euras

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Stasys Jakeliūnas patvirtino, kad preliminarus euro įvedimo priemonių planas jau pristatytas Premjerui, o Vyriausybė jo gali sulaukti savaite vėliau nei planuota. „Manau, kad didžioji dalis informacijos yra parengta. Kiek mačiau, techniškai dokumentai sudėlioti, tačiau, ar pateks į darbotvarkę šią savaitę. Vienaip ar kitaip, tai kelių dienų klausimas“, - sakė S. Jakeliūnas.

 Pagrindiniu euro zonos atsigavimo veiksniu šiemet bus mažesnis neigiamas fiskalinio griežtinimo poveikis, kuris nulems, kad virš euro zonos susitelkę debesys ims sklaidytis. Tiesa, euro zonos žlugimo rizika, nors ir mažesnė, išliks ir šiemet, mano „Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė. „Teigiamų naujienų daugėja, ekonomikos tendencijos išliks bent neprastesnės nei pernai, tačiau iššūkių dar nemažai“, – pasakojo V. Klyvienė.

Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija teigiamai vertina Vyriausybės siekius 2015 metais įsivesti eurą, sako Premjeras Algirdas Butkevičius. "Taip, apie tai buvo kalbama ir jie šitą mūsų pasiūlymą sutiko teigiamai ir mano, kad tai būtų tinkami metai - 2015 m.- Lietuvai įsivesti eurą", - antradienį LRT radijui sakė Ministras Pirmininkas. TVF atstovai pirmadienį susitiko su Premjeru A. Butkevičiumi.

2012 m. iš apyvartos išimta 184 000 padirbtų eurų monetų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2011 m., kai jų buvo išimta 157 000. Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 16,5 mlrd. autentiškų eurų monetų, taigi kiekvienam šimtui tūkstančių autentiškų monetų tenka viena padirbta moneta. Vis dar dažniausiai padirbinėjamos 2 eurų nominalo monetos – beveik du trečdaliai surastų padirbtų monetų yra būtent šio nominalo.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Kaip rodo sociologinės apklausos duomenys, pateikti per Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) valdybos posėdį pirmadienį, 60 proc. Latvijos gyventojų nepalaiko šalies planų įsivesti eurą Latvijoje nuo kitų metų sausio 1 dienos, naujienų agentūrai LETA pranešė Iveta Grigulė ir Ilona Jursevska, priklausančios Žaliųjų ir valstiečių sąjungai. Kaip rodo ZZS užsakyta apklausa, apie 60 proc. gyventojų pasisako prieš euro įvedimą. 21 proc.

„Prieš šešerius, septynerius metus buvo kalbama, kad euras turėtų tapti ateities pasaulio valiuta. Aš tvirtinau, kad tai neįmanoma, kai skirtingos šalys dalinasi viena valiuta, tačiau nevykdo vieningos finansų politikos ir kiekviena šalis rūpinasi tik savo biudžetu. Šiuo metu euro sistema labai nestabili ir jis gali žlugti daug greičiau nei JAV doleris. Šiaip ar taip subyrės abi valiutos“, - prognozuoja ekonomikos tyrinėtojas Michael Maloney.

  Daugiau nei pusė šalies gyventojų nenorėtų, kad lietuviškąją valiutą – litus – pakeistų eurai, informuoja „Respublika“. Tokius skaičius atskleidė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 3–11 dienomis atlikta visuomenės apklausa. Ar į Lietuvos gyventojų norus atsižvelgs valstybės vadovai, planuojantys 2015 m. įvesti eurą? Naujausios apklausos duomenimis, 57 proc.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas. "Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros - parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau - koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi prognozuoja, kad jau antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika pradės atsigauti, informuoja BBC. Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (WEF), vykstančiame Davose, Šveicarijoje, M. Draghi atkreipė dėmesį į žymų pagerėjimą Europos finansinėse rinkose. Tačiau kartu perspėjo, kad, norint panašių pasiekimų realiojoje ekonomikoje, prireiks laiko.

  Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė įgyvendinti ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. „Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo“, – penktadienį po judviejų susitikimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Arūnas Vaikutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors Latvija jau kitų metų sausį tikisi turėti eurą, šiandien šalyje daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų gyventojų tam nepritaria. Tačiau valdžia turi paruošus programą, kaip įtikinti naujai valiutai besipriešinančią visuomenę. Šalyje pastebimas ekonomikos augimas – padidėjo eksportas. Tačiau, pasak ekspertų, tai dar nereiškia, jog Latvijai pavyko įveikti krizę.

Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas aptars Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Toks susitikimas penktadienį planuojamas Lietuvos banke. Jame dalyvaus Premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Susitikime ketinama aptarti Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas.

Lankydamasis Estijoje Premjeras Algirdas Butkevičius pranešė apie Lietuvos planus įsivesti eurą 2015 metais, rašo lithuaniatribune.com, cituodamas BNS. Anot ministro pirmininko, siekdama įgyvendinti šį tikslą Lietuva ruošia specialų veiksmų planą. A. Butkevičius detalesnius euro įvedimo planus penktadienį ketina aptarti su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Trečiadienį Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir ES valstybes ieškoti būdų sutelkti valstybių skolas. EP narių įsitikinimu, atsargiai pasitelkus tinkamas priemones galima išvengti piktnaudžiavimo skolų sutelkimu ir sustiprinti euro zoną. Apie tai praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.

Euro zonos ekonomika šiemet toliau trauksis, tačiau jau antrąjį šių metų pusmetį galima tikėtis atsigavimo. Tačiau pietų Europos valstybės šiemet dar bus recesijoje. Apžvelgdamas naujausias pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, kalbėti apie Europos atsigavimą dar anksti, tačiau neigiamo scenarijaus tikimybė jau mažesnė.

 2013 metais net 6 pasaulio šalys patirs recesiją, didžioji dalis jų – dėl skolų ir poreikio taupyti. Euro zonos skolų krizė dar neišspręsta ir tebeslėgs ekonomiką. Tačiau Lietuva ir Estija jau sugrįš į prieškrizinį lygį, o Latvijai tai pavyks ne anksčiau kaip 2015 metais. ,,Pernai buvome gana konservatyvūs, tačiau praėję metai buvo geresni, negu manėme jų pradžioje. Tikiuosi, taip bus ir šiemet. Tačiau visame pasaulyje kalbama apie kuklesnes augimo normas.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, palyginti naujokas Europos Sąjungos (ES) politikoje, šiuo metu laikomas favoritu užimti euro grupės, kurią sudaro 17 euro zonos narių finansų ministrai, vadovo postą, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“. Oficialus pranešimas dėl vadovo pasikeitimo bus pateiktas tik sausio 21 dieną, bet Briuselyje ir kitose euro zonos valstybių sostinėse 46-erių Olandijos finansų ministras jau atvirai laikomas paskirtu dabartinio euro grupės vado...

Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkas Mario Draghi pristatė serijos „Europa“ 5 eurų banknotą. Banknoto pristatymas buvo svarbiausias parodos „Naujas euro veidas“ atidarymo momentas. Paroda veikia Archeologijos muziejuje Frankfurte prie Maino nuo 2013 m. sausio 11 d. iki kovo 10 d. Gaminant naujus 5 eurų banknotus buvo atsižvelgta į pažangą banknotų technologijos srityje, nes pirmoji banknotų serija buvo išleista daugiau negu prieš dešimtmetį.

  Naujoji Vyriausybė dar turi laiko ir galimybių prašyti eurą Lietuvoje įvesti jau nuo kitų metų, tačiau Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius šiomis dienomis vėl pakartojo, kad realiausia bendrosios Europos valiutos įvedimo Lietuvoje data – 2015-ieji, praneša „Kauno diena“. Kita vertus, premjeras neneigė, kad dabar laukiama galutinių praėjusių metų ekonominių ir finansinių rezultatų, kurie formaliai gali parodyti, jog Lietuva gali tikėtis euro ir anksčiau – jau nuo 2014-ųjų.

