euras

Europos Sąjungos (ES) aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija leido Latvijai nuo ateinančių metų įsivesti bendrą Bendrijos valiutą ir tapti euro zonos, išgyvenančios ekonomikos krizę, 18-ąja nare. Europos Komisijos pranešime sakoma: „Komisija daro išvadą, kad Latvija pasiekė didelio laipsnio tvarią ekonomikos konvergenciją su euro zona ir siūlo (Europos) Tarybai nuspręsti dėl euro įvedimo Latvijoje nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Europos Komisija bei Europos centrinis bankas teigiamai įvertino Latvijos pažangą – nuo kitų metų sausio 1 d. ji taps pilnaverte ekonominės ir pinigų sąjungos nare. Po pusmečio Europoje bus viena valiuta mažiau – lato nebeliks, o latviai atsiskaitinės eurais. Nekyla abejonių, kad netrukus pamatysime karikatūras, vaizduojančias Latviją nusipirkusią bilietą į skęstantį „Titaniką“ arba puolančią į degantį namą.

Lietuvos išlipimas iš krizės – tikra sėkmės istorija, bet norint, kad ji neišblėstų, Lietuvai reikia įveikti daug iššūkių, teigia Lietuvos ir pasaulio ekspertai pirmadienį susirinkę Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Lietuva sėkmingai įveikė krizę naudodama monetaristinį požiūrį, tačiau dabar jai reikia spręsti kitas problemas, kurios palaikytų stabilų augimą, sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, diskusijos, skirtos Lietuvos iššūkiams aptarti, metu.

Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – augančios kainos.

Vilniuje šią savaitę lankęsis Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) teigė, kad derybos dėl konkrečių ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto dokumentų kitą pusmetį bus sudėtingos, tačiau sakė daug besitikintis iš ES Tarybai nuo liepos pirmininkausiančios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

Lietuvai ruošiantis 2015 metais įvesti eurą, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Nacionalinio euro įvedimo plano projektą - planas bus pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Dokumentas numato pagrindinius euro įvedimo Lietuvoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu.

Europos bankai, pastaruosis kelerius metus kaupę grynuosius centriniuose bankose, dabar pradėjo naudoti sukauptus rezervus. Tai yra šios rinkos atsigavimo ir noro rizikuoti ženklai, nepaisant žemyne besitęsiančios fianansų krizės, rašo „The Wall Street Journal“. Nuo metų pradžios iki kovo 12 didžiųjų Europos bankų rezervai centriniuose bankuose krito maždaug 19 procentų. Šie pokyčiai rodo, kad rinka traukiasi iš krizės, o tai yra geras ženklas Europos bankų ir finansinei sistemai.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Estijos prezidentas T. H. Ilvesas savo interviu LRT televizijos laidai „Pasaulio panorama“ spėjo aptarti daug: ir Didįjį Brolį, ir iš piršto laužtą statistiką, ir iš aukšto į Rytų europiečius žvelgiančius Vakarus. Gerbiamas Prezidente, garbė su jumis bendrauti. Pradėkime nuo jūsų valstybinio vizito. Kartą sakėte, kad galite tik žodžiais ką nors nuveikti, nes jūsų politinėje sistemoje dominuoja parlamentas.

Nedarbo lygis Ispanijoje siekia 27 procentus. Jaunimas bėga iš Portugalijos ir Airijos. Kas ketvirtas graikas sunkiai susimoka už maistą. Nepaisant šios krizės, Europa neturi plano kaip sugrąžinti žmones į darbo vietas.

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo) kompetencijos nebuvimu, išsirutuliojo į rimtą krizę.

  LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Euro zonos šalių ekonomika šiemet toliau traukėsi. Anot ekonomistų, į recesiją pateko ir antroji pagal dydį šalis – Prancūzija, o iš didžiųjų valstybių tik Vokietija išvengė nuosmukio, tačiau ir jos ūkis augo ne taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi.

Finansų rinkos dalyviai, kol kas užliūliuoti centrinių bankų skatinančios politikos, į prastus ekonominius rodiklius žiūrėti nenori ir plūsta į akcijų rinką. Paskelbti euro zonos ir jos atskirų ekonomikų I ketv. BVP duomenys, deja, nuviliantys. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos – 0,5 proc. Tik Vokietijos padidėjo 0,1 proc., tačiau ir jos augimas buvo prastesnis, nei tikėjosi ekonomistai. Vokietija recesijos išvengs Vokietija laikoma euro zonos viltimi ir flagmane.

Didžiausią pavojų Didžiosios Britanijos ekonomikos atsigavimui kelia nesibaigiantis euro zonos silpnumas, sekmadienį interviu televizijai sakė darbą baigiantis Anglijos banko valdytojas Mervynas Kingas (Mervinas Kingas). Jis paragino parengti „patikimą vidutinio laikotarpio planą“ ekonomikai atgaivinti ir sakė, kad turėtų būti leista veikti automatiniams ekonomikos stabilizatoriams. M.Kingas taip pat prognozavo, kad per artimiausius porą metų atsigaus naftos gavyba Šiaurės jūroje.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

Europos Sąjungą (ES) kankina paradoksas. Euro problemas išspręstų tik gilesnė integracija, bet pasitikėjimas ES – rekordiškai žemas. Prieš metus, kai Prancūzija išsirinko naująjį prezidentą Francois Hollandą, jau atrodė, kad pinigų sąjungoje vėl prasidės augimas, bet taip neatsitiko. Šiandien analitikai ir ES pareigūnai pripažįsta vis dar nežinantys, kaip priversti euro zonos ekonomikas augti.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

Balandžio mėnesio infliacija ir toliau mažino apsukas, metinis vartojimo kainų pokytis sudarė 1,2 proc., ir tai buvo tik 0,1 procentiniu punktu mažiau nei prognozavo „Danske Bank“ analitikai. Per mėnesį vartotojų kainų indeksas pakito apie 0,3 proc., tam didžiausią poveikį darė sezoninio pobūdžio veiksniai – padidėjusios naujų kolekcijų drabužių ir avalynės kainos bei brangusios šviežios daržovės. Gegužės mėnesį tikimės tik nestipraus vartotojų kainų indekso augimo tempų spartėjimo.

Pramonininkų konfederacijos atlikta įmonių apklausa atskleidė, jog Lietuvos verslininkai euro įsivedimui pritaria, tačiau nesutaria, kada tai reikėtų padaryti. Įstojus į klubą, teks ir susimokėti Iš 130 apklaustų įmonių 84 procentai pritaria euro įvedimui Lietuvoje. 13 procentų šalies gamintojų nenori keisti dabartinės valiutos lito, o 3 procentai nuo atsakymo susilaikė. Respondentų nuomonės išsiskiria kalbant apie bendros valiutos įvedimo datą.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs ir toliau mažinti palūkanų normas, praneša „Reuters“. Anot M. Draghi, bankas yra pasiruošęs imtis visų būtinų priemonių, kurios bus reikalingos siekiant sustabdyti recesiją euro zonoje.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Šalies gamintojų lūkesčiai stabilizavosi aukštame lygyje, rodo Lietuvos pramonės lūkesčių II-ojo ketvirčio indeksas. Apdirbamosios pramonės indeksas antrąjį ketvirtį sustojo tiek 65 punktais, šiek tiek nusileisdamas pirmojo ketvirčio rezultatui (68 punktai) ir ketvirtojo 2012 m. ketvirčiui (66 punktai). Apdirbamosios pramonės gamybos pokytis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir prieškriziniu laikotarpiu sparčiai auga.

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indekso ir įmonių apklausos apie euro įvedimą rezultatai. Estijai įsivedus, o Latvijai siekiant eurą įsivesti 2014 metais, LPK atlikta apklausa parodė, kad šalies verslas palaiko euro įvedimą Lietuvoje, tačiau nesutaria, kada yra geriausias laikas tai padaryti. Apklausus 130 šalies įmonių, paaiškėjo, jog 84 proc. pritaria, kad šalyje būtų įvestas euras. Lito pakeisti bendra valiuta nenori 13 proc.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

Lietuvos ekonomikos augimo tempai stebina Europą, todėl ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys vėl bando matuotis „tigrų“ kailius. Pasak DNB banko vyriausioios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, šiais metais galima tikėtis sparčiausio po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimo, mažesnės infliacijos ir žemų palūkanų normų skatinamo didesnio vartojimo. Tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai.

 Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 proc. BVP. Tai truputį viršija Mastrichto sutartimi nustatytą eurui įvesti ne didesnio kaip 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą, tačiau nepamirškime, kad 2009 m. šis rodiklis sudarė 9,4 proc., 2010 m. – 7,2 proc., o 2011 m. – 5,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad šiais metais šalies valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,5 proc. BVP ir jau įsispraus į Prokrusto lovą.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Savaitgalį Vokietijos euro skeptikų partija „Alternatyva Vokietijai“ šventė savo oficialią veiklos pradžią. Šios jėgos populiarumas paskutiniasias savaites itina augo, tačiau analitikų teigimu partija turi labai mažai šansų gauti vietų federaliniame šalies parlamente, rašo „Spiegel“. „Alternatyva Vokietijai“ per rugsėjį šalyje vyksiančius rinkimus žada sudrebinti Vokietijos partijų žemėlapį su savo skambiu „galas eurui“ šūkiu. Partija siekia šalies išstojimo iš euro zonos.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Ilgalaikės Vokietijos įmonių investicijos patvirtina, kad Baltijos šalyse jos įsikūrė ilgam. Investuotojai iš Vokietijos tikisi, kad planuojamas euro įvedimas Latvijoje (2014 m.) ir Lietuvoje (2015 m.) turės teigiamą poveikį jų verslo sėkmei Baltijos šalyse. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 104 įmonės, lūkesčiai įvedus eurą – nevienodi.

Ispanai 500 eurų banknotą praminė binladenu, nes visi apie tokį yra girdėję, tačiau niekas savo akimis nematė. „Bank of America“ analitiko Athanasios Vamvakidi teigimu Europos centrinis bankas (ECB) turėtų išimti iš apyvartos šiuos banknotus, kurie yra didžiausios vertės kupiūros tarp svarbiausių dešimties pasaulio valiutų, rašo „The Wall Street Journal“. Anot jo, šis sprendimas susilpnintų eurą ir suteiktų postūmį euro zonos ekonomikai.

 430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.

Būti ar nebūti euro zonoje – didelio skirtumo nėra. Svarbiausia – kaip vykdoma vidaus ekonomikos politika, teigė specialistai diskusijoje „Nordic and Baltic states in post-crisis economy“, kuri ketvirtadienį vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad krizės įkarštyje niekas netikėjo Lietuvos pasirinktu ekonomikos gelbėjimo keliu.

Paryžiaus mados savaitė, kuri baigėsi kovo 6 d., užbaigė keturių pagrindinių pasaulio stiliaus renginių karuselę ir nubrėžė aprangos tendencijas šių metų rudeniui ir žiemai. Beveik tuo pačiu metu kulminaciją pasiekusi Kipro bankinio sektoriaus krizė ėmė diktuoti naują madą finansų rinkose.

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

Pradžioje buvo tik „graikų krizė“. Tada rinkos suprato, kad Portugalija, Airija, Italija ir Ispanija taip pat turi problemų ir tada gimė teriminas PIIGS (angl. Portugal, Italy, Ireland, Greece, Spain). Bet dabar, kai į problemas įsivėlė ir Graikija su Slovėnija, atsirado arkonimas SIC(K) PIGS. Baiminamasi, kad gali prireikti dar vienos balsės, jei ir Estija pareikalaus gelbėjimosi plano.

 Pernai Estijos nacionalinė skola išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokio reiškinio kaltininkas – Europos finansinio stabilumo mechanizmas (EFSM), kuris yra skirtas gelbėti euro zonos nares, patiriančias finansinių sunkumų, praneša AFP.

 2011 metais Estijos nacionalinė skola siekė 6,1 proc. BVP ir buvo viena mažiausių visoje Europoje. Pernai šis skaičius išaugo iki 10,1 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.

Ketvirtadienį įvyko kasmetinis Baltijos šalių finansų ministrų susitikimas. Jame Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi, Latvijos finansų ministras Andris Vilkis ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius aptarė ekonominę ES ir Baltijos šalių padėtį. Vienas svarbiausių aptartų klausimų, pasak R. Šadžiaus, buvo narystės ES ir euro įvedimo aspektai. Estija drąsina siekti euro „Mūsų panašumai yra gana dideli – mokesčių sistema ir kita.

 Kipro finansų ministrui prakalbus apie kapitalo kontrolės priemones, kurios turėtų sustabdyti lėšų nutekėjimą iš šalies, islandai nejučiomis turėjo prisiminti penkerių metų senumo įvykius, kuomet žlugus vietos bankams vyriausybei teko griebtis panašių priemonių.

„Referendumų europiniais klausimais iniciatoriai dažniausiai siekia, kad tie referendumai nepavyktų“, – mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete dėstantis Liudas Mažylis. – Vyriausybei paskelbus apie siekį sparčiai įsivesti eurą, atsirado iniciatyvų surengti naują referendumą šiuo klausimu.

Finansų ministras Rimantas Šadžius, paklaustas, ar nemano, jog reikėtų laikytis Šveicarijoje priimtos tvarkos, kai politikams yra uždrausta agituoti visuomenę vieno ar kito sprendimo labui, teigė sutinkąs, jog žmones reikia tiesiog informuoti, išsakant aktualaus klausimo privalumus ir trūkumus. "Iš tikrųjų geriausias įtikinėjimas nėra žaismingi, spalvoti filmukai ar reklama, tai - būtent dorai, tinkamai ir suprantamu būdu pateikiama informacija.

Kaip ir prieš penkerius metus, Vyriausybė, kurioje dominuoja socialdemokratai, užsibrėžė Lietuvoje įvesti eurą. Septynios darbo grupės Išskirtinis dabartinės Vyriausybės veiklos stilius – beveik kiekvienu aktualiu klausimu steigti darbo grupes ir komisijas. Gal todėl ketinimų įsivesti eurą rimtumą rodo darbo grupių skaičius: jų įkurta net šešios, septintoji darbo grupė – koordinacinė, kontroliuosianti visų jų veiklą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donlaldas Tuskas antradienį kalbėjo apie galimą referendumą dėl euro įvedimo, o apklausos rodo, kad dauguma gyventojų tam prieštarautų, skelbia "Reuters". D. Tuskas anksčiau atsisakė rengti referendumą dėl euro, kurį Lenkija turi įsiversti pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį. Tačiau antradienį ministras pirmininkas sakė, kad sutiktų rengti referendumą mainais į būtinus Konstitucijos pakeitimus.

Valdžia pasakė – euras Lietuvoje bus 2015 metais. Sudarė darbo grupes, atnaujino dar 2005 metais patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą. Politinis sprendimas priimtas. Kadangi euras yra daugiau politinis nei ekonominis darinys, labai tikėtina, kad šįkart valdžiai pavyks įgyvendinti savo siekius. Nuspręsta nerengti referendumo, žmonių nuomonės nenorima atsiklausti. Argumentuojama, kad žmonės už eurą pasisakė referendume dėl stojimo į euro zoną.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Euro skeptikai sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog įvedus eurą Lietuvoje padaugėtų investicijų. Nemato tokių galimybių jie ir remdamiesi kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos ar Slovakijos, praktika. Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ yra sakęs, jog šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne“, – laidoje sakė ekonomistas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donlald Tusk) antradienį kalbėjo apie galimą referendumą dėl euro įvedimo, o apklausos rodo, kad dauguma gyventojų tam prieštarautų, skelbia "Reuters". D. Tuskas anksčiau atsisakė rengti referendumą dėl euro, kurį Lenkija turi įsiversti pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį. Tačiau antradienį ministras pirmininkas sakė, kad sutiktų rengti referendumą mainais į būtinus Konstitucijos pakeitimus.

„Aviva Lietuva“ vyriausiasis investicijų valdytojas dr. Roman Piotr Sosnowski. Vakar Vyriausybėje vyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 metų pradžios. Lietuvai tai bus antrasis mėginimas įsivesti vieningą Europos valiutą. 2007 metais dėl apmaudžių klaidų tikslas nebuvo pasiektas: šalis neatitiko keliamų Mastrichto kriterijų.

Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.