gazprom

Ukraina turi sumokėti už Rusijos dujas, tiekiamas į separatistų rajonus Ukrainos rytuose, pareiškė penktadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Energetikos ministerija nepritaria parlamentaro Kęstučio Daukšio siūlymui, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ permoką už „Gazprom“ dujas grąžintų jas pirkusioms bendrovėms, o ne pritaikius nuolaidą – dabartiniams klientams. Vyriausybė dėl to apsispręs kitą trečiadienį. Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad 81,4 mln. eurų vertės permokos grąžinimas jau yra sureguliuotas teisės aktais, o K. Daukšio siūlomi Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai tik įneštų neaiškumo.

Vyriausybė strateginių projektų atžvilgiu veikia inertiškai ir raško ankstesnių Vyriausybių energetikos politikos sprendimų vaisius. Taip sako dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Kartu jis teigiamai vertina „Lietuvos energijos“ kontroliuojančiosios bendrovės sukūrimą ir jos valdymo sutvarkymą.

Tarptautinė tiriamosios žurnalistikos organizacija ICIJ paviešino nutekintų HSBC banko duomenų ataskaitas. Paviešintos sąskaitos, kurių bendra suma – 100 mlrd. dolerių, yra susijusios su daugiau nei 100 tūkst. fizinių bei juridinių asmenų iš 200 šalių.

 Europos Komisijos (EK) tyrimas dėl įtariamų Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ konkurencijos pažeidimų kol kas sustabdytas, antradienį pareiškė už konkurenciją atsakinga EK narė. Pasak Margrethe Vestager (Margretos Vestager), byla sustabdyta, kol ji asmeniškai išnagrinės „dujų infrastruktūrą, kainas ir kaip visa tai veikia“, rašo Briuselio leidinys „The EUObserver“. „Manau, kad svarbu tai, kad ir aš pati turėčiau požiūrį į šią bylą.

„Meduza.ru“ aiškinasi, kiek pagrindo turi plačiai informacinėje erdvėje išplatinta nuomonė, kad „JAV yra prasiskolinusi, o Rusija faktiškai neturi skolų“. Vienas iš pačių pagrindinių amerikiečių ekonomikos kritikų argumentų – milžiniška JAV valstybės skola. Iš tiesų, nominali Jungtinių Amerikos Valstijų skola auga, tačiau tai nesudaro grėsmės pasaulinei ekonomikai. Bent jau, artimiausiu metu.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Pasaulio ekonomikos forume Davose trečiadienį apkaltino Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ darant politinį spaudimą. Tai ji pareiškė po to, kai Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius pareiškė, kad alternatyvos rusiškoms dujoms Europai kainuotų labai brangiai.

 Skirtingai, nei deklaruoja valdžios atstovai, šiluma Lietuvoje labai neatpigs, – tai tvirtina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Nerijaus Mačiulio teigimu, nepaisant pingančių gamtinių dujų, pigesnės šilumos tikėtis neverta, nes suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaina greitai nesumažės, nežada mažėti ir biokuro kainos.

Per visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusija „užsidirbo“ 3,5 trilijono dolerių už naftą. Tie pinigai, kaip leidiniui „Novaja Gazeta“ rašo Julija Latynina, kažkur dingo. Rusijos realios aukso atsargos sudaro beveik 200 mlrd. dolerių, iš jų – 25 mlrd. (tai yra daugiau nei 10 proc.) šalies Centrinis bankas išleido per paskutines dvi 2014-ųjų savaites tam, kad tos valstybinės įmonės, kurios pateko į Vakarų sankcijų sąrašus, galėtų pigiau nusipirkti valiutos ir išsimokėti skolas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ trečiadienį pareiškė, kad Europai vis dar tebegresia, jog Rusijos dujų tiekimas vamzdynais per Ukrainą šią žiemą gali nutrūkti. „Tranzitinė rizika Ukrainos teritorijoje šią žiemą išlieka, nes Ukraina dėl finansinių sunkumų nesugebėjo praėjusių metų lapkritį gruodį nupirkti būtiną dujų kiekį ir žymiai sumažino dujų atsargas požeminėse saugyklose“, – pasakė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris po susitikimo su naujuoju Europos Komisijos komisaru Marošu Šefčovičiumi.

 Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ trečiadienį pareiškė, kad Europai vis dar tebegresia, jog Rusijos dujų tiekimas vamzdynais per Ukrainą šią žiemą gali nutrūkti.

Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjęs vadinamasis skalūnų dujų ir naftos perversmas keičia situaciją visoje energijos išteklių gavyboje. Dar visai neseniai JAV importuodavo dujas, naftą ir jos produktus vos ne iš viso pasaulio. Gamtinės dujos būdavo importuojamos iš Kanados, nafta – iš Venesuelos ar Persijos įlankos valstybių, o benzinas – net iš Europos. Tačiau per pastaruosius dešimt metų situacija pasikeitė kardinaliai.

Ankstesniame straipsnyje apie „Pietų srauto“ dujotiekio projekto nutraukimą aš įtariau, kad dėl jo dar yra įmanomi įvairūs siurprizai. Nors po aukštų Rusijos pareigūnų pasisakymų logiška būtų padėti šioje istorijoje didelį tašką, atrodo, kad žaidimas dar nėra baigtas. Situacija iš esmės primena anekdotą, kuriame ginčijamasi, ar pacientas labiau miręs nei gyvas, ar atvirkščiai.

„Jeigu užsienyje įvykdyti apklausą, kokie yra labiausiai žinomi rusų prekės ženklai ir produkcija, tai visi, be jokių abejonių, įvardintų du žodžius: „Kalašnikov“ ir „Gazprom“, – rašo Josefas Kirchengastas „Der Standard“. Už pirmojo slepiasi masiškiausias naikinimo ginklas pasaulyje, už antrojo – Rusijos dujų monopolistas. Be to, abu atsakymai išlieka simptomatiški Rusijai praėjus beveik 25 metams po Sovietų Sąjungos griūties: „Nepaisant bekraščių gamtos resursų ir daugiau nei 140 mln.

Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt 2015 metai Lietuvos politiniame gyvenime turėtų būti ramesni, nors Vyriausybei – kiekvieni metai sunkūs, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, valdančiųjų laukia daug iššūkių, visų pirma – dėl geopolitinės situacijos. Po švenčių valdančiajai koalicijai teks aiškintis ir tarpusavio santykius. A. Butkevičius neslepia, kad „darbiečių“ elgesį svarstant 2015-ųjų biudžetą laiko išdavyste.

 Svarbiausi besibaigiančių 2014-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimas, panaikinęs rusiškų dujų monopoliją, ir prezidentės Dalios Grybauskaitės perrinkimas antrajai kadencijai, mano Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai. Tradicinėje naujienų agentūros BNS apklausoje tarp svarbiausių Lietuvos įvykių taip pat minėtas sprendimas dėl euro įvedimo, gynybos finansavimo didinimas, žlugęs referendumas dėl žemės pardavimo ir Dainų šventė.

Europos Komisija (EK) rengia bendros Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos planą, kuris gali rimtai smogti Rusijos koncerno „Gazprom“ pozicijoms ES dujų rinkoje, rašo Rusijos verslo leidinys „Komersant“. Jo žiniomis, priemonių paketas ES energetikos saugumui užtikrinti, kuris gali būti pristatytas jau sausio mėnesį, numato, kad ES tampa viena dujų importuotoja, ir tai sustiprintų visų jos narių pozicijas derybose su tiekėjais iš trečiųjų šalių, leistų susitarti dėl geresnių kainų bei kitų sąl...

 „Pietų srauto“ projekto nutraukimo istoriją sunku būtų pavaizduoti kaip detektyvinę, nors ji ir buvo gana netikėta. Atrodytų, viskas čia yra aišku – Rusijai nusibodo kovoti su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios trukdė realizuoti dujotiekio projektą taip, kaip norėjo Maskva, ir ji nusprendė jo atsisakyti.

 Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė antradienį pareiškė, kad 28 šalių blokas toliau vieningai palaikys Ukrainą, nors kai kurios Bendrijos narės spaudžia atšaukti arba sušvelninti sankcijas Rusijai. Federica Mogherini (Federika Mogerini) per savo pirmąjį vizitą toje karo nuniokotoje šalyje nuo savo paskyrimo rugpjūtį, sakė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kad Briuselis ketina „eiti ranka rankon“ su Kijevu.

Rusijos „Gazprom“ planuoja plataus masto personalo atleidimus. Pasak „Interfaks“ šaltinių, kalbama apie 15-25 proc. darbuotojų. Apie planuojamus atleidimus kalbama tiek pačioje bendrovėje, tiek jos „dukterinėse“ įmonėse. Be to, agentūros pašnekovas pranešė, kad koncerno padaliniams nurodyta iki šių metų pabaigos pristatyti savo siūlymus, kaip bus dirbama pagal naują koncepciją, o iki kitų metų pabaigos naują kadrų politiką įgyvendinti iki galo praktiškai.

Seimas imasi pataisų, kad kompensacijas už per brangiai pirktas gamtines dujas gautų tik tie nebuitiniai vartotojai, kurie jas pirko per kompensuojamą laikotarpį. Seimas šią savaitę priėmė svarstyti Energetikos komisijos vadovo „darbiečio“ Kęstučio Daukšio Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įpareigoti dujų tiekimo įmonę kompensuoti kainos skirtumą. „Reikia grąžinti tiems, iš kurių surinko pinigus, o ne visiems – į ateitį kompensacijas paskirstyti“, – BNS sakė K. Daukšys.

Seimas imasis pataisų, kad kompensacijas už per brangiai pirktas gamtines dujas gautų tik tie nebuitiniai vartotojai, kurie jas pirko per kompensuojamą laikotarpį. Seimas šią savaitę priėmė svarstyti Energetikos komisijos vadovo „darbiečio“ Kęstučio Daukšio Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įpareigoti dujų tiekimo įmonę kompensuoti kainos skirtumą. „Reikia grąžinti tiems, iš kurių surinko pinigus, o ne visiems - į ateitį kompensacijas paskirstyti“, - BNS sakė K.Daukšys.

 JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis. Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.

Lietuvoje dujų kaina nukrito dėl smukusios naftos kainos, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas niekada netaps derybiniu svertu, Lietuvai ateityje bandant išsiderėti dar mažesnę dujų kainą iš Rusijos „Gazprom“, sako europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Valdančiosios Darbo partijos įkūrėjas, o dabar - garbės pirmininkas V.Uspaskichas sako, jog dujų milžinui „Gazprom“ Lietuvos rinka nėra svarbi ekonominiu požiūriu, todėl SGD terminalas neturės įtakos ateities derybose dėl dujų kainos.

 Rusijos energetikos ministras pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai šią žiemą reikėtų pirkti mažiausiai 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, kad užtikrintų sklandų rusiškų dujų tranzitą į Europą. Ukrainos valstybinė energetikos įmonė „Naftogaz“ praėjusios savaitės pabaigoje pranešė, kad Rusijos kompanijai „Gazprom“ pervedė 378 mln. JAV dolerių už vieną mlrd. kubinių metrų dujų, kurių reikia atsargoms papildyti. Mokėjimas atliktas pagal „Gazprom“ pateiktą sąskaitą.

Iširus Sovietų Sąjungai ir socialistiniam lageriui, Baltijos ir Juodosios jūrų regiono šalys paveldėjo dar iki šiol egzistuojančią energetinės infrastruktūros schemą. Daugeliui iš jų tai tapo problema, o kai kurios šalys tai ėmė laikyti net grėsme savo nepriklausomybei. Energetinės nepriklausomybės užtikrinimas tapo viena iš svarbiausių regiono valstybių tiek vidaus, tiek užsienio politikos krypčių. Svarbus tos politikos aspektas yra didelė šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų importo.

Ukrainos valstybinė energetikos įmonė „Naftogaz“ pranešė pervedusi Rusijos „Gazprom“ beveik 380 milijonų dolerių avansą už gamtines dujas. Vakar naujasis Ukrainos energetikos ministras teigė, kad „Naftogaz“ avansą „Gazprom“ už vieno milijardo kubinių metrų dujų tiekimą perves iki šios savaitės pabaigos.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kainų komisijos sprendimas nepatvirtinti „Gazprom“ permokų grąžinimo stambiesiems vartotojams tvarkos, anot energetikos ministro, neturėtų sukliudyti kitąmet mažinti dujų kainų. Tuo tarpu Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas skaičiuoja, kad buitiniai šilumos vartotojai gali atgauti tik 15 proc. permokėtos sumos.

