h. daktaras

Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį išnagrinėjo iki gyvos galvos nuteisto Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Henriko Daktaro ir jo advokato Vytauto Sirvydžio skundą. Į teismą jie kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo nuteistojo iki gyvos galvos Henriko Daktaro apeliacinį skundą, kuriuo jis siekė priteisti apvalią pinigų sumą. Ginčas su Lietuvos valstybe kilo dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo (kuomet jis bausmę dar atlikinėjo Lukiškių kalėjime – aut. past.) ir neturtinės žalos, kurią H. Daktaras teigė patyręs dėl tokio teismų sprendimų nevykdymo, priteisimo. Dar praėjusių metų gruodį žemesnės instancijos teismas buvo atmetęs tokį skundą.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas iki gyvos galvos nuteisto Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Henriko Daktaro ir jo advokato Vytauto Sirvydžio skundas. Į teismą teko kreiptis dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. H. Daktaro atstovas teigia, kad toks atsisakymas atima viltį išsklaidyti, anot jo, išlikusias abejones dėl Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, nužudymo.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras nepasiduoda siekdamas įrodyti, kad patyrė žalą, kai dar bausmę atliekant tuometiniame Lukiškių kalėjime jam nebuvo leista susitvarkyti dantų. Nors ir pralaimėjo mūšį Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kai vietoj prašytų 10 140 eurų negavo nė cento, Henytė pateikė apeliaciją.

Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių, su kurio pavarde siejamos dešimtys sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Toks yra daugelio lietuvių atmintyje įstrigęs Henriko Daktaro paveikslas. Tačiau, kaip anksčiau teigė išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henytė – už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro skundą, kuriuo jis prašė sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.  H. Daktaras prašė, kad paskirta bausmė atitiktų Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus. EŽTT sprendime nurodyta, kad nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme galimybė ir tvarka.

Po daugiau nei metus trukusio kūrybinio darbo, dokumentikos ir faktų analizės, pokalbių su buvusiais legendinio 6-ojo kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais, rašytojas Dailius Dargis kino teatrų ekranuose pristato dokumentinį filmą „Pirmieji kovotojai su mafija“. Kaip rašoma pranešime spaudai, tai filmas, nukeliantis į aršiausių šalies kriminalinių grupuočių siautėjimo laikus Lietuvoje ir nė kiek nepagražintą, pavojingą kasdienybę pareigūnų, nusprendusių stoti į žūtbūtinę kovą su mafija.

Balandžio antroje pusėje, po daugiau nei metus trukusio kūrybinio darbo, dokumentikos ir faktų analizės, pokalbių su buvusiais legendinio 6-ojo kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais, rašytojas Dailius Dargis pristato dokumentinį filmą „Pirmieji kovotojai su mafija“, rašoma pranešime spaudai. Filmas nukels į aršiausių šalies kriminalinių grupuočių siautėjimo laikus Lietuvoje ir nė kiek nepagražintą, pavojingą kasdienybę pareigūnų, nusprendusių stoti į žūtbūtinę kovą su mafija.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria atmestas Ramutės Daktarienės prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo dešimčiai jos vardu registruotų žemės sklypų panaikinimo.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras trečiadienio vakarą buvo skubiai išvežtas į Kauno klinikas. Pranešta apie rimtą sveikatos sutrikimą, todėl jis negalėjo būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, H. Daktarą ištiko insultas. Šią informaciją patvirtino iki gyvos galvos nuteisto Henytės žmona Ramutė. Moteris teigė, kad jai iki šiol nepavyko pasimatyti su ligoninėje gulinčiu vyru. „Vakar Kauno klinikose buvo daug pareigūnų.

Bausmę iki gyvos galvos atliekantis Henrikas Daktaras atsidūrė medikų rankose, praneša 15min.lt. Naujienų portalo šaltinių duomenimis, dėl sveikatos problemų H. Daktaras trečiadienį buvo atvežtas į Kauno klinikas.  Už kelis nužudymus jis buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kaip tv3.lt rašė anksčiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 metų birželį paskelbė nuosprendį vadinamojoje „Daktarų“ byloje: pagrindinis nuteistasis Henrikas Daktaras kalės iki gyvos galvos.

Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis buvusių Daškės draugų per kelerius metus buvo įkūrę savo gaujas, įsitraukę į kitas grupuotes, kai kas net prisišlieję prie ilgus metus konkurentais laikytų Vilijampolės Daktarų. Būdamas Pravieniškių kolonijoje R. Daškevičius praleido ir pelningiausiu tarp miesto banditų laikytą privatizavimą.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras apie garsųjį JAV mafijos atstovą Al Kaponę galėjo nebent perskaityti straipsniuose, knygose arba plačiau sužinoti iš apie šį gangsterį sukurtų dokumentinių filmų. Mat Al Kaponė mirė 1947-ųjų sausio 21-ąją, tuo tarpu H. Daktaras gimė tik po dešimtmečio – 1957-ųjų gruodžio 12-ąją. Šįkart į mafijos gyvenimą norime pažvelgti neįprastu kampu. Tikrai nenarpliosime šių dviejų asmenybių padarytų nusikaltimų.

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atliekantis Henrikas Daktaras per pokalbį su tv3.lt žurnalistu išsakė savo nuomonę apie ikiteisminį tyrimą, kuris atliekamas dėl Kaune prieš beveik dvejus metus nužudyto kovotojo Remigijaus Morkevičiaus. Anot Henytės, tylos siena atsitvėrę teisėsaugos pareigūnai tikrai nesėdi sudėję rankų, o kruopščiai po dalelę narplioja šį rezonansinį nusikaltimą.

Vilniaus „Siemens“ arenoje, kur spalio 11 d. įvyks Emilio Vėlyvio teatralizuoto juodojo humoro koncerto „Zero Live Show“ premjera, vienas po kito uždaromi tribūnų sektoriai, nes bilietų į juos jau nėra.

Henrikas Daktaras turbūt niekada nesapnavo, kad taps muzikinio klipo herojumi, tačiau 90-ųjų „šlovė“ jį pasivijo netikėta išraiška, rašoma pranešime spaudai. Naujai perdainuotam „Karališkos erdvės“ hitui „Šešėlių valdovas“ režisierius Emilis Vėlyvis sukūrė klipą, kuris suliejo dvi realybes – gūdžių ir laukinių 90-ųjų vaizdus iš nusikalstamo pasaulio vakarėlių su dabar gerai pažįstamų aktorių šėlionėmis.

Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras jau daugiau kaip du mėnesius gyvena švelnesnio režimo sąlygomis. Daug metų siektas tikslas teismo sprendimu buvo įgyvendintas 2018-ųjų gegužės pabaigoje. Naujienų portalas tv3.lt apsilankė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur šiuo metu bausmę atlieka iš Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus pervežtas H. Daktaras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį atmetė Kauno nusikaltėlių vadeivos Henriko Daktaro prašymą priteisti jam kompensaciją dėl prastų kalinimo sąlygų Lukiškių kalėjime suėmimo metu. Trys Strasbūro teismo teisėjai paskelbė, kad Lietuvos teismai jau atlygino nusikaltėliui žalą už tai, kad dalį laiko gyvenamasis plotas buvo mažiau nei trys kvadratiniai metrai ir buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona.

Vilniaus apygardos teismo priimta galutinė ir neskundžiama nutartis dėl Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Henriko Daktaro perkėlimo iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją įvykdytas. H. Daktaras jau beveik savaitę pratinasi prie naujų gyvenimo sąlygų. Tuo džiaugiasi ne tik Henytės žmona Ramutė su artimaisiais, bet ir jo gerbėjai socialiniame tinkle „Facebook“. Vien žinia apie H. Daktaro perkėlimą jo puslapyje sulaukė daugiau kaip tūkstančio reakcijų.

Vilniaus apygardos teismas vakar paskelbė iki gyvos galvos nuteistam Henrikui Daktarui itin palankią galutinę ir neskundžiamą nutartį. Po daug metų užtrukusių prašymų, Henytei pagaliau palengvintos kalinimo sąlygos. Netrukus H. Daktaras persikels iš griežto režimo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Tai ne tik lengvesnis kalinimo režimas, bet ir galimybė dažniau matytis su artimaisiais.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu iki šiol vadinamo Henriko Daktaro ir jo žmonos Ramutės ilgalaikiams pasimatymams Lukiškėse uždegta žalia šviesa. Nors sprendimas dėl to buvo priimtas gerokai anksčiau, bet jį suskubo apskųsti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (LTIK) atstovai.

