gazprom

Davido Camerono beatodairiškas lošimas referendumo dėl „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – korta kelia pavojų mano šalies ateičiai. Tačiau apgaulingas ir slogus „pasilikimo“ šalininkų stovyklos tonas taip pat siutina.

Lietuva pirmą kartą savo istorijoje iš ligšiolinio vienintelio dujų tiekėjo - Rusijos „Gazprom“ - pirks mažiau nei pusę jai reikalingo dujų kiekio. Prieš metus pradėjęs veikti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas užtikrino šaliai galimybę atsigabenti SGD ir sugriauti ilgus dešimtmečius gyvavusią dujų tiekimo iš vienintelio šaltinio grandinę. Šiais metais 3 Lietuvos įmonės - „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“ ir „Achema“ - iš „ Statoil“ nupirks apie 1,15 mlrd.

Rusijos koncernas „Gazprom“ antrąjį dujų eksporto į Baltijos šalis aukcioną planuoja surengti kovo viduryje, praneša Rusijos portalas gazeta.ru. „Gazprom“ siūlo patiekti daugiau kaip 560 mln. kubinių metrų dujų į Lietuvą ir Latviją. „Aukcioną rengs „Gazprom export“ (Rusijos dujų monopolininko antrinė įmonė, kuri yra vienintelė rusiškų dujų eksportuotoja – BNS) 2016 metų kovo viduryje.

Šeštadienį į Klaipėdą atplaukė naujas Norvegijos „Statoil“ dujų krovinys. Klaipėdoje esančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė BNS informavo, kad apie 140 tūkst. kubų norvegiškų dujų atgabenantis dujovežis „Arctic Princess“ pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė. „Tikimės vakare bus pradėtas krovinio perkrovimas į SGD saugyklą“, - BNS teigė I.Milinienė. Pasak jos, krovinį tikimasi perkrauti per 48 val.

Gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti „Lietuvos energijos“ grupei, nuo kovo 1 dienos mažina šių metų gamtinių dujų kainas savo verslo klientams vidutiniškai 16 procentų. Prognozuojama, kad nuo metų vidurio apie 10 proc. gali mažėti ir galutinės kainos gyventojams. Galimybė sumažinti kainas atsirado bendrovei diversifikavus savo gamtinių dujų portfelį ir įsigijus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) 2016 metams iš „Statoil“ palankiomis sąlygomis.

Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo didinimo nėra susiję su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius. „Prielaida, kad visas šis paketas yra susijęs su „Gazprom“, neabejotinai yra klaidinga. Šiuo klausimu mes dirbame jau ne pirmus metus, o dujų tiekimo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai buvo gauti dar 2009 metais. Mūsų santykiai su Rusija dabar apima labai daug įvairių sričių.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Europos komisija nustatė esminius infrastruktūros projektus, kurių dėka kiekviena ES valstybė galės gauti gamtinių dujų vienu metu iš kelių šaltinių, praneša vokiečių „Der Spiegel“. Šiuo metu, primena leidinys, daugelis valstybių yra itin priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo, o bendrai „Gazprom“ dalis ES rinkoje sudaro 40 proc.

Reikia įvertinti, kad su naujuoju „Gazprom“ pasiūlymu, kurį jie buvo davę šiems metams, dujos būtų pabrangusios, „Žinių radijui“ sakė energetikos ministras Rokas Masiulis. „Kadangi „Statoil“ pasiūlė mažiau, tai galime nedidinti dujų kainos. Per pusmetį įvertinsime, ar ta kaina bus pakankama, kad dar ir sumažintume dujų kainą. <...> Mes išnaudojome tą situaciją, kad pasaulyje yra dujų perteklius.

  Norvegijos dujų koncernas „Statoil“ ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ Lietuvos rinkoje tapo realūs konkurentai, teigia energetikos ministras. Rokas Masiulis mano, jog norvegams pasiūlius skaidresnę kainodarą, tai leis lengviau prognozuoti dujų kainas ir jų nedidinti vartotojams.   „Lietuvos dujų tiekimo“ sutartis su „Statoil“ rodo, kad SGD ir vamzdinės dujos yra labai realūs konkurentai. „Statoil“ pasiūlė pigiau negu „Gazprom“ ir dėl to buvo pasirinktas „Statoil“ pasiūlymas.

