galimybių pasas

Moteris Kaune naudojo ne jai priklausantį galimybių pasą.  Policija pranešė, kad šeštadienį, apie 16.40 val. į Karaliaus Mindaugo prospekte esantį prekybos centrą atvykusi moteris, gimusi 1999 metais, tikrinančiam darbuotojui pateikė ne savo galimybių pasą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo dokumento naudojimo.

Praėjusią parą nustatyti 848 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti. Per parą mažiausiai viena doze paskiepyti 1535 žmonės. 774 žmonės paskiepyti pirmąja doze. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomas 951 žmogus, 99 iš jų – reanimacijoje.   Ligoninės ir mirtys Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 113 žmonių.

Vyriausybės nutarimu rugsėjo 13 dieną įsigaliojo ribojimai neturintiems galimybių paso. Jie negali lankytis didesnėse parduotuvėse, viešojo maitinimo vietose, pasilinksminimo vietos, jiems taip pat nėra suteikiamos grožio paslaugos. Nesutinkantys su šiais ribojimais vienijasi ir patys siūlo paslaugas nesiskiepijantiems, kuria skelbimų portalus. Tačiau institucijos iškart perspėja, kad nesilaikantiems reikalavimų grės baudos.

Nuo rugsėjo 13-osios į didžiąsias parduotuves gali pakliūti tik galimybių pasą turintys asmenys. Prekybos tinklų atstovai dėl naujos tvarkos skėsčioja rankomis ir sako, kad jiems trūksta aiškumo ir vieningų dokumentų. Tuo metu kita visuomenės dalis toliau nesiruošia skiepytis, o vienas Marijampolės gydytojas teigia, kad galimybių pasas prieštarauja jo įsitikinimams. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

„Prieš pusę metų buvau gerbiama sėkmingo verslo savininkė, o dabar – bedarbė“ – teigia žlugusios įmonės „Ledi forma“ vadovė Džeilina Jasinskienė. Aštuonerius metus Lietuvoje gyvavusiai ir du filialus Vilniuje bei Kaune turėjusiai grožio ir kūno dizaino studijai „Ledi forma“ teko nutraukti veiklą ir paskelbti bankrotą. Pasak verslininkės, daugelis jos darbuotojų dėl artėjančių ribojimų gyventojams be galimybių paso nusprendė keisti profesiją, kai kurie pasitraukė dirbti į pogrindį.

Dar vieni mokslo metai COVID-19 pandemijos akivaizdoje, tačiau šiemet studentai turi galimybę pakilti nuo kompiuterio ekranų ir grįžti prie kontaktinio ugdymo. Tiesa, tai galioja ne visiems: neturintiems galimybių paso auditorijų durys ir toliau lieka užvertos.

Einant į pabaigą pirmajai savaitei su platesniu galimybių paso taikymu, dalis maitinimo įstaigų pasakoja galimybių pasus tikrinančios lankytojui atsisėdus prie staliuko. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad toks tikrinimo būdas neatitinka Vyriausybės nutarime nustatytų reikalavimų, šeštadienį rašo 15min.lt.

Vilniuje sulaikyti mažiausiai du asmenys penktadienį maitinimo įmonėje ir parduotuvėje pateikę ne savo, o svetimus galimybių pasus, praneša policija.  Penktadienį, apie 1 val. Vilniaus gatvėje sulaikytas vyras, gimęs 2002 metais, kuris baro apsaugos darbuotojui pateikė dokumentą, išduotą gimusiam 2001-aisiais vyrui.  Apie 10.15 val. Naugarduko gatvėje sulaikytas vyras, gimęs 1979 metais.

Galimybių pasą išsiėmė devyni iš dešimties galinčiųjų tą padaryti, informuoja Registrų centras. „Mūsų skaičiavimu, galimybių pasą atsiėmė beveik devyni iš dešimties galinčiųjų tą padaryti, dešimtadalis to nepadarė: nei skaitmeniniu būdu, nei popieriniu būdu“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. Valstybės įmonės duomenimis, iš viso Lietuvoje galimybių pasas išduotas apie 1,5 mln. koronavirusu persirgusių ar paskiepytų gyventojų.

Parduotuvėse ir toliau tenka tramdyti bandančius sukčiauti su galimybių pasu – teisėsauga jau pradėjo tris ikiteisminius tyrimus. Jų taikiklyje ir vienas užsienietis, kuriam gresia tūkstantinė bauda. Pareigūnai dar kartą pabrėžia: galimybių pasas – oficialus dokumentas ir  nusižengimų su juo tikrai netoleruos. Lietuvoje blogėjant epodemiologinei situacijai, ekspertai ragina sekti Italijos pavyzdžiu ir dar labiau išplėsti galimybių paso naudojimą.