Tik 2016-ųjų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį „daktarų“, su jos vadeiva Henriku Daktaru priešakyje, gaujoms nariams. Be kitų inkriminuotų nusikaltimų, H. Daktaras su „bendražygiu“ Egidijumi Abariumi buvo nuteisti ir dėl su „daktarais“ sieto, bet vėliau „atskilusio“ Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymo. Šis, byloje surinktais duomenimis, H. Daktaro ir E. Abariaus buvo nužudytas 1993-ųjų gruodžio pabaigoje.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino, kad iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras turi teisę į ilgalaikius pasimatymus su žmona, bet šis sprendimas iki šiol nėra vykdomas. Į teismą šįkart kreipėsi Kalėjimų departamento (KD) atstovai, kurie paprašė Temidės tarnų pasisakyti dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarkos. Pateikta ir daugiau klausimų, kurie šiandien buvo nagrinėjami Vilniaus vyriausiajame administraciniame teisme.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę iki gyvos galvos atliekantis Henrikas Daktaras neabejoja, kad niekas jam neleis numirti laisvėje. Tik mylimi artimieji, anot jo, padeda jam išlikti stipriu ir išsaugoti viltį, kad, galbūt, kada nors... Per pokalbį su naujienų portalo tv3.lt žurnalistu H. Daktaras pakartojo ne kartą išsakytą mintį, kad „tam tikri“ asmenys daro viską, jog jis taip ir liktų Lukiškėse iki mirties.

Nors, anot tuometinės Lietuvos žiniasklaidos, policija į žudynių vietą atvyko per keturias minutes, bet prabėgo net 24 metai, o „Vilijos“ žudynių byla iki šiol lieka neišnarpliota. Ir, greičiausia, taip ir liks vadinamųjų „tamsiųjų bylų“ lentynoje. Šįkart nerašysime apie tai, kaip buvo bergdžiai ieškoma nusikaltėlių, kurie tą kruviną 1993-ųjų spalio 7-sios dieną sušaudė net penkis „daktarų“ grupuotės narius.

Kalėti iki gyvos galvos nuteistas Daktarų gaujos vadeiva Henrikas Daktaras ir jo šeima pirmadienį sulaukė netikėto siurprizo teisme. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija kreipėsi į teismą dėl galimybės perkelti H. Daktarą į lengvesnio režimo Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Lukiškių kalėjimo administracija argumentavo, kad H. Daktaras jau daugiau kaip 10 metų praleido laikomas griežto režimo sąlygomis, todėl jis gali būti perkeltas į pataisos namus.

Iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro artimieji, draugai ir jį palaikantys žmonės ėmėsi iniciatyvos, kuria raginama pasirašyti dėl Henytės paleidimo iš kalėjimo anksčiau laiko. Ši internetinė peticija adresuota ne tik šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet ir Malonės komisijai. Šią internetinę peticiją per kelias savaites iš viso pasirašė jau daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių.

Akivaizdu, kad neskundžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimas dėl Henriko Daktaro įkalinimo iki gyvos galvos stipriai įsiutino vieną garsiausių nusikaltėlių šalies istorijoje. Prieš kiek daugiau nei savaitę išgirdęs apie tai, kad visą gyvenimą turės praleisti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Henytė pirmiausia apmaudą išliejo ant teisėjų ir teismų sistemos. Daugiausia kliuvo nuosprendį perskaičiusiai LAT teisėjų kolegijos pirmininkei Aldonai Rakauskienei.

Iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras net ir slegiamas abejonių kada nors atsidurti laisvėje nepraranda geros nuotaikos. „Aš apie viską galiu kalbėti. Neturiu paslapčių. Klauskite, ko tik norite“, - per pokalbį su tv3.lt žurnalistu teigė Henytė. Tad uždavėme tiek įprastų, tiek lengvai netikėtų klausimų, kurių, įprastomis aplinkybėmis, vienam garsiausių Lietuvos nusikaltėlių tikrai nepateiktume.

