gazprom

„Lietuvos dujų“ didieji akcininkai „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ patvirtino, kad kreipėsi į arbitražą dėl Vokietijai teikiamų dujų kainos pagal ilgalaikę sutartį. Kartu vokiečių ir rusų bendrovės teigia tęsiančios konsultacijas, kad nesutarimai būtų išspręsti.

Liepos 19 d. Vokietijos mieste Hanoveryje įvykęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas, surengtas vykstant abiejų šalių tarpvalstybinių konsultacijų 13-ajam raundui, yra simbolinis tolesnei projekto „Nord Stream“ plėtrai. Pirmiausia dėl Rusijos pasiūlymo, kaip toliau plėtoti projektą. Kita vertus – ir dėl Vokietijos įgaliotinės pozicijos šiuo klausimu.

Lietuva gavo „viliojantį pasiūlymą“ iš Japonų kompanijos „HItachi“ šalyje statyti naują atominę elektrinę dėl to, kad Vokietija priėmė sprendimą atsisakyti atominės energetikos, teigė „DnB Nord“ banko ekonomistė Jekaterina Rojaka, kurią kalbimo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Vakar Lietuvos vyriausybė pasirinko „Hitachi“ kompaniją ir manoma, kad šis sandoris bus didžiausias investicinis projektas Baltijos šalyse per paskutinius dvidešimt metų.

Valstybinė įmonė „Naftogaz Ukrainy" pateikė ieškinį buvusiai Ukrainos Premjerei J. Tymošenko. Jo suma – 187,5 milijonai dolerių, praneša RIA Novosti. Tokiai sumai „Naftogaz Ukrainy"  yra įvertinusi nuostolius , kuriuos patyrė sudariusi kontraktą su Rusijos „Gazprom“. Šios sutartys buvo sudarytos tiesioginiu J. Tymošenko nurodymu. J. Tymošenko situaciją komentuoti atsisakė.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys vėl kaltina Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką labiau kenkiant nei pasitarnaujant energetinės nepriklausomybės reikalui. Be to energetikos ministras veliasi į netiesioginę polemiką su prezidente Dalia Grybauskaite.

Dujų kainos Lietuvai neturi nieko bendra su politika, teigia Rusijos kompanijos „Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas. Taip „Gazprom“ reagavo į antradienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, jog Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai yra politinė ir dėl to susitarti dėl jos yra sudėtinga.

Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai yra politinė, dėl to susitarti dėl jos yra sudėtinga. Ją paveiktų konkurencija, kuri atsirastų pastačius suskystintų dujų terminalus, ir tam neužtenka vieno terminalo visoms trims Baltijos šalims Latvijoje, nes jis galėtų būti lengvai perimtas. Tuo yra įsitikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra sudėtinga, nes „Gazprom“ kaina yra politinė - ne ekonominė. Toks kainų skirtumas (30-40 proc.

Lietuva šiuo metu už dujas moka daugiausia iš visų Europos Sąjungos šalių. Po Seimo rinkimų naujai iškepta Energetikos ministerija pažadėjo taisyti šią padėtį, tačiau vietoje derybų ir realių argumentų buvo pasukta atviros konfrontacijos keliu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Mūsų Vyriausybė tik kumščių daužymu į stalą bando pažaboti dujų tiekėjo apetitą, o jos siūlomos išeitys nelabai aiškios ir lėtai įgyvendinamos.

Valdantieji priėmė pataisytą Gamtinių dujų įstatymą, kuris atvėrė kelią AB „Lietuvos dujos“ suskaldymui. Įstatymas numato, jog  Lietuvoje gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų. Šiuo įstatymu neva siekiama sukurti konkurencingą ir ekonomiškai pagrįstą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.

Lietuva, pasistačiusi savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, sudarytų konkurenciją „Gazprom“ tiekiamoms dujoms, ir tai leistų rusiškų dujų kainą vartotojams sumažinti apie 30 proc., sako Premjeras Andrius Kubilius. Ketvirtadienio rytą interviu „Žinių radijui“ Ministras Pirmininkas teigė teigiamai vertinąs Seimo priimtą naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą.