Valstybės valdoma dujų importo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), iki šiol pirkusi dujas tik iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, jas pirks ir iš Norvegijos „Statoil“. Tai jau trečia Lietuvos bendrovė, keičianti iki 2015-ųjų buvusį vienintelį dujų tiekėją Lietuvai „Gazprom“ į alternatyvų šaltinį - „Statoil“. Bendrovė pranešė, kad pasirašė sutartį su „Statoil“, pagal kurią iki šių metų spalio ji įsigis daugiau kaip pusę šių metų dujų poreikio - apie 300 mln. kubų.

Vilniaus valdžia sieks, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, kuri kitąmet turi grąžinti nuomojamą šilumos ūkį savivaldybei ir jau pateikė Lietuvai maždaug 100 mln. eurų vertės ieškinį, pati sumokėtų miestui už nuvertėjusį turtą.

Didžiausiai šalies dujų vartotojai, Jonavos trąšų gamintojai „Achemai“ susitarus su Norvegijos dujų bendrove „Statoil“ dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimo, energetikos ministras teigia, kad Rusijos „Gazprom“ turės būti lankstesnis, norėdamas parduoti dujų Lietuvoje. „Dabar politiniai motyvai nebeveikia, veikia ekonominiai. Matome, kad kol kas laimi SGD tiekėjai, jeigu „Gazprom“ rodys didesnį lankstumą, bus iš jo perkamos dujos“, - BNS antradienį sakė Rokas Masiulis.

Siekdama apriboti Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ įtaką, Europos Komisija nori naujų įgaliojimų tikrinti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių dujų tiekimo sutartis su „Gazprom“ dar iki jų pasirašymo, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Komisija susirūpinusi, jog Maskva, tiekianti 30 proc. Europoje suvartojamų dujų, piktnaudžiauja dominuojama padėtimi ir į sutartis su Rytų Europos šalimis įtraukia neteisėtas nuostatas.

Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, anksčiau pirkusi dujas iš „Gazprom“, nuo šiol jas pirks iš Norvegijos dujų prekybos bendrovės „Statoil“. „Iš esmės derybos jau baigtos. Tiek į Jonavą atvykę „Statoil“ atstovai, tiek „Achemos“ derybinė grupė galutinai sutarė dėl principinių suskystintų dujų tiekimo šiems metams sąlygų ir gamtinių dujų kainų.

Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ susitarus dėl sutarties pakeitimų su Norvegijos „Statoil pranešta, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o paties SGD išlaikymo kaštai – apie 23 proc.. Skamba įspūdingai, tačiau galutiniai vartotojai stipriai sumažėjusių kainų nepajus.

   Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomai „Vilniaus energijai“ nepavyko įtikinti teismo, jog dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ jai turi grąžinti 19 mln. eurų permoką už Rusijos koncerno „Gazprom“ Lietuvai tiektas dujas.   Vilniaus apygardos teismas sausio 21 dieną atmetė „Vilniaus energijos“ ieškinį, BNS pranešė teismo atstovė Vaida Bytautė. Ji teigė negalinti pateikti informacijos apie teismo motyvus, nes byla nagrinėta uždaruose posėdžiuose.

2011 m. pavasarį Prahos “Intercontinental” viešbutyje susirinkusiems Rytų ir Vidurio Europos verslo elito atstovams “Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris iškilmingai pareiškė, kad ligi tų metų pabaigos vidutinė gamtinių dujų kaina Europos vartotojams pasieks 500 USD už tūkstantį kubinių metrų.

  Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ planuojamas sandoris su Norvegijos dujų koncernu „Statoil“ gali pakeisti ir Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų kainą, mano ekspertai. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, ar sutartis galėtų išjudinti kitas privačias dujų importo bendroves ir paskatinti permainas rinkoje.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

 Gamtinės dujos buitiniams vartotojams šiemet brangti neturėtų, nes dėl naujos „Gazprom“ kainodaros išaugusią dujų kainą kompensuos nuolaida, pritaikyta po to, kai Rusijos dujų koncernas 2014-aisiais maždaug penktadaliu sumažino dujų kainą Lietuvai. Tačiau pasibaigus permokos grąžinimui, 2017 metais dujos galėtų brangti, sako Kainų komisijos narys.

   Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ Lietuvos dujų pirkėjams šiemet pasiūlius naują kainodarą, galutinė dujų kaina šiek tiek išaugs, tačiau vartotojai to nepajus, sako energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Dalius Misiūnas pabrėžia, kad buitiniams vartotojams šiemet dujos nebrangs.   „Šiai dienai yra nustatyta kaina buitiniams vartotojams, o kiti vartotojai turi susitarimus ir perka dujas rinkos sąlygomis.

Maskvoje iš bendrovės „Gazprom“ valytojos automobilio buvo pagrobta rankinė už 2 mln. rublių (daugiau nei 24 tūkst. eurų), praneša lenta.ru. Automobilis „Mitsubishi Outlander“, priklausantis 44-ių bendrovės „Gazprom“ darbuotojai, stovėjo vienoje verslo centro stovėjimo aikštelėje Maskvoje. Moteris stovėjimo aikštelėje automobilį buvo palikusi trims minutėms, grįžusi pamatė, kad automobilio durys yra pravertos.

 Latvijos Aukščiausiasis Teismas atšaukė Rygos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo bendrovės „Latvijas gaze“ prašymu buvo laikinai sustabdyta galimybė importuoti dujas iš Lietuvos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, BNS pranešė jo atstovė Baiba Kataja.

Sumažėjus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifui ir efektyviau veikiant elektros skirstymo bendrovei „Lesto“, nuo sausio 1-osios mažėja elektros kainos gyventojams. Tačiau gamtinių dujų kainos išlieka nepakitusios - tam didžiausios įtakos turi vis dar galiojanti „Gazprom“ dujų kainos nuolaida. Elektros kainos, priklausomai nuo plano, buitiniams vartotojams mažėja 1-3 proc.

Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučių. Ilgalaikė sutartis pasirašyta gruodžio 24 dieną ir galios nuo kitų metų sausio iki 2025 metų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. „Sutarties galiojimo terminas susietas su iki 2010 metų pabaigos dujų perdavimo pajėgumų į Kaliningrado sritį padidinimui įgyvendintų ženklių investicijų atsipirkimo laikotarpiu“, - rašoma „Amber Grid“ pra...

 Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučių. Ilgalaikė sutartis pasirašyta gruodžio 24 dieną ir galios nuo kitų metų sausio iki 2025 metų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Sutartis numato, kad pajamos už paslaugas sieks apie 10-11 mln. eurų per metus ir, „Amber Grid“ teigimu, atitiks šiuo metu gaunamas pajamas. Tranzito pajėgumai sieks 10,5 mln.

Viskas, kas nutiko per 2015 metus, buvo prognozuojama šių metų pradžioje, stebino jų viduryje ir tebėra sunkiai suvaldoma jų pabaigoje. Sausį žinojome, kad karas Sirijoje milijonus žmonių paliko skurde ir neviltyje; kad intervencija Libijoje sukūrė anarchiją toje šalyje; kad Afganistane padėtis blogėja, o ne gerėja, kad Eritrėja ir Pietų Sudanas yra pragaro skylės ir kad islamo ekstremizmo prakeiksmas sklinda dalyje Vakarų Afrikos – taip pat tarp radikalizuotų viltį praradusių žmonių Vakarų Euro...

Naftovežiai, kurių nuotraukas prieš kelias dienas paviešino Rusijos gynybos ministerija, neturi jokio ryšio su „Islamo valstybe“, pareiškė Irako kurdų atstovas. Jo teigimu, cisternos priklauso kurdų autonomijai, praneša rbc.ru. Rusijos paviešintos nuotraukose užfiksuoti naftovežiai transportuoja naftą iš Irako kurdų autonomijos į Turkiją, o ne iš teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ kontroliuojamos teritorijos.

Rusija ilgai tyčiojosi iš Vakarų bejėgiškumo Ukrainos konflikto metu, tačiau, susidūrusi su šalimi, kuri elgiasi „rusiškai“, nerado efektyvesnių poveikio metodų ir taip pat „parodo savo poziciją“ sankcijų pagalba, žinodama, kad tuo tik palaikys R. Erdogano režimą ir pablogins rusų padėtį regione ir tarptautinėse rinkose, „carnegie.ru“ rašo ekonomistas Andrejus Movčanas.

