gazprom

Spalio 21-ąją Berlyne vyksiančių derybų metu tikriausiai bus pasirašytas laikinas susitarimas, kuris leis Ukrainai komfortabiliai peržiemoti. Tačiau Kijevas ir toliau deda pastangas, kad šis susitarimas būtų pasirašytas pagal jo sąlygas. Apie tai focus.ua publikacijoje rašo Artiomas Zacharčenka. Kai birželį „Gazprom“ pasiryžo atjungti dujas Ukrainai, koncernas, matyt, tikėjosi, kad psichologinis spaudimas privers šalį nuolaidžiauti šildymo sezonui dar nė nesirodant.

Premjeras Algirdas Butkevičius po viešų diskusijų dėl PVM lengvatos nepratęsimo kitam šildymo sezonui sako, kad nepritarusi tokiam siūlymui koalicija palieka erdvę populizmui ateityje, ir siūlo apsvarstyti, ar turima politinės valios pripažinti, kad PVM lengvatą reikia palikti galioti neterminuotai, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Seimo Darbo partijos frakcija kategoriškai pasisako prieš PVM lengvatos panaikinimą šildymui. Pasak frakcijos, reikėtų ne tik išlaikyti 9 proc. PVM lengvatą šildymui, bet ir, įvertinus Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ grąžintą permoką, jau nuo šių metų lapkričio 1 dienos per artimiausius dvejus metus atitinkamai sumažinti dujų kainas Lietuvos dujų vartotojams, realiai vartojusiems dujas permokėjimo laikotarpiu, ir tokiu būdu gerokai atpiginti šilumą.

,,Permokos nėra. Tai yra kita kaina, kuri taikoma perkant dujas iš ,,Gazpromo”, – teigia mministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, komentuodamas pirmadienį vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo numatoma sudaryti sąlygas nuo 2015 metų koreguoti gamtinių dujų kainas nebuitiniams vartotojams. ,,Mes jokių pinigų iš ,,Gazpromo” negauname – kur kalbame apie 281 mln. litų. Tas 281 mln. gali susidaryti mums perkant dujas iki 2016 metų pabaigos. Tokia pasirašyta sutartis.

 Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, kad dujų permoka nebuitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus. Išsamią maždaug 280 mln. litų permokos grąžinimo tvarką turės parengti bendrovė „Lietuvos dujos“. „Taip, Vyriausybė patvirtino principą, kad kainos korekciją reikia išdėlioti per sekančius dvejus metus.

Rusija ir Ukraina penktadienį padarė pažangą spręsdamos ginčą dėl gamtinių dujų tiekimo ateinančią žiemą, tačiau Europos lyderiai pareiškė, kad Maskva turi dar daug daugiau nuveikti, kad sutvirtintų trapias paliaubas ir nutrauktų kautynes rytų Ukrainoje. Susitarimas, kurio detalės neskelbiamos, gali atnaujinti Rusijos dujų tiekimą Ukrainai, nutrauktą nuo birželio, taip pat užtikrinti tiekimą vartotojams prieš padidėjant paklausai šaltuoju metų laiku ir prieš išsenkant atsargoms.

Vladimirą Putiną ir Rusijoje įsigalėjusią kleptokratiją gali palaužti ne Vakarų sankcijos, o paties V. Putino atsakas į jas. Šaliai nepadės net Kinija, į kurią daugybę vilčių deda Rusijos prezidentas. Taip savo straipsnyje „V. Putino reakcija į sankcijas griauna Rusijos ekonomiką ir Kinija nepadės“ teigia Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. V. Putinui sekasi prastai: rublio kursas ir naftos kainos ritasi žemyn.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvykęs į Rusijos tradicinės sąjungininkės Serbijos sostinę Belgradą, buvo sutiktas kaip didvyris. Tebesitęsiant Rusijos ginčui su Vakarais dėl Ukrainos, Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius patiesė V.Putinui raudoną kilimą o paskui abu prezidentai automobiliu nuvyko padėti vainikų kapinėse, kur palaidoti rusų kariai, žuvę per 1944 metų spalio mūšį už Belgrado išvadavimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sprendimą dėl permokos už per brangiai pirktas „Gazprom“ dujas Vyriausybė priims pirmadienį. Energetikos ministras kol kas neprognozuoja, kaip dėl kompensacijos keisis šilumos kaina. „Vyriausybė jau labai seniai apsisprendusi ir iki pirmadienio jie (kompensavimo principai - BNS) bus galutinai suderinti ir pirmadienį bus galutinai pateikti pasitarime ir tada Vyriausybės režimu bus pritarta“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.

