gazprom

Suomija, kuri anksčiau baiminosi dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ poveikio aplinkai, netrukus turėtų pritarti šio projekto vykdymui, skelbia Belgijos sotinėje Briuselyje įsikūrusi radijo stotis „Contract“. Pranešama, kad Suomijos Europos reikalų ir migracijos ministrė Astrid Thors skelbia, jog Suomija netrukus turėtų atsiimti visus savo prieštaravimus dėl „Nord Stream“ pavojaus aplinkai.

Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“dukterinė įmonė „Gazpromstroi“ rengiasi atidaryti prekybos centrų ir greitojo maisto restoranų tinklus, pirmadienį skelbia dienraštis „Kommersant“. Prekybos centrai ir restoranai bus įkurdinti valgyklose ir parduotuvėse, kurios dabar aptarnauja tik „Gazprom“ darbuotojus. Dauguma parduotuvių ir restoranų įsikurs Sibire ir Uralo regione, kur įsikūrusios dauguma dujų monopolininkės gamyklų.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos darbo vizitui į Lietuvą mūsų šalies žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Atrodytų, į Lietuvą atvyksta pats Popiežius. Suprantama, asmenybė marginalinė, tačiau neeilinė, viešnagė istorinė, o kaimyninių valstybių santykiai, švelniai tariant, politine prasme nėra kaimyniški. Tačiau šis vizitas, ko gero, reiškia pasikeitusį Vakarų ir pirmiausia Europos Sąjungos požiūrį į „paskutinį diktatorių Europoje“ ir jau 15 metų trunkantį A. Lukašenkos režimą.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ kompanijos viduje paskelbė nurodymus, kuriuose aiškinama, kaip turi rengtis čia dirbančios moterys. Dokumente nurodoma, kokių gamintojų drabužius moterys gali vilkėti, o kokie yra draudžiami. Skelbiama, kad moterys bet kokiu oru privalo vilkėti kostiumėlius, privalo bent kartą per mėnesį kirptis plaukus ir pasidaryti prancūzišką manikiūrą. Nagų ilgis neturi būti ilgesnis nei 3-5 milimetrai.

„Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris išreiškė nuogąstavimus dėl Ukrainos galimybių susimokėti už dujas 2010 metais, rašo BBC. Pasak A. Milerio, Ukraina šiuo metu naudodama Tarptautinio valiutos fondo paskolas bei vidinius rezervus vykdo visus įsipareigojimus, tačiau neaišku, ar galės tai daryti, kai kitų metų vasario 7 dieną gaus naują sąskaitą. „Gazprom“ vadovo teigimu, iš ko už dujas bus mokama kitais metais nežino ir patys Ukrainos kompanijos „Neftegazukraine“ vadovai.

Kreiptis į Lietuvos Saugumą (VSD) pasidarė taip madinga, kad tie kreipimaisi jau virsta „kraipymusi“. Dar gerokai iki šį manevrą išbandant A.Valinskui, jį atliko Kauno meras A.Kupčinskas. Jis šį viražą „išlaužė“ po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog ponas meras netgi paliko miesto Tarybos posėdį, kad nulėktų į susitikimą su tokio R.Stonio (taip, to paties „Dujotekanos“ Stonio) atlydėtais „Gazprom“ šulais, nuo kurių ir priklauso Kauno Termofikacinės Elektrinės veikla.

Vilniaus komercinio arbitražo teismui trečiadienį pateiktas "Kauno energijos" (KE) generalinio direktoriaus Rimanto Bako pasirašytas ieškinys, kuriuo bus siekiama prisiteisti iš Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) netesybas (baudą) dėl neįvykdytos investicinio susitarimo dalies. Prieš KTE inicijuojama arbitražo procedūra.

Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ pelnas per pirmąjį šių metų ketvirtį smuko net 73 proc., prognozuoja „Bloomberg“. Tokį nuosmukį daugiausiai lėmė sumažėję dujų pardavimai, suletėjusi pasaulinė ekonomika, aukštensės kainos ir ginčas su Ukraina dėl dujų tiekimo. Skelbiama, kad grynosios „Gazprom“ pajamos iki 74,9 mlrd. rublių (2,37 mlrd. dolerių). Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu grynosios pajamos siekė 273,4 mlrd. rublių.

Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) laiku – iki šio pirmadienio, kaip žadėjo, nepateikė „Kauno energijai“ (KE) pakeisto sutarties dėl investicijų varianto, todėl neliko abejonių, kad šalims bendrauti prireiks tarpininko - arbitražo teismo.

Aš noriu, kad jis būtų Rusijos prezidentas iki gyvos galvos. Putinas – mano kumyras! Aš jį myliu, aš jį gerbiu. Aš paaukosiu už jį savo gyvybę. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas Nepastebimai prabėgo visas dešimtmetis, kai į didžiąją politiką atėjo Vladimiras Putinas – premjeras, prezidentas ir vėl premjeras (ir vėl prezidentas?)... Kalbant apie jo valdymą, tikrai yra ką prisiminti.

Rusijos Tolimuosius Rytus smaugia gamtinių dujų badas. Kremlius vis aktyviau spaudžia užsienio investuotojus, kad šie pažeistų susitarimus su Kinija ir Sachaline išgaunamas dujas tiektų vietos rinkai. Jau šių metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ iš amerikiečių bendrovės „Exxon Mobil“, eksploatuojančios telkinį „Sachalinas-1“, norėtų gauti papildomų garantijų dėl dujų tiekimo.

JAV Netikėtai suprastėjus vartotojų pasitikėjimui penktadienį JAV akcijų indeksai ritosi žemyn. Iš viso smuko net 410, o brango vos 79 indekso S&P 500 akcijų. Daugiausia smuko ciklinių pramonės sektorių atstovų – gamybos, medžiagų, energetikos – akcijų kainos. Kalnakasybos milžinės „Alcoa“ akcijos pigo 3,9 proc., o aukso ir vario kasybos bendrovės „Freeport McMoRan“ – 4,3 proc.

Centrinė Azija (CA) yra geostrategiškai (taip pat ir geoekonomiškai) svarbus regionas, kuriame susikerta kelių globaliai reikšmingų tarptautinės politikos „žaidėjų“, tokių kaip Rusija, Kinija ir Vakarai (JAV bei ES), interesai.

Tvankią vasarą, kai vis tebesitęsianti ir stiprėjanti Lietuvos energetinė priklausomybė nuo buvusią pasaulinę galybę susigrąžinti užsimojusios Rusijos naftos, dujų ir branduolinio kuro nebe tokia pastebima, atkunta tas Lietuvos politikų ir analitikų sluoksnis, kuriam Maskvai paklusnūs Rytai - naudinga ir geidžiama rinka, o Vakarai ir jų sąjungininkė Pažadėtoji žemė (Izraelis) – apiplėšti ir nuskurdinti lietuvius nuolat ketinančių intrigantų  lizdas.

Lengva žadėti, kad bus sunaikintos monopolijos, išvaikyti oligarchų klanai. Sunkiau tai padaryti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė turės pirma išsiaiškinti, ką būtent nori naikinti ir vaikyti. „Viduriniojo sluoksnio neturime, monopolizavome ūkį, leidome monopolijoms užsiauginti didžiulį apetitą  ir praktiškai eksploatuoti arba engti mūsų piliečius“, − birželį tvirtino dabar jau šalies prezidentė D. Grybauskaitė.

Neseniai Kauno valdžia kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis išsiaiškintų, ar savivaldybės tarybos sprendimas dėl Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) investicinio plano suderinimo nekelia grėsmės valstybės saugumui. Investicinį planą Kauno taryba suderino liepos 16 dieną. Tai atvėrė kelią KTE gauti maždaug 11 mln. litų paramą iš ES fondų.