Latvija planuoja nuo 2014 m. sausio mėnesio įsivesti eurą. Regis, Lietuvos kaimynei pavyks įgyvendinti visus reikalavimus ir atitikti reikiamus kriterijus. Tačiau šiuo klausimu savo poziciją pareikšti dar turės ir Europos Komisija. Tarptautinėse rinkose ir žiniasklaidoje pastaruoju metu Latvijai teko nemažai dėmesio. Tiesa, šįkart naujienos kur kas pozityvesnės nei buvo prieš penkerius metus, kai bankrutavo trečias pagal dydį Latvijos bankas.

Keturis mėnesius iš eilės Latvija atitiko visus Mastrichto kriterijus, todėl artimiausiu metu ji ketina pateikti prašymą įvertinti šalies pasirengimą įsivesti eurą, Latvijos nacionalinei televizijai trečiadienį sakė euro projekto vadovė Dacė Kalsonė. Prašymas bus įteiktas 2013 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje, praneša Latvijos naujienų agentūra LETA. Tokie vertinimai paprastai atliekami kas dvejus metus.

Beveik du trečdaliai (62,5 procento) Vokietijos piliečių įsitikinę, kad bendra Europos valiuta atlaikys visus sukrėtimus ir liks stabili ateinančiais metais. Tai rodo šeštadienį paskelbti sociologijos tarnybos "YouGov” surengtos apklausos duomenys. Kaip tik tuo galima paaiškinti vokiečių optimizmą dėl jų asmeninių finansinių perspektyvų Gyvatės metais. Tik 34 procentai apklaustųjų pareiškė, kad nesitiki iš 2013 metų nieko gero.

Jei Latvija 2014 metais įsives eurą, ji pagaliau gaus raktelius nuo automobilio, kurį seniai turėjo, bet negalėjo juo važinėti. Tiesa, specialistai įspėja, kad vairuoti reikės atsargiai, o Latvijos visuomenė kol kas į šį automobilį lipti nesiveržia. Latvijos Seimas per pirmą balsavimą pritarė, kad Latvija prie euro prisijungtų 2014 m. sausio 1 dieną.

 Teigiamų netikėtumų pasaulinėms finansų rinkoms gali pateikti JAV būsto rinka ir Europos ekonomikos stabilizavimasis, teigia Suomijos banko „Pohjola“ iždo departamento vadovas Jukka Ruotinenas. Paskutinį kartą Lietuvoje lankėtės praėjusiais metais. Kokius didžiausius pokyčius pastebite? Manau, kad didžiausias pokytis, kuri stebime 2012 metais, yra politinė valia. Politikai vis labiau stengiasi pakeisti Europos ekonomikos perspektyvas.

„Citi“ bankas teigia, kad galimybė, jog Graikija paliks Europos monetarinę sąjungą per ateinančius 12-18 mėn. yra 60 procentų. Tačiau toks spėjimas atrodo nesuderinamas su dabartiniais lūkesčiais, rašo Soberlook.com. Naujausias „Barclays“ tyrimas rodo, kad 70 proc. investuotojų nesitiki, kad nors viena valstybė kitais metais paliks eurą. Euro zonos lyderiai užtraukė visus stabdžius, kad užkirstų kelią euro zonos žlugimui. Ir panašu, kad rinkos tam pritaria.

Interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui "The Guardian" Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis patikino, kad, nepaisant skolų krizės, Latvija vis dar nori tapti euro zonos nare. "Mes nemanome, kad tai - skęstantis laivas. Vis dar matome daugiau pliusų nei minusų", - sakė premjeras.

Naujosios Vyriausybės veiksmai, nukreipti į Lietuvos ekonomikos skatinimą, 2014-aisiais planuotą euro įvedimą gali pavėlinti mažiausiai metais. Prognozuojama, kad Lietuva prisijungimo prie euro zonos kriterijus anksčiausiai atitiks 2015 m., o svarbiausias iššūkis išliks infliacijos suvaldymas, teigiama audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2012 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.