 Kainų komisija gali inicijuoti tyrimą dėl dujų tiekimo ir skirstymo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiksmų, galimai piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi. Komisija jau antrą kartą kreipėsi į „Lietuvos dujas“, prašydama iki spalio 20 dienos paaiškinti, kaip bus kompensuojama dujų kaina nebuitiniaims vartotojams dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pritaikytos nuolaidos.

Konservatoriai, siūlydami grąžinti permoką už per brangiai pirktas „Gazprom“ dujas, politikuoja, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, pagal konservatorių parengtą rezoliucijos projektą, tam reikėtų turėti pinigų, tačiau jų nėra. „Turiu aiškiai pasakyti, kad „Gazprom“ mums jokios permokos nesumokėjo.

Šiandien Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas užimtas tuo, kad, bandydamas apžioti tai, kas neapžiojama, planuoja transformuoti „psichologinį“ Rusijos žemėlapį į „politinį“. Tai rašoma unian.net Jevgenijaus Matiušenkos ir Aleksandro Zasmoržuko publikacijoje „V. Putino Baltijos bangavimas“. Palyginimas su „napoleoniškais užmojais“ jau nusistovėjo ir prigijo beveik visose pasaulio šalyse.

 Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos kaina spalį daugiausiai šoktelėjo Kaune, o brangiausia šiluma tarp didmiesčių yra Vilniuje. Iš penkių miestų šiluma pinga tik Šiauliuose. „Kauno energija“ spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, šilumos kainą padidino 22,3 proc. iki 20,47 cento už kilovatvalandę (kWh), o „Vilniaus energija“ - 12,5 proc. iki 22,82 cento.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijoje infliacija 20 kartų didesnė nei Lietuvoje, o krintančios naftos kainos pasaulinėse rinkose ne tik mažina Rusijos pajamas, gaunamas iš eksporto, bet ir dar labiau kerta per žmonių perkamąją galią, veikia vidaus rinką. Maža to, Rusijos politikai kalba apie vietos pramonės suklestėjimą atsiribojus nuo užsienio importo, ir taip šalis sau kasa ekonominę duobę, sako finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Praėjus vieneriems metams po pirminio skundo padavimo Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2014 m. spalio 1 d. iš naujo pradės nagrinėti Seimo narių Andriaus Kubiliaus ir Dainiaus Kreivio skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Ministrą Pirmininką ir Energetikos ministeriją pateikti informaciją apie vykdomą derybų turinį su bendrove „Gazprom“. Seimo nariai į teismą kreipėsi po to, kai tuometinis energetikos ministras J. Neverovičius Seimo nariams atsisakė pateikti prašomą informaciją, mo...

Vengrijos dujotiekių tinklų bendrovė FGSZ ketvirtadienį pareiškė neribotam laikui stabdanti dujų tiekimą kaimyninei Ukrainai dėl „techninių priežasčių“, o Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ šį žingsnį laiko „netikėtu ir nepaaiškintu“. Pranešime, paskelbtame Vengrijos naujienų agentūros MTI, valstybinė įmonė FGSZ nurodė, kad tiekimas Ukrainai buvo sustabdytas „neribotam laikui nuo ketvirtadienio 16 val. Grinvičo (19 val.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad šiluma gamtinėmis dujomis šildomuose miestuose artėjantį šildymo sezoną iki naujųjų metų bus nuo 8 iki 25 procentų mažesnė, lyginat su praėjusia žiema. „Gamtinės dujos šį sezoną yra pigesnės. Didelės įtakos šilumos kainai turės tai, ar „Lietuvos dujos“ sugrąžins šilumos vartotojams „Gazprom“ kompensuotą permoką už gamtines dujas. Jei permoka bus grąžinta dar šiemet, atskiruose miestuose šiluma atpigs iki 25 procentų.

  Italijos tarnybos įšaldė apie 30 mln. eurų (103,6 mln. litų) vertės turtą, priklausantį bendrovėms, kontroliuojamoms artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos, antradienį pranešė vienas finansų politikos pareigūnas. Dažnas V.Putino dziudo treniruočių partneris Arkadijus Rotenbergas liepą buvo įvardytas Briuselio ir Vašingtono tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl Maskvos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame kare.