Praėjus pusantros paros po skaudaus smūgio Rusijos išdidumui, ši imasi tradicinių jai veiksmų - į regioną atsiveža daugiau ir galingesnės ginkluotės, grasina ekonominėmis pasekmėmis, tačiau realių sankcijų nesiima. Be abejo, neapsieinama ir be konspiracinių teorijų apie Turkijos valdžios sąmokslą prieš Rusiją.

Rusijos valstybinė dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ trečiadienį paskelbė sustabdžiusi dujų tiekimą Ukrainai, kai Kijevas neatliko išankstinio mokėjimo už energetikos išteklius. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris sakė, kad nuo 7 val. Grinvičo (9 val.

Pirmoji Europos šalis, į kurią bus tiekiamos amerikiečių dujos, bus Lietuva. Tiekimas yra planuojamas pradėti 2016 vasarį. Dujas priims dujų terminalas „Independence“, kuris nuo 2015-ųjų sausio veikia Klaipėdoje. Apie tai, kad Lietuva taps primąja Europos šalimis, gausiančia amerikiečių dujas, praneša „Reuters“ remiantis dviem šaltiniais prekybos dujomis sferoje.

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Ar Rusija atsisakė planų susigrąžinti Baltijos šalis į savo glėbį? Kaip Rusijos žmonės ir valdžios elitas vertina Lietuvą? Šias ir kitas lietuviams mažai žinomas tiesas tv3.lt skaitytojams atskleidžia Ukrainos aneksijos planus kūrusio instituto buvęs darbuotojas, politologas Aleksandras Sytinas. Išskirti Lietuvą kaip atskirą Rusijos išorinės politikos kryptį yra ganėtinai sudėtinga. Tai susiję su keliais faktoriais.

Teismo sprendimas, kad Konkurencijos taryba teisingai skyrė beveik 36 mln. eurų baudą Rusijos dujų koncernui „Gazprom“, yra priminimas kitoms įmonėms, jog reikia laikytis taisyklių, sako tarybos vadovas. „Šis teismo sprendimas yra geras mūsų darbo įvertinimas ir kartu priminimas įmonėms, kad koncentracijos leidimuose nustatytų sąlygų reikia laikytis“, – pranešime spaudai sakė Šarūnas Keserauskas.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pasmerkė planus nutiesti antrąjį dujotiekį Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, sakydamas, kad tas projektas jo šaliai kainuos 2 mlrd. JAV dolerių (1,8 mlrd. eurų) per metus prarastų pajamų.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos ūkį perimsiančios įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesutarimai gali pasiekti tarptautinį arbitražą, sako VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas, Vilniaus tarybos narys konservatorius Arvydas Sekmokas. „Aš manau, kad žiūrint į tai, kokias pretenzijas dėl galimai padarytų investicijų reikš „Vilniaus energija“, tas gali atvesti prie tarptautinių arbitražų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą atliekanti Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos. Tačiau sprendimas iš esmės nebeturi prasmės, nes įmonės veiklos tyrimas jau nutrauktas, BNS patvirtino Energetikos ministerija.

Vladimiras Putinas „atidavė“ pernelyg brangų Donbasą: vykdomas pajėgų atitraukimas ir kompromisų paieškos, rašoma „Il Foglio“. Karas Ukrainoje baigėsi. Tačiau to niekas nepastebėjo dėl V. Putino specialiųjų efektų – raketų, nukreiptų į Siriją. Donbasas dingo iš Vakarų televizijų naujienų reportažų, tačiau svarbiausia – iš Rusijos televizijų. Dabar naujienos šioje šalyje prasideda nuo pranešimų apie skambias karines pergales Sirijoje.

 Nieko asmeniška, tik verslas. Šią idėją Europai aktyviai bandė įpiršti Rusija ir „Gazprom“, pastaruoju metu prisidengusi solidžiomis Vakarų kompanijomis ir bandydama prastumti savo naują projektą „Nord Stream-2“ („Šiaurės srautas-2“). Tai – suplanuotas dviejų naujų dujų vamzdžių tiesimas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu, beje, preliminariai įvertintas 10 milijardų eurų.

Šį sekmadienį Baltarusijoje vyks vadinamieji prezidento rinkimai. Bet jau šiandien daug įdomiau ne tai, kaip jie pasibaigs, nes A.Lukašenka yra kuklesnis nei Centrinės Azijos diktatoriai ir todėl neturėtų sau prisirašyti daugiau 80 proc. balsų, o kaip keisis Vakarų ir Baltarusijos santykiai po rinkimų. ES koridoriuose jau skamba balsai, raginantys pradėti naują suartėjimo su Baltarusijos režimu etapą. Ir tai tikrai ne pirmas kartas.