Jeigu Lietuva uždraus dujų tiekėjams valdyti šalies dujų transportavimo sistemą, tai neliks nepastebėta, pareiškė ketvirtadienį per spaudos konferenciją „Gazprom“valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. Kaip  jau skelbta, ketvirtadienį Seimas priėmė naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą, kuriais siekiama sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.

BTV tiesioginiame eteryje buvo kalbama apie šilumos kainų tendencijas. Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kuri už šildymą moka tiktai šildymo sezono mėnesiais – sakė Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jam pritarė ir K. Masiulis.

Už energetikos ministro Arvydo Sekmoko populizmą moka vartotojai, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, atstovaujantis valdančiųjų koalicijai priklausančią Jungtinę Tautos prisikėlimo partijos ir Liberalų bei Centro Sąjungos frakcija.

Sako, šiluma kaulų nelaužo. Vis dėlto ji ne tik sukelia galvos skausmą, bet ir tuština piniginę. Šilumininkams prabilus, kad lietuviams reikėtų ne apie atostogas, o apie artėjantį šilumos sezoną galvoti, premjeras liepė tautiečių negąsdinti ir padėti taupyti šilumos sąnaudas bei kuo greičiau rasti būdą pereiti prie perpus pigesnio biokuro. Apie šildymo sezoną kalbamės su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu.

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.

Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom“ skundą, kuriuo prašyta skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo. Šia informaciją skelbia delfi.lt Balsas.lt rašė, kad „Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl siekio skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. Tuo tarpu Energetikos ministerija siekė realizuoti valstybės, kaip „Lietuvos dujų“ akcininkės, teises.

Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys užregistravo Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje.

Tarptautinė prekyba suskystintomis dujomis augs vis sparčiau - tokios tendencijos akivaizdžios dėl naujų projektų dujoms išgauti ir transportuoti gausos. Išaugę dujų gavybos mastai padės diversifikuoti energijos išteklius, tokiu būdu sudarys sąlygas konkurencijai energetikos sektoriuje, o tai sumažins kainas galutiniam vartotojui.

Gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios gali pabrangti 30 procentų. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Balandį dujų kaina buvo 116 litų mažesnė ir siekė 1482 Lt/tne. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas.

Rusijos dujų monopolija „Gazprom“ padidino šių metų pajamų už į Europą eksportuojamas dujas prognozę nuo 53-55 mlrd. JAV dolerių iki 60 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį sakė „Gazprom“ viceprezidentas Aleksandras Medvedevas. Tokį bendrovės sprendimą lėmė puikūs pirmų penkių šių metų mėnesių rezultatai. „Dėl išaugusių pardavimų prognozuojame, kad šiemet pajamos sieks 60 mlrd. JAV dolerių“, - teigė A. Medvedevas.

Rusijos dujų monopolija "Gazprom" šiemet dujų eksportą padidins maždaug 22 proc., ketvirtadienį sakė bendrovės vadovas Aleksejus Mileris, informuoja "RIA Novosti". "Šiemet mes tikrai padidinsime dujų eksportą maždaug 22 proc.", - sakė A. Mileris ir pridūrė, kad pernai bendrovės dujų eksportas sudarė 140 mlrd. kubinių metrų dujų. Gegužę "Gazprom" 30 proc. padidino eksportą į Europą.

Rusijos gamtinių dujų tiekėjo „Gazprom“ kreipimasis į Stokholmo arbitražą ir prašymas skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo, yra bandymas daryti įtaką Seimo nariams, svarstantiems Gamtinių dujų įstatymą, trečiadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. „Aš vertinu taip, kaip tai vertina ir energetikos ministras, vakar paskelbęs savo komentarą.

Rusijos gamtinių dujų tiekėjas „Gazprom“ antradienį kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo, praneša Energetikos ministerija. Jos teigimu, šiuo žingsniu „Gazprom“ siekia daryti neleistiną spaudimą Seimui, kad nebūtų priimtas „Gazprom“ neįtinkantis naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas.

