gazprom

Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ atsiuntė Lietuvos Vyriausybei laišką, kuriame grasina kreiptis į Tarptautinį arbitražą dėl nuostolių, kuriuos „Gazprom“ esą patirs dėl Lietuvos vykdomos dujų sektoriaus pertvarkos. Tačiau Lietuvos Vyriausybė savo politikos keisti neketina. „Gazprom“, kuri yra ir „Lietuvios dujų“ akcininkė, pasak Premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, įžvelgia savo investicijų Lietuvoje nesaugumą.

Lietuva yra pasirengusi pastatyti dujotiekį „Amber“ („Gintaras“), kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos Sąjungos dujų transporto sistema, apeinant Rusiją. Rusijos dienraštis „Komersant“ antradienį rašo, jog įgyvendinus šį ambicingą projektą Lietuva galės gauti dujas iš statomo lenkų gamtinių dujų terminalo.

Šeštadienį kurortiniame Italijos mieste San Remo buvo apdovanota tik birželio  10 dieną pristatytos jachtos „Esimit Europa 2“ įgula. Jie laimėjo „Giraglia Rolex Cup“ etapą nuo Prancūzijos San Tropė miesto. Laivas sulaukia didelio dėmesio, nes tai pati greičiausia pasaulyje vieno korpuso jachta. Įžūli gražuolė su sportiniu charakteriu ir iš karbono pagamintu juodu 44 metrų aukščio stiebu. Taip kalbama apie „Esimit Europa 2“, kuri tapo San Tropė, o šeštadienį, San Remo uosto pasididžiavimu.

Rytų ir Vidurio Europoje “Nord Stream" dujotiekio projektas vadinamas antruoju Rusijos ir Vokietijos Molotovo-Ribentropo paktu. Tik ar viskas buvo padaryta, kad žydrasis auksas tekėtų ne jūros dugnu, o žeme? Tranzito tarpininkų nebus Lenkija, Baltijos šalys ir Ukraina bei Baltarusija - šias valstybes Vyborgą Rusijoje ir Lubminą prie Greifsvaldo Vokietijoje sujungsiantis dujotiekis “Nord Stream" aplenks.

Žurnalo „Fortune“ sudaromo pelningiausių pasaulio bendrovių sąrašo viršuje atsidūrė Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, nors pagal apyvartą tėra penkiasdešimtuko gale. „Fortune Global 500“ indeksas rodo, jog praėjusiais metais „Gazprom“ grynasis pelnas sudarė 24,56 mlrd. JAV dolerių, sumenkęs 17,8 procento, lyginant su 2008-aisiais.

Miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komiteto išplėstiniame posėdyje pristatytas Kauno energetinės strategijos projektas bei drauge su specialistais aptarti kiti svarbūs klausimai. „Kylant dujų kainoms, tarifas už patalpų šildymą taip pat kyla. Kaune centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, už būsto šildymą mokėję po 22 centus už kilovatvalandę, dabar jau moka 25 centus, o vis kalbama, kad dujų kaina dar kils.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ pripažintas pačia pelningiausia praėjusių metų kompanija. Pirmąją vietą kompanija užėmė nepaisant to, kad jos pelnas per metus sumažėjo 17,8 proc. Per 2009 metus „Gazprom“ iš viso uždirbo 24,56 mlrd. dolerių pelno. Antroje vietoje atsidūrė naftos kompanija „Exxon Mobile“, kurios pelnas per metus smuko 57,4 proc.. Iš viso ši kompanija gavo 19,28 mlrd. dolerių pelno.

Baltarusijos dujotiekių operatorius „Beltransgaz“ ir Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ liepos 1-ąją pasirašė papildomą dujų tranzito sutarties susitarimą. Kaip praneša Belarurus.by, vykdydamas Baltarusijos prezidento nurodymus, derybas su „Gazprom“ paskatino „Beltransgaz“, dėl ko išnyko būtinybė Rusijos dujų bendrovės atstovų delegacijai vykti į Baltarusiją. Vitebsk-region.gov.

Baltarusijos prezidentas įspėjo ribosiantis rusiškų dujų ir naftos tiekimą Europai, jei Maskva per dvi dienas neapmokės skolų už tranzitą. „Dar kartą įspėju vyriausybę: jei „Gazprom“ per artimiausias dienas pilnai neatsiskaitys už paslaugas, po to seks visų Rusijos energetinių žaliavų – dujų ir naftos –   tiekimo paslaugų sustabdymas“, – penktadienį teigė Aleksandras Lukašenka. „Turite galimybę susitarti. Bet tam turite dvi dienas“, – pridūrė jis.