„Baltarusija neprekiauja draugyste su Rusija. Mes – broliškos tautos, mes – viena tauta“, – taip Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kalbėjo per savo šalies Nepriklausomybės dienos minėjimą liepos 3-iąją. Kartu jis netikėtai prabilo ir apie politikos „daugiavektoriškumą“ bei neteisingus šio principo interpretavimus. Žinoma, buvo paminėti ir mistiniai „priešai“, kurie neva mėgina sugadinti Rusijos ir Baltarusijos santykius [http://www.

Ketvirtadienį neturėtų stigti "karštų momentų" Kauno miesto tarybos posėdyje, nes vėl žadama svarstyti klausimą dėl pritarimo Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) investiciniam planui. Toks savivaldybės pritarimas padėtų elektrinei pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, vykdant apie 11 mln. litų kainuosiantį projektą, pagal kurį žadama modernizuoti 4 km ilgio pramoninio garotiekio trasą.

Per keletą JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Rusiją dienų nieko ypatingo neįvyko. Kaip ir prognozuota, šalys pasirašė principinį susitarimą dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, karinių kontaktų pratęsimo, susitarė dėl karinių krovinių tranzito į Afganistaną. Ir tai beveik viskas. Todėl apžvalgininkai daugiau dėmesio skyrė pirmojo vizito detalėms.

Kiekviena istorija vis tiek turi kompoziciją – vidinę logiką su viltinga pradžia ir „patyrusia“, nebelinkusia ką nors daugiau pasakyti (išsisėmusia) pabaiga. Tiesa, „išsemtą“ temą visada galima pildyti naujomis (ar tariamai naujomis) aplinkybėmis – tai metodas, kuriuo remiasi visa „koverių“ kultūra. „Koveriai“ – muzikos pasaulio terminas, reiškiantis pirminių, autorinių kūrinių perdarytas („papildytas“) versijas.

Pirmadienį Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) ekspertai ir Ukrainos bei Rusijos atstovai, kurie svarstys galimybes suteikti Ukrainai paskolą, kad pastaroji pajėgtų padengti savo dujų skolas Rusijai. Ukrainos atstovai pripažino, kad šalis neturi pakankamai lėšų, kad pajėgtų apmokėti už birželyje patiektas rusiškas dujas. Ukrainiečiai iki liepos 7 d. turi apmokėti 100 mln. eurų sąskaitą.

Vartotojai laukia po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išaugsiančių sąskaitų, o energetikos išteklių perpardavėjai pasipykdami dalijasi milijardus litų, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Galingo liūto šešėlyje Lietuvoje ne pirmi metai spėliojama, kiek vartotojui kainuos elektra, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas kadaise tikino, kad elektra brangs vos keliais centais.

Nuo 2015 metų 35 proc. Europą pasiekiančių rusiškų dujų keliaus per naujai statomą „Pietinio srauto“ dujotiekį, pareiškė Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. A. Milleris teigia, kad „Gazprom“ nusprendė padidinti dujotiekio pajėgumus ir per metus šiuo vamzdynu bus galima tiekti 63 mlrd. kubinių metrų dujų. „Pietinio srauto“ dujotiekis yra Vakarų remiamo „Nabucco“ vamzdyno projekto konkurentas.

Baltarusijos energetikos viceministras Eduardas Tovponecas paneigė kalbas, kad Minskas yra skolingas Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ 231 mln. dolerių už patiektas dujas. Viceministras teigia, kad Baltarusija yra pilnai atsiskaičiusi už gautas dujas. Tuo tarpu Rusijos ambasados Baltarusijoje atstovas teigia, kad „Gazprom“ jau nusiuntė laišką Baltarusijos vyriausybei, iš kurios reikalauja susimokėti skolą, susidariusią už sausio-geužės mėnesiais patiektas dujas.

Priešingai nei buvo planuota, Rusija iki 2011 metų dar nepradės gamtinių dujų eksporto į Kiniją, nes abi pusės vis dar nėra susiderėjusios dėl dujotiekio į Kiniją kainos, Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ atstovo žodžius cituoja „RIA Novosti“. Maskva ir Pekinas dėl rusiškų dujų tiekimo Kinijai susitarimą pasiekė dar 2006 metų kovą. „Gazprom“ dujas tiekti turėjo pradėti 2011 metais.

Ar Rusija gali sau leisti dar vieną karą su Gruzija? Kremlius ne kartą nedviprasmiškai pareiškė norintis, kad Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pasitrauktų iš valdžios. Jį pašalinti jėga Rusija gali labai lengvai. Rusų tankai stovi apie 40 kilometrų nuo Tbilisio, todėl bet kada gali užimti Gruzijos sostinę bei kirsti svarbiausią šalies greitkelį, padalindami Gruziją į dvi dalis.

Lietuva ir Kazachstanas - dvi šalys, kurios puikiai papildo viena kitą ekonomikos srityje. Ateityje jos gali svariai prisidėti stiprinant ryšius tarp Europos Sąjungos (ES) ir Vidurinės Azijos šalių, teigia Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Galymžanas Koišybajevas. Darbą Lietuvoje G.Koišybajevas pradėjo vos prieš pusę metų, tačiau teigia nuo pat pradžių pajutęs, kad tai yra dvasiškai artima ir draugiška šalis, kurioje jam nebus sudėtinga eiti atsakingas pareigas.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ketvirtadienį vėl sukritikavo dujų pirkimo sutartį, kurią Ukraina pasirašė su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“. Prezidentas teigia, kad Kijevas gali būti nubaustas 5 mlrd. dolerių bauda už tai, kad per pirmus du šių metų ketvirčius pirko mažiau rusiškų dujų nei numatyta konktrakte. Bauda už per pirmąjį ketvirtį „nesuvartotas dujas“ gali siekti 1,4 mlrd. dolerių, o už antrąjį ketvirtį – net 3,9 mlrd.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ turi naują himną, kuris išplatintas ir internetinėje svetainėje „Youtube“. Kaip pastebi „Laisvosios Europos radijo“ apžvalgininkai, ši daina labiau primena užstalės himną, kviečiantį išgerti už visus tuos, kurie „iš požemių išgauna naują saulę“ ir, dirbdami visas dienas be išimties, teikia visiems šilumą ir šviesą.

Šiuo metu ekonominė ir politinė situacija Ukrainoje yra labai sunki, netgi kritinė. Svarbiausia užduotis yra rasti pinigų sumokėti už rusiškas dujas, nes jeigu Ukraina nesugebės to padaryti laiku, „Gazprom“, t. y. Rusija, pagal pasirašytas sutartis galės pareikalauti iš Kijevo išankstinių mokėjimų, ir yra didelė tikimybė, kad taip ir padarys. Iki šiol Ukraina sugebėdavo verstis dėl pinigų už tranzitą.

Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ negali atjungti dujų Ukrainai po to, kai šalys šių metų sausį pasirašė dešimties metų sutartį, pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. „Net jei bus prieita prie išankstinio apmokėjimo sistemos, bendrovė „Naftogaz Ukrainy“ pati spręs, kiek gauti dujų, - sakė A. Mileris. - Kiek apmokės, tiek ir gaus.

Viešai pradėta plačiai aptarinėti LEO.LT likimą. Vyriausybė prabilo apie galimą privataus kapitalo šioje bendrovėje ar ją išformavus vėl privačiose rankose atsidursiančios bendrovės VST nacionalizavimą. Vėl pradedama kalbėti ir apie elektros energijos kainos Lietuvos vartotojams padvigubėjimą nuo 2010 metų. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas apgailestauja, kad dėl visiško Vyriausybės ir valstybės vadovo neveikimo prarasti dar 4 brangūs mėnesiai.