 Stokholmo arbitražo sprendimas, kuriuo Lietuva, tirdama bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklą, įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos, šalyje tikriausiai nebus pripažintas ir vykdomas.

 Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį skalūnų dujas ir naftą žvalgančios bei išgaunančios bendrovės trejus metus bus iš esmės atleidžiamos nuo išgavimo mokesčio (galios simbolinis 1 proc. tarifas), o vėliau mokėtų tik 15 proc. siekiantį mokestį. Kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, kad tokiomis mokestinėmis lengvatomis pataikaujama naftos, dujų lobistams, paminant Lietuvos interesus.

Kainų komisijai penktadienį nepatvirtinus 280 mln. litų vertės „Gazprom“ dujų kainos permokos grąžinimo tvarkos šilumos gamintojams ir kitiems didiesiems vartotojams, tai neturėtų sukliudyti nuo sausio dar 20 proc. sumažinti dujų kainą, teigia energetikos ministras. Energetikos grupės „Lietuvos energija“ vadovas teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip įteisinti permokos grąžinimą.

Lietuvos teismas turėtų pripažinti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai. Tokį siūlymą Europos Teisingumo Teismui (ETT) ketvirtadienį pateikė teismo generalinis advokatas. Tačiau nepaisant nepalankios Lietuvai generalinio advokato išvados, galutinis ETT sprendimas gali būti kitoks, teigia Energetikos ministerija bei ETT atstovė. „Generalinio advokato nuomone, tokie sprendimai (arbitražo - BNS) turėtų būti vykdomi, tačiau jo nuomonė teismui nėra privaloma.

Kainų komisija gali užkirsti kelią grąžinti 280 mln. litų vertės „Gazprom“ permoką šilumininkams ir kitiems didiesiems dujų vartotojams. Neatmetama, kad komisija penktadienį nepritars Vyriausybės patvirtintai pinigų grąžinimo tvarkai. Bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ vadovas sako, kad komisijos sprendimas gali atimti teisinį pagrindą grąžinti lėšas nebuitiniams vartotojams, o ginčas gali persikelti į teismus.

Trečiadienį oficialiai pradeda veikti maždaug 500 mln. litų vertės suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, kuris pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukūrė alternatyvą rusiškoms „Gazprom“ dujoms ir kuris, Vyriausybės manymu, galėtų tapti regioniniu terminalu. Tačiau Latvijai ir Estijai dar teks palaukti, kol galės pasinaudoti visu jo potencialu.

Lapkričio mėnesį įvyko iš karto du tarptautiniai aukšto lygio renginiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (paprastai žymimos anglišku trumpiniu APEC) valstybių vadovų susitikimas Pekine ir G 20 valstybių grupės aukščiausio lygio susitikimas Australijos mieste Brisbane.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį netikėtai paskelbė, kad jo šalis atsisako planų nutiesti milijardus dolerių kainuojantį vamzdyną „South Stream“, kuriuo būtų tiekiamos dujos Europos šalims, kaltindamas Europos Sąjungą (ES) sudarinėjus kliūtis šiam projektui.

Naujienų agentūros „Reuters“ atliktas tyrimas atskleidė, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai skolino milijardus Ukrainos oligarchui Dmitrijui Firtašui, kurio verslo imperija suklestėjo jo remiamo prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikais. Rusijoje įtakingi draugai jam padėjo susikrauti turtus. Jungtinėse Valstijose pareigūnai norėjo jo ekstradicijos ir pasodinti už grotų. Austrijoje, kur jis šiuo metu gyvena paleistas už 155 mln.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį surengs derybas Ankaroje su viešinčiu Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, siekdamas sustiprinti dvišalius ryšius, kurie atlaikė potencialiai pragaištingus ginčus dėl krizių Sirijoje bei Ukrainoje. Per šias derybas tikimasi sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą energetikos sektoriuje: Ankara siekia ne vien mažesnių iš Rusijos tiekiamų dujų kainų, bet ir didesnių jų importo apimčių artėjant žiemai.

 Pirmąjį kitų metų pusmetį dujų kainos buitiniams vartotojams neturėtų keistis. Nuo šių metų liepos jos jau atpigo vidutiniškai 20 proc. „Gyventojai dujoms kitais metais išleis mažiau pinigų nei šiemet. Kitų metų sausį, lyginant su šių metų pradžia, dujos žmonėms bus atpigusios 15-23 proc. Importo kainos tendencijos leidžia manyti, kad ir 2015 metų antrąjį pusmetį kainos gyventojams išliks panašaus lygio“, - pranešime teigė „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas.

Valstybės valdomos energetikos įmonės turėtų veikti kaip verslas, pritraukti investicijų savo plėtrai ir projektams, o ne užkrauti savo sąnaudas vartotojams, sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas. LRT.lt pašnekovo teigimu, vienas iš būdų tai padaryti – padidinti per biržą finansiniams investuotojams parduodamų įmonių akcijų dalį.

Rusijai grasinant nutraukti dujų tiekimą Europai, buvęs JAV diplomatas tvirtina, jog Rusijos dujas Sąjunga galėtų visiškai pakeisti suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Tarptautinio gynybos studijų centro Estijoje direktorius ir buvęs JAV ambasadorius Azerbaidžane Matthew Jamesas Bryza sako, jog teoriškai Europos Sąjunga galėtų visiškai pakeisti Rusijos dujas, nes turi galimybių importuoti SGD.

Pardavus dalį valstybės valdomų įmonių akcijų finansiniams investuotojams, bet išlaikant jų valdymo kontrolę, galima būtų išlaisvinti milijardines lėšas, jas nukreipti prioritetiniams valstybės poreikiams tenkinti, sako vertybinių popierių biržos „Nasdaq OMX“ Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė.

 Gamtinės dujos nebuitiniams vartotojams - tai yra šilumos ir elektros gamintojams - nuo kitų metų pigs dar 20 proc. Tokia nuolaida jiems būtų suteikta, „Lietuvos energijos“ valdomai bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ nuo sausio ketinant grąžinti 280 mln. litų dujų kainos permoką už 2013 metus ir 4 šių metų mėnesius. „Lietuvos energijos“ vadovas sako, kad bendrovės skaičiavimais, dėl to vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną, palygint su praėjusiu, turėtų sumažėti apie 6 proc.

Rusijos dujų tiekimas į Kinijos liaudies respubliką gali viršyti Europos rinkai skirtų dujų rinką, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. Tačiau tam dar reikės pasistatyti papildomą dujotekį, kainuosiantį ne mažiau 30 mlrd. dolerių, o iš pradžių skelbta kontrakto suma – 400 mlrd. dolerių krito iki 300 mlrd. Taip nutiko todėl, kad naftos kaina, į kurią remiasi dujų kaina, nuo kontrakto sudaryto dienos nukrito beveik ketvirčiu, praneša gazeta.ru.

(papildyta 11.54) Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ketvirtadienį pareiškė, kad sutartis, turinti užbaigti įnirtingą Rusijos ir Ukrainos ginčą dėl dujų tiekimo, yra „ranka pasiekiama“, ir paragino šalis susitarti.

 Joana Lapėnienė, Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Pirmasis Baltijos šalyse suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, tapsiantis alternatyva rusiškoms dujoms, tampa tikrove. Pirmadienį į Klaipėdos jūrų uostą įplauks SGD laivas-saugykla „Independence“. Visą kelią iki Lietuvos laivo saugumu rūpinosi norvegai, o dabar perims Lietuva.

Suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ jau visai prie pat Klaipėdos krantų.Netoli jo yra ir Lietuvos karinis laivas „Kuršis“. Į Klaipėdos uostą laivas įplauks pirmadienį anksti ryte. Jo įplaukimą, planuojamą prieš 9 val. ryto, ir iškilmingą ceremoniją, kurioje dalyvaus aukščiausi šalies vadovai bei užsienio šalių svečiai tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Europos Sąjungos energetikos komisija paviešino „Europos energetinio saugumo strategiją“. „Rusijos – Ukrainos karo“ fone V. Putinas ėmėsi 50 metų neregėtos konfrontacijos dujų tiekimo srityje, teigiama žiniasklaidoje, tačiau „dujų stresiniai testai“ rodo: Europa gali išblaškyti šį blefą su energijos tiekėjais ir išlošti – visų pirma, energijos sistemų apjungimo ir laisvos „be sienų“ dujų prekybos dėka.