Prekybininkai jau jaučia nuo pirmadienio įvestų ribojimų padarinius. Kai kuriose mažose parduotuvėse, į kurias gali patekti ir galimybių paso neturintys gyventojai, trūksta darbuotojų, o didesnėse, kurių durys užvertos imuniteto nuo koronaviruso neturintiems žmonėms, jau nurašinėjamos prekės. Apie galimybių paso ribojimus apsiperkant didesnėse parduotuvėse naujienų portalo tv3.lt aktualių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovu Dainius Dundulis ir „Pigu.

Koronavirusas Lietuvoje vėl siaučia. Kasdien fiksuojama vis daugiau naujų užsikrėtimų. Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojo ir tvarka, pagal kurią į daugelį vietų asmenys gali patekti tik su galimybių pasu. Vieni šį sprendimą giria, kiti – peikia. Epidemiologė Rolanda Lingienė savo „Facebook“ paskyroje taip pat pasidalijo mintimis, kurios susijusios su viruso plitimu ir galimybių pasu.

Galimybių paso neturintys gyventojai legaliai negali gauti jokių grožio paslaugų pas kirpėjus, manikiūrininkus ar kosmetologus. Tad kaip gyvens kirpyklos ir klientai be galimybių paso? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Ieškos dirbančių be galimybių paso Galimybių paso neturinti šiaulietė Edita Navickienė tiesiai šviesiai sako, kad bandys ieškoti specialistų, kurie dirba be galimybių paso.

Nors nuo rugsėjo 13 dienos daugiausia kalbama tik apie maisto prekių parduotuves, kurias paveikė Vyriausybės ribojimai ir kur reikia rodyti galimybių pasą, tačiau liko gerokai daugiau parduotuvių, kuriose šie ribojimai netaikomi. Iš 251 parduotuvių galimybių paso prireiks tik 75-iose. Tuo metu į 173 parduotuves pirkėjai ir toliau gali ateiti apsipirkti be galimybių paso ar kitų jam prilyginamų dokumentų.

Lietuvoje pradėjus privalomai taikyti galimybių pasą, gyventojams iškyla nemažai klausimų: kur galiu eiti su galimybių pasu, o kur be, kur reikia, o kur nebūtina dėvėti kaukes, kas dar pasikeitė po rugsėjo 13 dienos. Įsigaliojus naujiems reikalavimas, leidžiantiems tam tikrais atvejais nedėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonių ir nesilaikyti kitų reikalavimų, NVSC epidemiologai skatina taip lengvai neatsisakyti to, ką per pandemijos metus išmokome, ir visų prašo ir toliau elgtis atsakingai.

Jau beveik savaitę norintys patekti į didžiuosius prekybos centrus privalo pateikti galimybių pasą ar jo atitikmenį. Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė sako, kad nauja tvarka gali sutrikdyti konkurenciją rinkoje. Apie tai Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ponia Rūta, ar prekybos centrai papildomai samdo žmones, kurie bus naujos galimybių paso tikrintojo profesijos atstovai, ar pasitelkiami apsaugos darbuotojai? Visaip yra.

Į prekybos centrą sostinėje norėjęs patekti vyras įtariamas pateikęs ne savo galimybių pasą. Vilniaus apskrities policijos teigimu, 1979 metais gimęs vyras apie 19 val. Ozo gatvėje esančio prekybos centro apsaugos darbuotojams pateikė galimybių pasą, kurio duomenys nesutapo su pateikto asmens dokumento duomenimis. Įtariamasis pristatytas į policijos komisariatą.

Galimybių pasas ir karantinas jo neturintiems visuomenėje kelia dideles audras. Seimo narys Gintautas Paluckas teigė, kad būtent jis prives prie karantino, kuris bus taikomas visiems, o sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė atskleidė, kad svarstomi ir viešojo transporto srautų ribojimai.

Svetimas galimybių pasas užsieniečiui „kainavo“ brangiai – 49-erių metų vyras patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyrius prokuroras kreipėsi į teismą su siūlymu už šį nusikaltimą skirti 100 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio baudą. Tai siektų 5 tūkst. eurų. Rugsėjo 15 d. apie 10.15 val. Vilniaus apkr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo kelis rodiklius, pagal kuriuos bus galima spręsti, kada Lietuvoje nebereikės galimybių paso. Tarp jų – COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ir reanimacijose, taip pat – vakcinacijos skaičiai. „Pirmas akcentas, ką mes matome pagal praktiką, kad pirma indikacija mums turėtų būti ne atvejų skaičius, tačiau COVID-19 skaičius ligoninėse.

Rugsėjo 13-ąją apribojus daugelį kontaktinių veiklų galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems asmenims kilo šaršalas, kaip bus su sveikatos paslaugomis. Gydymo įstaigų atstovai ramina, kad tvarka nesikeičia ir pagalba teikiama visiems pacientams. Tiesa, tam tikrų dokumentų dažnu atveju prireiks norint aplankyti artimąjį ligoninėje.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia nematanti logikos reikalauti galimybių pasų didžiosiose parduotuvėse bei siūlo reikalavimą atšaukti, rašoma pranešime spaudai. „Akivaizdu, kad šis reikalavimas sunkiai įgyvendinamas, o jei jo neįmanoma tinkamai įgyvendinti, jis netenka savo prasmės. Jei reikalaujama tik galimybių paso, bet nereikalaujama tapatybės dokumento, vadinasi, į prekybos centrus iš esmės gali patekti visi norintieji. Tai ir vyksta.

Vilniaus universitetas (VU) savo studentams siūlo darbą. Kviečia tapti galimybių paso kontrolieriais ir nuo paskaitų laisvu metu tikrinti kolegų studentų galimybių pasus. Už šį darbą universitetas siūlo keturių eurų už valandą darbo užmokestį, tačiau pripažįsta, kad norinčiųjų dirbti kol kas trūksta.

Naujas mokslų sezonas atvėrė aukštųjų mokyklų duris. Tačiau kontaktinis ugdymas prieinamas ne kiekvienam – galimybių paso reikalavimas kai kuriems studentams pakišo koją. Neturinti imuniteto nuo COVID-19 mergina teigė nemačiusi jokios kitos išeities, kaip tik sustabdyti studijas, nes mokslų tęsti paprasčiausiai nebegalėjo.

Galimybių paso reikalavimas vis dar kelia nemažai aistrų, nerimo ir klausimų. Prekybininkai įsitikinę, kad ribojimų taikymas didelio ploto maisto prekių parduotuvėms gali sutrikdyti konkurenciją rinkoje. Parlamentaras pažėrė argumentų, kaip galimybių pasas atrakina duris į laisvesnį gyvenimą pandemijos metu.

Kai šalyje buvo įvestas karantinas, daugeliui rengiančių santuokos ceremonijas teko jas atšaukti, tačiau dabar vis daugiau porų rengiasi vienai svarbiausių gyvenimo švenčių. Rugsėjo 13 dieną šalyje įvedus reikalavimus kai kurias veiklas vykdyti tik su galimybių pasu, tai šiek tiek pakoregavo ir tvarką norintiems įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos skyriuose.

Praėjusį penktadienį priimti operacijų vadovo sprendimai, kuriais buvo detalizuoti su galimybių pasu susiję reikalavimai gyventojams ir verslams. Tačiau jau antradienį sveikatos apsaugos ministras turėjo keisti prieš dieną įsigaliojusį savo sprendimą – leisti lankytis tualetuose be galimybių paso. Primename, kad nuo pirmadienio teikti viešojo maitinimo paslaugas patalpų viduje galima tik tiems asmenims, kurie turi galimybių pasus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintas vaizdo įrašas, kuriame kalbama apie tai, kaip galima lengvai suklastoti galimybių pasą. Maža to, ne tik suklastoti, bet ir pasinaudoti juo. Policija tiria šį atvejį. Tam, anot vaizdo įraše kalbančio lietuvio, tereikia mokėti naudotis fotošopu. Autorius galimybių pasą pervadina „Avelių pasu“, o save dokumente įvardija kaip Aviną Baroną. Taip pat nurodoma, kad toks „pasas“ galioja 5 metus.

Gamybos įmonėse prasidėjo privalomas nepasiskiepijusių darbuotojų testavimas. Jie turi 10 dienų darbdaviams pateikti neigiamus koronaviruso testus, antraip gali bent laikinai netekti darbo. Darbuotojai skundžiasi, kai kai kuriose įmonėse darbdaviai 10 dienų nelaukia ir jau dabar be testo į darbą neįleidžia. Dar vienas galvos skausmas – ilgos eilės testavimo punktuose. Testų laukti tenka net ir savaitę, tad dalis darbdavių už testavimą moka iš savo kišenės.

Nuo pirmadienio kirpyklos ir grožio salonai gali priimti tik tuos klientus, kurie turi galimybių pasą arba jį atitinkantį dokumentą. Atsirado nuogąstaujančių, kad dėl naujos tvarkos sektoriuje išaugs šešėlis, o kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad dalis klientų jau atšaukė rezervacijas. Pokalbis su J. Mačiuliene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo vakar įsigaliojo reikalavimas pateikti galimybių pasą.

Nuo šio pirmadienio Lietuvoje į daugumą vietų žmonės gali patekti tik parodę galimybių pasą. Tą pajuto ir Seimo nariai, kurie nusiteikę prieš skiepus nuo koronaviruso. Valstiečių frakcijos narys Dainius Kepenis nebuvo įleistas į Seimo restoraną. Tą patvirtino ir pats Seimo narys, pareiškęs, kad dėl šio įvykio restorane daugiau niekada nesilankys, praneša naujienų portalas „Lrytas“. Anot D. Kepenio, jis galėtų gauti galimybių pasą, nes yra persirgęs koronavirusu, tačiau jo išsiimti nesiruošia.

Pagal naująją tvarką, patekimas į „Telia“ salonus be galimybių paso (GP) priklausys ne nuo to, ar pirkėjai ketina įsigyti telefono dėkliuką, ar telefono ryšį, o tiesiogiai nuo prekybos vietos ploto, rašoma pranešime spaudai. Į visus „Telia“ salonus, kurie veikia didesniuose nei 1,5 tūkst.  kv. metrų,  prekybos centruose, klientai pateks tik su GP. Klientų srautus ir GP patikrą šiuo atveju vykdys patys prekybos centrai.

Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojus ribojimams galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems asmenims laisvėja ir reikalavimai dėl kaukių. Pranešama, kad veikloms, kuriose dalyvauja imunizuoti ar neigiamą testo rezultatą turintys žmonės, dėvėti kaukes dauguma atvejų tik rekomenduojama. Tačiau dėl tokio leidimo specialistai priversti tik kraipyti galvomis.

Utenoje pirmadienį nukentėjo galimybių pasus prie prekybos centro įėjimo tikrinęs apsaugininkas. Utenos apskrities policija pranešė, kad gautas 21 metų vyro pareiškimas. Jis nurodė, kad nukentėjo pirmadienį, apie 13.50 val., prekybos centre J. Basanavičiaus gatvėje, vykdydamas apsaugos tarnybos funkcijas ir galimybių paso kontrolę.

Epidemiologinė situacija šalyje dinamiškai kinta. Nors antradienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis „juodųjų“ savivaldybių skaičius kiek sumažėjo ir siekia 13, „geltonųjų“ teliko vos dvi.  COVID-19 žemėlapyje liekant vis mažiau geltonos spalvos dominuoti ima raudonų ir vis daugiau juodų zonų. Vertinant 7 dienų savaitinį atvejų pokytį didžiojoje dalyje savivaldybių pandemija veržiasi ir tik 14-oje (iš 60 esamų) slopsta.

Utenoje policijos pareigūnai sulaukė pranešimo iš nukentėjusio apsaugos darbuotojo. Vyras pranešė, kad nukentėjo dirbdamas J. Basanavičiaus gatvėje, prekybos centre. 2000 m. gimęs vyras informavo, kad 2021 m. rugsėjo 13-ąją, apie 13.50 val., prekybos centre Utenoje, vykdant apsaugos tarnybos funkcijas ir galimybių paso kontrolę, prie jo priėjęs vyras (g. 1999 m.) sukėlė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Didžioji Britanija savo galimybių pasą (GP) planavo įvesti jau nuo spalio mėnesio, tačiau praėjusią savaitę planas buvo skubiai atšauktas. Tokio sprendimo kritikai tvirtina, kad sveikatos apsaugos sistema „išvys baisiausią žiemą, kiek galima prisiminti“, o prie GP grįžti teks dar šiais metais.

Nuo pirmadienio norėdami patekti į didžiąsias parduotuves ir prekybos centrus šalies gyventojai privalo pateikti galimybių pasą arba jo atitikmenis. Prekybininkai nerimauja dėl galimo chaoso, o jų atstovė Rūta Vainienė sako, kad nauja tvarka verčia žmones apsipirkinėti mažesnėse parduotuvėse, kur yra brangiau.

Nuo rugsėjo 13 d. kavinės ir kirpyklos klientus jau aptarnauja irgi tik su galimybių pasais. Didelės sumaišties nekyla, bet vienas šiauliečių verslas nusprendė reikalavimo nesilaikyti – priima klientus netikrinę dokumentų. O  dalis kirpėjų ir grožio specialistų kraustosi į pogrindį, bet didesnė dalis kalbintų sako, kad rizikuoti didžiulėmis baudomis nenori.

Nuo šio pirmadienio Lietuvoje įsigalioja tam tikri ribojimai tiems, kurie neturi galimybių paso. Tai šalį verčia susiskaldyti – vieni tokią tvarką palaiko, kiti – priešinasi.

Siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją, nuo rugsėjo 13 dienos yra įvedami ribojimai lankantis sporto renginiuose atvirose erdvėse. „Optibet A lygos“ klubai, kaip rungtynių šeimininkai, pagal savo poreikius galės nuspręsti ir individualiai prisiimti atsakomybę, ar vykdyti rungtynes stadionuose su ne daugiau nei 500 asmenų nereikalaujant galimybių paso, ar priimti sirgalius su galimybių pasais neribojant žiūrovų skaičiaus tribūnose.

Jeigu neturite galimybių paso, tikėtina, kad nuo pirmadienio neturėsite ir gražios šukuosenos, mat kirpyklos dar kurį laiką bus uždarytos tiems, kas nepateiks dokumento apie savo imunitetą nuo Covid-19. O kaip tokius pokyčius sutinka pačios grožio industrijos atstovai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ su žurnalistu Tomu Loiba kalbėjosi kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.

Įsigaliojus naujiems ribojimams pirmadienį ne visuose prekybos centruose buvo tikrinami pirkėjų galimybių pasai. Gyventojai bandė prasmukti į nebūtinų prekių parduotuves be galimybių pasų ir kai kur jiems tai pavyko. Prekybininkai teisinasi apsaugos darbuotojų trūkumu ir nesusikalbėjimu. Anot jų, nei pirkėjams, nei darbuotojams iš pradžių nebuvo aišku, kaip turi būti tikrinami galimybių pasai.

„Šiandien atėjo toji diena, kai į daugelį parduotuvių ar grožio salonų nebus galima patekti be galimybių pasų. Ilgai galvojau, ar reikia apie tai rašyti, tačiau tylėti nebegaliu – kai kurių žmonių požiūris į galimybių pasus mažų mažiausiai atrodo kvailas“, – savo laišką pradeda naujienų portalui tv3.lt parašiusi skaitytoja Irutė, kuri teigia, kad ji su savo drauge susipyko būtent dėl turimo galimybių paso.

Vyriausybė turi aiškiai apibrėžti galimybių paso teisines ribas, jo taikymo sąlygas bei sritis, taip pat tikslus, mano socialdemokratai. Anot jų, visa tai būtina įtvirtinti įstatymuose, reguliuojančiuose užkrečiamųjų ligų plitimo ir ekstremalių situacijų valdymą, civilinę ir darbo saugą.

Birželį galimybių pasu Lietuvoje pasinaudojo vos kas dešimtas gyventojas, tačiau praėjus trims mėnesiams jis tampa reikalingiausiu dokumentu, nuo rugsėjo 13-osios įsigaliojus naujoms koronaviruso pandemijos valdymo taisyklėms. Prekybininkai nerimauja dėl naujos tvarkos – ar galimybių pasas nesukels chaoso? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su prekybininkų atstove Rūta Vainiene ir Seimo nariu Algirdu Sysu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Birželį galimybių pasu Lietuvoje pasinaudojo vos kas dešimtas gyventojas, tačiau praėjus trims mėnesiams jis tampa reikalingiausiu dokumentu, įsigaliojus naujoms koronaviruso pandemijos valdymo taisyklėms. Tiesa, galimybių pasas kai kur tikrinamas neįsitikinus, kad jį pateikia jo savininkas, t.y., tik retais atvejais prašoma papildomai parodyti ir asmens dokumentą. Taip daro dauguma parduotuvių.

Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojant naujiems ribojimams neturintiems galimybių paso žmonėms, restoranų atstovas tikisi, kad darbas vyks sklandžiai, grožio salonai baiminasi, jog neteks dalies klientų, tuo metu prekybininkai nerimauja, jog parduotuvėse susidarys eilės, kils konfliktų.

Rugsėjo 13-ąją, pirmadienį, šalyje įsigalioja apribojimai galimybių paso neturintiems asmenims. Jiems užveriamos didelės parduotuvės, taip pat kavinės, barai, grožio salonai, dideli renginiai ir pasilinksminimo vietos. Nuo rugsėjo 13 d., visos kontaktinės paslaugos bus teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos bei renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus.