gazprom

Baltijos jūros aplinkosaugos konferencijos metu Sankt Peterburge (Rusija) įvyko Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio, taip pat dalyvavusio konferencijoje, pažintinis susitikimas. Lietuvos premjeras ir „Gazprom“ vadovas apsikeitė nuomonėmis apie Lietuvos dujų sektoriaus ateitį. Ministras Pirmininkas išdėstė Lietuvos interesus, kurių svarbiausias – Lietuvos dujų kainos sumažinimas.

Premjeras Algirdas Butkevičius su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu tikisi aptarti energetiką, dujų kainas. "Pirmiausia vykstu į Baltijos jūros saugumo konferenciją, ir lygtais, dar neturime patvirtintos informacijos, kad Rusijos ministras pirmininkas ruošiasi nors kiek laiko skirti kiekvienam ministrui pirmininkui, kuris atvyks į tą konferenciją. Apie ką kalbėsime, tikrai dar šiandien negaliu pasakyti.

 Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ atsisakė ieškinio prieš Lietuvą, nagrinėjamo ICC arbitražo institucijoje Paryžiuje, kurį buvo pateikęs dėl esą negautų pajamų Lietuvai įvedus šilumos kainų reguliavimą Kauno mieste, skelbia vz.lt. „Gazprom“ paprašė nebenagrinėti ieškinio po to, kai maždaug prieš mėnesį galutinai pardavė turėtas UAB „Kauno termofikacijos elektrinės“ akcijas bendrovei „Clement Power Venture Inc.

 Rūta Grigolytė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė atmintin įsirėžė dėl mokesčių reformos. Jos valdymo metu netrūko ir finansinių skandalų. Kitos savaitės pabaigoje šimtadienį minėsianti naujoji valdžia kol kas yra opozicijos kritikuojama dėl neveiklumo. Tačiau šimtadienio išvakarėse tyrimų bendrovės „Spinter“ DELFI užsakymu atlikta apklausa liudija, kad dabartinę Vyriausybę palankiai vertinančių gyventojų gretos tik auga.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba Nepaisant didžiausio „Lietuvos dujų“ akcininko „Gazprom“ nepasitenkinimo, Lietuvoje prasideda dujų ūkio skaidymo pagal trečiąją Europos Sąjungos direktyvą procesas.

LRT radijo laida „Tarp Rytų ir Vakarų“ Ar Latvija ir Lietuva daug laimėjo eidamos į tiesioginį konfliktą su didžiuliu monopolininku, kuris turi neribotas galimybes veikti vienoje ar kitoje šalyje? Tikrai nedaug, teigia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims analitikė Violeta Klyvienė. Anot ekonomistės, sumažinti priklausomybę nuo „Gazprom“ galėtume sumažindami dujų vartojimą. „Norisi paklausti, kas buvo šioje srityje padaryta? Ogi nieko.

„Naujuoju Europos Sąjungos (ES) atstovu Rusijoje paskirtas buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Jo šalį Kremlius ne taip seniai „nubaudė“ aukščiausia Europoje dujų kaina. Kuo atsakė Lietuva ir kas toje valstybėje vyksta šiandien? – šviežiais įspūdžiais su newtimes.ru pasidalijo rusų opozicinis politikas. Siūlome susipažinti su tariamo Rusijos opozicionieriaus, apsilankiusio Lietuvoje, straipsniu, publikuojamu „The New Times.

Pelningiausia pasaulio bendrovė „Gazprom“ prarado šį garbingą titulą. 2012 metais „ExxonMobil“ uždirbo 44,88 mlrd. JAV dolerių (115 mlrd. litų), „Apple“ – 41,74 mlrd. (107 mlrd. litų), o „Gazpromo“ metinis pelnas susitraukė 15 proc. ir, išankstiniais „Investor Day“ skaičiavimais, siekė 38 mlrd. JAV dolerių (97 mlrd. litų). „Investkafe“ analitikas Grigorijus Birgas sako, kad didžiausią pardavimo netektį „Gazpromas“ patyrė Europoje ir Ukrainoje.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuva priešinasi viskam – atliekų deginimui ir sąvartynų statybai, naujai atominei ir skalūnų dujų žvalgybai. Bet koks didesnis ir svarbesnis projektas tampa neįmanomas. Kelių suinteresuotų žmonių grupė sugeba įtikinti visuomenę, tuo metu pati valstybė dažniausiai pralaimi ir argumentų, ir viešųjų ryšių kovą. Ir, svarbiausia, beveik niekada nepadaro išvadų.

 Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Iš vizito Varšuvoje grįžęs užsienio reikalų ministras sako manąs, kad priimti Tautinių mažumų įstatymą Lietuvoje galima greičiau nei per 2 metus. O dėl to, kad 2010-aisiais buvo atmestas lenkiškų pavardžių rašymo įstatymas, Lino Linkevičiaus nuomone, kaltė visų pirma tenka tuometei koalicijai, o ne prieš jį balsavusiems dabartiniams valdantiesiems.

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybei pasiūlė sustabdyti skalūnų dujų išteklių paiešką, žvalgybą ir gavybą Lietuvoje, kol nebus paskelbta Europos Sąjungos kompetentingų institucijų nuomonė dėl šių išteklių naudojimo. Tačiau aiškėja, kad Ministrų kabinetas į šį sprendimą greičiausiai nė neatsižvelgs.

Rumunija ir Lietuva, o anksčiau ir Ukraina, pradėjo pasiruošimą skalūnų dujų žvalgybai šalies teritorijoje, siekdamos didesnės laisvės nuo Rusijos energetikos. Šių šalių vidinės dujų rinkos plėtra galėtų tapti „Gazprom“ dominavimo šioje sferoje pabaiga, rašo „Financial Times“. Rumunija praėjusią savaitę atšaukė hidraulinio skaldymo technologijos, naudojamos išgaunant skalūnų dujas, moratoriumą.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT radijo žinios, LRT.lt Premjeras teigia, kad kol kas nevyksta jokių derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Algirdas Butkevičius antradienio rytą Lietuvos radijui tvirtino, kad organizuojami tik darbiniai pokalbiai. „Vyriausybė neveda jokių derybų su „Gazprom“, tai yra kažkieno išmislas[.

JAV energetikos milžinė „Chevron“ Prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatė savo planus dėl skalūninių dujų paieškos Lietuvoje. Prezidentė pareiškė, kad Lietuva privalo žinoti savo gamtinius išteklius, todėl ji „Chevron“ ketinimus įvertino teigiamai. Tiesa, tai JAV bendrovei yra tik pirmas žingsnis link savo tikslo. Prezidentė palaimino žvalgybą „Lietuvoje yra nemaži skalūninių dujų ištekliai, ir Lietuva siekia išsiaiškinti šį potencialą.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt  Teisėsauginininkai šią savaitę krėtė „Lietuvos dujas“ ir paėmė dokumentų bei kompiuterinių laikmenų. Tyrimas dėl dokumentų klastojimo „Lietuvos dujose“ pradėtas įtarus, kad tai galėjo nulemti šiemet vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainas. Tuo metu vienas didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkų „Gazprom“ mainais už mažesnę dujų kainą kelia Vyriausybei savo reikalavimus.

  Pastaruoju metu įvyko jau antras Lietuvos ir Rusijos dujų giganto „Gazprom“ atstovų susitikimas. Tačiau kol kas lieka neaišku, ar dujų tiekėjas sutiks sumažinti gamtinių dujų kainą Lietuvai ir kokių nuolaidų už tai Rusijos dujų bendrovė tikisi iš Lietuvos. „Jokioms nuolaidoms Lietuva nėra pasiruošusi. Lankydamasis Briuselyje tai minėjau visiems, su kuo teko susitikti“, – penktadienį žurnalistams sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

 Aurelija Malaukauskaitė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Premjeras patvirtino – Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ mainais už mažesnę dujų kainą reikalauja, kad Lietuva atidėtų pagal Europos Sąjungos direktyvą pradėto dujų ūkio skaidymo terminus. Tokias sąlygas praeitą savaitę išsakė su Lietuvos Vyriausybės ir Europos Komisijos atstovais Vilniuje susitikęs „Gazprom“ viceprezidentas Aleksandras Medvedevas.

Prieš ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus vizitą į Briuselį Vilniuje slapta lankėsi „Gazprom“ viceprezidentas Aleksandras Medvedevas. „Gazprom“ artimi „Verslo žinių“ šaltiniai patvirtino, kad praėjusios savaitės penktadienį Lietuvoje lankėsi Rusijos koncerno viceprezidentas A. Medvedevas. Jo susitikimas su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi truko porą valandų. Energetikos ministerijos atstovai šios informacijos VŽ nekomentavo.

Rusijos dujų bendrovė "Gazprom" su kompanija "Plinacro" pasirašė veiksmų planą dėl dujotiekio "Pietų srautas" atšakos tiesimo į Kroatiją, rašo laikraštis "Vecernij list". Dokumentą pasirašė "Plinacro" generalinis direktorius Mladenas Natunovičius ir "Gazprom Eksport" vadovas Aleksandras Medvedevas. Iki šių metų liepos planuojama sukurti bendrą įmonę, kuri bus atsakinga už dujotiekio tiesimą. Projektas vertinamas 60 mln. eurų. Kroatijos atšakos ilgis sieks 100 km, o pajėgumas - 2,7 mlrd.