  Baltarusija sumokėjo visą skolą - 260,1 mln. JAV dolerių - Rusijos dujų gigantei Gazprom už dujų tiekimą gegužės mėnesį. Tokį jos žingsnį nulėmė tai, kad reikalaudama atlyginti įsiskolinimą, Rusija dar labiau - iki 75 proc. - apribojo šios gamtinės žaliavos tiekimą.

Rusiškų dujų tiekimas į Lietuvą sumažėjo 30 proc., skelbia naujienų agentūra „Itar-Tass“ remdamasi kompanijos „Lietuvos dujos“ vadovu Viktoru Valentukevičiumi. „Maždaug pusdienį pastebimas naftos tiekimo sumažėjimas 25-30 proc.“ - pareiškė V. valentukevičius. Jo teigimu, jokių oficialių pranešimų apie dujų tiekimo sumažinimą nebuvo, tačiau kompanijos turima įranga fiksuoja sumenkusį Lietuvą pasiekiančių dujų srautą.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ trečiadienį dar labiau sumažino dujų tiekimą Baltarusijai. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris teigia, kad dujų tiekimas jau sumažintas 60 proc.. Televizijai jis pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka blefuoja kalbėdamas apie tai, kad Baltarusija ims naudoti per jos teritoriją tranzitu į Europą tiekiamas dujas. A. Milleris patikino, kad Europos vartotojai jokių problemų dėl rusiškų dujų kol kas neturi.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pradėjo „dujų karą“ prieš Minską. Be to, A. Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija stabdo rusiškų dujų tranzitą į Europą tol, kol „Gazprom“ nesusimokės už naudojimasi Baltarusijos vamzdynais. „Tol, kol mums nebus sumokėta už paskutiniuosius 6 mėnesius, dujų tranzitas tęsiamas nebus“ - per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Baltarusija grasina savo poreikiams pradėti naudoti dujas iš per jos teritoriją einančių tranzitinių dujotiekių. Taip Minskas reaguoja į Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ sprendimą antradienį dar labiau sumažinti dujų tiekimą skolų nemokančiai šaliai. „Mes gavome laišką iš Baltarusijos pirmojo vicepremjero Vladimiro Semaško. Laiške nėra nė vieno konkretaus pasiūlymo dėl skolos apmokėjimo“ - teigia „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ antradienį dar labiau sumažino dujų tiekimą Baltarusijai. Jei vakar dujų tiekimas šiai šaliai buvo sumažintas 15 proc., tai antradienį Minskas jau nebegauna 30 proc. įprastinio dujų kiekio. Rusija reikalauja, kad Baltarusija susimokėtų 200 mln. dolerių siekiančią skolą už jau gautas rusiškas dujas.

Baltarusija skolą už gautas dujas Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ sumokės per 2 savaites, pareiškė Baltarusijos vicepremjeras Vladimiras Semaško. „Gazprom“ teigia, kad baltarusiai jiems skolingi 192 mln. dolerių, o Minskas anksčiau teigė, kad skola neviršija 133 mln. dolerių. Skola susidarė dėl to, kad Baltarusija už dujas moka ne sutartyje numatytą kainą (169,22 dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų), o tik 150 dolerių.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pirmadienį 10 val. ryto 15 proc. sumažino dujų tiekimą skolos už gautas dujas nesusimokėjusiai Baltarusijai. Skelbiama, kad dujų tiekimas Baltarusijai bus mažinamas palaipsniui tol, kol ši šalis tegaus 15 proc. jai reikalingų dujų. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavedė šalies dujų monopolininkui „Gazprom“ sumažinti dujų tiekimą Baltarusijai. Maskvai ir Minskui nepavyko susitarti dėl skolos už Baltarusijai patiektas dujas apmokėjimo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė esąs įsitikinęs, kad Minskas nėra skolingas Maskvai už patiektas dujas. Baltarusijos lyderis išreiškė viltį, kad jam netrukus pavyks išspręsti visus nesutarimus su Rusija. „Mes dabar vedame abipuses derybas. Jei žiūrėsime iš Rusijos požiūrio taško, tai skola yra. Jei remsimės tuo, ką sakiau aš, tai jokios skolos nėra. Manau, kad susitarsime“ – kalbėjo A> Lukašenka.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ jau sukūrė operatyvinį štabą dėl dujų tiekimo Baltarusijai sumažinimo. Apie tai, remdamasi „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu, skelbia naujienų agentūra „Inteerfax“. Šis žingsnis reiškia, kad Rusijos dujų monopolininkas jau rengiasi nuo birželio 21 dienos prisukti dujų tiekimą Baltarusijai, kuri už dujas yra skolinga 200 mln. dolerių.

Baltarusija pažadėjo Rusijai susimokėti skolą už gautas dujas. Apie tai skelbia Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ atstovas Valerijus Golubevas. Kada konkrečiai bus grąžinta skola, jis nepatikslino. „Jie žada sumokėti kiekvieną dieną. Ko jūs išgyvenate, jie paims ir sumokės“ - Sankt Peterburge vykstančio ekonominio forumo metu kalbėjo V. Golubevas. „Gazprom“ teigia, kad Baltarusijos kompanija „Beltransgaz“ jam yra skolinga 190 mln. dolerių.

Baltarusija privalo per 5 dienas išspręsti klausimą dėl skolos už rusiškas dujas apmokėjimo. Apie tai pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Atsižvlegiant į tai, kad mes su Baltarusija esame bendradarbiaujame partnerystės dvasioje, duodame jiems 5 dienas, kad nuspręstų, kaip jiems toliau elgtis“ - per susitikimą su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu kalbėjo D. Medvedevas.

Šią savaitę tris dienas vyko protesto piketai. Žmonės piktinasi, kad nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams brangs 15– 20 proc. O „Lietuvos dujų“ pelnas per pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 71,6 mln. Lt ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus.

"Milan" valdanti "Fininvest" įmonė neigia, jog veda derybas su "Gazprom" dėl klubo akcijų pardavimo. Neviešindamas šaltinio dienraštis "La Gazzetta dello Sport" pranešė, kad "Fininvest" vadovas, Italijos premjeras Silvio Berlusconi, aptarė 25-30% akcijų pardavimo galimybę su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu.

Ukraina neplanuoja Rusijai perleisti savo dujotiekio, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Konstantinas Hryščenko. Balandžio 30 dieną Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasiūlė sujungti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ ir Ukrainos dujo kompaniją „Naftogaz“. V. Putino atstovas aiškino, kad toks pasiūlymas reikštų, jog būtų kuriama nauja kompanija ir „Gazprom“ nepasisavintų Ukrainos dujų monopolininko.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ teigia svarstantis galimybę nutraukti dujų tiekimą Baltarusijai, jei pastaroji šalis nesumokės skolos už jau gautas dujas. 137 mln. dolerių skola, anot „Gazprom“ susidarė dėl to, kad Minskas ir toliau už 1 tūkst. kubinių metrų dujų moka 150 dolerių, o ne 169,22 kaip kad nurodyta sutartyje. „Gazprom“ jau nusiuntė laišką Baltarusijos vyriausybei ir kompanijai „Beltransgaz“, kuriame perspėjama, jog dėl kontrakto nevykdymo gali būti įvestos sankcijos.

Rusijos politikai pripažįsta, kad praranda dujų rinką. Dėl vadinamosios dujų revoliucijos JAV rusai sako prarandantys Amerikos dujų rinką. JAV sparčiai didėja skalūninių dujų gamyba, dėl ko Šiaurės Amerika tapo kur kas mažiau priklausoma rinkoje. Europos šalių energetinės nepriklausomybės viltis taip pat didina jose prasidėjusios skalūninių dujų telkinių žvalgybos. Neatmetama, kad ilgainiui Rusijos pozicijos bus prarandamos ir Europos dujų rinkoje.

Suomijos kapitalo valdoma įmonė pirmadienį paskelbė, jog siekia Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis. Kauno pakraštyje veikia mazutu kūrenama Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ priklausanti termofikacinė elektrinė. Ši Rusijos kompanija dar prieš keletą metų paskelbė apie planus modernizuoti veikiančią jėgainę ir šalia jos pastatyti dar vieną elektrinę, tačiau šis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

Dujų revoliucija JAV kelia grėsmę Rusijos dujų gavybos Štokmano projektui. Dujų telkinio, iš kurio planuota dujas pardavinėti ir Šiaurės Amerikai, projekto vystymo darbų uždelsimas privedė prie to, kad Rusija prarado JAV rinką, rašo Rusijos naujienų portalas Lenta.ru. Apie tai pareiškė Rusijos gamtos išteklių ministro pavaduotojas Sergėjus Donskojus, portalas cituoja „Ria Novosti“. Jis pabrėžė, kad tolesni darbų uždelsimai gali lemti pozicijų praradimą ir Europos dujų rinkoje.

Didžiausias Amerikos degalų koncernas „ExxonMobil“ įtvirtina „Gazprom“ išstūmimo iš Europos kampanijos forpostus. Tie forpostai yra Lenkijoje ir Vengrijoje. Matyt, Amerikos verslo magnatai nusprendė, kad Lenkija yra patraukli vieta investuoti. Didžiausia pasaulyje amerikiečių biržos degalų bendrovė „ExxonMobil“ iš Teksaso (atsiliekanti tik nuo Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“) Lenkijoje įsigijo penkias koncesijas dujingųjų skalūnų telkiniams žvalgyti ir tirti.

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį šventėme, regis, ir už rusiškus pinigus. Nacionalinis transliuotojas (LRT) baigiamajam šventės akcentui – Katedros aikštėje vykusiam koncertui „Tikime laisve“ – tesugebėjo pritraukti du didžiuosius rėmėjus: valstybinius „Lietuvos geležinkelius“ ir „Lietuvos dujas“. Šioje bendrovėje kiek daugiau nei trečdalį akcijų valdo Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“. O šokiai ir dainos Katedros aikštėje atsiėjo kiek mažiau nei 200 tūkst. litų.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui pranešė apie  investicinio ginčo inicijavimą. Koncernas reikalauja iš Lietuvos 342,22  mln. litų nuostolių atlyginimo, kuriuos jis esą patyrė dėl Lietuvos valstybės pakoreguotos šilumos kainos skaičiavimo tvarkos. Arvydas Sekmokas: teisininkai skaito Energetikos ministras Arvydas Sekmokas portalui „Balsas.lt“ teigė, jog gautą raštą dabar nagrinėja teisininkai. „Tai dar nėra ieškinys.

Rusijos dujų monopolininko koncerno „Gazprom“ valdoma „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE), vadovaujantis teismo sprendimu, „Kauno energijai“ turės sumokėti 5,4 mln. litų baudą. Bendrovė „Kauno energija“ iš KTE siekė prisiteisti 17 mln. litų netesybų. KTE pagamintą šilumą „Kauno energija“ tiekia Kauno ir Jurbarko vartotojams.

Vyriausybės sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šioje byloje pabrėžta, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima įsipareigojimą nereguliuoti gamtinių dujų kainų.

Lietuvos valdžiai dar neapsisprendus, ar statyti Klaipėdos uoste suskystintų dujų terminalą, kaip alternatyvą vien iš rusų milžinės „Gazprom“ gaunamoms dujoms, šiuo projektu jau pradėjo domėtis Nyderlandų bendrovė „Gasunie“, tokį terminalą šiuo metu statanti savo šalies uoste Roterdame.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl "Lietuvos dujų" bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui "Gazprom". Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9-osios sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.

Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ teigia, kad šiemet planuoja 15 proc. padidinti dujų eksportą į Europą. „Gazprom“ per šiuos metus ketina Europai tiekti 160,8 mlrd. kubinių metrų dujų. Praėjusiais metais kompanija į Europą eksportavo 140,2 mlrd. kubinių metrų dujų. „Gazprom“ teigė, kad pagal ilgalaikes sutartis Europa importavo 12 proc. mažiau Rusijos dujų. Kompanija siekia išlaikyti apie 25 proc. Europos dujų rinkos.

Pasaulinės gamtinių dujų rinkos tendencijos rodo akivaizdų faktą - Lietuva iš Rusijos dujų milžino "Gazprom" gamtines dujas šiuo metu perka trečdaliu brangiau nei reali jų rinkos kaina. Lietuvos pramonei rusiškos dujos sparčiai branginamos jau septintas mėnuo iš eilės, nors pasaulio rinkose priešingai - pigių dujų parduodama vis daugiau. Sausio mėnesį Lietuva už tūkstantį kubinių metrų dujų jau moka apie 310 JAV dolerių (maždaug 744 Lt) kontraktine kaina.

Vos prieš 18 mėnesių Rusija piešė šviesią ateitį dujų monopolininkui „Gazprom“ teigdama, kad iki 2015 metų šios kompanijos kapitalizacija viršys 1 trilijoną dolerių, o jos akcijomis bus prekiaujama Niujorko akcijų biržoje. Šiandien istorija yra visiškai priešinga. Per pirmuosius du praėjusių metų ketvirčius „Gazprom“ grynasis pelnas smuko beveik per pusę ir keli faktoriai metą rimtą iššūkį „Gazprom“ dominavimui.

Dar kartą Kauno miesto tarybos nariams pristatydamas ketinamos statyti milijardo litų vertės elektrinės projektą, specialiai tam sukurtos UAB "Kauno elektrinė" vadovas Rimandas Stonys antradienį perdėtomis pavadino baimes dėl monopolininko "Gazpromo" dominavimo energetikos ūkyje ar galimo dujų tiekimo nutraukimo. "Iki šiol dujų tiekimas Lietuvai niekada nebuvo nutrauktas, o "Gazpromas", reikia nepamiršti, yra vienas iš būsimo objekto - naujos Kauno elektrinės - akcininkų.

„ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai pažymi, jog svarbu sutarti su Rusija dėl prekybos kliūčių pašalinimo, energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos tikslų bei žmogaus teisių. Rusija taip pat turėtų gerbti kaimyninių šalių politinį ir ekonominį apsisprendimą, pažymi EP. Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas.

„ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai pažymi, jog svarbu sutarti su Rusija dėl prekybos kliūčių pašalinimo, energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos tikslų bei žmogaus teisių. Rusija taip pat turėtų gerbti kaimyninių šalių politinį ir ekonominį apsisprendimą, pažymi EP.

Dujų terminalas yra būtinas Lietuvai, norint nepriklausyti nuo vieno „Gazprom“  vamzdžio ir nelabai prognozuojamo jo šeimininko Kremliuje. Taip mano šalies valdžia. Oponentai čia įžvelgia politikavimą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Briuselyje, pasisakė už suskystintų dujų terminalo statybą pajūryje. Tai esą padidintų valstybės energetinį saugumą ir numuštų šios žaliavos kainą rinkoje.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad dėl padidėjusių dujų pirkimo kainų kompanijos pelnas šiemet sumažėjo perpus. Jei per pirmuosius 6 praėjusių metų mėnesius „Gazprom“ buvo uždirbęs 609,4 mlrd. rublių grynojo pelno, tai per pirmąjį šių metų pusmetį šis rodiklis smuko iki 305,8 mlrd. rublių. Kompanijos atstovai teigia, kad iš centrinės Azijos perkamų dujų kaina išaugo net 105 proc., o tai ženkliai sumažino pelnus.

Lenkijos laukia sunkūs laikai, nes Suomija ir Švedija po ilgų svarstymų pagaliau pritarė prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos jūros dugnu, teigia Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas. Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys itin priešinasi šio dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, tiesimui.

Zug (Šveicarija), 2009 m. lapkričio 5 diena. Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei „Nord Stream“ leidimą naudoti šių šalių Išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ – 374 kilometrai.

Žinomo kauniečio 61 metų Šabtajaus Kalmanovičiaus nužudymą galbūt dar ilgai gaubs nežinios skraistė. Lapkričio 2-osios pavakare triukšmingą Maskvos centrinės gatvės šurmulį perplėšė skardus šūvių garsas. Prabangiu kostiumu vilkintis Š. Kalmanovičius pakirstas profesionalių samdomų žudikų paleistų kulkų mirė atsilošęs brangaus automobilio „Mercedes-Benz S 500“ priekyje. Portalas „Balsas.

Įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi informacija leidžia teigti, kad Europa grėsmingai priartėjo prie naujo dujų konflikto su Rusija. Tik šiemet jo turinys gali būti kiek kitoks negu ankstesniais metais. Remiantis naujienų portalo http://www.rosbalt.ru/ šių metų spalio 10 d. pranešimu, dėl pasaulinės ekonominės krizės Europos valstybės nėra pajėgios išnaudoti dujų kvotų, numatytų šiems metams su pagrindiniu dujų tiekėju koncernu „Gazprom“ pasirašytose sutartyse.

Sutikus Danijai, Šiaurės Europos dujotiekio „Nord Stream“ projektas bus pradėtas įgyvendinti kitąmet. „Nord Stream“ atstovai skelbia, kad po 4 metus užtrukusių aplinkosauginių studijų 1 tūkst. 200 km ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu bus statomas kitais metais. „Spalio 21 dieną gavome pirmąjį [Danijos] aplinkosauginį sutikimą, tad statybas planuojame pradėti jau kitąmet“, – „EUObserver“ teigė Sebastianas Sassas, „Nord Stream“ atstovas Europos Sąjungoje.

Nepaisant Baltijos šalių protestų, dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) pamažu įgauna pagreitį. Keletas valstybių jau davė aiškų sutikimą, kad dujos būtų tiekiamos per jų teritorinius vandenis nutiestu vamzdynu. Jų neatbaidė kai kurių politikų ir ekspertų perspėjimai, kad taip Rusija gali primesti savo diktatą Vakarų Europai ir kad vamzdynas kelia ekologinį pavojų Baltijos jūros regionui.