Mintys įkurti „dujų OPEC“ buvo pradėtos viešai reikšti jau prieš keletą metų. Dar 2002-aisiais buvęs Rusijos prezidentas, o dabar ministras pirmininkas Vladimiras Putinas siūlė sukurti „Eurazijos dujų sąjungą“, bet šie jo žodžiai didesnio atgarsio nesulaukė. Vienintelis Iranas atsiliepė, tačiau derybos buvo labai pasyvios. O jau 2006 metais po pasaulį pasklido „The Financial Times“  paviešinta informacija.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas (LPSIGK) dar kartą reikalauja skubiai kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares pakeisti Lietuvos stojimo sutartį dėl Ignalinos AE priešlaikinio uždarymo iki 2010-ųjų ir dėl pasirengimo bylinėjimuisi šiuo klausimu Europos Bendrijų Teisingumo Teisme. Rezoliuciją kreitis į ES klubas buvo priėmęs ir sausio pabaigoje vykusioje konferencijoje.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad kompanijos grynasis pelnas per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį sumažėjo 84 proc. ir siekė 811 mln. dolerių. „Gazprom“ be to yra ir labiausiai prasiskolinusi Rusijos kompanija.

Vienas iš Europos energetinės politikos sopulių – „Nabucco“ dujotiekis, regis, dar turi vilčių tapti sėkmingu projektu. Penkių šalių – Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Vengrijos vyriausybės dar pirmąjį šių metų pusmetį pasižadėjo pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti pamatus dujotiekio statybos pasiruošimui. Tiesa, pati statyba, jei viskas vyks pagal planą, prasidės tik 2011-aisiais, o dujų tiekimo pradžia numatoma 2014 metais.

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės valstybei priklausančių 34 proc. dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ aplinkybes. KT ketvirtadienį nutarė priimti nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2004 metų sprendimai dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo „Gazprom“ ir kiti Lietuvos įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.

Į Seimo operatyvinės veiklos komisijos posėdį trečiadienį atvykęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas išsamiau žurnalistams nekomentavo žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog VSD pareigūnai galėjo fabrikuoti įkalčius baudžiamojoje byloje. P. Malakauskas žurnalistams sakė, jog byloje nuteisti keturi iš septynių kaltinamųjų, o trys išteisinti.

Jamalo pusiasalyje, esančiame už poliarinio rato, išgaunama daugiau kaip pusė Rusijos dujų. Anksčiau čia „Gazprom“ sėkmingai įsisavindavo naujus telkinius, o darbuotojai gaudavo dosnius priedus prie atlyginimo už darbą „Tolimosios Šiaurės sąlygomis“. Bet, matyt, ir stambiausią valstybinę Rusijos kompaniją jau palietė ekonominė krizė. Dukterinę „Gazprom“ gavybos kompaniją „Gazprom Dobyča Jamburg“ (per 25 tūkst.

Šis pavadinimas — ne mano „išradimas“. Pasiskolinau. Išradėja — „Kauno dienos“ žurnalistė Violeta Juodelienė, taip pavadinusi vieną savo rašinių. Tik ji savo galvoje turėjo ir mūsų galvoms pasiūlė tikrą kiemą ir tikras šiukšles: pavasaris, tirpsta sniegas, o iš po jo vietoj geltonų purienų — šiukšlės, šiukšlės, šiukšlės! Tiesą sakant, vaizdelis iš po to sniego ir iš po to pavadinimo išlenda visai nekoks, bet aš jį įrašyčiau vos ne aukso raidėmis, kaip vieną svarbiausių mūsų pseudopolitikos ir ...

Europos Sąjungos pastangos surasti alternatyvių variantų Rusijos gamtinių dujų tiekimui Azerbaidžaną pavertė itin patraukliu „galimu partneriu“. Šios šalies Pramonės ir energetikos ministerijos duomenimis, patvirtintos dujų atsargos Azerbaidžane siekia apie 3,5 trilijono kubinių metrų ir eksportui skirtą šių dujų dalį pirkti nori labai daug kas. Kam parduos – politinio ir ekonominio viliotinio klausimas.