Vos spėjome atsikratyti didžiulių, kai kam net infarktą sukeliančių sąskaitų už šildymą, ir štai naujas išbandymas. Per patį karštymetį nuo liepos 1 dienos bendrovei „Lietuvos dujos“ už vadinamąjį žydrąjį kurą jau vėl turėsime mokėti brangiau. Ta data, be kitų priežasčių, pasirinkta, ko gero, neatsitiktinai. Atostogaujantys, vasaros šiluma besimėgaujantys mūsų tautiečiai nė nepajus, kad kiekvienas jų namo ar buto skaitiklio apsisukimas nuo vidurvasario jau brangesnis.

Nors Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai viešai tvirtina, kad derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dar iki šių metų rudens tikimasi susitarti dėl mažesnės Lietuvai parduodamų dujų kainos, neoficialioje aplinkoje tik spėliojama, kodėl derybos nevyksta, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Spėliojama, ar „Gazpromo“ derybų entuziazmas atšalo laikinai dėl svarbių koncerno vidaus pertvarkų.

Daugiau kaip 210 milijonų litų vartotojai liko skolingi už šildymą pasibaigus šiemetiniam šildymo sezonui, o prošvaisčių nematyti. Dėl brangstančių dujų pakilsiantys mokesčiai į skolas įklampins ir tuos, kurie šiemet dar įstengė susimokėti. Šiemet žmonės skolas atidavinės visą vasarą. Rudenį užgrius naujos. Iš neturtingųjų antstoliai neturi ko atimti – skolininkai yra bedarbiai, nėra jokio turto, krūva mažamečių vaikų.

Suskystintų dujų terminalas turėtų būti pastatytas ir pradėti veikti iki 2014 m. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų.Apie 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija „Cheniere Energy“. Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai, po suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos pirmojo posėdžio sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Kartais didelės firmos turi mažų reikaliukų, apie kuriuos mažai kas žino. Pasaulyje yra tokių, kurie valgo „Gazprom“ kiaulienos pjausnius, vaikšto apsiavę „Nokia“ auliniais batais ir važinėja „Samsung“ tankais. Portalas „wyborcza.biz“ siūlo pažvelgti į garsių pasaulyje firmų užkulisius.

„Lietuvos dujos“ buitiniams vartotojams nuo liepos dujų kainas nori didinti maždaug penktadaliu. Kainų komisija prognozuoja, kad šiemet gamtinių dujų kainos iš viso šoktels beveik trečdaliu, todėl neišvengiamai brangs ir centralizuotai tiekiama šiluma. Komisija ragina šilumos ūkius valdančias savivaldybes ką nors daryti, kad kainos taip nekiltų. Savivaldybės sako neturinčios tam pinigų.Šiemet rekordiškai kylančios dujų kainos pasivijo ir buitinius vartotojus.

Baltijos valstybės, tampydamos antklodę kiekviena sau, greičiausiai sužlugdys visoms naudingą projektą, perspėjama verslo portale dv.ee. Per artimiausius 1,5 mėnesio bus nuspręsta, ar Baltijos valstybės turės regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuriam ES gali sukirti 25–50 proc. finansavimą.

„Gazprom“ visiškai išbrido iš krizės ir pasmerkė Europą susitaikyti su tuo, kad netrukus už 1000 kub. metrų dujų teks mokėti jau 500 JAV dolerių. Šaltas balandis koncernui suteikė galimybę eksportuoti dujų daugiau, negu buvo eksportuojama kai kuriais žiemos mėnesiais. Koncerno vadovas Aleksejus Milleris tikisi, kad šių metų rekordai dar tik laukia. Bet jau dabar galima numatyti, kad gamtinių dujų eksportas į Europą koncernui „Gazprom“ galės uždirbti papildomus 12 mlrd.

Žurnalas „Forbes“ stambiausių pasaulio kompanijų sąraše Rusijos kompanijai „Gazprom“  skyrė trečią vietą. Leidinio duomenimis, praėjusiais metais dujų koncernas gavo 23 mlr.  dolerių pelno. Pirmoje vietoje –naftos produktų kompanija  „ExxonMobil“  (36 mlr.) , antroje – „Nestle“ (30 mlr.), rašo lenta.ru.

Įsivėlusi į konfliktą su Rusijos koncernu „Gazprom“, Vyriausybė turi vis mažiau galimybių bent šiek tiek pristabdyti nuolat kylančias gamtinių dujų kainas.Praėjusią žiemą šalies gyventojus šokiravo didžiulės sąskaitos už šildymą. Tačiau ateinantį rudenį kainos gali dar labiau padidėti. Brangstančios gamtinės dujos grasina dar didesnėmis išlaidomis šildymui ir verslui, o dabartinė valdžia, užuot ėmusis racionalių apgalvotų sprendimų, tik erzina monopolininką.

Norvegija galėtų tiekti dujų Lietuvai, tik tam reikia jungčių, terminalų, kad jos lengviau patektų į rinkas, teigia prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Prezidentės vizito metu į Norvegiją buvo pakankamai detaliai kalbėta su Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu apie galimybes gauti dujų iš Norvegijos.

Kaip ir pernai Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pačių brangiausių Rusijos kompanijų sąraše, kurį sudarė žurnalas „Finans“, užėmė pirmąją vietą. „Gazprom“ kapitalizacija sudarė 205,4 mlrd. dolerių ir per metus išaugo 45 proc. Antrąją vietą reitinge užėmė „Rosneft“, kurios rinkos vertė - 99,4 mlrd. dolerių (per metus ūgtelėjo 8 proc.). Trečioji vieta atiteko valstybinei kompanijai „Rusijos geležinkeliai“. Jos kapitalizacija per metus išaugo 88 proc. ir pasiekė 90 mlrd. dolerių.

Kol premjeras Andrius Kubilius bruka Lietuvos gyventojams rožinius pažadus, kad netolimoje ateityje dujos esą turėtų atpigti 15 proc., o tada neva taptų pigesnė ir šiluma, energetikos specialistai kalba visiškai priešingus dalykus. „Žinoma, gerai būtų, jei A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė susitartų su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl teisingų dujų kainų. Tada gal ir pas mus šiluma kainuotų tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje – 10–14 proc. pigiau.

„Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pareiškus,  kad kvies Lietuvą dėl dujų bylinėtis Stokholmo arbitraže, Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atšovė, jog derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, bet tarp derybų grupių. Taip, Premjere, derybos turi vykti, tačiau jūs su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku gerokai pavėlavote“, – sako Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad derybos turėjo prasidėti dar prieš metus.

Mažosios „Lietuvos dujų“ akcininkės – Energetikos ministerijos – siūlymas dividendų mokėjimą pakeisti nemokamų akcijų dalybomis yra nepriimtinas kitiems smulkiesiems akcininkams, praneša Investuotojų asociacija. „Lietuvos dujų“ valdyba yra pasiūliusi dividendams skirti 120 mln. litų, tuo tarpu Energetikos ministerija siūlo iš bendrovės lėšų didinti įstatinį kapitalą 151,7 mln. litų, naujas akcijas nemokamai išdalinant bendrovės akcininkams.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ketina bylinėtis su Lietuva dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties pažeidimų. Tai žurnalistams pareiškė „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas ir „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas. „Mes bylinėsimės ir laimėsime“, – V. Golubevą cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. V. Golubevas pabrėžė, kad Lietuvos pusė pati pažeidžia susitarimą, taip pat ir dėl perkamo dujų kiekio. Lietuva esą turi pirkti per metus 5 mlrd.

Policijos pareigūnai nufilmavo, kaip žinomas advokatas Andrėjus Tyndikas įžeidinėja ir tyčiojasi iš kelių patrulių. Incidentas įvyko kovo 29 dieną Sankt Peterburge. Kelių policija sustabdė naują BMW automobilį, kurį vairavo advokatas A.Tyndikas. Policininkų tarimu, vyras buvo išgėręs. Matyt, dėl to jis nusprendė situaciją sutvarkyti grasindamas. „Jūs visi – klounai. Aš jums atlyginimą moku. Aš – pagrindinis mokesčių mokėtojas. Visus reikia atleisti.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas trečiadienį sudarė darbo grupę derybos su "Gazprom" dėl dujų kainos ir vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo. Darbo grupei vadovauti pavesta energetikos viceministrui Arvydui Daruliui. Energetikos ministro įsitikinimu, kalbant apie teisingą dujų kainą, pirmiausia reikėtų palyginti dujų kainas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

Pernai, palyginus su 2009 metais, Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ grynasis pelnas sumažėjo 42 proc. ir siekė 364,6 mlrd. rublių, praneša „lenta.ru“. 2009-aisiais „Gazprom“ grynasis pelnas siekė 624,6 mlrd. rublių. Naujienų agentūra „Interfax“ pažymi, kad pernai „Gazprom Neft“ akcijų vertė nukrito nuo 163,73 rublio iki 128,03 rublio už vieną akciją.

Lietuva atsiėmė ieškinį iš teismo prieš „Gazprom„, kuriuo prašė ištirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų “Lietuvos dujų" vadovų veiklą. „Iš tikro gavome pastabas ieškiniui, buvo paprašyta ieškinį patikslinti, ir mes atsiimame ieškinį. Peržiūrėsime ieškinio turinį ir nuspręsime, ar tą ieškinį teiksime. Manau, kad klausimas, kuris buvo keltas ieškinyje, yra svarbus, ir aš manau, kad prie to klausimo grįšime", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei perimant užsienio politikos vadeles buvo deklaruojamas pragmatizmas, labiau proeuropietiška kryptis ir puikių santykių su kaimynais palaikymas. Ankstesnis siekis būti „regiono lyderiais“ ir dalyvauti eksportuojant demokratines revoliucijas į rytus, taip pat glaudus ryšys su JAV buvo nurašytas, kaip netinkamas.

Kovo 8-ąją prancūzų dienraštyje „Le Figaro“ paskelbtame straipsnyje Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Katrin Ešton) pripažino, kad Europai tenka ir teks importuoti vis daugiau energijos išteklių iš užsienio, tačiau, be Norvegijos, daugiau beveik nėra valstybių – naftos ir gamtinių dujų eksportuotojų, kurios būtų stabilios ir draugiškos demokratijos. Todėl energetinis saugumas tampa vienu iš ES užsienio politikos prioritetų.

Penktadienį įvyko bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkų – Energetikos ministerijos ir „Gazprom“ – atstovų susitikimas. Jo metu aptarti klausimai dėl ES III-iojo energetikos paketo įgyvendinimo ir dėl „Gazprom“ taikomų gamtinių dujų kainos Lietuvos vartotojams. Abi pusės sutarė ir toliau tęsti dialogą. Ekonomika.

Energetikos ministerija bendrovei „Gazprom“ išsiuntė pakartotinį kvietimą susitikti Briuselyje ir tartis dėl teisingos dujų kainos.Bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartyje „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis. Tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad šios nuostatos „Gazprom“ nesilaikė ir taip pažeidė „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį.

Ar Lietuvos siekiai sutramdyti ,,Gazprom“ monopoliją neliks vien kova su vėjo malūnais? Apie tai kalbėjomės su prezidentės patarėju Nerijumi Udrėnu. Spręsdama teisinius klausimus, siekiant pažaboti ,,Gazprom“ monopoliją dujų rinkoje, Lietuva neužima vien gynybinės pozicijos. Šalis aktyviai kovoja už savo interesus. Šis faktas džiugina vyriausiąjį prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėją ekonomikos ir socialinės politikos klausimais N. Udrėną.

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kuri kontroliuoja, kaip laikomasi Lobistinės veiklos įstatymo, prašydamas įvertinti „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ valdybos narių vykdomą galimą lobistinę veiklą.