gazprom

Penktadienį į Maskvos miliciją paskambino anonimas ir pranešė, kad Maskvos pietinėje dalyje esančiame dujų milžino „Gazprom“ biure paslėptas sprogmuo, informuoja „RIA Novosti“. „Milicija ir specialiosios tarnybos atvyko nurodytu adresu. Šiuo metu pareigūnai su šunimis apieško pastatą“, - skelbia šaltinis. Pareigūnai teigia nustatę skambinusio anonimo telefono numerį.

Stambiausias energetikos infrastruktūros savininkas Rusijoje dujų koncernas „Gazprom“ planuoja įsigyti energetikos aktyvų Vakarų Europoje, žurnalistams pranešė „Gazprom“ Energetikos plėtros valdybos viršininkas Denisas Fiodorovas. Projektų sąrašą dujų milžinė planuoja paskelbti iki metų pabaigos. „Gazprom“ direktorių valdyba nusprendė apsvarstyti galimybę dalyvauti Vakarų Europos elektros energetikos projektuose.

Energetikos ministerija ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo pašoma pradėti bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.

,,Padažnėję aštrūs pareiškimai „Gazprom“ atžvilgiu - „Lietuvus dujų“ akcininkės –rodo Lietuvos vadovų nenorą spręsti ekonomines problemas prie derybų stalo ir bandymą pelnyti politinius dividendus užsiimant populizmu", - savaitraščiui „Litovskij kurjer“ pastaruosius Lietuvos Vyriausybės pareiškimus bei ginčą su „Gazprom“ komentavo įmonės valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas.

Lietuva, kaip mažasis „Lietuvos dujų“ akcininkas, ir toliau teisėtais būdais gins savo interesus, teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas žurnalistams pirmadienį. Energetikos ministerija gavo dviejų „Lietuvos dujų“ valdybos narių Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo atsakymus į raštą "„Lietuvos dujoms“, kad jos vykdytų savo įsipareigojimus lygiai visiems akcininkams.

Kaip ir buvo galima tikėtis, cunamio sukeltos avarijos Fukushimos (Japonija) branduolinėje jėgainėje išprovokavo naujus žaliųjų ir šiaip GAZPROM draugelių protestus prieš branduolinę energetiką Vokietijoje. Vokietijos dienraštis „Sűddeutsche Zeitung“ šiandien vėl cituoja veikėjus, kurie primena, kad iš 17 Vokietijoje veikiančių reaktorių 8 senesnieji yra esą labai nesaugūs, nes jų kupolai atlaikytų tik sportinių ir mažų lėktuvėlių atsitrenkimus.

Lenkijos valstybinė kompanija „PGNiG“ pagrasino Rusijos dujų bendrovei „Gazprom“ teismu, jeigu derybos su Rusijos koncernu dėl dujų kainos sumažinimo Lenkijai nebus sėkmingos.

Lietuva turi kovoti už savo teisėtus interesus teisėtais būdais ir siekti, kad dujos Lietuvai būtų tiekiamos teisinga kaina, tvirtina prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Turėtume nebijoti laikytis teisėtos pozicijos dujų ūkio pertvarkos klausimu.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad dujų tiekėjai „Gazprom“ buvo įteiktas oficialus pareiškimas. Jame esą pateikiami surinkti įrodyma, kad „Gazprom“ Lietuvai taikė diskriminacines gamtinių dujų tiekimo sąlygas ir nepagrįstai kėlė kainas bei pažeidė akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutarties sąlygas . Energetikos ministerija „Gazprom“ suteikė 60 dienų laikotarpį ištaisyti pažeidimus  ir nustatyti teisingą dujų kainą šalies vartotojams, teigė energetikos mini...

Rusijos naftos ir dujų kompanijos prastai atsiskaito dėl kovos su korupcija. Tai liudija pranešime „Promoting Revenue Transparency: 2011 Report on Oil and Gas Companies“, kurį paskelbė „Transparency International“ kartu su Pajamų monitoringo institutu (Revenue Watch Institute), nurodyti duomenys. Taigi, stambiausias Rusijos koncernas „Gazprom“ kartu su dar septyniomis pasaulinėmis kompanijomis, daugiausia kinų, atskleidžia 0 proc. informacijos apie kovos su korupcija priemones.

Rusijos dujų monopolija „Gazprom“2010 metais parduodavo dujas Didžiajai Britanijai po 191 dolerį už tūkstantį kubinių metrų, praneša „Interfax“, remdamasi anoniminiais šaltiniais. Palyginimui, į Bulgariją, kuri daug arčiau Rusijos, kuras buvo tiekiamas po 310 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, o į Lenkiją – po 336 dolerius.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas jau yra kalbėjęs Rusijos premjerui Vladimirui Putinui apie galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos konkurencijos įstatymais ir atvėsinti Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ambicijas Europoje, rodo „WikiLeaks“ paskelbtas 2008 metų diplomatinis dokumentas iš ambasados Briuselyje.

Kauno verslininkai, „Senukų“ įmonių grupės įkūrėjai - Rakauskų šeima, pateikė raštišką pasiūlymą koncernui „Gazprom“ dėl UAB „Kauno termofikacijos elektrinės“ (KTE) 99,5 proc. akcijų paketo pardavimo. Kauno savivaldybė pranešė remianti šią verslininkų iniciatyvą. Kauno savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, jog KTE išpirkimas iš „Gazprom“ kontrolės yra vienas būdų panaikinti praėjusios tarybos kadencijos metu įvykdyto prieštaringai vertinamo KTE pardavimo pasekmes.

Mokesčių inspektoriai, kaip puikiai žino kiekvienas buhalteris, dievina įtartinus susitarimus. Tikrindami kelių kompanijų – dujų vartotojų – dokumentus, mokesčių inspektoriai aptiko išmokas tarpininkams, kurios, kaip paaiškėjo, yra neteisėtos, ir padavė ieškinius teismui, rašo forbes.ru. Istorijos, kurias nagrinėja teisėjai, tęsėsi po penkis ir daugiau metų, tačiau išaiškėjo praėjusių metų rudenį. Apsistosime ties viena.

Šiomis dienomis baigiama viena skandalingiausių istorijų, nutikusių Rusijos ir Ukrainos dujų rinkoje. Šveicarų bendrovė „RosUkrEnergo“ (RUE), paritetiniais pagrindais priklausiusi „Gazprom“ ir Ukrainos verslininkams milijardieriui Dmitrijui Firtašui ir Ivanui Fursinui, baigia savo veiklą. Kompanija bus uždaryta iš karto, kai tik parduos bendrovei „Gazprom eksport“ atsiurbtus nuo Ukrainos 12,1 mlrd. kub. m dujų.

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ prognozuoja, kad eksportuojamos į Europą dujos šiais metais kainuos 325 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų, arba 46 doleriais daugiau nei praėjusiais metais, praneša „Interfax“, remdamasi dujų monopolijos duomenimis. Vidutinė dujų, parduodamų į tolimąjį užsienį, kaina sieks 250 JAV dolerių (2010 m. - 233 dolerius). Kaip praneša „RIA Novosti“, 2011 metais „Gazprom“ ketina eksportuoti apie 151,3 mlrd. kubinių metrų dujų į Vakarų Europos šalis.

Lietuva neprieštarauja stambaus suskystintųjų dujų terminalo statyboms Latvijoje, o idėjos statyti savąjį – mažo galingumo terminalą – kol kas neatsisako, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes siekiame bet kokiu būdu turėti garantijas ir tiekimo alternatyvas, todėl Lietuva kol kas neatsisako ir planuoja statyti mažo galingumo terminalą savo teritorijoje“, – ketvirtadienį teigė ji.