Artėjanti žiema suteikia puikią progą Kremliui įvykdyti menkai slepiamus grasinimus „asimetriškai reaguoti“ į ekonomines sankcijas, kurias ES taiko Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje. Dauguma analitikų mano, kad Rusijos valdžia nesiryš ekonominiu požiūriu savižudiškam žingsniui – užsukti dujų sklendę Europai, vis dėlto tokios galimybės atmesti negalima. Kremlius jau ne kartą įrodė, kad visiškai nepaiso racionalių argumentų, jei aplinkybės tariamai reikalauja parodyti ryžtą ir tvirtumą.

Roman Jakovleskij / geopolitika.lt Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti.

Rusijos gamtinių dujų eksporto miližinas „Gazprom“ pranešė, kad mažina 2014-ųjų dujų išgavimo prognozes, ir kol kas nemato galimybių patenkinti papildomų Europos poreikių, praneša censor.net.ua. „Gazprom“ vykdo stabilų paros normos tiekimą Europos vartotojams, mes vykdome savo kontraktu numatus įsipareigojimus. Kalbama (dėl ES šalių prašymų) apie taip vadinamus papildomus poreikius,“ – susitikime su V. Putinu kalbėjo „Gazprom“ vadas Aleksejus Milleris.

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjos ekonomikai Irinos Urbonavičiūtės biografijoje yra daug įdomių aspektų – nuo šimtatūkstantinio kredito ir pusės namo prestižiniame rajone iki derybų su “Gazprom” pasekmių. Nors klausimų daug, ekonomistė atsisako bendrauti su žiniasklaida. Bandant telefonu pakalbėti ar susitikti su I. Urbonavičiūte susiduriama su tikra “siena” – jai Seimo įstatymai tarsi negalioja.

Kelno universiteto Energetikos ekonomikos instituto atliktas tyrimas išaiškino, kokios pasekmės lauktų Europos, jeigu dėl politinės situacijos tektų atsisakyti iš Rusijos importuojamų dujų. Tyrimo duomenimis, greičiausiai gamtinių dujų stygių pajustų Suomija, kuriai netgi vieną mėnesį trunkantis embargas sukeltų problemų. Tačiau kitų šalių atsargos, kaip rašoma euobserver.eu, leistų joms išgyventi nuo trijų iki devynių mėnesių.

 Šimtatūkstantinis kreditas iš kelių fizinių asmenų bei vieno juridinio – ir pusė namo prestižiniame Vilniaus rajone, priklausančiam Pavilnio regioniniam parkui. Po derybų su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo Lietuvai – teisminis ginčas tarp „Achemos“ akcininkų. Tokį šleifą galima aptikti premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjos ekonomikai, šiaip jau kuruojančios energetikos klausimus Irinos Urbonavičiūtės biografijoje.

 Rusijos valstybinė naujienų agentūra „ITAR-TASS“ šiandien paskelbė, kad „Rusijos ir Irano derybų metu, buvo sutarta dėl bendradarbiavimo ir abipusių investicijų skatinimo.“ Teigiama, kad bendra sandorių suma gali siekti 8 mlrd. dolerių. Tačiau pagrindinio tikslo Rusijai pasiekti nepavyko, teigia lragir.am. Nepaisant optimistinių anonsų, Iranas nesutiko pardavinėti savo naftos Rusijai.

Žinių radijas Lenkijos ir Vokietijos dujų bendrovėms pareiškus, kad Rusijos koncernas "Gazprom" joms sumažino dujų tiekimą, premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad tokia padėtis negąsdina ir dujų Lietuvai nepritrūks. „Kol kas tikrai dujos yra tiekiamos, įprastai ir mes turime ir sukaupę dujų atsargas. Nematome ir grėsmių, o situacija negąsdina“,- sakė A.Butkevičius.

 Per paskutines kelias dienas Europos valstybės užfiksavo, patikimo tiekėjo, kaip skelbiasi „Gazprom“, dujų tiekimo apimčių mažėjimą, praneša „liga.net“. Šiuo metu su dujų tiekimo sutrikimais susidūrė trys valstybės – Lenkija, Slovakija ir Vokietija. Slovakijos bendrovė „Slovensky Plynarensky Priemysel“ oficialiai patviritno, kad gauna 10 proc. mažiau rusiškų dujų, nei įprasta. Tokia pati situacija ir Vokietijoje.

(10.59) P. Porošenka kitą savaitę siūlys suteikti kai kuriems regionams „specialųjį statusą“ Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė, kad kitą savaitę Aukščiausiajai Radai bus pateiktas įstatymo projektas dėl „specialaus statuso“ suteikimo kai kuriems rajonams rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Kitą savaitę šis įstatymo projektas bus pateiktas Ukrainos Aukščiausiajai Radai“, - sakė prezidentas, trečiadienį kalbėdamas vyriausybės pos...

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Po intensyvios pirmosios rudens savaitės šią savaitę finansų rinkose numatomos ramesnės dienos. Pirmadienį viena svarbiausių žinių bus NATO narių galimos sankcijos „Gazprom“. Tiesa, pradžia, mažinant įtampą Rytų Europoje, tikėtina, jau padaryta. Svarbiausi duomenys JAV šią savaitę bus mažmeninės prekybos rezultatai – rugpjūtį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, numatomas 0,6 proc.

 Netrukus taikos sutartimi bus užbaigta viena arbitražo byla su „Gazprom“, sako buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Šiuo metu esame per žingsnį nuo oficialaus susitarimo su „Gazprom“ dėl jų ieškinio arbitraže, kuriame jie ginčijo mūsų dujų sektoriaus reformą iš principo“, - interviu „Verslo žinioms“ teigė J.Neverovičius.

Prezidentas Vladimiras Putinas stebėjo, kaip pradedama tiesti milžinišką dujotiekį, kuris galės transportuoti iki 400 mlrd. dolerių vertinamų dujų į Kiniją per tris dešimtmečius, kai dujos ims tekėti 2019 metais. Apie 4 tūkstančių kilometrų ilgio dujotiekį „Sila Sibiri“ (Sibiro jėga) tiesia valstybinis koncernas „Gazprom“, vykdydamas Kremliaus energetikos strategiją, kuria norima atsiriboti nuo europinės dujų rinkos priklausomybės, būtent šiai rinkai šiuo metui tenka didžioji eksporto dalis.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas penktadienį perspėjo dėl galimų dujų tiekimo Europai sutrikimų, didėjant tarptautinei įtampai dėl krizės Ukrainoje.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Net jei „Statoil“ dujų kaina bus šiek tiek didesnė, svarbu tai, kad pirmą kartą istorijoje turime alternatyvą rusiškoms dujoms. Taip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas (VU TSPMI) dėstytojas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.

Šiandien bendrovė LITGAS su Norvegijos kompanija „Statoil“ pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį, kuri reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo ir pagerins šalies gamintojų konkurencingumą. „Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybė, iškėlusi tikslą pasiekti realią nepriklausomybę nuo monopolinių dujų šaltinių Rytuose, šiandien atverčia naują puslapį energetikos politikoje.

Jevgenij Magda, politikos mokslų kandidatas, Visuomeninių santykių centras (Kijevas, Ukraina) Nors Ukraina turi rimtų politinio ir ekonominio gyvenimo problemų, Asociacijos sutarties tarp Ukrainos ir ES pasirašymą mūsų šalies žmonės sutiko su įkvėpimu. Šiandien yra svarbu neleisti kilti euroskepticizmo nuotaikoms, kuriomis savo tikslams gali pasinaudoti Rusija. Kad pasirašytų su ES beprecedentę pilnos apimties Asociacijos sutartį, Ukrainai teko nueiti labai nelengvą kelią.

 Atremdama Rusijos agresiją Ukraina ne tik ginasi, ji kartu gina visą Europą, todėl Vakarai turėtų suteikti būtiną karinę pagalbą. Taip sako Lietuvoje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas. „Mano galva, visos didžiosios valstybės, pirmiausia strateginės partnerės, turėtų laikytis aiškios pozicijos – vykdoma agresija, ir jai reikia priešintis jėga. Šiuo atveju karine technine jėga.

Šią savaitę VTB Vieningosios lygos taryba paskelbs 2014–2015 metų sezono reglamento pakeitimus, susijusius su Lietuvos klubų pasitraukimu iš Rusijos vadovaujamos lygos. „Sport Ekspress“ pakalbino lygos vykdomąjį direktorių ir krepšinio klubo „Dzūkija“ prezidentą Tomą Pačėsą. Būtent „Dzūkija“ buvo vienas iš penkių klubų, kurie turėjo dalyvauti naujajame VTB sezone, tačiau dėl LKL sprendimo rengti keturių ratų varžybas turbūt turės pasitraukti iš turnyro.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo „neužmirštama futbolo šventę“, kai jo šalis organizuos 218 metų pasaulio futbolo čempionatą. Išleidęs daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių šių metų Sočio žiemos olimpiadai surengti, V.Putinas ruošiasi naujam milijardiniam projektui. 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatas turėtų tapti ambicingiausiu Rusijos projektu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Tačiau V.Putinas pasitiki savo šalies pajėgumais.

