henrikas daktaras

Darbo Lukiškėse negavęs iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras į teismą padavė kalėjimą ir reikalavo 2 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė H. Daktaro skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento sprendimų atsisakyti suteikti jam darbą ir žalos atlyginimo.

Kalėjimų departamento pareigūnai, siekdami užkardyti neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, laikymą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, Lietuvos įkalinimo įstaigose kasmet atlieka per 40 tūkstančių patikrinimų, kratų. Vien šiemet patikrinimų metu rasta virš 200 duriančių, pjaunančių daiktų, 75 litrai alkoholio, apie 600 g narkotinių medžiagų, virš 1 600 mobiliojo ryšio telefonų.

Už sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistas kaunietis Henrikas Daktaras turi toliau būti kaltinamas Lukiškių kalėjime, dar negalima jo perkelti į pataisos namus. Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė Lukiškių kalėjimo administracijos teikimą.

 Henriko Daktaro sūnus Enrikas Daktaras pasikeitė pavardę ir tapo Henriku Doctor. Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė televizijai patvirtino, kad teistiems asmenims teisės aktai netrukdo keisti pavardės, kadangi ankstesni duomenys lieka gyventojų registre ir kitose duomenų bazėse, pranešė LNK žinios. Kaip trečiadienį informavo LNK žinios, E. Daktarui Vilniaus apylinkės teismas skyrė 1,5 tūkst.

Vos prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė palankų sprendimą dėl iki tol areštuoto Henriko Daktaro ir jo žmonos Ramutės turto. Panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas garsiajam Užliedžių dvarui ir dviem automobiliams. Netrukus pasigirdo kalbų, kad iškart atsirado turtingų žmonių, kurie užsimojo įsigyti legendomis apipintus įspūdingus namus Kauno prieigose, Užliedžiuose.

Iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro žmonai Ramutei gruodis yra išskirtinis mėnuo. Mat gruodžio 12-ąją yra jos vyro gimtadienis (šiemet suėjo lygiai, o vėliau, kaip ir visur, švenčiamos šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Bet daugybę metų moteris negali per daug džiaugtis nei viena, nei kita proga, mat visada trūksta svarbiausio akcento – vyro šalia. R. Daktarienė papasakojo naujienų portalui tv3.lt apie šį ypatingą metą ir tai, kas padeda išlikti stipriai.

Šv. Kalėdos dažnai yra vadinamos gražiausia metų švente, kuri daugumai žmonių siejasi su šeima, stebuklais ir jaukumu. Būtent tada galima prisiminti tai, kas nutiko gero ir pradėti ruošti planus čia pat už kampo žvilgčiojantiems Naujiesiems metams. Bet yra vieta, kur gražiausios metų šventės turi tik simbolinį atspalvį. Kalbame apie įkalinimo įstaigas, kur bausmes atlieka įstatymams nusižengę asmenys.

Lygiai prieš metus, gruodžio 21-sios vakarą, Kaune prie savo namų šaltakraujiškai buvo nužudytas kovotojas Remigijus Morkevičius. Žudikas prisėlino iš nugaros ir paleido šūvių seriją. Sunkiai sužalotas R. Morkevičius mirė vietoje, o žudiko pėdsakai ataušo itin greitai. Pareigūnams liko tik skėsčioti rankomis ir pradėti, kaip jau galima daryti išvadas, varginantį tyrimą.

1957-ųjų gruodžio 12 d. gimė nusikalstamo pasaulio autoritetu iki šiol vadinamas Henrikas Daktaras. Iki gyvos galvos nuteistas ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekantis H. Daktaras būtent šiandien mini savo 60-metį. Nors jubiliejus gražus, bet džiaugtis Henytė neturi dėl ko. Kaip prisimena pats, tik 50-metį jam pavyko atšvęsti laisvėje: „Tiek 20-metis, tiek 30-metis, tiek 40-metis, tiek, štai dabar, ir 60-metis – už grotų. Sunku pasakyti, ar sulauksiu 70-mečio.

Iki gyvos galvos kalėti nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas Henrikas Daktaras vėl piktinasi su gyvenimu kalėjime susijusiomis sąlygomis. Šį kartą jis skundžiasi Lukiškių tardyno izoliatoriaus-kalėjimo (TIK) parduotuvėje maisto produktų kainos yra dvigubai didesnės nei visiems gyvenantiems laisvėje pasiekiamuose prekybos centruose.

Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos žmonių pirmaisiais metais laukė daugybė iššūkių. Vienas iš jų – nusikalstamų grupuočių siautėjimas įvairiose šalies vietovėse. Tais laikais žodžiai „prievarta, reketas, smurtas, sprogdinimai“ kone kasdien mirgėjo Lietuvos laikraščiuose. Šiame kontekste itin išsiskyrė 1993-ieji. Bet čia kalbant būtent apie itin specifinius nusikaltėlius – samdomus žudikas.

Vos prieš keletą savaičių iki gyvos galvos nuteistam Henrikui Daktarui ir jo artimiesiems buvo sužibusi reali viltis, kad įvyks Henytės perkėlimas iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Tokį žingsnį liepos pradžioje buvo palaiminusi ne tik Lukiškių kalėjimo administracija, Probacijos tarnyba, prokuratūra, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Bet per kelias savaites kažkas pasikeitė.

Vilniaus apygardos prokuratūra skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus. Prokuratūra sprendimą skundžia paskutinę dieną, kai gali tai padaryti, vyriausiojo Vilniaus apylinkės prokuroro sprendimu. Spręsdamas klausimą dėl H.Daktaro perkėlimo, teismas nurodė atsižvelgęs į teisme išsakytą Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo atstovo ir prokurorės poziciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo iki gyvos galvos Henriko Daktaro ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ginčą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą suteikti Henrikui Daktarui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine bei priteisė jam 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Ramutei tuomet buvo vos 18 metų, Henrikui – 22-eji. Jie susitiko per vienas vestuves ir jau po devynių dienų patys nešė pareiškimus dėl santuokos. Tokia buvo šios jaunų žmonių poros bendro gyvenimo pradžia. Ir, greičiausia, nė vienas iš jų dar nenujautė, kaip dramatiškai susiklostys šiuo metu jau beveik 37 metus trunkanti santuoka. „Kaip sako pats Henrikas, vos tik mane pamatė, iškart suprato, kad tapsiu jo žmona. Pamenu per vestuves, kai pačiupo mane, tai taip ir nebepaleido.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras turi teisę įsigyti cinamono ir razinų. Teismas įpareigojo kalėjimą sudaryti galimybę nuteistajam įsigyti šių produktų. Nuspręsta, kad teisės aktai nenumato draudimo įsigyti nuteistiesiems cinamono ir razinų. Dėl kitų maisto produktų ir daiktų – kiaušinių, sausainių, klijų, smilkalų – įsigijimo kalėjimo administracija turės spręsti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį nusprendė, kad iki gyvos galvos Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime kalintis kaunietis Henrikas Daktaras gali turėti tušinukų. Teismas įpareigojo kalėjimą užtikrinti nuteistajam realią galimybę turėti rašymo priemonių, nes tai yra būtinoji priemonė. Rašiklį nuteistajam turės suteikti arba kalėjimas, arba turės būti sudaryta galimybė įsigytu pačiam nuteistajam. Kokį būdą pasirinkti, nuspręs kalėjimas.

Iki gyvos galvos kalėti nuteistas Henrikas Daktaras per teismą prašo leisti jam į Lukiškių kalėjimą, kur atlieka bausmę, iš laisvės perduoti tušinukų. Nuteistasis sako, kad gauna popieriaus, vokų, tačiau negali rašyti. „Nebent savo kraują į plunksną leisti ir rašyti“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo H.Daktaras. Pareikalavus parašyti pasiaiškinimą pareigūnams, jis neturėtų su kuo rašyti.

Po kraupaus ir brutalaus Remigijaus Morkevičiaus sušaudymo Kaune prabėgo beveik trys savaitės. Geriausi šalies kriminalistai iki šiol narplioja šį įvykį ir siekia nustatyti, kas gruodžio 21 vakarą prie pat R. Morkevičiaus namų į garsų kovotoją paleido mirtiną šūvių seriją. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamu Henriku Daktaru ir paprašė jo įvertinti šios žiaurios žmogžudystės aplinkybes bei įvardyti galimus vykdytojus.

Visų laikų žinomiausio Lietuvos nusikaltėlio Henriko Daktaro sūnus Enrikas Daktaras penktadienio ryte susituokė – jo išrinktoji taps Henytės buvusio geriausio draugo dukra Kamilė. Jaunieji, atvykę į Kauno Rotušę jungtuvių ceremonijai, iš pradžių su žurnalistais nekalbėjo. „Yra daugiau Lietuvai nusipelniusių žmonių“, – atsisakydamas duoti interviu sakė E. Daktaras.

