gazprom

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

Rusijos „Gazprom“ oficialiai pripažintas nemokiu. Kol kas tai įvyko tik vienoje šalyje – Turkmėnijoje, kurioje Maskvos gamtinių dujų monopolininkas „supirko viską iki pat šaknų“ dujų rinkoje, siekiant pašalinti konkurenciją ir išlaikyti monopoliją Europos rinkoje. Dabar „Gazprom“ banaliai baigėsi pinigai, galima spręsti iš oficialaus Turkmėnijos pranešimo tinklalapyje oilgas.gov.tm. Netrukus po naujienos publikacijos, oficialių valdžios įstaigų domenas gov.

Kinija nedega entuziazmu vykdyti kartu su Rusija „Sibiro galia“ ir „Altajus“ projektų, apie tai jau rašėme anksčiau. O paviešinus Kinijos valstybinės geologijos tarnybos ataskaitą, paaiškėjo, kokios aplinkybės galėjo nulemti tokį požiūrį į Rusijos siūlomus projektus. Tuo pat metu šalis aktyviai derasi su Europa dėl galimų investicijų ir prekybos plėtojimo regione.

Stokholmo arbitražui trečiadienį pradėjus nagrinėti Lietuvos Vyriausybės ieškinį Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už per brangiai pirktas dujas, energetikos ministras tikisi Lietuvai palankaus sprendimo, kuris turėtų būti paskelbtas tik kitąmet. Pasak Roko Masiulio, tikimasi, kad arbitražas sprendimą paskelbs 2016 metų pirmąjį pusmetį. Anot jo, procesas užtruks ilgai, nes arbitrams reikia įvertinti daug informacijos.

Baltarusijos leidinys „by24.org“ vaizdžiai apibūdina Rusijos analitiko Michailo Krutychino komentarą – „rusų „Gazprom“ puolė į paniką“. Pats autorius tokių vaizdingų epitetų nenaudoja, tačiau gerų naujienų rusų energetikos milžinui taip pat neturi.

 Rusija ir Graikija penktadienį pasirašė preliminarią sutartį įkurti bendrą įmonę, kuri rūpinsis abi šalis turinčio sujungti dujų vamzdyno statyba, pranešė Rusijos energetikos ministerijos atstovė. Tą įmonę kartu valdys abi šalys, atstovė Olga Golant sakė naujienų agentūrai AFP.

Kol pasaulio, o ypač Europos, visuomenės dėmesio centre yra Ukraina ir „Islamo valstybė“, Makedonijai teko vykdyti rimtą antiteroristinę operaciją albanų rajone Kumanovo mieste, esančiame šalies šiaurėje 40 km nuo sostinės Skopjės. Manoma, kad ginkluoto išpuolio autoriais tapo albanų teroristai iš Kosovo. Pastarieji įvykiai tik dar labiau komplikavo situaciją Makedonijoje, kuri pergyvena gilią politinę krizę.

Pasak Europos komisijos vicepirmininko energetikos klausimais Maroso Sevkovyčiaus, JAV yra alternatyvus šaltinis Rusijai tiekiant gamtines dujas, rašoma „La Stampa“. Tuo pačiu Rusijos energetikos gigantas „Gazprom“ perspėjo Europą apie gręsiantį gamtinių dujų ES deficitą, anot „Die Welt“. Jau po 10 metų Europoje kasmet truks mažiausiai 30 mlrd. kubinių metrų dujų, pareiškė „Gazprom“ vadovų tarybos atstovas Aleksandras Medvedevas konferencijos Maskvoje metu.

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Ar pripažinti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą atliekanti Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos, turi spręsti Lietuvos teismai, nutarė Europos Teisingumo Teismas (ETT). Jis rėmėsi tuo, kad Europos Sąjungos (ES) reglamente „Briuselis 1“ nesprendžiami užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo klausimai.

 Daugelio demokratiškų valstybių lyderių reitingai svyruoja ir ne visada siekia 50 procentų, o dabartinio Bolivijos prezidento Evo Moraleso jau ne vienus metus laikosi itin aukšti – šių metų vasarį siekė 76 procentus. Skurdžiausios Pietų Amerikos šalies lyderis jau beveik dešimt metų bando atsikratyti šitokio šalies titulo.

2014-ieji Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“ nebuvo patys geriausi. Kompanija paskelbė, kad jos grynasis pelnas, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė net septynis kartus. „Gazprom“ 2014-iais uždirbo tik 2,8 mlrd. eurų, kai, pavyzdžiui, 2013 metais ši suma buvo 20 mlrd. eurų.

Premjeras sako, kad kelis mėnesius veikiantis suskytintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje dirba efektyviai, o SGD kaina per metus smuko 12 proc. „Po pirmųjų mėnesių matyti, kad SGD terminalas Klaipėdoje eksploatuojamas efektyviai, stengiamasi priderinti darbo režimus prie dujų vartojimo Lietuvoje pokyčių ir sezoniškumo. Šiuo metu taikoma suskystintųjų gamtinių dujų kaina yra apie 12 proc. mažesnė nei pernai pirmąjį ketvirtį“,- pranešime spaudai Algirdas Butkevičius.

 Lietuvos pastangas padėti įvertino ir Moldova, su kuria bendradarbiauja Lietuvos ekspertai, ir Ukraina, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi aukščiausią Moldovos apdovanojimą. Interviu LRT Radijui Prezidentė taip pat džiaugiasi, kad Europos Komisija (EK) pareiškė kaltinimus „Gazprom“, kurie rodo, jog buvome teisūs vertindami susiklosčiusią situaciją ir priimdami sprendimą kreiptis į EK. „EK beveik dvejus metus vykdė tyrimą.

 Europos Sąjunga ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ dėl antimonopolinio tyrimo gali susitarti, jei įmonė, pavyzdžiui, sumažins dujų kainas, mano premjeras Algirdas Butkevičius. „Gali būti ir taikos sutartis pasirašyta, bet aišku duodant tam tikrus įsipareigojimus. Jeigu jie bus įgyvendinti per tam tikrą laikotarpį: galima spėlioti, ar tam tikrų kainų dujų sumažinimo, ar kiti kažkokie pasiūlymai. Čia jau yra „Gazprom“ vadovybės klausimas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad padėtis Lietuvos dujų rinkoje pastaraisias metais iš esmės pasikeitė ir šalis dabar pati renkasi, iš ko pirkti dujas. Taip jis komentavo Europos Komisijos (EK) trečiadienį pateiktus kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl piktnaudžiavimo monopoline padėtimi, ribojant konkurenciją ir taikant per dideles dujų kainas kai kuriose Europos šalyse.

Baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Europos Komisija pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau ar „Gazprom“ bus skirta bauda, EK spręs, gavusi koncerno atsakymus ir pratęsusi svarstymą. „Pažeisdamas sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį, „Gazprom“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.

 Rusijos analitikai bando paskaičiuoti, kokios baudos Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ sulauks iš Europos Komisijos, kuri trečiadienį žada pareikšti oficialius kaltinimus jam dėl konkurencijos pažeidimų kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, įskaitant Lietuvą. Agentūros „Interfax“ kalbinti Rusijos analitikai spėja, jog piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi „Gazprom“ gali kainuoti nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų.

Prieš pat pradedant dirbti naujajam direktoriui, Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2014 metų veiklos ataskaitą, pasirašytą dabar jau buvusio direktoriaus Gedimino Grinos. Joje teigiama, kad nors 2014 metai Lietuvai buvo reikšmingi įtvirtinant energetinį savarankiškumą, saugumo tarnybos nustatė ir šnipinėjimo atvejų. Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantys projektai domino priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusius ar verslo interesų turinčius užsienio subjektus.

Vokiečių žurnalistas Jürgenas Rothas netiki oficialia lenkų lėktuvo Smolenske tragedijos versija, kuria remiantis ji įvyko dėl pilotų klaidos. Savo naujojoje knygoje „Po spynomis paslėpta byla S: Smolenskas, MH17 ir Putino karas Ukrainoje“ jis tikina, kad lenkų prezidentas Lechas Kaczyńskis ir dar 95 keleiviai buvo nužudyti. Su Vokietijos leidiniu „Bild“ kalbėjęs žurnalistas dėl tragedijos apkaltino Rusijos saugumo tarnybą.

Dar pernai gruodį kalbėdamas Rusijos federalinei tarybai šalies prezidentas daug dėmesio skyrė Ukrainai ir Krymo aneksijai. Savo kalboje, o ir vėlesniuose pareiškimuose, Vladimiras Putinas naudojosi propagandinėmis klišėmis ir atviru faktų iškraipymu. Žemiau pateikiame liga.net surinktų penkių Rusijos lyderio melų pavyzdžius. Pirmasis „Šių metų kovą Kryme buvo surengtas referendumas… Įvyko istorinis Krymo ir Sevastopolio susijungimas su Rusija,“ – pareiškė V. Putinas.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ atsiėmus ieškinį prieš Lietuvą dėl trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo įgyvendinimo, galima daryti išvadą, kad bendrovė keičia taktiką Europoje ir ketina būti nebe tokia agresyvi, mano energetikos ekspertas ir buvęs ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, tai reiškia, kad „Gazprom“ neprieštarauja dujų tiekimo ir perdavimo veiklų atskyrimui Europoje.

 Lietuvai pernai rudenį baigus pertvarkyti dujų sektorių pagal ES trečiojo energetiko paketo reikalavimus ir Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ galutinai pasitraukus iš Lietuvos dujų verslo, koncernas atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą dėl šio paketo įgyvendinimo. Arbitražas nutraukė „Gazprom“ inicijuotą bylą, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, tokios ginčo baigties ir tikėtasi nuo pat ginčo pradžios.

Konkurencijos taryba, Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pernai skyrusi 35,7 mln. eurų baudą, tikisi, kad šalies teismai patvirtins sprendimą ir bauda bus sumokėta. Tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas teigia, kad teisminiame ginče dėl baudos galimi trys scenarijai. „Jei teismas pasakys, kad Konkurencijos tarybos sprendimas nepagrįstas, natūralu, kad baudos nebus. Teismas taip pat gali sumažinti baudą.

Rusijos koncernas „Gazprom“ gamtinių dujų kainą Ukrainai nuo balandžio 1 dienos sumažino ketvirtadaliu bei atsisakė sutartyje su Ukrainos „Naftogaz“ numatytos tiekimo sąlygos „take or pay“ („imk arba mokėk“). „Pasirašytas papildomas susitarimas su „Naftogaz“. (...) Dujų kaina Ukrainai antrąjį metų ketvirtį – 247,18 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

 Teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ prašymą leisti susipažinti su beveik 35,7 mln. eurų baudos skyrimo aplinkybėmis. Kaip pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas, „Gazprom“ prašo panaikinti pernai birželį Konkurencijos tarybos priimtą nutarimą, kuriuo atsisakyta jam leisti susipažinti su visa bylos medžiaga. Pasak „Gazprom“, taryba pažeidė jo teisę į gynybą, nes, apkaltinusi konkurencijos pažeidimu ir skyrusi 35,7 mln.

 Vyriausybė bylinėjimuisi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže ketina skirti dar 3,14 mln. eurų. Finansų ministerija valstybės vardu pasiskolintų šią sumą ir skirtų ją Energetikos ministerijai, atstovaujančiai Lietuvai arbitraže.

Europai ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekiantis Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ turi ko bijoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, mano Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, mažėjantis dujų vartojimas bei galimybė įsigyti dujų iš kitų šaltinių gali suduoti didelį smūgį Rusijos monopolininkei. „Aš manau, kad „Gazprom“ turi ko bijoti.

Tai, kad Rusijos valdžia pasiūlė Kinijai įsigyti strateginės svarbos dujų ir naftos telkinius Sibire, yra aiškus patvirtinimas, jog Kremlius nemato kitos išeities, kaip tik patylomis atsisakyti dalies valstybės suvereniteto. Nedviprasmiškas pasisiūlymas Neseniai Krasnojarske (Rusija) surengtame ekonomikos forume Rusijos vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus ištarti iš pažiūros niekuo neišsiskiriantys žodžiai sukėlė tikrą sensaciją ekonomikos ekspertams ir politikos apžvalgininkams.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai šilumos tiekimo įmonei „Vilniaus energija“ pradėjus pirkti pigesnes dujas iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, šiluma kovo mėnesį neatpigo - atvirkščiai, ji išaugo beveik 7 proc. Bendrovės atstovas sako, kad kainoje jau atsispindi iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo perkamos brangesnės dujos. „Nuo kovo 1-os dienos kainoje ėmė atsispindėti privalomai iš SGD terminalo perkamos dujos.

 Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis parengė Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaitos projektą, kuriuo atvirai smerkiama Rusijos agresija, o ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos propagandą ir siekį skaldyti Europą.

Ukraina nuo balandžio 1 dienos stabdo gamtinių dujų importą iš Rusijos, pranešė Ukrainos energetikos ministras Vladimiras Demčyšynas. Jo žodžiais, taip nuspręsta todėl, jog „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina yra didesnė nei iš Europos importuojamų. Kijevas siekė, kad Maskva nuo balandžio sumažintų dujų kainą iki 250 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Dabar Ukrainos „Naftogaz“ Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ už tūkstantį kubų dujų moka 329 dolerius.

Diana Garmašaitė, geopolitika.lt Neramumai Ukrainoje tapo pagrindiniu katalizatoriumi, sąlygojusiu besitęsiančią Rusijos ir Vakarų pasaulio krizę. Dėl to ir pasaulio politinėje darbotvarkėje tikėtis stagnacijos neverta: kai Europos Sąjunga ir JAV, reaguodamos į neteisėtą Krymo aneksiją, paskelbė sankcijas Rusijai, Maskva garsiai eskalavo persiorientuojanti į bene svarbiausią Rytų Azijos regiono žaidėją – Kiniją.

 Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad Stokholmo arbitražui priėmus Lietuvai palankų sprendimą ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, pastarojo išmokėta kompensacija - maždaug 1,4 mlrd. eurų - būtų atiduota šalies vartotojams. Tačiau kol kas konkrečiai nesakoma, kaip pinigai juos pasiektų. „Arbitražo teismui patenkinus Lietuvos reikalavimus, jai būtų priteista permoka už dujas. Kitaip tariant, pinigai teisiškai priklausytų valstybei.

Vyriausybė pradeda svarstyti, ką darys su maždaug 1,4 mlrd. eurų (beveik 5 mlrd. litų), jei Stokholmo arbitražas priimtų Lietuvai palankų sprendimą ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ ir pastarasis privalėtų išmokėti valstybei tokio dydžio kompensaciją. „Vyriausybė rengiasi įgyvendinti galimą Lietuvai palankų arbitražo sprendimą „Gazprom“ byloje. Priėmusi protokolinį sprendimą, Vyriausybė įsipareigotų paskirstyti gautą naudą vartotojams.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Rusijos vyriausybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ neteko galimybių primėtinėti Ukrainai savų dujų tiekimo sąlygų, pareiškė Ukrainos holdingo „Naftogaz“ vadovas. „Gazprom“ prarado pagrindinio dujų tiekėjo Ukrainai statusą – šiemet jo dalis neviršys 40 procentų. Nemanau, kad Rusijos dujų monopolininkas šiais metais negalės diktuoti Ukrainai.

Agnė Skamarakaitė, Deividas Jursevičius, speciali LRT Radijo laida „Kandidatų į merus debatai tiesiogiai per LRT Radiją“, LRT.lt Jei Kaune viskas vyks taip, kaip vyko 25 metus, jo vizija labai liūdna, todėl būtų gerai, jei miestas atrodytų taip, kaip šiandien atrodo Druskininkai. Tokios nuomonės laikosi kandidatas į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis.

Maskva ir Kijevas susitarė dėl dujų tiekimo iki kovo pabaigos per Briuselyje pirmadienį vykusias derybas, kurioms tarpininkavo Europos Sąjunga, todėl tranzitinis dujų srautas į Europos šalis artimiausiu metu veikiausiai nesutriks, tęsiantis ginčui dėl aprūpinimo energetikos ištekliais prorusiškų sukilėlių kontroliuojamus rytinius Ukrainos regionus, nurodė Bendrija.

Neseniai Kipro prezidento N. Anastasiadžio neaiškiai išsakyta ir apžvalgininkų bemat išplėtota žinia, kad Kipre gali atsirasti Rusijos karinės bazės (oro pajėgų bazė ir laivyno bazė), daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Atrodo, kad strateginiai Kremliaus užmojai jame yra gana platūs. Tačiau apie viską nuo pradžių. Pirmiausia norėtųsi suprasti, kodėl Kipras staiga pasidarė Rusijai toks geras.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko Ženevoje. Tarp pagrindinių temų – ir vėl padėtis Rytų Ukrainoje, kur paliaubos trapios. J. Kerry neseniai S. Lavrovą buvo papeikęs už tai, kad šis esą meluoja į veidą dėl Rusijos veiksmų kare. Jungtinės Tautos patikslino per visą karą žuvusiųjų skaičių – jis jau didesnis nei šeši tūkstančiai.

 Ukrainos kontroliuojančioji bendrovė „Naftogaz“ sumokėjo Rusijos koncernui „Gazprom“ 15 mln. JAV dolerių už maždaug 50 mln. kubinių metrų dujų, kurios bus importuotos kovo mėnesį. Tiek dujų Ukraina iš Rusijos importuoja per vieną parą. Apie apmokėjimą pranešė „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Andrijus Kobolevas, jo gavimą patvirtino „Gazprom“ oficialus atstovas Sergejus Kuprijanovas. „Šiandien ryte į „Gazprom“ sąskaitą „įkrito“ 15 mln.

Pernai tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą sumažėjo 859 mln. eurų. „SUMMA Advisers“ vadovas Žygintas Mačėnas teigia, kad investicijų srautą galima atkurti, tačiau tam vien mažų ir vidutinių investuotojų aktyvumo nepakaks – reikalingas kryptingas Vyriausybės indėlis.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Latvijos ekonomikos ministrė patvirtino, kad Vokietijos koncerno E.ON valdomą 47 proc.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija nutrauks gamtinių dujų tiekimą Ukrainai, jeigu Kijevas nesumokės už jas iš anksto; dėl to esą gali „kilti problemų ir dujų tranzitui į Europą“. Jis taip pat sakė, kad Kijevo „dujų tiekimo Ukrainos rytams atjungimas kvepia genocidu“. V. Putinas taip pat išreiškė viltį, kad iki kraštutinių priemonių nebus prieita, bet viskas priklauso nuo Kijevo finansinės drausmės.

Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ antradienį perspėjo galinti po dviejų dienų nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, didindama įtampą Maskvos santykiuose su Kijevu ir grasindama sutrikdyti kitų Europos šalių apsirūpinimą energetikos ištekliais. „Gazprom“ pranešimas buvo paskelbtas likus kelioms valandoms iki Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje.

Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, šalies energetikos padėtis kardinaliai pasikeitė, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, ateities su buvusiu pagrindiniu dujų tiekėju - Rusijos „Gazprom“ - paveikslas yra visiškai kitoks nei praeityje. Nors įmonių laukia derybos su „Gazprom“ dėl naujų sutarčių, jos tikrai nebebus politinės, sako R.Masiulis.

Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, padėtis Lietuvoje iš esmės pasikeitė, ir nuo kitų metų baigiantis ilgalaikei dujų tiekimo sutarčiai su „Gazprom“, būsimos derybos su Rusijos koncernu šaliai nebėra tokios svarbios, kaip anksčiau, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis mano, kad susitarti su „Gazprom“ tiek dėl dujų pirkimo, tiek dėl tranzito į Karaliaučių yra būtina, ir pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti.

Ukraina turi sumokėti už Rusijos dujas, tiekiamas į separatistų rajonus Ukrainos rytuose, pareiškė penktadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.