Rusijos dienraštis „Vedomosti„ paskelbė, kad bendrovės, kurios laimi „Gazprom“ konkursus, priklauso Vladimiro Putino draugams arba yra glaudžiai susijusios su dujų koncerno vadovais. „Gazprom„ – didžiausia pasaulio dujų kompanija. 2008–2010 metais ji pirko įrenginių, paslaugų ir įvairių medžiagų už daugiau kaip 22,3 mlrd. dolerių. Už jų įsigijmą atsakinga viena iš antrinių „Gazprom“ bendrovių.

Protingas iš klaidų mokosi, kvailas – kartoja. Stiprokas būtų apibūdinimas valstybės, kurioje ir patys gyvename. Tebūnie, juoba, kad dauguma mūsų, šią valstybę kuriančių (kokie piliečiai, tokia ir valstybė), išsišokėlių nemėgstame, nes jie mums atrodo tikri netikėliai, jeigu ne kvailiai. Dauguma nemėgstame, o daugumos išrinkti – jau ant arklių, kai kovos trimitas dar tik bandomąjį garsą pypteli. Kaip tie raudoni pionieriai – visada pasiryžę, nors ir neapskaičiavę jėgų.

Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo yra inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom„ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. „Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai, kuriuo prašoma įvertinti „Gazprom“ veiksmų teisėtumą ir manome, kad yra pagrindas įtarti bendrovę naudojantis savo dominuojančia, praktiškai monopoline, dujų tiekėjo padėtimi“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministerija Europos Komisijai (EK) antradienį pateikė skundą, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi. Energetikos ministerija reikalauja įpareigoti „Gazprom“ taikyti skaidrią, sąžiningą bei nediskriminacinę gamtinių dujų tiekimo politiką. Energetikos ministerija siekia, kad Lietuvai taikomas gamtinių dujų tiekimo sąlygas lemtų tik ekonominio pobūdžio argumentai.

Nuo sausio 1-osios gamtinių dujų kaina buitiniams Lietuvos vartotojams sumažėjo 5 nuošimčiais, nuo 2,04 Lt/m3 iki 1,94 Lt/m3, neskaičiuojant PVM.Tai rodo oficialūs Baltijos šalių energetikos rinkos kainų reguliuotojų duomenys, praneša Premjero spaudos tarnyba. Dujos Latvijoje buitiniams vartotojams šiuo metu yra brangesnės nei Lietuvoje.

Iš neoficialių šaltinių VZ.LT tapo žinoma, kad šiemet sausį „Lietuvos dujų“ už iš rusų dujų koncerno „Gazprom“ perkamas dujas mokės daugiau –  už 1.000 kub. metrų teks pakloti 356 USD. „Lietuvos dujų“ atstovai nurodo, kad pernai gruodį dujos kainavo 348 USD. Pernai vasarą  „Lietuvos dujų“ dujas pirko mokėdamos apie 320 USD. Vidutinė kaina Europos vartotojams, pasak „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Millerio 2010-aisiais siekė 308 USD.

Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ – valstybinė monopolija, kurios pagrindiniai tikslai – politiniai, o ne ekonominiai. Tokią amerikiečių diplomatų nuomonę apie dujų bendrovę „Gazprom“paskelbė tinklapis „WikiLeaks“, kuriuo remiasi Vokietijos žiniasklaidos priemonės. Paskelbtuose dokumentuose taip pat teigiama, kad „Gazprom“ gali būti įpainiota į korupcines Rusijos schemas. Amerikiečių diplomatai rašo, kad su „Gazprom“ vadovais sudėtinga susitarti dėl susitikimo.

Ko nori rusai iš „Facebook“? Ir dar, ko jie nori iš kitų sparčiai augančių ir šiuo metu privačių Jungtinių Valstijų kompanijų, tokių kaip „Zynga“, „Groupon“ ar „Twitter“, klausia „The New York Times“. Pinigų turinčių asmenų iš Rusijos investicijų kompanijos „DST Global“ dėmesį traukia socialinių tinklų bendrovės. Paskutinės „DST“ investicijos į socialinį tinklapį „Facebook“ gali pasirodyti tik maža dalelytė, lyginant su „Goldman Sachs“ 450 mln. JAV dolerių įnašu.

Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai 2010-12-27, pirmadienis. A. Kubilius apkaltino „Gazprom“ ekonominiu šantažu. Premjeras Andrius Kubikius pareiškė, kad „Gazprom“ nemažina Lietuvai dujų kainos keršydama už siekį įgyvendinti Trečiąją Europos Sąjungos direktyvą – atskirti dujotiekius ir užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje.

Į „Gazprom“ sprendimą kitąmet nemažinti gamtinių dujų kainos Lietuva atsako spartindama suskystintųjų dujų terminalo statybą. Naujųjų išvakarėse paskelbtas tarptautinis šio projekto patarėjo konkursas, praneša LTV „Šiandien“. Tarptautinį konkursą suskystintųjų dujų terminalo projektui parengti ir įgyvendinti skelbia bendrovė „Klaipėdos nafta“, kuriai pavesta rūpintis šio   Lietuvai svarbaus strateginio objekto statyba.

Dėl „Gazprom„ atstovo pareiškimo, kad nėra pagrindo mažinti dujų kainą Lietuvai, tačiau “Gazprom“ nusprendė sumažinti dujų kainą (15 proc.) Estijai ir Latvijai. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pavadino tai šantažu. Situacija. Status quo Nesistebiu dėl tokių „Gazprom„ atstovų pareiškimų. To reikėjo laukti ir tam ruoštis. Manau, kad tai mūsų Vyriausybei nėra netikėta. „Gazprom“ yra vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai – monopolininkas.

Seimo narė Birutė Vėsaitė prognozuoju, jog į Premjero pagalbos prašymą konflikte su vieninteliu dujų tiekėju bus atsakyta tyla. Anot socialdemokratės, tokio rezultato tikimasi, nes Lietuva pati atsisakė išimties sąlygų. „Kai buvo svarstoma Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, pati Europos Komisija (EK) Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai siūlė išimtį dėl dujų sektoriaus liberalizacijos izoliuotoms rinkoms, turinčioms vienintelį dujų tiekėją.

Premjeras sako, kad į „Gazprom“ vadovų sprendimą nemažinti dujų kainos Lietuvai turėtų reaguoti Europos Sąjunga (ES). Praėjusią savaitę „Gazprom“ vadovai pareiškė, kad Latvijai ir Estijai dujų kaina bus mažinama, tuo metu Lietuvai ji nemažės. Pasak Andriaus Kubiliaus, tai išpuolis ne prieš Lietuvą, o prieš visą Bendriją, praneša Lietuvos radijas. „Mes informuosime ES vadovus, nes šiuo atžvilgiu Lietuva atsiduria savotiškoje padėtyje.

Jeigu paaiškėtų, kad „Gazprom“ laikosi pozicijos nemažinti dujų kainos Lietuvai už tai, kad ji siekia įgyvendinti Trečiąją Europos Sąjungos direktyvą, tai prilygtų ekonominiam šantažui, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Gazprom“ valdybos viceprimininko Valerijaus Golubevo teiginius, kad Lietuvai, esą, „nėra pagrindo mažinti kainų“, A. Kubilius vadino „išpuoliu prieš Lietuvą“ ir žadėjo toliau dar ryžtingiau siekti spartinti dujų ūkio pertvarkas bei terminalo statybas.

Estija ir Latvija nuo 2011 metų sausio mėnesio gaus 15 proc. nuolaidą rusiškoms dujoms, jeigu šių šalių dujų poreikis neviršys 2007 metų lygio, pranešė kompanijos „Gazprom„ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas. Kalbėdamas apie Latvija jis sakė, kad „kainų mažinimas reiškia, kad jie ims tiek dujų, kiek imdavo 2007 metais, ir šis klausimas bus visiškai išspręstas“, praneša RBC. Estijos atžvilgiu taip pat priimtas analogiškas sprendimas, informavo vienas iš „Gazprom„ vadovų.

50 kilometrų nuo Maskvos stovi tuščias, prabangus dvaras,  žurnalo „Forbes“ pramintas epochos paminklu. 2009-ų metų vasarą privatus pilotas, skrisdamas virš Istrijos vandens saugyklos Maskvos rajone, padarė kelias prie Berežkos kaimelio išaugusio karališko pastato nuotraukas. Klasikinio stiliaus žydros spalvos rūmai, mažesnis pastatas, supiltos kalvos ir daug kitų mažesnių pastatėlių - visa tai iškilo 16 hektarų ploto sklype.

„Gazprom“ valdoma Kauno termofikacijos elektrinė gali būti parduota. Vadovai sako, kad ja besidominčiųjų netrūksta. Kauno valdžia viliasi, kad atėjus naujam savininkui, miestui pavyktų išardyti šilumos ūkio monopolį, praneša LTV „Panorama“. Kauno termofikacijos elektrinės vadovas pranašauti, kada ir ar Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ parduos septynerius metus valdomą elektrinę, nenori.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje iš principo pritarė Dujų įstatymo pakeitimų projektui, bet galutinis sprendimas atidėtas siekiant sužinoti Europos Komisijos nuomonę apie Lietuvos pasirinktą trečiojo paketo įgyvendinimo dujų sektoriuje modelį. Vyriausybė taip pat nori išklausyti teisėtus dujų tiekėjo ir „Lietuvos dujų“ akcininko „Gazprom“ pageidavimus.

Vyriausybės priimtas nutarimas iš AB „Lietuvos dujos“ perimti magistralinių vamzdynų valdymą sukėlė didžiųjų bendrovės akcininkių – Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „A ON Ruhrgas“ – nepasitenkinimą. Vasaros pabaigoje jos laišku pagrasino dujų tiekimo Lietuvai trikdžiais, o lapkričio 26 d. ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, lankydamasis Berlyne, iš tribūnos piktinosi Lietuvos Vyriausybės sprendimu. Kaip susiklosčiusią padėtį regi Lietuvos politologai? „Ekonomika.

Ispanijos teisėjas JAV ambasadoje Madride pareiškė, kad Rusija, Baltarusija ir Čečėnija tapo visiškomis „mafijos valstybėmis“, teigiama naujuose „WikiLeaks“ paviešintuose diplomatiniuose dokumentuose, kuriuos pristato „Guardian“. Dokumente taip pat svarstoma, ar Rusijos mafija daro įtaką šalies ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui. Kitame dokumente teigiama, kad įtakingas Ukrainos verslininkas JAV pareigūnams prisipažino turįs ryšių su Rusijos nusikalstamu pasauliu.

Lietuva nebegali pasinaudoti išimtimi ir privalo vykdyti Europos Komisijos (EK) direktyvą dėl dujų vamzdynų priklausomybės atskyrimo nuo tiekėjų. Tokią poziciją laiške energetikos viceministrui Romui Švedui išdėstė EK tiekimo saugumo, energijos rinkos ir tinklų direktorato vadovas Heinzas Hilbrechtas. Pirmadienį Vyriausybės pasitarime pritarta ūkio pertvarką numatančiam gamtinių dujų įstatymo projektui.