Rusija planuoja kitais metais į Arkties vandenyną paleisti  plaukiojančią 70 MW galios AE. Ji bus pirmoji iš būsimosios plaukiojančių ir povandeninių atominių jėgainių flotilės, aptarnausiančios naujus „Gazprom“ naftos ir dujų gręžinius Arktyje.

Seimas prašys Konstitucinio Teismo (KT) ištirti valstybei priklausančių 34 proc. dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ aplinkybes. Už atitinkamą Seimo nutarimą antradienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 8 parlamentarai.

Socialdemokratams inicijavus interpeliaciją finansų ministrui Algirdui Šemetai, kita opozicinė partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Seime parengė interpeliaciją premjerui Andriui Kubiliui. Interpeliacijos projekte „tvarkiečiai“ prašo Vyriausybės vadovo atsakyti į šešis klausimus. A. Kubiliaus klausiama, kodėl jo vadovaujama Vyriausybė nesiima neatidėliotinų bei reikiamų veiksmų išvengti Lietuvos energetikos sistemos priklausomybės nuo Rusijos.

Latvija pasirengusi kalbėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ apie dujotiekio „Nord Stream“ alternatyvą, kai vamzdynas būtų tiesiamas per Latvijos teritoriją, sakė prezidentas Valdis Zatleris interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“. Pasak jo, dabartiniame „Nord Stream“ projekte numatyta, kad dujotiekis eis Baltijos jūros dugnu – „tai bendras Rusijos ir Vokietijos projektas“, kuris nei duoda kokią nors komercinę naudą Latvijai, nei suteikia galimybę kaip nors bendradarbiauti.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė investuosiantis į 2014 metais vyksiančias Sočio žiemos olimpines žaidynes mažiausiai 68 mlrd. rublių (2 mlrd. dolerių), skelbia „Vedomosti“. Apie 28 mlrd. rublių (838 mln. dolerių) „Gazprom“ skirs jau šiemet. Neskaitant pinigų, skiriamų iš federalinio biudžeto, Rusijos dujų monopolininko investicijos bus pats didžiausias Sočio olimpiados pajamų šaltinis.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi tęsti dialogą dujų klausimais su Ukraina, kaip su didžiausia Maskvos partnere. „Reikia palaikyti dialogą ir su kolegomis Europos Komisijoje, ir su kolegomis Ukrainoje. Energetikos ministrų lygiu toks dialogas jau vyksta“, - sakė V.Putinas per susitikimą su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. Premjeras pranešė, kad neseniai Rusijos ir Ukrainos energetikos ministerijų vadovai surengė tokį susitikimą.

„Gazprom“ ir pagrindiniai Rusijos dujų vartotojai Europoje vieningai mano, kad Deklaracija dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos (DTS), kurią pasirašė Kijevas ir Europos Sąjunga (ES), praktiškai neįgyvendinama, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Susitikime penktadienį su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu A.Mileris pranešė, kad vakar susitiko su Europos bendrovių, kurios daugiausia naudoja Rusijos dujų, vadovais. Susitikime dalyvavo „Ruhrgas“, ENI, „Gaz de France“ vadovai.

Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl įtempti. Jau įprasta, kad įtampą tarp šių valstybių paprastai sukelia arba energetinės problemos, arba Ukrainos siekiai tapti tokių Vakarų struktūrų kaip, sakykim, NATO ar Europos Sąjunga nare. Šįkart energetinės ir politinės problemos susipynė į vieną kamuolį. Neseniai Ukrainoje lankėsi ES delegacija, kurios vizito tikslas buvo energetinių klausimų ir dujų tranzito per Ukrainos teritoriją aptarimas. ES perka iš Rusijos apie ketvirtadalį suvartojamų dujų.