Sporto komentatorius, apžvalgininkas Gediminas Reklaitis neslepia nesistebintis dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėto tyrimo dėl galimo lėšų švaistymo Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), mat, anot jo, jau seniai nėra aišku, kaip federacija naudoja jai skiriamas lėšas, o paties LFF prezidento Juliaus Kvedaro atėjimą į Lietuvos futbolą persekioja nusikalstamo pasaulio įtakos šleifas.

Tauragės apskrities futbolo federacijoje (TAFF) – nauji vėjai. Lapkričio mėnesio pradžioje federacijos posėdyje atstatydintas 15 metų TAFF vadovavęs Sigitas Jukna ir vienbalsiai naujuoju federacijos vadovu išrinktas verslininkas Arūnas Pukelis. Šią žinią portalui tv3.lt patvirtino Tauragės miesto futbolo komandos „Tauras“ dalininkas Jaunutis Šetkus. „Taip, vienbalsiai šis žmogus išrinktas vadovu“, – sakė J. Šetkus.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) gavo prašymą iš Lukiškių pasirašytą paties iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro. Lietuvos žiniasklaida praneša, kad vienas žinomiausių šalies nusikaltėlių noris pasikeisti pavardę. VRM šį prašymą už tai atsakingai Teisingumo ministerijai. Lietuvoje pavardę galima pasikeiti, jei esamoji žemina orumą, jei žmogus nori turėti sutuoktinio pavardę, galima rinktis artimiausių giminaičių pavardę.

Kad panevėžietis atsivertų policininkui – tam reikia sutelkti daug pastangų, tinkamai pasirengti. Čia visai kitokia publika nei Kaune ar Vilniuje. Per apklausas panevėžiokai dažniausiai išsprogdina savo akis ir klausia: „O ką tada viršininke, jei neįrodysi? Kaip tu man žūrėsi į akis?”. Bet aš jiems atsakydavau: „Jei neįrodysiu – tave nušausiu”. Po to iškart baigdavosi visos diskusijos Iš pokalbio su buvusiu aukšto rango Panevėžio kriminalistu, kovojusiu su vietiniais banditais, - tai...

Nuo organizuotai veikusių nusikaltėlių ar jų samdytų žudikų kulkų krito buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Gediminas Kiesus, jo sūnus Valdas ir vairuotojas Alfonsas Galminas, taip pat kauniečiai – koncerno „Agora“ prezidentas Sigitas Čiapas ir jo vairuotojas Vincas Varnas, Gintaras Pluščiauskas bei bendrovės „Italiana International“ vadovas Valdas Jakutis.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais kaip grybai po lietaus dygo banditų grupuotės. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje daugelis kauniečių gangsterių ėmė kopijuoti ne tik vakariečius, bet ir tuo metu ryškiai kriminaliniame pasaulyje sublizgėjusius naujuosius rusus. Ypač tuos, kuriuos matė vaizdajuostėse, - taip skelbiama neseniai prekyboje pasirodžiusiame ir naujais faktais antaujintame žurnalisto, rašytojo Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija” leidime.

Tai pasakojimas apie, ko gero, žymiausios Lietuvoje Daktarų gaujos agoniją. Net tris dešimtmečius klestėjusios šiuo metu Lukiškėse kalinamo Henriko Daktaro vadovautos grupuotės kai kurie nariai šiandien jau negyvi, kiti už grotų, o dar kitiems už jų padarytus nusikaltimus yra suėjęs senaties terminas.

Gegužę suėjo penkeri metai, kai Lietuvos knygynuose pasirodė pirmoji dokumentinė knyga apie mūsų šalies nusikalstamas gaujas - tai rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio parašyta „Tikroji Daktarų istorija”. Nuo tos dienos šią knygą neoficialiai įvairiais formatais yra perskaitę bemaž 1 milijonas lietuviškai skaitančių žmonių visame pasaulyje. Praėjus penkeriems metams pasirodė jau trečiasis knygos leidimas su anksčiau neskelbtomis nuotraukomis, ir aišku informacija.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien paskelbė nuosprendį vadinamojoje „Daktarų“ byloje: pagrindinis nuteistasis Henrikas Daktaras kalės iki gyvos galvos. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad H. Daktaras, E. Abarius, R. Zaveckas, A. Gudomskas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

 2010-ųjų gegužę Lietuvos knygynuose pasirodė pirmieji rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija” egzemplioriai. Per tuos penkerius metus buvo išpirkta keliasdešimt tūkstančių šios knygos egzempliorių, todėl praėjus lygiai penkiems metams išleista papildyta šios Kauno mafijos biblija vadinamos knygos versija. tv3.lt skaitytojams siūlome ištrauką iš naujausio knygos leidimo.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį baigė nagrinėti iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų bei prokuratūros skundus dėl paskelbto nuosprendžio. Sprendimas dėl šių skundų bus skelbiamas birželio 30 dieną, pranešė teisėjai. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja. Trečiadienį paskutinio žodžio teisė suteikta kalėti 20 metų nuteistam Egidijui Abariui. „Kas žeidžia - kad Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad organizavau ir vadovavau susivienijimui.

Praėję metai kriminaliniu požiūriu buvo panašūs į ankstesniuosius: vyravo buitinės žmogžudystės, nemažėjo smurtautojų šeimose, nedavė ramybės telefoniniai sukčiai, nuolat vyko prekyba narkotikais, klestėjo kontrabanda. „Akistata“ apžvelgia rezonansinius metų nusikaltimus. Prisimename bylas, kurios sukėlė didelės visuomenės dalies susidomėjimą.

Žudikų gaujos nario etiketės nusikratęs buvęs legendinės Kauno gaujos narys atakuoja garsų žurnalistą Dailių Dargį. Paskutiniu metu tapo tradicija, kad buvę galingiausios Kaune Daktarų gaujos vyrai vis dažniau savo senas nuodėmes bando nusiplauti teismuose, kariaudami su jų kruvinos praeities faktus paviešinusiais žurnalistais.

Žiūrimiausios televizijos TV3 atkuriamosios dokumentikos cikle „Mafijos kronikos su Dailiumi Dargiu“ svarbią misiją atlieka garsiausių šalies mafijozų „antrininkai“. Vilnietis Leonardas, stebinantis išoriniu panašumu į Henriką Daktarą, filmuotis buvo pakviestas kone iš krepšinio aikštelės. Tiesa, jis tvirtina, kad šis vaidmuo jam buvo išpranašautas jau labai seniai. Pirmadieniais 20.00 val.

Vienai žiauriausių kriminalinės Lietuvos istorijoje Vilniaus gaujai vadovavęs samdomas žudikas Valerijus Januškevičius nusprendė pirmą ir paskutinį kartą atvirai papasakoti apie nusikaltėlių pasaulio užkulisius. Garsiausiu šalies sprogdintoju vadinamas, 13 žmonių nužudęs V. Januškevičius iki šiol vengė žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio, sakydamas, jog nemalonius prisiminimus stengiasi ištrinti.

„Balsas.lt savaitės” tyrimas – visi praeities ir šiandienos garsiausi Lietuvos nusikalstamo pasaulio autoritetai yra gimę paskutinį metų - gruodžio mėnesį. REMIGIJUS DAŠKEVIČIUS, pravarde Daškė Gimė 1968 metų gruodžio 11 dieną, Kaune. Jis buvo vienos ryškiausių praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kaune egzistavusios Daškinių gaujos lyderis. Būdamas penkiolikos laisvalaikį leido Žaliakalnio rajono chuliganų draugijoje, kur netrukus tapo viso rajono lyderiu.

Klaipėdoje teisiamas Henrikas Daktaras – Lietuvoje vešėjusio laukinio kapitalizmo atvaizdas. Taip Kauno nusikaltėlių vadeivą, kuriam gresia kalėjimas iki gyvos galvos, pirmadienį pavadino advokatai.

„Užverstas vienas tamsiausių puslapių – Daktarų gaujos laikmetis“, – tokiais žodžiais baigiamąją kalbą antradienį Klaipėdos apygardos teisme pradėjo Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis, valstybinis kaltintojas garsiojoje senosios Kauno mafijos byloje.

Kaip ir reikėjo tikėtis, antradienį Klaipėdos apygardos teisme, kur nuo praėjusių metų gegužės vidurio vyksta Daktarų teismo procesai, prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo Henriką Daktarą nuteisti aukščiausia bausme – įkalinimu iki mirties. Tokios pačios bausmės Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislav Tuliševskij prašė ir kitam Daktarų gaujos veteranui Egidijui Abariui, pravarde Goga.

Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų. Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.