Europos Komisijos (EK) pareigūnai laiške energetikos viceministrui Romui Švedui teigia, kad Lietuva negali pasinaudoti EK energetikos direktyvos išimtimi, kaip to reikalauja „Lietuvos dujų“ akcininkai, todėl privalo atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą, praneša ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį vakare, nepaisydama Baltarusijos pretenzijų, Latvijos naftos transportavimo bendrovė „LatRusTrans“ pradėjo siurbti technologinę naftą iš „Družbos“ naftotiekio Ventspilio-Polocko vamzdyno dalies, esančios Latvijos teritorijoje. Nuo 2003 m. neveikiančiame „Družbos“ naftotiekyje nafta laikoma vamzdyno konservavimo tikslais – kad negestų konstrukcijos ir vamzdyno veiklą būtų galima bet kada atnaujinti.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ pranešė kursiąs bendrą įmonę su Ukrainos „Naftogaz“, o tai reiškia, kad bus apsieita be anksčiau planuoto ES dalyvavimo.Apie tai ketvirtadienį rašo „EU Observer“. „Gazprom“ savo interneto svetainėje trečiadienį paskelbė, jog įmonės vadovo Aleksejaus Millerio ir Ukrainos energetikos ministro Jurijaus Boiko susitikimas Maskvoje buvo skirtas aptarti bendros „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ įmonės kūrimą. Abi pusės sutarė dėl tam reikalingų lėšų įvertinimo.

Spalio 8 dieną Lietuvos Seime įvyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos trečioji sesija. Daugiausia dėmesio dvi dienas vykusiose diskusijose parlamentarai skyrė Rytų ir Vidurio Europos energetinio saugumo iššūkiams ir perspektyvoms aptarti. Akivaizdu, kad tema pasirinkta neatsitiktinai. Visas tris šalis vienija bendras konceptualus iššūkis – energetinė priklausomybė.

Europos Komisija prigrasino Lenkijai kreiptis į ES teismą dėl Lenkijos ir Rusijos dujų sutarties, kurią šalys pasirašė spalio 29 dieną, pranešė „Warsaw Business Journal“. Kaip skelbia Europos Komisija, sutartis pažeidžia ES įstatymus, o Lenkijos sprendimai palaiko dujų monopolijos „Gazprom“ plėtrą, su kuria grumiasi Europos šalys. Tuo tarpu Rusija ir Lenkija tvirtina, kad sutartis neprieštarauja ES įstatymams.

Maskvoje rastas Rusijos dujų koncerno „Gazprom" finansų ir ekonomikos departamento viršininko pavaduotojo Sergejaus Kliukos kūnas. Maskvos teisėsaugos organų duomenimis, S. Kliuka mirė nuo šautinės žaizdos galvoje. Kūnas buvo aptiktas velionio automobilyje. Manoma, kad S. Kliuka nusižudė. Įvykio vietoje rastas pistoletas CZ-75. Paskutinį kartą gyvą 36 metų S. Kliuką matė šeštadienio rytą. Jis išėjo iš namų 5 valandą ryto, ketindamas pasitikti savo brolį vienoje iš sostinės stočių.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ neneigia savo susidomėjimo Latvijos elektroenergetikos rinka ir verslu, susijusiu su bendrove „Latvenergo“. Apie tai portalui „Nozare.lv“ pareiškė „Gazprom“ atstovybės Latvijoje vadovas Jevgenijus Rolduginas. „Kodėl gi ne? Bet šiuo momentu mūsų tai nedomina, nes Latvijoje nėra įstatymų, kurie leistų investuoti į energetikos projektus“, - sakė jis.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako esąs pasiryžęs kalbėtis su AB „Lietuvos dujos“ akcininkais ir tartis dėl svarbių sprendimų. Pasak A. Sekmoko, kol kas nėra jokių sprendimų, kaip planuojama pertvarkyti Lietuvos dujų ūkį. „Yra darbo grupė, kuri rengia įstatymo pataisas ir vėliau jos bus svarstomos su visuomene ir institucijomis“ – trečiadienį po vyriausybės posėdžio sakė A. Sekmokas.

Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.

Eilinis lietuvis, aišku, nesijaučia labai saugus. Išgirdus, kad kitąmet dėl prognozuojamos labai šaltos žiemos Lietuvoje sutriks dujų tiekimas, lietuvį gali apimti noras susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Ne, ne kur kojos neša, o ten, kur yra suskystintų dujų terminalų. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Susikirto kaip reikiant Galbūt nuogąstavimai iš piršto laužti. Bet juk buvo pagąsdinta aukščiausiu lygiu.