Trečiąją ir ketvirtąją dujotiekio "Šiaurės srautas" atšakas ties nauja kompanija, o ne "Nord Stream", esanti pirmųjų dviejų dujotiekių atšakų operatorė, pranešė "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris. Apie tai informuoja "RIA Novosti". "Šiuo metu "Nord Stream" akcininkai sutarė, kad trečiąją ir ketvirtąją dujotiekio atšakas ties kita kompanija, nors preliminaraus Techninio-ekonominio pagrindimo (TEP) parengimą finansavo "Nord Stream", - sakė A. Mileris antradienį žurnalistams.

Rusijos dujų bendrovės "Gazprom" pardavimai Europoje 2013 metais sumažės, prognozuoja tarptautinė reitingų agentūra "Fitch". Jos duomenimis, Rusijos kuro paklausa greičiausiai atsigaus tik 2014 metais. "Fitch" prognozėmis, euro zonos ekonomika 2013 metais susitrauks 0,1 proc., o dar po metų ūgtelės 1,2 proc. Šiuo metu pardavimai Europoje sudaro pagrindinę "Gazprom" verslo dalį - antrąjį 2012 m. pusmetį iš dujų, parduotų už Rusijos ribų, bendrovė gavo 76 proc.

Neseniai vienas dienraštis priminė, jog būdama opozicijoje LSDP aštriai kritikavo dešiniųjų Vyriausybę dėl didelio akcizo dyzelinui, žadėjo siekti, kad Lietuvai būtų leista atidėti jo didinimą. Rinkimai baigėsi ir viena iš šios partijos vadovių, naujoji ūkio ministrė į šį priminimą atsakė labai aiškiai: „Pamėginti galime, bet atrodo, kad tai beviltiškas reikalas.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Rasos Juknevičienės, tokią išvadą galima daryti perskaičius 2012 metų gruodžio 19 dieną socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujamo Aplinkos apsaugos komiteto kreipimąsi į Vyriausybę persvarstyti konkursų skalūninių dujų ištekliams išžvalgyti ir išgauti tikslingumą.

Naujoji Vyriausybė ketina gerinti santykius su „Gazprom“, tačiau kol kas nutyli, ką dėl to teks paaukoti, praneša „Lietuvos rytas“. Teisininkai neatmeta galimybės, kad dėl pigesnių dujų Lietuva gali nutraukti kovą su Rusijos milžinu. Derybos dėl naujos dujų kainos - jau sausį. Tikslas - maždaug penktadaliu pigesnės dujos Lietuvai. Apie tai vakar entuziastingai kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuva pradeda derybas su ,„Gazprom“ dėl dujų tiekimo ir tikisi užsitikrinti konkurencingas kainas. Tai ketvirtadienį žurnalistams patvirtino energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Energetika 2012-aisiais turėjo lemiamą poveikį ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir politikai. Dėl vieno iš pagrindinių energetinių projektų – Visagino AE – inicijuotas referendumas ir dabar rinkimus laimėjusiai naujajai valdančiajai daugumai reiks gerokai pasukti galvas, mat didesnė pusė balsavusių piliečių pasisakė prieš jau įsibėgėjusį projektą.

Prieš kurį laiką visuomenei buvo pristatyta KAM studija „Pasaulis 2030“. Pirmiausia reikia pažymėti, kad tokių strateginių futurologinių analizių paruošimas valstybiniu lygmeniu (gaila, jog be išankstinio platesnio ekspertinio aptarimo) ir viešas jų paskelbimas yra sveikintinas dalykas: jeigu šalis (KAM) supranta, koks bus ateities pasaulis, vadinasi, ji yra pasiruošusi jo iššūkiams (nors dokumento autoriai atsargumo dėlei teigia, kad tai yra „grynai analitinio pobūdžio dokumentas, netapsiantis ...

Lenkija bus priversta vėl skųsti Rusijos dujų bendrovę "Gazprom" arbitražo teismui, jeigu ji nesumažins dujų kainos iki kitų Europos šalių kainų lygio, pareiškė Lenkijos finansų ministras Mikolajus Budzanowskis. Taip ministras komentavo straipsnį lenkų laikraštyje "Gazeta Wyborcza" apie galimą dujų kainų mažinimą Vakarų šalims. Kaip rašoma straipsnyje, kuris remiasi Rusijos žiniasklaida, dujų kainos gali būti sumažintos 9 proc.

Trečiasis Europos energetikos paketas, pagal kurį Lietuva pasirinko griežčiausią variantą –  atskirti dujų ir elektros gamybą ir paskirstymą, buvo įgyvendintas skubotai ir neapgalvotai, o tai ateityje gali lemti ir padidėjusią dujų kainą vartotojams,  „Verslo žinių“ surengtame energetikos forumo diskusijoje antradienį sakė „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius, tačiau privataus kapitalo ir investicinės bankininkystės grupės „Zabolis Partners“ vadovas Alvydas ...

Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti šių metų liepos pabaigos Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto (Arbitražo institutas) sprendimą. Arbitražo institutas apribojo Lietuvos valstybės teisnumą, teisę kreiptis į teismą bei paneigė nacionalinio teismo kompetenciją spręsti dėl savo kompetencijos.

Turkija prašo padidinti rusiškų dujų tiekimo apimtis 3 mlrd. kubinių metrų dujų, pareiškė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Apie tai informuoja "RIA Novosti". Pasak A. Novako, viena pagrindinių problemų, kylančių dėl tiekimo padidinimo, yra maršruto parinkimas. Galimi du variantai: padidinti "Žydrojo srauto" pajėgumus arba panaudoti dujotiekį "Pietų srautas", paaiškino ministras.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas gaze“ (LG) veda derybas su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo šaliai 2013 metais. Latvija tikisi išsaugoti 15 procentų nuolaidą. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė LG tarybos pirmininko pavaduotojas, kompanijos „Itera Latvija“ vadovas Juris Savickis. Ryga tikisi, kad sutartyje ateinantiems metams liks galioti dvejų pastarųjų metų sąlygos, pagal kurias šalis gauna dujų 15 procentų pigiau.

Jordi Sarda Bonvehio žygiai mulkinant valdininkus į istoriją įeis kaip viena sėkmingiausių finansinių aferų. Du mėnesius su Ukrainos vyriausybe vedęs derybas dėl investicijų į Juodosios jūros dujų terminalo statybą, ispanas sugebėjo susitarti dėl milijardinio investicijų paketo, neturėdamas tam jokių įgaliojimų, praneša "The New York Times". Pirmadienį Kijeve, dalyvaujant žmogui - vaiduokliui, sutarties ratifikavimo priėmime buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

„Naftogaz Ukraina“ planuoja 2013 metais iš Rusijos pirkti tik 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Apie tai, kaip informuoja „RIA Novosti“, pareiškė Ukrainos valstybinės kompanijos valdybos pirmininko pavaduotojas Vadimas Čuprunas. Palyginimui, 2011 metais Ukraina iš Rusijos pirko apie 40-45 mlrd. kubinių metrų dujų. „Gazprom“ į pranešimus apie galimą eksporto sumažėjimą kol kas nereagavo. Ukraina 2012 metais jau ne kartą buvo užsiminusi apie planus sumažinti dujų pirkimus iš Rusijos.

Šiandien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas atsisveikins su darbo kolektyvu. Per pusketvirtų vadovavimo šiai valstybės įmonei metų jis įsigijo nemažai priešų, užtat direkcijos kišenėje esą liko 104 mln. litų, rašo „Vakarų ekspresas“. Trečiadienį E. Gentvilas, sukvietęs žurnalistus į spaudos konferenciją, pareiškė apsisprendęs eiti dirbti į Seimą.

Irakas tvirtina nutraukęs daugiau nei keturių milijardų vertės sutartį dėl korupcijos įtarimų, bet, analitikų nuomone, taip greičiausiai Irakas reaguoja į Rusijos monopolininko „Gazprom“ sandėrius dėl naftos gavybos Kurdistane. Amerikietiška ginkluotė svarbiausia Irakui, bet ieškoma ir kitų pardavėjų. Su Rusija Irako vyriausybė sutarė netrukus po to, kai Vašingtonas pareikalvao, kad Bagdadas neleistų ginklus vyriausybinėms pajėgoms į Siriją gabenančių Irano lėktuvų per savo oro erdvę.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2013 m. valstybės biudžeto projekto. Pristatydama audito išvadas, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: „Konsoliduoti viešuosius finansus – vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. Lt. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln.

Premjeru pretenduojantis tapti socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad artimiausiu metu Seimui bus teikiamas dokumentas, nurodantis, kad Visagino atominė elektrinė nebūtų statoma. „Žmonės per referendumą išsakė savo pageidavimus ir aš vykdysiu žmonių valią. Artimiausiu metu Seime turės būti paruoštas teisės aktas, kuriam mes pritarsime, kad atominė elektrinė Lietuvoje nebūtų statoma. Visagino AE.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga nesutinka su sprendimais leisti pradėti skalūnų dujų paiešką. LSDS nuomone, Lietuvos strateginiu gamtiniu ištekliumi yra gėlas vanduo, todėl pagrindinis uždavinys yra apsaugoti jį nuo bet kokių galimų žalingų poveikių. Socialdemokratų sąjunga pažymi, kad dėl ankstesnių valdžių požiūrio ir valstybės interesų nepaisymo Lietuvos energetika atsidūrė sudėtingoje padėtyje.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sutiko sumažinti dujų kainą Lenkijos dujų įmonei PGNiG (Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo). Dėl tokio žingsnio padidės Lenkijos kompanijos pelnas, pranešė PGNiG antradienį. PGNiG ir „Gazprom“ savo interesus gina arbitražo byloje. Lenkijos įmonė siekia išsireikalauti mažesnes dujų kainas ir ginčijasi dėl išlygų, numatytų dar 1996 metais pasirašytoje sutartyje.

Ekspertai kritikuoja Vyriausybę už kietakaktišką politiką plėtojant santykius su Rusijos dujų gigante „Gazprom“, nes Suomija, Latvija ir Estija sugebėjo rasti kompromisinių sprendimų. Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Gedimino Stanišausko  straipsnis „Narkotikai už 5 milijardus litų“. Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovai antradienį sakė, kad kompanijos taryba skalūnų dujų gavybą vertina kaip neracionalią perspektyvą. Tokią nuomonę „Gazprom“ pareiškė, praėjus vos savaitei po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas paragino kompaniją iš naujo suderinti savo strategiją ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad jau pirmaisiais Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo darbo metais dujos vartotojams pigs 8-10 proc. Pasak Premjero, svarstant SGD statybos ir finansavimo klausimus, visuomenei svarbu žinoti visą informaciją, ypač prieš rinkimus pastebint bandymus manipuliuoti nepilna informacija ir gąsdinti žmones nepasakant visos tiesos.

Rusiškų dujų tiekimas į Europą didėja, tačiau europiečiai ieško vietos alternatyvų – tiesa, vangiai. Spalio 8 d. įvykęs dujotakio „Nord Stream“ („Šiaurės srauto“) antrojo vamzdžio paleidimas buvo suderintas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-mečiu. Prie atidaromos sklendės pasirodė ir Vokietijos ekskancleris Gerhardas Schroderis – dabar „Gazprom“ darbuotojas. Atidarymo proga V. Putinas įrašė kreipimąsi, kad „Gazprom“ sugebės tenkinti didėjančius Europos energetinių išteklių poreikius.

Rusija ir Serbija šeštadienį pasirašė tarpvyriausybinę sutartį dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo Serbijai iki 2021 metų, praneša „RIA Novosti“. Pagal sutartį numatoma, kad Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ kasmet tieks 5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Pagal sutarties priedą, Rusijos dujos Serbijai ateityje bus tiekiamos tik su sąlyga, kad Balkanų šalis grąžins 30 mln. JAV dolerių už dujas, kurias iš Rusijos gavo nuo 2000 m. lapkričio iki 2001 m. sausio, ir maždaug 10 mln.

Likus dviem dienoms iki referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) diskusijos verda vis karščiau. Į jas įsivėlė ne tik politikai ir energetikos specialistai, bet ir pramogų pasaulio atstovai, rašo „Kauno diena“. Už poziciją „ne“ laukia purvo pliūpsnis. Vos tik Andrius Mamontovas, šiuo metu išvykęs į užsienį, viešai pareiškė referendume balsuosiantis prieš VAE, į atlikėją buvo paleista debesys kritikos strėlių.

„Lietuva – tai viena iš provokatorių, dėl kurių Europos Komisija pradėjo antimonopolinį tyrimą prieš „Gazpromą“, – praeitą savaitę plyšojo dujų monopolininko valdybos vicepirmininkas Aleksandras Medvedevas. Nedidelės, kovoti įgudusios Baltijos šalies tokie kaltinimai nestebina.

Vykstanti skalūnų ir suskystintų gamtinių dujų revoliucija sukėlė krizę „Gazpromui“. Rusijos dujų milžinė bus priversta ne tik mažinti kainas, bet ir atsisakyti kitų monopolinių įpročių, teigia ekonomistas Andersas Aslundas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto, vieno įtakingiausių pasaulio ekonomikos smegenų centrų. „Gazpromo“ krizė reiškia, kad ji turės smarkiai mažinti kainas, galbūt net perpus. O tai reiškia, kad „Gazpromo“ pelnas beveik išnyks“, - interviu sakė A. Aslundas.