galimybių pasas

Grupė opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupė kreipimesi teigia, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.

Susirgimų koronavirusu ir mirčių skaičius Lietuvoje kasdien auga. Todėl operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą įvesti papildomų ribojimų parduotuvėse, kuriose nereikalaujama pirkėjų galimybių paso. Prekybininkai turės užtikrinti, kad jose kiekvienam pirkėjui tektų bent 30 kv. metrų ploto. Prekybininkai sutinka su šiuo sprendimu ir tikina, kad galimybių pasas atnešė daugiau nuostolių nei naudos.

Paskelbus naują papildomą operacijų vadovo sprendimą dėl būtino minimalaus 30 kv. m. prekybos ploto vienam gyventojai parduotuvėse be galimybių paso vaistinių atstovai griebiasi už galvos – jų teigimu, tai dar labiau apsunkins ar išvis užkirs galimybę daliai žmonių gauti farmacines paslaugas. Tiesa, ministerija patikslino, kad bent vienas pirkėjas patekti į vaistinę galės.

Vilniuje Latvijos pilietis į prekybos centrą bandė patekti su svetimu dokumentu.  Kaip skelbia policija, pirmadienį, apie 13 val. Žirmūnų gatvėje, 38 metų Latvijos pilietis, norėdamas patekti į prekybos centrą, bandė pasinaudoti kito asmens dokumentu, t.y. pateikė Lietuvos piliečiui E. R. (gim. 1994 m.) šeimos sveikatos centro išduotą sertifikatą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Kasdien fiksuojant tūkstančius naujų užsikrėtimų ir dešimtis mirčių nuo koronaviruso, valdžia ruošia naujus ribojimus, kurie būtų taikomi dalyje parduotuvių. Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Kaune du vyrai prekybos centruose pateikė svetimus galimybių pasus. Anot Kauno policijos, 1964 metais gimęs vyras svetimu galimybių pasu bandė pasinaudoti Pramonės prospekte esančioje parduotuvėje. Tuo metu 1993 gimęs vyras svetimą dokumentą tikrinančiam darbuotojui pateikė Vakariniame aplinkkelyje esančiame prekybos centre.  Dėl šių įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumento pagrobimo, už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Šeštadienį per TV Žinias jūsų laukia svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio. Girta naktis gatvėje – nesiorientuojantis keleivis policijai demonstravo sėdmenis, įkliuvusi vairuotoja ašarodama maldavo paleisti. Mėnuo su galimybių pasu dalyje parduotuvių – didieji prekybininkai ir perdirbėjai skundžiasi apyvartomis, mažesnieji – trina rankomis.

Griežtesni ribojimai su galimybių pasu galioja mėnesį, tačiau epidemiologinė padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimų ir mirčių statistiką Europos Sąjungoje, šalies ligoninės skelbia apie kovidinių lovų trūkumą. Valdžia ėmėsi naujų priemonių valdant pandemiją – mokamo darbuotojų testavimo ir 100 eurų išmokų senjorams.

Lietuvos prekybininkai teigia, kad dėl privalomo galimybių paso didžiosiose šalies parduotuvėse klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o mažesnėse pirkėjų atsirado daugiau. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad dėl ribojimų vien iš jų tinklo valstybė nesulauks beveik milijono eurų mokesčių. Pokalbis su Dainiumi Dunduliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Mes jau mėnesį su galimybių pasu.

Nuo visuotinio galimybių paso taikymo prekybos centruose, paslaugų ir renginių vietose praėjo kiek daugiau nei mėnuo. Vis garsiau girdimas verslo atstovų šauksmas, kad šie ribojimai mažina apyvartą ir neatneša saugumo nuo COVID-19. Galimybių paso medicinine nauda abejojo ir virusologas Saulius Čaplinskas bei siūlė šią priemonę derinti su testavimu.

Prezidentūra teigia, kad Gitano Nausėdos žingsnio, kai šis apsilankė restorane, kuris anksčiau pasisakė prieš galimybių pasą, nelaiko klaidingu. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segaloviečienė tvirtina, kad negalima žmonių skirstyti į „skirtingas žaidėjų stovyklas“ dėl jų išsakomų minčių.

Vyriausybė neplanuoja atšaukti galimybių paso. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, nors situacija ligoninėse yra stabilesnė nei pernai panašiu metu, epidemiologinė situacija tebėra sudėtinga. „Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi. Epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty. Trečdalis turbūt naujai nustatomų atvejų yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Alytuje per kelias valandas užregistruoti net trys atvejai, kai į tą pačią parduotuvę bandyta patekti su svetimu galimybių pasu. Pirmasis įkliuvo 1978 m. gimęs vyras, kuris į Naujojoje gatvėje esančią parduotuvę bandė patekti apie 8 val. 30 min. Šis įvykis tiriamas. Tiriami ir kiti du atvejai. Nesėkmingai į tą pačią parduotuvę patekti dar bandė 1979 m. ir 1985 m. gimę vyrai. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Sulaukęs kritikos iš prezidento dėl pandemijos valdymo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trauktis iš posto neketina. Kaip pagrindinį kelią jis mato visuomenės imunizaciją ir tikino, kad nuo to priklauso „saugumo pojūtis“. Paklaustas, kaip vertina prezidento išsakytą kritiką dėl pandemijos valdymo, sveikatos apsaugos ministras teigė atsakomybę prisiimantis, tačiau apie pasitraukimą nekalba. „Kaip minėjau, prisiimu atsakomybę už bendrą pandemijos valdymą.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Sveikatos apsaugos ministerija neketina keisti tvarkos, kada išduodamas galimybių pasas po antikūnų tyrimo, nors šią savaitę tokio siūlymo sulaukė iš privačios laboratorijos. „Antėja laboratorija“ kreipimesi į ministrą Arūną Dulkį nurodė, kad patikimiausia galimybių pasą būtų išduoti tik atlikus kiekybinį antikūnų testą, nustatantį vėliausiai pasigaminančius IgG klasės antikūnus. „Kiekybiniai antikūnų tyrimai atliekami norint įvertinti jų kiekį po persirgtos COVID-19 ligos ar po vakcinacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė restoranėlyje „Pasaulio pakrašty“, kuris pasisakė priimsiantis tik klientus be galimybių paso. Tiesa, restoranėlis pažymėjo priimsiantis ir pasiskiepijusius, jei klientai vieni kitiems neturės pretenzijų.  Apie prezidento vizitą pasiskelbė pats restoranėlis.  „Mūsų šiandienos svečiai... Gali būti pačiame pasaulio pakraštyje ir tie, kas labai norės, vis tiek ras.

Viešai nuskambėjus Rokiškio rajono mero pasidalintam atvejui, kai net ir susirgus koronavirusu galimybių pasas galioti nenustojo, atsakingos institucijos pripažįsta, kad neatsakingiems gyventojams yra palikta landa dalintis virusu.   Ketvirtadienį Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas feisbuke nusistebėjo, kaip jam net susirgus COVID-19 galimybių pasas (GP) veikė kaip veikęs.

Sparčiai kylant Covid-19 atvejų skaičiams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) stebi tendenciją, kad jau trečią savaitę srautai į parduotuves, kurios veikia be galimybių paso (GP) lieka padidėję, kas nėra epidemiologiškai saugu, rašoma pranešime spaudai. „Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus.

Vilniuje į Ozo gatvėje esantį prekybos centrą tuo pačiu metu bandė patekti du vilniečiai, kurie su savimi turėjo svetimo žmogaus vardu išduotą galimybių pasą. Iš pradžių apsaugos darbuotojas spalio 6-ąją, apie 15 val. 20 min., sulaikė 36 metų vyrą. Jis apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens (gimusio 1989 m.) vardu išduotą galimybių pasą. Tuo pačiu metu į prekybos centrą neteisėtai bandė patekti ir 1988 m. gimęs vilnietis.

Prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje numestą galimybių pasą radęs vilnietis Tomas P. (vardas pakeistas – aut. past.) nusprendė tuo pasinaudoti. Nuo alkoholio apsvaigęs vyras jį parodė apsaugos darbuotojai. Tačiau įtarimų sukėlęs vyras vietoj to, kad patektų į prekybos centrą, atsidūrė policijos pareigūnų rankose. O šį jo poelgį netrukus įvertino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Ateityje atlikus COVID-19 testą galimybių paso galite nebegauti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. Toks sprendimas svarstomas todėl, nes testas neparodo asmens imunizacijos lygio.  Vakar sakėte, kad galimybių pasas viso labo tik laikina priemonė.

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.

Galimybių paso atsisakyti šiuo metu neketinama, tačiau svarstoma, kad jis nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Šiai dienai tokių minčių nėra (atsisakyti galimybių paso – BNS). Kaip tik pasakyčiau, kad yra kitos mintys, jog testavimas nebūtų traukiamas į galimybių pasą – išimti iš galimybių paso, nes matome, kad situacija nepagerėjo“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vyriausybės atstovė.

Policija penktadienį ir šeštadienį pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl svetimų galimybių pasų naudojimo. Penktadienį 18.20 val. Ozo gatvėje 1973 metais gimęs vyras apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą. Toks atvejis šeštadienį užfiksuotas ir A. Juozapavičiaus prospekte Kaune, kur 1986 metais gimęs vyras taip pat pateikė ne savo galimybių pasą. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumento pagrobimo ar pagrobto dokumento panaudojimo.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Penktadienį Vyriausybės sprendimu buvo grąžintas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir tai susilaukė nemažai opozicijos kritikos, jog tokiu sprendimu praktiškai buvo įvestas karantinas. Tačiau premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė ramina, kad karantino paskelbimo niekas nenori, bet prakalbo apie privalomą nuotolinį darbą kai kuriems gyventojams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme sulaukta ieškinio dėl galimybių paso atšaukimo. Siekiama, kad jis būtų pripažintas diskriminaciniu. Pats ieškinys teismą pasiekė dar rugsėjo viduryje, tačiau to paties mėnesio 23 dieną priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nustatytas terminas pašalinti teismo įvardytiems trūkumams. Tik pašalinus trūkumus ieškinys galės būti priimtas.

Trečia sustiprinančiąja kito gamintojo nei pirmosios dvi vakcinos doze pasiskiepiję asmenys jau gali gauti ar atsinaujinti jau turimą galimybių pasą. Registrų centras šią savaitę įdiegė technologinius galimybių paso algoritmo patobulinimus, leidžiančius pripažinti ir skirtingų gamintojų vakcinos dozes.

Gyventojai skundžiasi, kad be galimybių paso jiems užsivėrė durys ne tik į restoranus, kirpyklas ar parduotuves. Dalis žmonių lieka ir be grynųjų pinigų, nes negali pasinaudoti bankomatu, didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose esančiais bankomatais neturėdami galimybių paso. Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.

Įsigaliojus galimybių paso (GP) reikalavimui, visuomenėje kilo nemažai aistrų, diskusijų ir prieštaringų nuomonių. Neretai nemalonios gyventojų reakcijos būna nukreiptos į pačius galimybių paso tikrintojus. Apsaugos įmonių vadovai paaiškino, kaip galimybių paso kontrolierius gali elgtis įsiplieskus konfliktui ir kuo jo teisės skiriasi nuo apsaugos darbuotojo kompetencijų.

Nuo penktadienio apsauginių kaukių dėvėjimas vėl bus privalomas didelėse parduotuvėse ir prekybos centruose. Jų atstovai tikino, kad pirkėjai dar nespėjo atprasti nuo kaukių. Dauguma jas vis tiek dėvėjo, nors jos buvo ir neprivalomos. Tačiau prekybininkai tikina, kad nors Vyriausybės sprendimas priimtas, operacijų vadovo įsakymo, kaip jį vykdyti, dar nesulaukė.

Jau dvi savaites neturintys imunitetą įrodančio dokumento gyventojai negali lankytis didelėse būtinųjų prekių parduotuvėse, kavinėse, grožio salonuose ir kitose prekybos bei paslaugų vietose. Kai kuriems gyventojams tai nė motais – bando visais įmanomais būdais prasmukti pro apsaugos darbuotojus parodant svetimus galimybių pasus. Prekybos centrų atstovai papasakojo, ką tenka patirtis apsaugos darbuotojams.

Prekybininkai ir mėsos perdirbėjai pastebi, jog įsigaliojus galimybių paso reikalavimams sumažėjo pardavimai didžiosiose parduotuvėse. Apie tai pranešė LRT Panorama. Mėsos perdirbėjai ir paukštininkai sako šviežią produkciją turintys arba perskirstyti į mažesnes parduotuves, arba užšaldyti. „Lyginant su praeitu mėnesiu, mes užšaldome blokais 20 proc. daugiau paukštienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šviežios paukštienos mes būtent tiek neparduodame.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Policijos pareigūnai sekmadienio popietę sulaukė pranešimo apie bandymą patekti į prekybos centrą pasinaudojus svetimu galimybių pasu. Rugsėjo 26 d., apie 16 val. 45 min., Vilniuje, Ozo g., sulaikyta 18 metų mergina. Ji prekybos centro apsaugos darbuotojams pateikė 43 metų moteriai išduotą galimybių pasą.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Rugsėjo 13 dieną įsigaliojus naujai COVID-19 pandemijos valdymo strategijai daliai gyventojų gyvenimas apkarto – nebegali naudotis kai kuriomis anksčiau visiems prieinamomis paslaugomis. Ši situacija kai kuriems žmonėms padėjo atrasti naujus pasipelnymo būdus – socialiniuose tinkluose už simbolinį mokestinį tikina nueisiantys į prekybos tinklus ir nupirksiantys visko, ko reikia, nepasiskiepijusiems asmenims. Institucijos praneša – neįregistravus tokių veiklų gali grėsti baudos.

Lietuvoje jau beveik dvi savaites galioja naujos taisyklės – į įvairias parduotuves, grožio salonus ir kitus verslus neįleidžiami žmonės, neturintys galimybių paso. Grožio namų įkūrėja Oksana Pikul tikina, didelio klientų pasipiktinimo nesulaukusi, tačiau mano, kad apsaugos priemonės turėtų būti griežtesnės.  Oksanos grožio namuose itin griežtai laikomasi nustatytų taisyklių – visi be išimties privalo parodyti galimybių pasą, kuriuos darbuotojai griežtai tikrina.

Antikūnų testo atsakymas teigiamas, galimybių pasas turėtų galioti, bet jo gauti negali. Merginos teigiamas antikūnų testo rezultatas yra įvestas į e.sveikatos sistemą, tačiau galimybių paso gauti ji negali. Viktorija antikūnų tyrimą darėsi du kartus, susimokėjo, gavo teigiamus atsakymus, bet galimybių pasas nėra prieinamas.

Viename sostinės prekybos centre dirbanti vilnietė savo akimis pamatė, kaip galimybių pasus turintys tikrinti apsauginiai nepatikrinę dokumento į prekybos centro patalpas praleido vaikiną. Skaitytoja piktinasi, kad taip keliama grėsmė ir prekybos centro lankytojams, ir darbuotojams. Prekybos centras pasakoja, kas galėjo nutikti ir sako, kad situacijai išsiaiškinti pradėjo vidinį tyrimą. Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė užsiminusi apie karantną ir privalomą kaukių dėvėjimą jokių sprendimų nepriėmė, o tik sukėlė „šaršalą“. Penktadienio rytą kalbėdama Žinių radijuje V. Blinkevičiūtė priminė, kad šią savaitę buvo premjerės ir sveikatos apsaugos ministro planai įvesti karantiną, bet to neįvyko.

Šalyje jau daugiau nei 10 dienų apribojus paslaugų teikimą tik gyventojams su galimybių pasais, grožio sektoriaus atstovai gyvena niūriomis nuotaikomis. Jie skaičiuoja, kad klientų srautas sumažėjęs mažiausiai penktadaliu, o kai kuriuose salonuose iš viso srauto beateina vos dešimtadalis. Specialistai atviri – jų verslas pasmerktas žlugti. Vis dėlto, kai kurios savarankiškai dirbančios meistrės sako, kol kas klientų sumažėjimo nejaučiančios, nors irgi priima klientus tik su galimybių pasu.

Svetimu galimybių pasu bandęs pasinaudoti Uzbekistano pilietis gavo 5 tūkst. eurų baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 49-erių užsienietį pripažino kaltu dėl dokumento pagrobimo ir jo panaudojimo bei skyrė 100 minimalaus gyvenimo lygio (5000 eurų) dydžio baudą, pranešė prokuratūra. Per metus nuteistasis turės sumokėti galutinę 4800 eurų baudą, jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytas kaip sumokėta 200 eurų dydžio bauda.

Vilniuje užregistruotas dar vienas atvejis, kai į prekybos centrą bandyta patekti su svetimu galimybių pasu. Pirminiais duomenimis, rugsėjo 22 d., apie 19 val. 50 min., Vilniuje, Visalaukio gatvėje esančioje parduotuvėje neblaivus (1,21 prom.) 43 metų vyras pateikė apsaugos darbuotojai kito asmens vardu išduotą galimybių pasą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Vilniuje įkliuvo į prekybos centrą su svetimu galimybių pasu patekti bandęs 33 metų vilnietis. Policijos duomenimis, rugsėjo 21-ąją, apie 18 val. 50 min., asmuo bandė įeiti į Vilniuje, J. Tiškevičiaus gatvėje esantį prekybos centrą. Jis apsaugos darbuotojams pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Savaitė su galimybių pasu Lietuvos didiesiems prekybos tinklams kainavo dešimtis milijonų eurų apyvartos. Tiesa, ne visi pralaimėjo – mažesnėse parduotuvėse didėjo pirkėjų srautai, bet galutinis rezultatas verslui – liūdnas. Didieji prekybininkai neslepia – jei žmonės ir toliau vengs didelių parduotuvių – gresia darbuotojų prastovos ar net atleidimai.  Praėjo lygiai savaitė nuo tos dienos, kai į prekybos tinklus, į didesnes parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Nauji ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau savaitę ir prekybininkai jau gali atsakyti, ar jaučia naujų ribojimų padarinius. Esą kai kuriose mažose parduotuvėse, į kurias gali patekti ir galimybių paso neturintys gyventojai, trūksta darbuotojų, o didesnėse, kurių durys užvertos imuniteto nuo koronaviruso neturintiems žmonėms, jau nurašinėjamos prekės.