galimybių pasas

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybės sprendimą įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Politiko teigimu, tai yra nereikalinga priemonė, kuri sukels tik dar daugiau problemų. „Ne tik mano, bet ir mūsų frakcijos pozicija, yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, ir nereikalinga priemonė.

Prasmukti į prekybos centrą kaunietis Andrius O. sugalvojo slapta nusifotografavęs sugyventinės galimybių pasą ir prie įėjimo jį pateikęs apsaugos darbuotojui. Vis dėlto, tokia gudrybė nepasiteisino. Apsaugos darbuotojui nekilo abejonių, kad vyras bando pasinaudoti svetimu galimybių pasu. Iki šiol dėl tos pačios priežasties įstatymams nusižengę žmonės bent jau pateikdavo tos pačios lyties asmeniui priklausantį dokumentą.

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Nauja galimybių paso tvarka Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Vyriausybė trečiadienį planuoja spręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų, taip pat apriboti paso galiojimą iki septynių mėnesių. „Bus tikslinamas Vyriausybės nutarimas, kad galimybių pasas, noriu pabrėžti, pramogoms, o ne neformaliajam švietimui ir juo labiau ne ugdymui, būtų taikomas ir asmenims nuo 12 metų, o ne nuo 16, kaip šiuo metu“, – antradienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Aistroms dėl sprendimo taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų negestant, šalyje aidi protestų bangos. Pirmadienį grupelei tėvų prie Vyriausybės pastato išreiškus nepasitenkinimą šiuo valdančiųjų siekiu, netrukus suorganizuota nauja akcija prie prezidentūros – siekiant, kad jų žinutę išgirstų ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl galimybių paso išdavimo ir galiojimų pakeitimų. Ketinama sutrumpinti galimybių paso galiojimo laiką, taip pat apibrėžti, kad jis būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų. Visgi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad vaikams galimybių paso prireiks tik norint pramogauti, neformaliam ir pagrindiniam ugdyme jis nebus taikomas. Premjerė pristatė sprendimus dėl pandemijos valdymo, kuriuos trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina apsispręsti dėl griežtesnių COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – su galimybių paso išdavimu ir galiojimu susiję pakeitimai. Ketinama apriboti, su kokiais testais bus gaunamas galimybių pasas ir kiek laiko jis galios, tačiau jį galės gauti ir vaikai nuo 12 metų. Parengtame Vyriausybės nutarimo dokumente numatoma, kad galimybių pasas būtų išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Pirmadienį būrelis tėvų susirinko protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Policija nutraukė administracinę teiseną dėl parlamentaro Petro Gražulio – pareigūnai aiškinosi, ar lankydamasis prekybos centre Kaune jis turėjo galimybių pasą. „Informuojame, jog penktadienį, nenustačius pažeidimo, administracinė teisena buvo nutraukta“, – BNS pirmadienį informavo Kauno apskrities policija. Policija teigia tikrinusi spalio 22-ąją viename naujienų portalų paskelbtą informaciją, jog spalio 21 dieną, apie 20.30 val.

Aktyviai prieš galimybių pasą ir kai kuriuos kitus valstybės kovai su pandemija taikomus reikalavimus pasisakiusi „Gustuko picerija“ nuo pirmadienio teiks tik maisto išssinešti paslaugą. Tokį sprendimą picerija priėmė gavusi administracinio nusižengimo protokolą. Dėl jo verslininkai žada kreiptis į teismą. Apie tai penktadienį picerija pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Tu gali būti griežtas, bet teisingas. Ir toks požiūris yra sveikintinas.

Teismuose vis daugėja bylų, kurių epicentre – svetimu galimybių pasu pasinaudoję asmenys. Vienas tokių – Marijampolės gyventojas Audrius L. – neseniai išgirdo griežtą teismo verdiktą. Temidės nemalonę vyras užsitraukė, nes neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno bei panaudojo svetimą dokumentą. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis jis įgijo V. B. vardu išduotą galimybių pasą.

Nuo 2021 m. rugsėjo vidurio einant į kai kurias parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas ir t. t., reikalingas galimybių pasas. Tokia tvarka ir kitais ribojimais siekiama suvaldyti situaciją dėl COVID-19 ligos – mažinti naujų užsikrėtimų skaičių.

Dviem Kazachstano piliečiams gresia maždaug 4 tūkst. eurų bauda už svetimo galimybių paso naudojimą.  Šie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti šeštadienį. Du Kazachstano valstybės piliečiai T. T. ir A. K. įkliuvo, kai, norėdami patekti į Mažeikiuose esantį prekybos centrą, pasinaudojo svetimu galimybių pasu, pranešė prokuratūra. Bylos duomenimis, 27 ir 33 metų vyrams įėjus į parduotuvę, apsaugos  darbuotojas paprašė jų parodyti galimybių pasus.

Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių. Tai numatyta ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendime. „(...) uždarose erdvėse esančiose vaistinėse (...) užtikrinti 15 kv. m. prekybos (paslaugų teikimo) vietos plotą“, – rašoma dokumente.

Policija aiškinasi, ar parlamentaras Petras Gražulis, lankydamasis prekybos centre Kaune, turėjo galimybių pasą. Kaip BNS informavo Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė, policija pradėjo administracinę teiseną dėl civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymo ar pažeidimo, „siekiant įvertinti, ar buvo padarytas nusižengimas“. Anot policijos atstovės, teisena pradėta po spalio 22-ąją viename naujienų portalų paskelbtos informacijos, jog  spalio 21 dieną, apie 20....

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina žmones revakcinuotis nuo COVID-19 – skiepytis sustiprinančiąja trečiąja doze, su kuria svarsto susieti ir galimybių paso išdavimą.  „Mums kritiškai svarbu yra keletas dalykų, kad tie žmonės, kurie dabar yra neblogai imunizuoti – arba dėl to, kad yra pasiskiepiję, arba dėl to, kad jau nemažai ir persirgo, ypač jaunesnėse amžiaus grupėse, kad tas imunitetas išsilaikytų“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė premjerė.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui dėl galimybių paso (GP) galiojimo laiko keitimo. Siūloma, kad po pilnos vakcinacijos jis galiotų 7 mėnesius. Taip pat būtų atsisakyta testavimo greitaisiais antigeno testais. SAM šias priemones įsigalioti siūlo nuo gruodžio 1 d. Tam dar pirmadienį turi galutinai pritarti Vyriausybė.

Lietuva vis dar sunkiai vaduojasi iš pandemijos gniaužtų. Manoma, kad gerinti COVID-19 padėtį šalyje nesiseka dėl dažnų saugumo reikalavimų pažeidimų. Todėl lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyks koordinuotos misijos – bus tikrinama, kaip laikomasi COVID-19 ribojimų. Pirmieji tikrinimai prasidės nuo lapkričio 12 dienos. Misijų metu tikrins, ar laikomasi galimybių paso (GP) taisyklių, ar šiuo dokumentu sąžiningai naudojasi gyventojai, t. y. ar nemėgina prasmukti su svetimu GP.

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Svetimu galimybių pasu Lietuvoje bando pasinaudoti ne tik tautiečiai, bet ir kitų šalių gyventojai. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta byla, kurioje dėl to, kad pasinaudojo svetimu galimybių pasu buvo teisiami du laikinai Kaune gyvenantys latviai. Vis dėlto, teismas pasigailėjo mūsų braliukų. Jie abu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tad išvengė baudos ar net įkalinimo.

Nors Lietuvoje jau pasitaikė atvejų, kai už bandymą pasinaudoti svetimu galimybių pasu žmonės sulaukė skaudžių teismo kirčių, tačiau tai tautiečių nuo tokių poelgių vis tiek neatgraso. Lapkričio 8-ąją, apie 13 val. 20 min., Vilniuje, Ukmergės gatvėje esančioje parduotuvėje vyras (gimęs 1986 m.) pateikė apsaugos darbuotojui kito asmens vardu išduotą galimybių pasą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Beveik visos pramonės įmonės susiduria su žaliavų trūkumu ir dėl to augančiais gamybos kaštais. Kad išliktų, jos kelia gaminamų prekių kainas. Tačiau specialistai pažymi, kad tai nuo bankrotų ir skolų įmonių gali ir neišgelbėti, nes netrukus reikės grąžinti atidėtas skolas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.

Penktadienį į prekybos centrą Plungėje nepilnametė bandė patekti su svetimu galimybių pasu. Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, į prekybos centrą J. Tumo-Vaižganto gatvėje 2004 metais gimusi mergina su kito asmens vardu išduotu galimybių pasu bandė patekti apie 16.45 val. Policija pradėjo tyrimą dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo, už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Į prekybos centrą „Maxima“ su svetimu galimybių pasu patekusio vilniečio Juliaus J. klasta išaiškėjo vyrui jau spėjus apsipirkti. Nors ir buvo praleistas į vidų, tačiau vėliau apsaugos darbuotojams kilo įtarimų, kad vyras neatitinka dokumente nurodyto amžiaus. Jam bandant išeiti iš prekybos centro, apsaugos darbuotojai paprašė parodyti asmens tapatybės dokumentą. Tada Julius J. prisipažino, kad pasinaudojo svetimu, neįgaliam draugui priklausančiu, galimybių pasu.

Vyriausybė ketina griežtinti galimybių paso kontrolę, reaguodama į pranešimus apie pažeidimus, sako premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Iš karto po tokių signalų ir Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, ir vakar buvome susitikę su kontroliuojančiomis institucijomis tą situaciją apžvelgti, patikros vyksta, tikrinama nemažai tų įstaigų, ir nusižengimų yra randama, bet būtent ir kalbėjome, kad tą kontrolę reikia stiprinti“, – penktadienį lrt radijui sakė Ž. Gudlevičienė.

Į Šiaulių valstybinę kolegiją studentė bandė patekti su bendrakursės galimybių pasu.  Spalio 27 dieną galimybių pasus tikrinantis darbuotojas tikrino galimybių pasus, kilus įtarimų, kad 51 metų studentė pateikė ne savo dokumentą. Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė BNS sakė, kad studentė nespėjo atlikti COVID-19 testo, mokosi trečiame kurse, nenorėjo praleisti paskaitų, todėl paprašė bendrakursės paskolinti galimybių pasą.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Nors ekspertai baiminasi, kad ilgasis Vėlinių savaitgalis gali atnešti puokštę naujų susirgimų COVID-19, nusimato ne vienas Helovino vakarėlis naktiniuose klubuose. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai atskleidė, kad saugantis nuo ligos neturėtų kilti jokių sunkumų – barai ir klubai sistemingai laikosi COVID-19 reikalavimų, o Helovinas – ne išimtis. Vis dėlto sakyti, kad naktinis verslas atsigauna – pernelyg anksti.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai – 4 asmenys iš 6. Už neteisėtą veiklą jie galimai gaudavo kyšius, siekiančius 200–350 eurų.

Vilniaus poliklinikoje, įtariama, už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.  BNS žiniomis, teisėsaugos akiratin pateko Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojai.  Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 dieną gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Į Vilniaus „Akropolį“ vaikinas bandė patekti su merginos galimybių pasu. Ozo gatvėje esančio prekybos ir pramogų centro apsaugininkas pareigūnus informavo, kad apie 14. val. 25 patikros vietoje, tikrindamas įeinančius asmenų dokumentus, pastebėjo klastotę – 2002 metais gimęs vaikinas pateikė tokiais pat metais gimusios merginos galimybių pasą.  Dokumentas buvo galiojantis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Mažeikiuose neblaivus vyras su svetimu galimybių pasu pateko į parduotuvę ir iš ten bandė pavogti prekių.  Kaip skelbia policija, pirmadienį, 11.50 val. M. Daukšos gatvėje esančioje parduotuvėje, neblaivus (1,57 prom.) 57 metų vyras bandė pavogti prekių už 243,51 eurus. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad patekdamas į parduotuvę, vyras, gimęs 1964 metais, pateikė kito vyro, gimusio 1962 metais, vardu išduotą galimybių pasą.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Nuo penktadienio vaistinėse, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui turi būti užtikrinamas 30 kv. m prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas vienas žmogus. Dauguma tokių vaistinių visoje Lietuvoje nėra didesnės nei 60 kv. m, todėl šiuo metu vienu metu gali priimti tik vieną pacientą. Nuo penktadienio prie vaistinių formuojasi eilės, iš pacientų jaučiamas didelis pasipiktinimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme sulaukta ieškinio dėl galimybių paso atšaukimo. Privatus asmuo siekė, kad jis būtų pripažintas diskriminaciniu. Pats ieškinys teismą pasiekė dar rugsėjo viduryje, tačiau tada priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nustatytas terminas pašalinti teismo įvardytiems trūkumams. Vis dėlto, nors patikslintas ieškinys ir pasiekė teismą, tačiau jį priimti atsisakyta. Teismas išaiškino atsisakymo priimti šį ieškinį motyvus.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Jau daugiau nei mėnuo su galimybių pasu dalyje parduotuvių jaukia įprastą prekybą – didieji prekybininkai nenustoja skųstis mažėjančiomis apyvartomis, sako, kad kai kur krito dešimtadaliu. Tačiau apie neviltį kalba ir šviežio maisto pramonės atstovai. Kai kurie mėsos perdirbėjai pasakoja nežinantys, kur dėti produkciją, kuri dažniausiai parduodama tik didelėse parduotuvėse. Pirkėjai dėl galimybių paso tikrinimo dažniau lankosi mažesnėse.

Ketvirtajai pandemijos bangai įsibėgėjus ir atsiradus griežtesniems ribojimams dėl patekimo į prekybos centrus, kai kurie gyventojai linkę apeiti taisykles, pasinaudodami svetimu galimybių pasu. Penktadienį policijos pareigūnai vykdė specialią akciją visos Lietuvos mastu – tikrino, ar apsaugos patikrą praėję asmenys pasinaudojo asmeniniu galimybių pasu. Iš daugiau nei 12 tūkst. patikrintų pirkėjų fiksuoti 38 pažeidėjai, dėl jų veiklos pradėti tyrimai.

Nuo penktadienio Lietuvoje įsigaliojo griežtesni ribojimai prekybininkams. Jie turi užtikrinti, kad prekybos vietose vienam pirkėjui būtų užtikrinamas tam tikras minimalus plotas. Dėl to artėjant savaitgaliui ne tik nusidriekė eilės prie kai kurių parduotuvių. Staigmenos laukia vairuotojų, mat kai kuriose degalinėse jų neaptarnaus be galimybių paso.

„Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi prie mano namų esančioje parduotuvėlėje. Eilės nusidriekė nuo pat ryto, vos tik buvo įvesta tvarka dėl srautų reguliavimo“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Ramunė. Pradėsiu nuo to, kad esu pasiskiepijusi, turiu galimybių pasą ir galiu drąsiai vaikščioti po visas parduotuves, naudotis paslaugomis ir pramogomis.

Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir  mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvių darbą prie jų nusidriekė pirkėjų eilės.   Prekybininkai sako, jog viskas vyksta sklandžiai, bet pripažįsta kai kur susidarančias eiles. Tuo metu vieni pirkėjai apgailestauja dėl tokios tvarkos, kiti piktinasi, kad valdžia neprivertė skiepytis, treti galvoja, kaip išvengti eilių.

Nors iki šiol svetimu galimybių pasu besinaudoję asmenys atsipirkdavo tūkstantinėmis baudomis, šįkart Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas kitoks sprendimas. Kaltu pripažintam vilniečiui Ramūnui P. (vardas pakeistas – aut. past.) teismas paskyrė arešto bausmę. Už grotų, jei nuspręs neskųsti šio sprendimo, vilnietis praleis 18 parų.

Mažesnės, iki 1,5 tūkst. kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio privalo reguliuoti jų srautus ir užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.  Kone visi didieji prekybos tinklai tokiose parduotuvėse ketina reguliuoti pirkėjų srautus, kai kurie tai darys skaičiuodami krepšelius. Vienintelis „Lidl“ nusprendė nuo šiol aptarnauti tik su galimybių pasu.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be Galimybių paso, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiose parduotuvėse, turgavietėse ir vaistinėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui arba vienu metu aptarnaujamas tik vienas asmuo.

Nuo penktadienio parduotuvėms ir kitoms prekybos vietoms įsigalioja nauji operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu įvesti ribojimai. Tuo pačiu kai kurie prekybininkai ir patys imasi naujų priemonių. Dėl to kai kuriose parduotuvėse ketvirtadienį nusidriekė eilės. Apie pirkėjų antplūdį kai kuriose „Lidl“ tinklo parduotuvėse netrukus pasklido ir įrašai socialiniame tinkle.

Sveikatos apsaugos ministerijai Lietuvoje įvedus papildomus ribojimus prekybos tinklams, mažesnėse „Iki“ parduotuvėse nebus tikrinami galimybių pasai, tačiau bus reguliuojami pirkėjų srautai, rašoma pranešime spaudai. Be galimybių paso patikros veikiančiose parduotuvėse, siekiant užtikrinti 30 kv. m. ploto vienam pirkėjui reikalavimą, kviečiama apsipirkti ne piko laiku, kai parduotuvėse būna mažesni žmonių srautai.

Galimybių pasą reikia atšaukti, teigė prekybininkų atstovė Rūta Vainienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ specialistės sakė, kad ši Vyriausybės priemonė neefektyvi.

Grupė opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Visgi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tokį politikų veiksmą įvertinto neigiamai.  G. Landsbergio tegimu, kad tie asmenys, kurie stengiasi kritikuoti galimybių pasą ir jo legitimumą, tam tikra prasme prisideda prie žmonių mirčių skaičiaus didėjimo.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui. Toks reikalavimas įsigalios penktadienį, spalio 22 dieną.