Turkija gali peržiūrėti rusų dujų pirkimo klausimą dėl atšalusių santykių su Maskva po kelių incidentų praėjusią savaitę. Apie tai pareiškė šios šalies prezidentas Recep Tayyip Erdoğanas, praneša Reuters. Jo teigimu, Rusija turėtų būti jautresnė šiuo klausimu, nes Turkija gali dujas pirkti „pačiose įvairiausiose vietose“. R. Erdoganas taip pat pareiškė, kad Turkija gali atsisakyti ir rusų suprojektuotos atominės elektrinės „Akkuyu“ statybų.

Didžiausia klaida, kurią galime padaryti tvarkydami reikalus su Vladimiru Putinu, – manyti, kad jis mąsto lygiai taip pat kaip mes. Žvelgiant iš šalies, Rusijos būklė atrodo sunki, ir dėl to kaltė tenka Rusijos prezidentui. Jis nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos, mažinant priklausomybę nuo gamtinių išteklių, modernizuoti valstybės arba integruoti šalies į aplinkinį pasaulį.

Europos Komisija (EK) gavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus dėl taikaus antimonopolinio ginčo sprendimo, patvirtino „Interfax“ šaltiniai Komisijos spaudos tarnyboje. EK atstovas Ricardo‘as Cardoso‘as (Rikardas Kardozas) patvirtino, kad Komisija gavo pasiūlymus, kuriuose numatyti „Gazprom“ įsipareigojimai, ir ketina nuodugniai juos išnagrinėti. Jis pabrėžė, kad „Gazprom“ turi iki rugsėjo 28 dienos pateikti oficialų atsakymą į Komisijos pastabas.

 Vienas šildymo sezono mėnuo lietuvio piniginei kainuoja vidutiniškai 16 proc. jo atlyginimo. Ir beveik 40 proc. pensijos. Bet štai kokias geras naujienas skelbia Rusijos dujų gigantė „Gazprom“. Esą kitus ir dar kitus metus dujas pardavinės už pačią mažiausią bet kada buvusią kainą. Rusiškų dujų kaina krenta, nes ji pririšta prie naftos kainos, o ši – rekordiškai nusmukusi ir smunka toliau. Lietuva 2013 m. dar mokėjo 500 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

Karinis Rusijos kišimasis į konfliktus Sirijoje ir Ukraine įpareigoja JAV ir jos europiečius sąjungininkus sugrąžinti Kremlių ant žemės ir priversti jį pripažinti, kad tokios avantiūros negalima palaikyti amžinai, rašoma „Newsweek“. Rusija paprasčiausiai tam neturi nei pinigų, nei žmonių resursų, įskaitant žemas pasaulines naftos kainas ir žemą gimstamumo lygį. Ji atsidurtų dar didesnėje izoliacijoje, jeigu ir toliau palaikys B. al Assado režimą, bei separatistus Donbase.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį sukritikavo „antiukrainietišką ir antieuropietišką“ sutartį tarp Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ ir kelių Vakarų šalių bendrovių, pagal kurią planuojama nutiesti antrą dujotiekį Baltijos jūroje. Birželį „Gazprom“ susitarė su Britanijos ir Nyderlandų bendrove „Shell“, Vokietijos E.ON ir Austrijos OMV nutiesti į Vokietiją naują dujotiekį „Nord Stream 2“, aplenkiant Lenkiją ir konflikto su prorusiškais separatistais krečiamą Ukrainą.

Serbijos narystė Europos Sąjungoje vertinama kaip tikėtinas dalykas, kuris laikui bėgant taps realybe. Tai būtų dar vienas žingsnis įtraukiant Balkanų regioną į Europos gerovės ir stabilumo zoną (šis procesas prasidėjo 2004 metais priėmus į ES Slovėniją, jo tęsiniu 2013 metais tapo Kroatijos narystė). Tačiau Serbijos įstojimo į ES perspektyva taip pat gali būti vertinama gana nevienareikšmiškai dėl tam tikrų vidinių šios valstybės procesų ir jos ypatingų ryšių su Rusija.