 Saugumo krizė Baltijos šalyse yra didžiausia grėsmė NATO, todėl siekdamas jos išvengti Aljansas privalo sustiprinti savo pajėgas regione, kad atgrasytų Rusiją.

Socialdemokratų pastangų dėka Lietuvos gyventojai vasaroti, atostogauti gali ramiau. Jau už liepos mėnesį už suvartojamas dujas jie mokės mažiau, taip pat laukia ir pigesnis šildymo sezonas. Susiderėjusi su „Gazprom“ dėl 331 milijono litų kompensacijos už dujas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovaujama Vyriausybė paskelbė, kaip pigs dujos buitiniams vartotojams. Nuo liepos 1 d. gyventojai už suvartotas dujas vidutiniškai mokės apie 15–23 proc. mažiau.

Žinių radijas Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ apsisprendus parduoti dujų įmonių „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujos“ akcijas, „Lietuvos energijos“ vadovas, bendrovės „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas teigia, kad akcijų įsigijimas naudingas tiek strategiškai, tiek ir verslo požiūriu. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ jis pabrėžė, kad Lietuva jau netrukus turės svarių argumentų derėdamasi su „Gazprom“ dėl dujų kainų.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia palaikantis vieną didžiausių šalies koncernų „Achemos grupė“ derybose su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ dėl pigesnių dujų. Pačios grupės vadovas negali paaiškinti, kodėl negauna dujų kainos nuolaidos, tačiau pripažįsta, kad nebuvo susitikęs su Rusijos bendrovės vadovais.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pareiškė, kad jo šalis neatsisakys prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „ South Stream“ („Pietų Srautas“) projekto, nes jis labai svarbus siekiant aprūpinti šalį būtinais energijos ištekliais. Planuojamas vamzdynas, kuriuo Sibire išgaunamos gamtinės dujos pasiektų Europą aplenkiant Ukrainą, dėl krizės toje šalyje tapo dar vienu įtampos šaltiniu Maskvos, Briuselio ir Vašingtono santykiuose.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį aiškinsis, kaip Lietuva apsirūpinusi dujomis, kokia situacija derybose su rusų dujų milžinu „Gazprom“ bei tarptautiniame arbitraže. Parlamentarams energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pateiks informacijos dėl derybų su „Gazprom“ rezultatų, arbitražo eigos ir perspektyvų.

 Austrija sukritikavo Vakarų sankcijas Rusijai ir pasirašė susitarimą dėl rusiško dujotiekio statybos, nepaisydama Europos Sąjungos būgštavimų - visa tai įvyko per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Austrijoje antradienį, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė EUobserver.

Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Europa pasinėrusi į alternatyvių energijos šaltinių paieškas, „Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą Ukrainai, koncernas savo investicijas traukia iš Lietuvos. Vieno mėnesio įvykiai gali lemti rimtus pokyčius viso regiono energetikoje, bet rusiškų dujų argumentas dar liks stiprus. „Nuo 10 val.

Nepriklausomas analitikas Valdemaras Katkus mano, kad Lietuva prisidėjo prie to, kad „Gazpromas“ praranda savo pozicijas rinkoje. „Taip. Lietuva, manau, ženkliai prisidėjo prie šito projekto ir šitas projektas, arba pozicijos užėmimas dėl trečiojo energetikos paketo, Lietuvoje prasidėjo dar 2007 m. Po metų atsirado trečiasis energetikos paketas, kuris pasako, kad visos investicijos į dujotekio infrastruktūrą yra vykdomos tik pagal trečiąjį energetikos paketą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Akiratyje...

,,Užuot pasidžiaugusi vyriausybės pasiekimais, opozicija rezga naujas sąmokslo teorijas ir siekia, kad nauda vartotojams būtų nustumta į antrą planą. Tai gerai žinoma konservatorių metodika, tačiau ji kenkia vyriausybės pozicijoms derybose su ,,Gazprom“ arbitraže“, - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Lietuvos premjeras teigia, kad dėl dujų kainos ir tranzito sąlygų su iš Lietuvos dujų sektoriaus išeinančiu Rusijos koncernu „Gazprom“ reikės tartis draugiškai. Pasak Algirdo Butkevičiaus, artimiausiu metu Vyriausybė pradės derybas dėl dujų kainos Lietuvai po 2016 metų. „Aš manau, kad ieškant sprendimo dialogo būdu - aišku, tai nėra lengva ar paprasta - bet aš matau tik tokį kelią tariantis, ir dėl dujų kainos teisingos, ir dėl tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį.