gazprom

Rugsėjo 6 dieną į Lietuvą atvyksta Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris, rašo vz.lt. Kitą penktadienį p. Milleris Vilniuje planuoja susitikti su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Planuojama, kad vizitas Lietuvoje truks tik kelias valandas, todėl esą pokalbiai su kitais šalies pareigūnais "Gazprom" vadovo darbotvarkėje kol kas nenumatyti.

Kol konservatorių partijos lyderis Andrius Kubilius mynė dviračio pedalus po Lietuvą, jo deleguotas šešėlinis energetikos ministras Dainius Kreivys budriai stovėjo sargyboje, gindamas Lietuvą nuo įsivaizduojamų priešų, kuriuos taip gerai moka kurti dešinieji.

Lietuva gali atsisakyti bylinėjmosi dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir nereikalauti jos vadovų veiklos tyrimo, o taip pat atsisakyti 5 mlrd. litų ieškinio Stokholmo arbitraže mainais už „Gazprom“ tiekiamų dujų kainos sumažinimą, praneša „Interfaks“, cituodamas vietinės agentūros BNS pranešimą, rašo „gazeta.ru“. Be to, priklausomai nuo nuolaidų dydžio oficialusis Vilnius sutiks pasirašyti naują ilgalaikę dujų pirkimo sutartį – laikotarpiui nuo 2013 iki 2020 metų.

Lietuva mainais už pigesnes Rusijos dujų koncerno "Gazprom" dujas gali atsisakyti teisinių ginčų dėl bendrovės "Lietuvos dujos" ir jos vadovų veiklos tyrimo bei 5 mlrd. litų vertės ieškinio Stokholmo arbitraže. BNS žiniomis, be to, priklausomai nuo nuolaidų dydžio, Lietuva sutiktų pasirašyti naują ilgalaikę - nuo 2013 iki 2020-ųjų - dujų pirkimo sutartį, o dujų tranzitas į Kaliningradą būtų reglamentuotas atskira sutartimi.

Lietuvai, vienai pirmųjų Europos Sąjungoje pradėjus aktyviai įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą, vargu ar verta tikėtis didelių nuolaidų iš Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“, tvirtina Rusijos ekspertai. „Gazprom“ neturi noro nuolaidžiauti Lietuvai – Lietuva neturi ko pasiūlyti mainais už kainos sumažinimą“, – portalui gazeta.ru pareiškė Rusijos politikos technologijų centro viceprezidentas Aleksejus Makarkinas.

Ekspertų derybos su vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai – Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ yra baigtos, pareiškė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, dabar iš koncerno laukiama racionalių pasiūlymų dėl gamtinių dujų kainų. „Galime konstatuoti, kad tam tikras etapas pasibaigė – ekspertinių pokalbių, ekspertinių derybų. Manau, kad dabar jau atėjo laikas, kai mūsų partneriai turėtų pradėti priimti sprendimus.

„The Financial Times“ paskelbtame 2013 metų reitinge „FT Global 500“ Rusijos kompanija „Gazprom“ užėmė tik 57 vietą, rašo „news.ru". Sąraše, į kurį pasaulio korporacijos įtraukiamos, įvertinus kapitalizacijos dydį, Rusijos dujų monopolininkas nusileido per 26 pozicijas ir atsidūrė tarp JAV kompanijų „Walt Disney“ ir „McDonald`s“, praneša „RBK“. Rinkos kapitalizacijai paskaičiuoti buvo paimta akcijų kaina 2013 metų kovo 28 dieną.

Vakar Rusijos žiniasklaida su entuziazmu aptarė skandalingą naujieną: dujų milžinas „Gazprom“ ketina nupirkti savo vadovui Aleksejui Mileriui planšetinį kompiuterį „iPad“ net už 3,7 mln. JAV dolerių (aiškėja, kodėl Lietuva brangiausiai Europoje moka už dujas?). Skaitant tokią naujieną, iš karto galima įsivaizduoti paauksuotą planšetinį kompiuterį su briliantais, titano plokštelėmis ir kitais tauriaisiais metalais.

Rusijos gamtinių dujų milžinas "Gazprom" 2014 metais nekeičia dujų kainos Lietuvai - neseniai paskelbta numatoma maksimali kitų metų dujų kaina Lietuvai yra tokia pat, kokia buvo skelbta ir prieš metus 2013 metams. Tačiau remiantis "Gazprom" akcininkams pateikiama informacija, jo tiekiamos dujos Lietuvai nuo 2012-ųjų pradžios turėjo brangti net 45 proc. - nuo 311 iki 450 eurų.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė metinėje spaudos konferencijoje teigė besidžiaugianti šalies progresu per pastaruosius kelerius metus bei pabrėžė finansinio stabilumo ir energetinės nepriklausomybės svarbą bei progresą. Šalies vadovės teigimu, ekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimas šalyje leidžia mėgautis greičiausiu BVP augimu Europoje.

Kitąmet Lietuvoje rusiškų dujų kaina ūgtelės iki 1,600 Lt už 1 tūkst. kub. m. Tai negirdėtos rekordinės aukštumos Europoje, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Rusų dujų monopolija prieš dvi savaites savo akcininkus supažindino su planais 2014 m. Lietuvai ir Latvijai parduoti 3 mlrd. kubinių metrų dujų už „japonišką“ kainą. Skelbiama, kad kaina gali kilti iki rekordinių 600 JAV dol. (apie 1 600 Lt) už 1 000 kubinių metrų.

Lietuvos energetikos ministras Jeroslavas Neverovičius perspėjo savo kolegas Rusijoje, kad Vilnius yra nepatenkintas aukštomis Maskvos tiekiamų gamtinių dujų kainomis, rašo ES naujienų portalas euractiv.

Lietuva buvo pirmoji nepriklausomybę atgavusi sovietų respublika, tačiau net ir praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, šios Europos Sąjungos (ES) narės energetikos pramonė yra priklausoma nuo Maskvos energetikos imperijos.

Energetikos ministras Jaroslavas Neveroviučius sako, kad Lietuvos derybos su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų sektoriaus pertvarkos vyksta konstruktyviai, dėmesį sutelktus į konkrečius klausimus, kaip atskirti perdavimo ir tiekimo veiklas. Briuselio žurnalistams Vilniuje pristatydamas Lietuvos energetikos situaciją ir pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) prioritetus, ministras sakė sveikinantis "Gazprom" poziciją nebesipriešinti vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui.

Lietuvos Vyriausybės ir Rusijos energetikos koncerno „Gazprom“ derybų dėl pigesnių dujų rezultatai turėtų paaiškėti per šią vasarą, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Visada norisi kuo greičiau, bet aš tikiuosi, kad artimiausiu metu turėtų būti žinoma ta kaina (dujų – BNS). Aišku, norėjome, kad vasarą jau būtų žinomi tam tikri atsakymai. (...) Bet aš tikiuosi, kad per vasarą šitas klausimas turėtų išsispręsti“, – LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

Rusijos ir Japonijos dvišaliuose santykiuose pastebimas atšilimas, tačiau nėra aišku, ar tai leis pagaliau išspręsti svarbiausią šių valstybių nesutarimą – klausimą dėl Kurilų salų priklausomybės. Priminsime, kad Japonija šių salų kontrolę prarado po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien Kurilų salos priklauso Rusijai.

Geopolitika.lt Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad tokios alternatyvos kaip skalūnų ar suskystintos dujos yra jam nesvarbios ir negali sužlugdyti jo įtakos nei šalies viduje, nei užsienyje. Tačiau palengva situacija ėmė keistis ir tos permainos turi vidinį ir tarptautinį aspektą, kuris Lietuvai turėtų rūpėti labiausiai. Bet apie viską iš eilės.

 Seimas atsižvelgė į dalies parlamentarų siekį išsiaiškinti, kodėl neįgyvendinta ankstesnė Nacionalinė energetikos strategija, ir sudarė laikinąją komisiją, kuri iš esmės aiškinsis buvusios Vyriausybės nuveiktus darbus energetikos ūkyje. Už tai antradienį balsavo 55 parlamentaras, prieš - 25, o susilaikė 4 Seimo nariai. Komisijos veiklą rėmė visi valdantieji, o prieš balsavo arba susilaikė visi opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalsąjūdiečiai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, teigia vieno didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Man patinka faktas, kad atkreiptas dėmesys, jog ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos kelia grėsmę ekonominiam saugumui.

Didžiausią grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo Rusijos dujų koncerno "Gazprom", o gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia šalies energetikos sritis, teigiama penktadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) 2012 metų veiklos ataskaitoje visuomenei. "Ypatingą grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia šalies priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos Federacijos "Gazprom" ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų.

 Lietuvos kova už energetinę nepriklausomybę puikiai iliustruoja didžiausius Rusijos energetinės milžinės „Gazprom“ laukiančius iššūkius, rašo „Financial Times“. Pasitelkdama ES energetikos direktyvas Lietuva siekia perimti iš „Gazprom“ šalies teritorijoje esančius dujų vamzdynus. Rusijos bendrovė turi iki 2014 metų spalio parduoti savo akcijų dalį. ES tikisi, kad atskyrus dujų gavybą nuo tiekimo pavyks padidinti konkurenciją rinkoje ir sumažinti dujų kainas.

Per 20 metų buvimo politikoje supratau vieną dalyką – kai kairiųjų valdžiai būna jau labai blogai, tada jie puola sudarinėti parlamentines tyrimo komisijas tariamoms konservatorių nuodėmėms tirti. Taip buvo 2004 m. su „Mažeikių naftos“ privatizavimo tyrimu, taip buvo vėliau, 2006 m., artėjant 2007 m. savivaldos rinkimams, su konservatorių tariamų ryšių su teroristais tyrimu.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ daug metų laikė savo energetikos gniaužtuose visą Euraziją, tačiau dabar ji pati yra priversta lipti ant to paties grėblio, skelbia „Foreign Policy“. Energetikos ekspertas daktaras Alexandros Petersenas žurnalo paskelbtame straipsnyje rašo, kad „Gazprom“ prasidėjo sunkūs laikai.

Nuo 2013 m. pradžios Rusija ėmė aktyviai plėtoti antrosios dujotiekio „Jamalas–Europa“ linijos tiesimo per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją idėją. Funkcionuoti ji turėtų pradėti tik dešimtmečio pabaigoje, bet iniciatyva jau sukėlė politinių pasekmių: Lenkijoje dėl „Gazprom“ aktyvumo balandžio viduryje buvo atleistas finansų ministras M. Budzanovskis. Šis atsistatydinimas yra simbolinis: kol kas naujo dujotiekio projekte politikos daugiau nei ekonomikos.

 Lietuva kol kas nesvarsto elektros importo iš statomos Kaliningrado atominės elektrinės galimybės, nes šalis negavo atsakymų iš Rusijos ir yra nusiteikusi pati užsitikrinti elektros gamybos pajėgumus, teigia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Specifiškai apie elektros importą iš Rusijos susitikime su komisaru Giuntheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu) nekalbėjome.

Lietuvos derybininkai Rusijos gamtinių dujų milžinui „Gazprom“ pateikė pasiūlymus dėl mažesnių dujų kainų. Koncerno atstovai juos turėtų apsvarstyti iki gegužės vidurio. „Pirmame susitikime vyko aptarimas, kokie klausimai gali būti svarstomi. Rusijos pusė, „Gazprom“ atstovai, kurie buvo atvykę į derybas, turi apsvarstyti iki gegužės vidurio mūsų pateiktus pasiūlymus ir mus informuoti. Paskui vyks susitikimas ekspertų lygiu.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvos ir Rusijos dujų koncerno "Gazprom" derybose dėl dujų kainos vyrauja geranoriškas požiūris. Pasak premjero, "Gazprom" nekelia klausimo dėl dujų pertvarkos Lietuvoje.

Vilniuje įvyko Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujamos derybų grupės ir „Gazprom“ atstovų, vadovaujamų „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Medvedevo, susitikimas. „Vyko konstruktyvus pokalbis, kuris parodė, kad abi pusės yra pasirengusios siekti apčiuopiamų rezultatų. Susitikime tiek Lietuvos, tiek „Gazprom“ atstovai pristatė savo pozicijas abiem pusėms aktualiais klausimais.

Vilniuje įvyko Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujamos derybų grupės ir “Gazprom” atstovų, vadovaujamų "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Medvedevo, susitikimas. „Vyko konstruktyvus pokalbis, kuris parodė, kad abi pusės yra pasirengusios siekti apčiuopiamų rezultatų. Susitikime tiek Lietuvos, tiek „Gazprom“ atstovai pristatė savo pozicijas abiems pusėms aktualiais klausimais.

Penktadienį, gegužės 3 dieną, įvyks pirmasis „Gazprom“ atstovų ir premjero Algirdo Butkevičiaus sudarytos derybų grupės susitikimas, skelbiama Energetikos ministerijos išplatintame pranešime spaudai. Susitikimo metu tikimasi aptarti gamtinių dujų tiekimo Lietuvai sąlygas. Šios savaitės pradžioje premjeras teigė, kad susitikime bus aptarta derybų darbotvarkė.

Panašu, jog Lietuvos valdžia ir investuotojai į skalūninių dujų gavybą, neatsistebi kaip lietuvių tauta nepasiduoda „Norvegiškam miražui“. Nebestebina ir vieno straipsnio antraštė: „Tik lietuviai gaudami 800 Lt, už šildymą moka 1000 Lt ir protestuoja prieš alternatyvas „Gazprom“. Tame straipsnio pavadinime skamba valdžios neviltis, jog visos pastangos palaužti tautą, neduoda norimų rezultatų.

Lietuvos veiksmais kuriami precedentai beria druską ant „Gazprom“ žaizdų. Akylesni futbolo mėgėjai, stebėdami UEFA čempionų lygos rungtynes, negali nepastebėti ekrane nuolat šmėžuojančio „Gazprom“ vardo. Taip valstybinė Rusijos energetikos kompanija primena apie save visai Europai.

 Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkas dar kartą pareiškė, kad remia Lietuvos siekį įgyvendinti ES III energetikos paketą – t. y. atskirti nuo „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ valdomų „Lietuvos dujų“ magistralinius dujotiekius.

Derybos dėl dujų tiekimo Lietuvai sąlygų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ nebus lengvos, teigia premjeras. Tačiau, pasak Algirdo Butkevičiaus, yra teigiamų ženklų, nes „Gazprom“ nori pradėti derybas kuo greičiau.

„Bus deramasi dėl, aš manau, vieno pagrindinio Lietuvos gyventojams klausimo – kaip susitarti, kad gamtinės dujos Lietuvoje būtų pigesnės arba importuojamų dujų kaina būtų mažesnė“, – ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė A. Butkevičius. Toks, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, yra derybų su ketvirtadienį į Lietuvą atvyksiančiais Rusijos gamtinių dujų monopolininkės „Gazprom“ atstovais planas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Į Vilnių atvyksta Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovai, planuojamos Lietuvos vyriausybinės derybų grupės ir „Gazpromo“ ekspertų konsultacijos. Lietuva tikisi suderėti penktadaliu pigesnių dujų. Pagal pranešimus, koncernas „Gazprom“ siekia, kad Lietuva įsipareigotų užtikrinti nuolatinį gamtinių dujų tranzitą į Kaliningrado sritį, nedidinti tranzito tarifų.

Konsultacijose su Rusija dėl ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dalyvaus ir Europos Komisijos atstovai. Tuo metu Lietuva išsiuntė kvietimą ekspertų lygiu pradėti derybas su Rusijos koncernu "Gazprom" dėl dujų tiekimo sąlygų. Tai susitikime su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Chihkvadze penktadienį Vilniuje pranešė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, rašoma pranešime spaudai.

  Lietuvos energetinį saugumą užtikrinantys projektai negali tapti galimų kompromisų objektu derybose su "Gazprom" dėl pigesnių dujų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.   "Lietuva visada turi laikytis Lietuvai naudingos pozicijos - tai yra Lietuvos energetinis saugumas. Tai yra pagrindinės sąlygos, kurių turi laikytis bet kuri valdžia - tai, kas naudingiausia Lietuvai.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad derybos su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" dėl dujų kainos Lietuvai prasidės balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. (papildymai visame tekste) "Šiuo metu mes laukiame iš Rusijos pusės pasiūlymų, kada ekspertai galėtų atvykti.

Lietuvai siūloma 20 proc. mažesnė dujų kaina mainais už "Gazpromo" keliamų sąlygų įgyvendinimą - įprasta šios kompanijos taktika. Kaip nurodo Rusijos energetikos ekspertai - Lietuvai siūloma taip vadinama "retrospektyvi" nuolaida - t.y. atgaline data. Memorandumo projekte, kurį yra gavusios Lietuvos valdžios institucijos, ir kurio kopiją turi BNS, siūloma 20 proc. nuolaida dujų kainai nuo šių metų balandžio 1 dienos.

Energetikos ministerijos atstovė spaudai Daiva Rimašauskaitė neneigia, kad ministerija gavo dokumentą, susijusį su „Gazprom“ siūlymais, kurie lemtų pigesnes dujas Lietuvai. Tačiau sako esą, tai nėra joks oficialus dokumentas. „Tai yra kažkoks lapas, kurį galėjo surašyti bet kas. Nėra jokių parašų, todėl tai tėra neaiškios kilmės lapas“, – telefonu tvirtino D. Rimašauskaitė.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tvirtina, kad už bet kokių potencialių „Gazprom“ pasiūlymų slypi noras neleisti Lietuvai išsivaduoti iš jo diktato. Pasak jo, Lietuvos sutikimas su tariamai Vyriausybę pasiekusiu „Gazprom“ memorandumu reikštų strateginių Lietuvos tikslų išdavystę. A. Kubilius: memorandumas – Lietuvos interesų išdavystė A. Kubilius pirmadienį išsakė nuomonę apie tariamą Lietuvai pateiktą „Gazprom“ memorandumą, apie kur pranešta šalies žiniasklaidoje.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt LRT televizijos laidą „Savaitę“ pasiekė slapto dvišalio memorandumo projektas, kurį „Gazprom“ siūlo pasirašyti Lietuvos Vyriausybei. Juo, mainais į pigesnes dujas, Lietuva spaudžiama daryti nemažas nuolaidas.

Vilnius, balandžio 12 d. ("Reuters"-BNS). Rusija privalo liautis naudoti savo dujų išteklius kaip politinio spaudimo kaimynams įrankį arba ji praras dalį savo rinkos atiduodama ją konkurentams, pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Rusija sieja dujų kainos sumažinimą su politiniais reikalavimais... Tai absoliučiai pasenęs 30 metų senumo metodas", - teigė prezidentė interviu "Reuters" naujienų agentūrai. "Rusija pati sau kenkia.

Sankt Peterburge su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu bei „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu susitikęs premjeras Algirdas Butkevičius pajuto, kad Rusija baiminasi dujų tranzito į Kaliningrado sritį nutraukimo. Laukia pasiūlymų Lietuvos ir Rusijos premjerų susitikimas įvyko praėjus trejiems metams po 2010 m. vasario Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Vladimiro Putino ir mėnesiu vėliau – to paties V.Putino bei tuomečio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus – pokalbių.

Lietuvos ir visų Baltijos šalių gamtinių dujų rinkoje yra daug "tamsos" - joje trūksta skaidrumo, sako vyriausiasis prezidentės patarėjas. Pasak Nerijaus Udrėno, niekas tiksliai nežino, ar Lietuva tikrai už dujas moka brangiausiai Europoje, todėl tikimasi, kad Europos Komisijos tyrimas duos daugiau aiškumo.

 Azerbaidžanas turi ambicijų naftos vamzdynus atvesti iki Europos, sako šalyje su vizitu esantis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. A.Butkevičius, pirmadienį Baku susitikęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, sako, kad ši šalis turi "ambincingų strateginių energetinių" projektų.

2014 metų pabaigoje pastačiusi suskytintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Lietuva neketina pasirašyti naujos ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties su dabar vieninteliu dujų tiekėju šaliai - Rusijos koncernu „Gazprom“. Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Rusija galėtų daryti kainų nuolaidų Lietuvai mainais už garantuotą dujų tiekimą Karaliaučiaus sričiai.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuvos ir Rusijos vadovų ar Vyriausybių vadovų susitikimai nėra dažni, nors gerų kaimyninių santykių siekiamybę deklaruoja kiekviena politinė jėga, atėjusi į valdžią. Štai ir dabartinės Vyriausybės programoje rašoma, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas” dėl abiem pusėms naudingų kaimyninių ateities santykių.