilniaus visuomenės sveikatos centras gavo voką su įdėtu polietileniniu maišeliu, o jame – neaiškia želė konsistencijos medžiaga. Ant voko nurodytas siuntėjas – Lukiškėse šiuo metu kalintis Henrikas Daktaras. 14.06 val. apie voką pranešta policijai ir ugniagesiams-gelbėtojams. Į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, esantį pačiame sostinės centre (Vilniaus gatvėje) atvyko policininkai ir ugniagesiai su cheminės apsaugos apranga, rašo delfi.lt.

Prabilusios Daktarams neįtikusių asmenų našlės atskleidė, kaip buvo susidorota su Rimantu Ganusausku, Sigitu Čiapu ir Robertu Borchertu. Beveik prieš du dešimtmečius vyrų netekusios kaunietės Loreta Ganusauskienė, Jolanta Čiapienė ir Janina Borchertienė praėjusią savaitę pirmąkart pažvelgė į žudikų akis.

Šią savaitę nagrinėjant senų Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro ir jo bendrininkų nusikaltimų bylą, netikėtų praeities paslapčių pateikė valstybės saugomi liudytojai. Šios savaitės pradžioje Kauno nusikalstamo pasaulio užkulisius praskleidė praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje su Daktarų gaujos vyrais aršiai kovoję vyriškiai iš konkurencinių grupuočių aplinkos, pastaraisiais metais sutikę bendradarbiauti su teisėsauga.

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė didžiausią atgarsį šiemet sukėlusius kriminalinius įvykius. Žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Beveik prieš 15 metų įvykusio mįslingo mafijos boso žmonos apiplėšimo byloje baigiamąsias kalbas gruodžio 19 dieną sakys prokuroras ir advokatas. Paskutinį žodį tars ir teisiamasis. Kadaise nužudyto ir iki šiol nerasto Daktarų boso Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, žmonos Loretos Ganusauskienės apiplėšimu kaltinamas kaunietis Mindaugas Navadunskis prieš metus išgirdo Kauno apygardos teismo sprendimą, kad suėjus senaties terminui byla nutraukiama.

Balsas.lt žurnalisto Dailiaus Dargio naujoji knyga „Kruvinasis mafijos maršrutas“ per savaitę iš 9 pakilo net į 2-ąją vietą. Taip skelbia vieno didžiausių Lietuvoje knygų platintojų „Pegasas“ oficialūs statistiniai duomenys ir perkamiausiųjų leidinių sąrašas.

Prieš 10 metų nežinomo snaiperio nušautas Lietuvos bokso federacijos vadovo Remigijus Daškevičius. Iki šiol neištirta užsakyta žmogžudystė – viena iš daugelio neatskleistų pastarojo dešimtmečio rezonansinių bylų. Viešojoje erdvėje netyla aistros ir diskusijos dėl paviešintų slaptojo liudytojo teiginių, esą iš anksto informuotos teisėsaugos viršūnės nesugebėjo užkirsti kelio tariamai Drąsiaus Kedžio 2009 metų spalio 5-ąją surengtoms žudynėmis.

Prie Viduržemio jūros esančios Ispanijos, Valensijos mieste įkurdintą atvykėlių iš Lietuvos bendruomenę netikėtai aptemdė praeityje garsaus Kauno šešėlinio pasaulio veikėjo Remigijaus Toločkos mirtis. Audringo vakarėlio auka? Prieš dešimtmetį Kaune gyvavusios Gyvatinių gaujos lyderiu laikyto vyro širdis netikėtai nustojo plakti sekmadienį. Tarp Ispanijos lietuvių kalbama, kad prieš mirtį R. Toločka kelias dienas iš eilės svaiginosi alkoholiu, tad greičiausiai neatlaikė jo širdis.

Kas, kaip ir kodėl nužudė gabų praėjusio amžiaus pabaigos Lietuvos verslininką Sigitą Čiapą? Visa tai atskleidžiama naujoje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Skelbiame fragmentą iš mafijos studijos. Kaip atsirado planas nužudyti S. Čiapą ir kad tam Rusijos sostinėje buvo ieškoma profesionalių žudikų, primena aštraus siužeto filmo scenarijų. Bet visa tai vyko realybėje ir dar ne taip seniai – 1996-aisiais. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Sigito Čiapo žmogžudystė tais laikais mafijos sostine žurnalistų pramintame Kaune sukėlė dar nebūtą rezonansą – tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų įvykdytų nužudymų. Apie tai rašoma netrukus pasirodysiančioje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Labai gerai prisimenu S. Čiapo nužudymą. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau jo vardą.

Antradienio rytą Klaipėdos apygardos teisme buvo tęsiama daugelį metų ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios Daktarų gaujos lyderiu laikomo Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, apklausa. Daktarų teismo procesai uostamiesčio centre esančiam teismo pastatui yra tikras išbandymas. Šiandienos teismo posėdyje dalyvavo nemažai tiek vietinių žurnalistų, tiek atvažiavusių iš kitų miestų.

Buvęs garsiosios Kauno Daktarų gaujos šulas Egidijus Abarius, pravarde Goga, teisme negailėjo kritikos vilijampoliečių bylos medžiagą teismui pateikusiems Policijos departamento tyrėjams. Pirmadienio popietę Klaipėdos apygardos teisme ilgiausiai Daktarų teismo procese parodymus davė šios gaujos lyderiu ir nusikaltimų organizatoriumi laikomas Goga. Teisėsaugininkų teigimu, šis kaunietis yra vienas intelektualiausių ir labiausiai išprususių šios gaujos žmonių.

Po mėnesį laiko trukusios pertraukos Kauno Daktarų žvaigždės Henriko Daktaro ir jo bendrininkų teismas pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme prasidėjo žemiausias pozicijas gaujoje užėmusių – Gyčio Ježerio, pravarde Pajacas, ir Kazio Petronio – apklausomis. Pastarojo gynėjas – Kauno pedofilijos istorijoje pasižymėjęs kaunietis advokatas Aidas Venckus. Kalbėjo labai painiai Pirmasis parodymus teismo posėdyje davė metaliniame narve sėdintis G. Ježerys.

Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai.

Kaip ir žadėta, „Akistata“ toliau pasakoja apie Lietuvos įkalinimo įstaigas. Šiame numeryje pasakosime apie Vilniaus pataisos namus. Tai įstaiga, kurioje bausmes atlieka ne pirmą kartą teisti vyrai ir nusikaltimus įvykdę pareigūnai. Prieš gerus metus tai buvo dvi atskiros kalinimo įstaigos Vilniuje – Rasų ir Sniego gatvėse. Dėl lėšų taupymo šių metų sausį abi įstaigos buvo sujungtos.

Jau beveik 10 metų teisėsaugininkai bando nustatyti tuometinio Lietuvos bokso federacijos vadovo Remigijaus Daškevičiaus (33 m.), turėjusio pravardes Daškė ir Remyga, nužudymo užsakovą ir vykdytoją. Kauno Daškinių gaujos lyderiu vadinamas R. Daškevičius buvo nušautas 2001 metų lapkričio 24 dieną Vilniuje, išėjęs iš Trakų gatvėje esančio italų restorano „St. Valentino“. Snaiperio šūvis nuaidėjo tuo momentu, kai asmens sargybinių lydimas R. Daškevičius pasuko link savo šarvuoto BMW.

Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys nauja žurnalisto Dailiaus Dargio knyga – pirma išsami šalies mafijos studija „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Pateikiame ištrauką iš knygos. Painiava dėl vardo Kaip teigė KBG užkulisius gerai žinantis šaltinis, saugumo darbuotojams devintojo dešimtmečio pradžioje buvo pavykę infiltruoti patikimus informatorius į garsiausias šalies kriminalines šeimas, tarp jų – ir į Kauno Daktarų grupuotę.

Seimo nariui A.Dumbravai pastaruoju metu tenka aiškintis tyrėjams, kurie atkapstė Zarasų rajono Gražutės regioniniame parke darytas aferas. Daugiau kaip prieš šešerius metus buvo pigiai perkami parko teritorijoje esantys sklypai, neteisėtai sutvarkomi dokumentai, leidžiantys statyti pastatus, o po to žemė parduodama už keliasdešimt kartų didesnę kainą.

Tarp Daktarų teismo procese liepą suimto vieno šio gaujos nario Gyčio Ježerio, pravarde Pajacas, ir teisėsaugininkų yra ryšys. Taip mano artimai jį pažinojęs kaunietis.

Skandalingiausia naujiena – pareigūnams pateikus išvadas, jog beveik visos ekspertizei paimtos verslininko Mariaus Gelažniko prabangios prekės yra ne kas kita, o klastotės, jam teks stoti ne tik prieš įsiutusias elito damas, bet ir prieš teismą. Į TV3 pramoginės informacinės laidos „Be komentarų“ komandos rankas papuolė slapta nufilmuota vaizdo medžiaga iš vakarėlių liūtu tituluojamo M. Gelažniko parduotuvės.

Pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme po beveik dviejų mėnesių pertraukos vėl vyko garsiosios Kauno kriminalinės Daktarų gaujos teismo procesas. „Ožiais“ išvadino buvusius šeimos draugus „Žinių nebus, nes žinios tik pas „ožius“, – taip prieš teismo posėdį įžūliai, tik vilijampoliečiams ir „zonų“ veteranams įprastu žargonu kalbėjo už Balsas.

Atrodo, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama dar neseniai galingiausia vadintos Daktarų gaujos byla – ne paskutinė. Kalbama, kad pamažu jau lipdomos ir kitų praeities nusikaltimų bylos, kuriose vėl ilgus metus žiniasklaidoje linksniuotos vilijampoliečių gaujos nariai. Neseniai Jungtinės Karalystės sostinėje Londone policijos pareigūnams įkliuvo paskutinis nuo teisėsaugos besislapstęs, laisvėje dienas leidęs senosios Kauno Daktarų gvardijos narys.

Už žurnalisto Vito Lingio nužudymą nuteistas buvęs praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos sostinėje galingiausios mafijos gaujos Vilniaus brigados narys Igoris Achremovas bando užtildyti jam neįtinkančius ir, anot jo, garbę ir orumą žeminančią, pažeidžiančią privatumą informaciją apie jį teikiančius portalo Balsas.lt žurnalistus.

Keturiais leidimais išleista žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Tikroji Daktarų istorija“ sužadino susidomėjimą kriminalinio pobūdžio leidiniais. Kriminalinės literatūros bumas Pernai gegužę pirmąsyk, o neseniai papildytu ketvirtu leidimu pasirodžiusi žurnalisto D. Dargio, rašančio portale balsas.lt, savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“ ir laikraštyje „Akistata“, knyga tapo tikru bestseleriu.

Trečiadienį turėjęs vykti skandalingai pagarsėjusio Jaunųjų verslininkų sąjungos prezidento, kauniečio Gintaro Skobo, kaltinamo dvigubos žmogžudystės užsakymu, bylos nagrinėjimas žlugo. Paaiškėjus, kad vienintelio šioje byloje kaltinamojo G. Skobo gynėjas Ipolitas Nekrošius nespėjo susipažinti su klientui pateiktais sunkiais kaltinimais, bylos nagrinėjimą teko atidėti iki rugpjūčio 11 dienos. „Kaskart pradėjęs dirbti su naujais klientais prašau pateikti visą teisybę, kad ir kokia ji bebūtų.

Pirmąja lietuviškos mafijos biblija vadinama knyga „Tikroji Daktarų istorija“ – viena populiariausių knygų Lietuvoje, tad praėjus metams 2010-ųjų negrožinių literatūros kūrinių topų lyderis sugrįžta su papildytu leidimu. Papildytoje knygos versijoje ne tik anksčiau neskelbti šalį kraupinusios Kauno mafijos gaujos gyvenimo faktai, bet ir naujos meniško stiliaus nuotraukos iš pastarojo laikmečio gaujos narių teismo procesų.

Lietuvą kraupinusios garsios mafijos gaujos teismas prasidėjo už gausių teisėsaugos pajėgų saugomų durų. Gegužės 16 diena. Didžiulės policijos pajėgos budi prie visų įėjimų į Klaipėdos apygardos teismą ir pastato viduje. Tokiomis priemonėmis susirūpinta tą dieną vykusio senosios Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Henytė ir Hena, ir jo sėbrų teismo proceso saugumu. Kaltinamieji teisiami dar sovietmečiu Prekybos valdybai statytame pastate.

Šiomis dienomis Lietuvos knygynus, prekybos centrus pasiekė papildytas ketvirtasis knygos „Tikroji Daktarų istorija“ leidimas. Dovana mafijos gerbėjams Lygiai po metų nuo mafijos bestselerio pasirodymo pradžios „Balsas.lt leidiniai“ pirmąją žurnalisto Dailiaus Dargio, rašančio kriminalinėmis temomis portale balsas.lt ir savaitraštyje „Balsas.

Pirmadienio rytą Klaipėdos apygardos teismo teisėjai pagaliau atvertė Kauno Daktarų gaujos bylą, kurioje jie kaltinami ne tik buvusių bičiulių, bet ir buvusio „Agora“ koncerno vadovo Sigito Čiapo, jo vairuotojo Vinco Varno žmogžudystėmis bei pasikėsinimu nužudyti S. Čiapo sutuoktinę Jolantą Čiapienę.

Didelio žiūrovų dėmesio sulaukiantis fenotipologas iš Estijos Markas Lučinas gegužės 12-ąją, ketvirtadienį, TV3 laidoje „Nuodėmių dešimtukas“ pažvelgs į garsiausių Lietuvos kriminalinių veikėjų veidus ir pabandys atskleisti tamsiausias jų paslaptis. „Drąsius Kedys negalėjo šaltakraujiškai žudyti. Vienintelis tokio elgesio paaiškinimas – neviltis“, – pasakos fenotipologas.

Apie ką telefonu postringauja tie, kurie negailestingai vadinami mafija? Kurie, kaip aiškėja, galėjo įvykdyti ne dešimtis, o šimtus žiaurių nusikaltimų? Koks tikrasis mafijos veidas ir ką išgyvena jos aukos?.. „Turėjau du pasirinkimo variantus ‒ būti su šeima nužudytai arba bendradarbiauti su teisėsauga“, ‒ tvirtina kaunietė Jurgita, prieš praėjusį H. Daktaro teismo procesą su vyru ir vaikais tapusi itin svarbia valstybės saugoma liudininke.

Artimiausiu metu Lietuvos knygynus pasieks papildytas ketvirtasis „Tikrosios Daktarų istorijos“ leidimas. Populiariausių knygų lyderis Nuolat didėjantį lietuviškos mafijos gerbėjų būrį autorius Dailius Dargis ir kūrinio leidyba užsiimanti bendrovė „Balsas.lt leidiniai“ nutarė pradžiuginti papildyta knygos versija. Praėjusių metų gegužę išleistąpirmąjį žurnalisto D. Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ leidimą skaitytojai iškartoišgraibstė.

Politikų, sporto valdininkų, verslininkų sluoksniuose garsiau kalbama apie Lietuvos futbolo federacijos (LFF) krizę. Tampa aišku, kad dabartiniai šalies federacijos vadovai nesivargina ieškoti išeities iš keblios padėties. Apie Lietuvos futbolo rinktinės dvikovą su pasaulio čempionais ispanais buvo žinoma jau seniai, tačiau iki paskutinės dienos nepasirūpinta varganai atrodančio Kauno S. Dariaus ir S. Girėno futbolo stadionu. Atrodytų, atsakomybę turėjo prisiimti LFF vadovai, bet jie tylėjo.

Kaune plačiai ir skandalingai išgarsėjusi sunkiais nusikaltimas kaltinamo Henriko Daktaro šeima kol kas negalės laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu. Taip penktadienio popietę nusprendė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, atmesdamas Daktarų šeimos ir jų gynėjo Kristupo Ašmio skundą, praneša Apeliacinio teismo komunikacijos skyrius.

Į Kauno mafijos veterano Henriko Daktaro, kuris šiuo metu laukia daktarų teismo proceso pradžios, pinkles buvo patekę ne tik teisėsaugos pareigūnai, bet ir žinomi anų laikų verslininkai. Tarp jų – buvęs siuvimo bendrovės „Dobilas“ prezidentas, Kauno vicemeras Steponas Vaičikauskas. Buvęs bendrovės „Dobilas“ prezidentas S.Vaičikauskas teisėsaugai prisipažino, kad sulaukė rimtų perspėjimų iš H. Daktaro parankinių. Vienas jų mojavo pistoletu Eltos nuotr.

Šešėlinio pasaulio veteranų atžalos renkasi tėvų pramintus takus. Gerai išauklėti vaikus – kiekvieno tėvo noras ir rūpestis. Visi svajoja suteikti atžalai gerą išsilavinimą ir palankias sąlygas karjerai siekti. Ne išimtis ir kriminalinio pasaulio veikėjai. Tai padaryti, atrodytų, nesunku, kai jų banko sąskaitoje yra apvali suma, o įtakingų pažinčių – bet kurioje sferoje. Tačiau mafijos šeimų atžalas persekioja skandalingos tėvų šlovės šešėlis. Jie auga manydami, kad į pasaulį atėjo valdyti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Gyčio Večersko, šiandien tęsė Nerijaus Subačiaus (35 m.), kaltinamo nužudžius savo žmoną Astą Subačienę (35 m.), bylos nagrinėjimą. Teismo posėdis neužtruko, nes iš 4 kviestų liudininkų 3 neatvyko. Greitosios pagalbos felčerė Jelena Klepačevskaja, buvusi tragedijos vietoje, telefonu informavo, jog išvyksta nuolatinai gyventi į Rusiją, o kitų dviejų liudininkų nerado net jų ieškoję policijos pareigūnai.

Kauniečio Remigijaus Arvydo Vaičiūno (48 m.), pravarde Limpukas bei drauge su juo, už disponavimą labai dideliu kiekiu heroino, ketinant jį parduoti, teisiamų Algimanto Žulpio, Mindaugo Bernoto ir Lino Armono baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės vėl nepradėtas. Šį kartą teismo salėje nepasirodė pats legendinio Daktarų nusikalstamo susivienijimo veteranas R. A. Vaičiūnas, kurio gynėjas pateikė pažymą, kad Limpukas nuo kovo 3 dienos gydomas Kauno klinikų stacionare.

Garsiosios gaujos nusikaltimus ištyrę pareigūnai užsimojo nugriauti neteisėtai pastatytus skandalingosios kauniečių giminės statinius. Kauno kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras vis dar nepripažįsta savo kaltės, todėl už grotų praleis dar tris mėnesius. Taip nusprendė Klaipėdos apygardos teismas. Vilniaus teisėjai Henriko Daktaro, pravarde Henytė, ir jo gaujos rezonansinę bylą yra perdavę nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo kolegijai, kuriai vadovauja teisėja Rasa Valentinienė.

Neretai nusikaltimą padarę asmenys sprunka į užsienį – ten tikisi pasislėpti ir taip išvengti atpildo. Viliamasi sulaukti senaties termino už padarytą nusikaltimą ar tiesiog dingti tautiečių emigrantų minioje. Surastieji – namo Tačiau konvencijos dėl ekstradicijos ir tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys keitimąsi teistumo informacija, tokias nusikaltėlių viltis vis dažniau nuneša šuniui ant uodegos.

Laikas neištrynė pirmajame atkurtos Lietuvos dešimtmetyje Kaune siautėjusios Daktarų gaujos kraupių nusikaltimų pėdsakų. Panevėžio Tulpinių ir Klaipėdos Sigito Gaidjurgio gaujų lyderiai jau nuteisti kalėti iki gyvos galvos.  Neabejojama, kad toks pat likimas ištiks ir šiemet prieš teismą už senas nuodėmes stosiančių senosios Daktarų gvardijos atstovų. Manoma, kad teismo procesas gali užtrukti mažiausiai trejus metus. Bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas.

Klaipėdos apygardos teismas ne vienerius metus šalyje siautėjusios Kauno Daktarų gaujos veterano 53 metų Henriko Daktaro, kaltinamo padarius labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, iš suėmimo nepaleido, suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, - pranešama Klaipėdos apygardos teismo pranešime. Teismas nutartyje pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti H. Daktarą nusikaltimų padarymu.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė Kauno Daktarų gaujos lyderio H. Daktaro bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Tokį sprendimą teismas priėmė apsvarstęs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko prašymą spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui. Tokia žinia nustebino ne vieną daugelį metų su Daktarų nusikalstamu susivienijimu kovojusį kriminalinės policijos pareigūną.

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklos, 6 žmonių nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, pasikėsinimo nužudyti 3 asmenis dėl savanaudiškų paskatų, plėšimų, neteisėto laisvės atėmimo, turto prievartavimų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei kitais nusikaltimais kaltinama 16 asmenų, praneša Generalinės prokuratūros spau...

2007-aisiais Henrikas Daktaras penktą kartą paleistas į laisvę viešumoje rodėsi retai. O netrukus nenustatyti nusikaltėliai vėl pasikėsino į jo gyvybę. Kaip manoma, dėl šios priežasties Daktaras buvo priverstas bėgti iš Lietuvos ir slapstytis. Ne nuo policijos, o nuo žiaurių naujos gaujos narių. Henrikas Daktaras jau buvo pabėgęs į Bulgariją. Henytė čia ketino kurti naują savo ir savo šeimos gyvenimą. Pirmiausia jis pradėjo domėtis galimybėmis įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Generalinės prokuratūros vadovybė pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos veiksmų. Buvo gauta informacija, kad prokuroras A. Kliunka antradienį vakare vienoje iš Vilniaus miesto kavinių šventė savo gimtadienį, kur dėl jo elgesio buvo iškviesta policija. Šiandien ryte prokuroras buvo darbe. Jam nustatytas 0, 61 promilės girtumas.

Kauno mafijos veterano Henriko Daktaro priešai ar gerbėjai turi unikalią progą už 3000 litų kas mėnesį išsinuomoti prabangią Užliedžių pilį, kurioje jis mėgdavo puotauti su kitais legendomis apipintos Daktarų gaujos veteranais, prižiūrėdavo savo augintinius ir galiausiai pabėgo nuo jį suimti atvykusių pareigūnų.