Po iki gyvos galvos nuteisto kauniečio Henriko Daktaro vardu socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų komentarų apie jo nuosprendį paskelbusią teisėją, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nepagarbos teismui.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi itin didelės apimties baudžiamąją Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų bylą, bausmių nešvelnino ir paliko jam galioti įkalinimą iki gyvos galvos. Pritardamas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentams, kasacinis teismas pažymėjo, kad H. Daktaras buvo ne kartą teistas, o nusikalstama veikla – jo gyvenimo būdas.

Iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras per jo „Facebook“ paskyrą prižiūrinčius artimuosius perdavė žinią Lietuvos politikams ir žmonėms. Laikas apeliuoti į visuomenės sąžinę pasirinktas neatsitiktinai, mat vos po aštuonių dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbs sprendimą H. Daktaro byloje. Reikia gydyti, bet ne uždaryti? „Įkalinimas iki gyvos galvos yra ta pati mirties bausmė. Mirties bausme su atidėjimu.

Vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių Henrikas Daktaras, paklaustas apie ketvirtadienio vakaro iš pareigūnų ginklą pagrobusio bėglio Igorio Molotkovo gaudynes, atsakė trumpai. Į teismą sprendimo dėl savo paties skundo išklausyti atvestas Lukiškių įžymybė jau girdėjo, kad žurnalistai teisme laukia visai ne jo. „Valstybinės mafijos klanas – stipriausias“, – sustiprintos pareigūnų palydos išvedamas iš teismo žurnalistams pasakė H. Daktaras apie istoriją su pavogtu automatu.

Garsiojo mafijos šulo Henriko Daktaro sūnaus milijoniniai sumanymai pradėjo strigti po štai šio susirinkimo. Kauniečiai pasipiktino, kad jų pašonėje nepaisydamas įvairių reikalavimų Enrikas Daktaras pradėjo projektuoti penkiaaukštį daugiabutį, kuris užstos žmonėms vaizdą ir saulę. „Čia yra gana didelis objektas, bus vienas milijonas eurų apyvarta, paskaičiuokime, kiek bus sumokėta mokesčių, tame tarpe ir pensininkams“, - tikina statybų įmonės akcininkas Enrikas Daktaras.

 Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė teismo nuosprendį, kuriuo Henrikas Daktaras išteisintas dėl Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo. „Pirmadienį paduotu kasaciniu skundu prašoma palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį H.Daktarui. Skundžiame dėl S.Čiapo išteisinimo ir dėl bausmių kitiems“, - BNS sakė prokuroras Zdzislavas Tuliševskis.

Artūras Anužis, Žinios.lt Garsiausi nuteisti ir į kalėjimus pasodinti Lietuvos nusikaltėliai neatsisako viešo gyvenimo. Pavyzdžiui, nepriklausomybės pradžioje Kauną šiurpinęs, o dabar iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras kas kelias dienas socialiniuose tinkluose dalijasi naujienomis su savo gerbėjais ir kuo ramiausiai bendrauja internetu. Euro įvedimo lietuviai laukė, pasirodo, ne tik laisvėje, bet ir kalėjime.

Pastarosiomis savaitėmis tarp perkamiausių lietuviškų knygų yra ir naujausias rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio darbas „Mafijos kronikos“. Ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos, Airijos parduotuvėse pasirodžius šiai nekantriai lauktai publicistinės dokumentikos knygai, kviečiame sužinoti įdomiausius knygoje pateiktus faktus ir jos kūrimo detales. 1. „Mafijos kronikos“ buvo rašomos nuo 2013-ųjų rugpjūčio iki 2014-ųjų vasario.

Apie 2 val. nakties iš Kaune, V. Putvinskio gatvėje esančio klubo "Mojo" buvo pagrobtas Henriko Daktaro sūnus Enrikas, praneša delfi.lt. Vyras buvo įgrūstas į automobilį ir išvežtas, paryčiais E. Daktaras parsirado namo. Šįryt įvykio aplinkybes aiškinosi policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Viena iš populiariausių šalies knygų pastarosiomis savaitėmis – tai naujausias mafijos istorijų tyrinėtojo, rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio darbas „Mafijos kronikos“. Siūlome paskaityti dar vieną fragmentą iš šios knygos. Pirmoji Daktarų byla Dar sovietiniais metais automobilių vagystės, pasiturinčių miestiečių plėšimai buvo tapę Kauno kasdienybe. Nuo Daktarų gaujos vyrų itin kentėjo to meto turtuoliai – brangiakailių žvėrelių augintojai.

Šiomis dienomis šalies knygynus, prekybos centrus pasieks naujausia mafijos bestselerių autoriaus, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Siūlome jums intriguojantį fragmentą iš šios knygos. Atėjo nevaldomų jaunuolių metas 2007-ųjų vasarą po pusantrų metų grįžęs iš kalinimo vietos H. Daktaras rado visai kitokį ne tik organizuoto nusikalstamumo, bet ir verslo pasaulį. Organizuotas nusikalstamumas per tą laiką stipriai pasikeitė.

Šios savaitės pradžioje Balsas.lt redakcija paskelbė konkursą, kuriame buvo galima užduoti klausimą žurnalistui Dailiui Dargiui, žinomam Lietuvos organizuoto nusikalstamumo istorijos specialistui. Kviečiame paskaityti, ko klausia skaitytojai ir ką jiems atsakė tris knygas apie organizuotą nusikalstamumą parašęs žurnalistas.

Šios savaitės pradžioje balsas.lt redakcija paskelbė konkursą, kuriame buvo galima užduoti klausimą žurnalistui Dailiui Dargiui, žinomam Lietuvos organizuoto nusikalstamumo istorijos specialistui. Kviečiame paskaityti, ko klausė skaitytojai ir ką jiems atsakė tris knygas apie organizuotą nusikalstamumą parašęs žurnalistas.

Dailius Dargis Šią savaitę prodiuserių kompanijos „Videometra“ kuriamose ir pirmadieniais TV3 kanalu rodomose „Mafijos kronikose“pristatyta istorija apie garsiausias Lietuvos verslo atstovų užsakytas žmogžudystes. Ta pačia tema skelbiame ištrauką iš antros rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.). Kai kurie pareigūnai man teigė, kad Sigito Čiapo nužudymo byloje iki šiol yra likę daug neaiškumų.

Už itin sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras ketvirtadienį konvojaus pareigūnų buvo atlydėtas į Lietuvos apeliacinį teismą (LApT). Kartu su juo teisme atsidūrė ir 20 metų už grotų pasiųstas Egidijus Abarius. LApT nagrinėja H. Daktaro ir E. Abariaus skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo jiems anksčiau paskirtų bausmių. Šį nuosprendį apskundė ir Generalinė prokuratūra, kurios atstovai siekia, kad įkalinimas iki gyvos galvos būtų skirtas ir E. Abariui. Balsas.

Už žmogžudystes ir kitus sunkius nusikaltimus kalėti nuteistas Henrikas Daktaras iš valstybės prisiteisė 3 tūkst. litų neturtinės žalos, nes teismas nustatė, kad Lukiškių izoliatoriuje-kalėjimo kamera, kurioje nuteistasis laikytas, neatitiko higienos normų.

Nuo sovietinių laikų Kaune plačiai garsėjusio restorano patalpose 1993-iųjų spalio 7-ąją buvo įvykdytos vienos kraupiausių kriminalinių gaujų karo žudynių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Net praėjus dvidešimčiai metų, žudynių legendiniame Kauno mafiozų restorane byla išlieka tarp pačių tamsiausių Lietuvos istorijoje. Lygiai prieš 20 metų, 1993-iųjų spalio 7-osios rytas Kaune buvo aplaistytas krauju – įvykdytas vienas garsiausių ir žiauriausių nusikaltimų Lietuvoje. Tą rytą legendiniame „Vilijos“ restorane nužudyti penki Daktarų grupuotės nariai. Tai pirmas atvejis laikinojoje sostinėje, kai buvo sušaudyti net penki vyrai.

Garsiausiuose pastarojo meto Lietuvos mafijos teismo procesuose liudijęs buvęs Kauno kriminalinio pasaulio šulas Jonas Bielskis pateko į mįslingą eismo įvykį. Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme po vasaros atostogų pertraukos iš naujo atvertus senų nusikaltimų bylą, kurioje tariamais žmogžudystės užsakovais ir tarpininkais laikomi senosios kartos veikėjai – palangiškis Gediminas Jacka ir J. Bielskis, – paaiškėjo, kad teismo procesas vyks be Senelio pravarde garsėjančio J. Bielskio.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt „Žmonės visą laiką norės būti tai henrikais daktarais, tai kitais veikėjais. Esu iš Kauno ir žinau, kas ten vyko, kai buvau vaikas. Mokykloje viena populiariausių rašinių temų būdavo apie tai, kuo norėtum būti užaugęs. Ir buvo daug henrikų daktarų. Baigęs mokyklą matau, kad ta pati tema sukasi“, – sako knygų apie kriminalinį pasaulį autorius Dailius Dargis.

„Balsas.lt savaitė“ pirmąkart skelbia anksčiau niekur neviešintą KGB dokumentinę medžiagą, kurioje figūruoja garsiausi senosios Kauno mafijos veikėjai. Medžiaga šiam rašiniui buvo rinkta ilgai ir nuobodžiai. Tačiau surinkti duomenys atskleidė labai įdomų legendinių Kauno mafijos veikėjų paveikslą.

Taip duodamas išskirtinį interviu „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo net 25 metus sovietinėje, paskui ir nepriklausomos Lietuvos kriminalinėje policijoje išdirbęs, tačiau šiandien teisiamųjų suole atsidūręs Visvaldas Račkauskas. Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas įtaria, kad kaltinamuoju policininku, esą neužkirtusiu kelio, kaip įtariama, Drąsiaus Kedžio surengtoms žudynėms Kaune 2009-ųjų spalio 5 dieną, jis buvo paverstas sąmoningai.

Kauno Daktarų gaujos vyrams skirtos bausmės užvertė paskutinį kruvinųjų 1990-ųjų klasikinės Lietuvos mafijos istorijos metraščio puslapį. Dailius Dargis Praėjusį penktadienį Klaipėdos teisėjai padėjo tašką garsiausioje pastarojo meto Lietuvos byloje. Buvo paskelbtas nuosprendis net tris dešimtmečius ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje viešpatavusios Kauno Daktarų gaujos vyrams. Ši nusikalstama organizacija nuo sovietinių laikų garsėjo žiauriais bei paslaptingais nusikaltimais.

„Balsas.lt savaitė“ pakalbino buvusį kolonijos prižiūrėtoją, kuris su vienu garsiausių šalies nusikaltėlių Henriku Daktaru susidūrė daugiau nei prieš 35 metus. Kamera, kurioje vienas virš kito įtaisyti gultai, vienam žmogui skirti 2 kv. m ploto, galioja teisė per mėnesį išleisti neribotą pinigų sumą, galima nueiti į vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius, vieną kartą per savaitę pasikalbėti telefonu ir kasdien pusantros valandos pasivaikščioti ankštame kiemelyje.

Daiva Janauskaitė Atpildo diena Daktarų gaujai atėjo birželio 14-ąją – Vilties iš gedulo dieną. Gaujos nariai iš teismo posėdžių salės išėjo apimti skirtingų nuotaikų. Iki gyvos galvos kalėti nuteistas 55 metų Henrikas Daktaras buvo akivaizdžiai nusiminęs, bet tikino dar pakovosiąs. Patraukė praeivių dėmesį Penktadienį po pietų prie Klaipėdos apygardos teismo pastato išsirikiavo kelios kalinius vežiojančios policijos mašinos.

Šiandien minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Balsas.lt prisimena garsiausią XX amžiaus žurnalisto žmogžudystės bylą. 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje buvo nušautas Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovas, populiariausias televizijos laidų vedėjas Vladislavas Listjevas. Jam tuomet buvo 39-eri.

Airijos lietuvių bendruomenę sukrėtusiame drastiškame gaujų kare aiškėja naujos detalės – nuo žudikų kulkų Dubline kritęs Gintaras Želvys, anot portalo balsas.lt šaltinių, yra šiuo metu Lukiškėse kalinamo ir dėl senų nusikaltimų teisiamo Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro, pravarde Henytė, sūnėnas. Kaip teigė savo tapatybės nenorėjęs atskleisti šaltinis, praėjusią savaitę nušautas Gincioro pravarde garsėjęs G. Želvys galbūt buvo Henytės pusseserės sūnus.

Pagal jaunojo keliautojo iš Klonio gatvės užrašus atsiranda viltis susekti skandalingosios Seimo narės pėdsakus. Skandalingai subliūškus įvairiausiais gandais apipintoje Kauno pedofilijos istorijai, pagrindinė jos herojė – buvusi teisėja, dabartinė Seimo narė Neringa Venckienė – nuo šiol yra priversta krimsti bėglės duoną.

Išvykti iš Lietuvos ketinantys praeityje garsių gaujų nariai parduoda įspūdingą savo turtą. Maždaug prieš porą dešimtmečių masiškai ištaigingus namus statę ir milžiniškus butus prestižinėse vietose supirkinėję įvairiais nusikaltimais garsėjantys gangsteriai bei jų šeimos nariai dabar sprendžia kitą galvosūkį. Jie suka galvą, kaip atsikratyti brangaus nekilnojamojo turto objektų, tapusių didžiuliu akmeniu po kaklu.