Kipras 2013 metas gali užimti Graikijos vietą. Šios šalies finansinės ir ekonominės problemos yra net rimtesnės nei Graikijos, pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude;as Junckeris. Jis priminė, kad Kipro skola beveik lygi šalies BVP, kuris siekia 17,9 mlrd. eurų. O valstybės skola, Europos Komisijos prognozėmis, 2012 metais sieks 16,8 mlrd. eurų, tai yra beveik 90 proc. BVP. Kiprui gali pririekti 9,3 mlrd.

Lenkijos vyriausybė baigia derinti šalies prisijungimo prie euro zonos datą, tai gali įvykti 2017 metais, praneša diplomatiniai šaltiniai, dalyvavę penktadienį Briuselyje pasibaigusiame ES viršūnių susitikime. "Varšuva pritarė visiems pasiūlymams dėl naujų euro zonos stabilizavimo mechanizmų kūrimo, - pabrėžė diplomatas. - Lenkija parodė, kad nori tapti visateise euro zonos nare”. Iš kai kurių ES šalių delegacijų sužinota, kad dabar Varšuva derina savo prisijungimo prie euro zonos datą.

Lenkija turi priimti sprendimą dėl stojimo į euro zoną, bet tai nėra artimiausių mėnesių klausimas, pareiškė ketvirtadienį Briuselyje šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk). „Mes turime pasirinkti, ar norime būti dalimi tos Europos širdies, kuri susiformuos apie finansinę ir ekonominę sąjungą su bendros valiutos branduoliu, ar būsime periferijos valstybė su savo valiuta", - pabrėžė jis, patikindamas, jog gins teiginį, kad saugi Lenkija - tai Lenkija Europos centre.

Euro zonos skolų krizės įkarštyje investuotojai eskalavo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimą. Šiandien nerimaujama dėl kitko – Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) skyrybų. Sudėtingais ekonominiais laikais išsiskyrimas daugeliui gali atrodyti kaip patraukli galimybė atsiriboti nuo problemų ir pradėti savarankišką vystymąsi.

Remiantis naujausiais duomenimis, paskutinis šių metų ketvirtis euro zonos ekonomikai gali būti silpniausias nuo 2009 metų pradžios, informuoja „Reuters“. Tyrimų organizacijos "Markit" euro zonos paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, lapkritį sumažėjo iki 45,7 punkto - žemiausio lygio nuo 2009 metų birželio. Ekonomistai tikėjosi, kad indeksas išliks nepakitęs nuo spalio mėnesio ir tebesieks 46 punktus.

Kai šalys su kur kas didesnėmis ekonomikomis su lėtėjančiu augimu stengiasi grumtis, į savo finansų sistemas įliedamos daugiau pigių pinigų, Čekija planuoja išvengti panašių veiksmų ir net gali atidėti prisijungimo prie euro zonos datą, nes bendros valiutos patrauklumas sumažėjo, informuoja CNBC. Čekijos finansų viceministras Tomašas Zidekas CNBC sakė, kad, nors šalis teoriškai prie zonos turėtų prisijungti 2013 metais, tiksli data nėra nustatyta.

Lietuva eurą įsivesti galėtų 2015 metais, pirmadienį pareiškė kandidatas į Premjerus, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Manau, kad pagal visus makro-, fiskalinės politikos rodiklius, Lietuva realiausiai galėtų eurą įsivesti 2015 metais“, - po susitikimo pirmadienį su Prezidente žurnalistams sakė jis.

Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos ūkio perspektyvas 2013 m., neprognozuoja įstojimo į euro zoną net 2014 m. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko, komentuodama euro įsivedimo galimybes, teigė, kad Lietuvos banko pateiktos prognozės greito euro įsivedimo nežada.

Tūkstančiai slovėnų šeštadienį protestuoja prieš vyriausybės taupumo priemones, skelbia „Reuters“. Slovėnija 2007 metais įsivedė eurą ir dėl priklausomybės nuo eksporto smarkiai nukentėjo per pasaulinę ekonomikos krizę. Šiais metais Slovėnijos vyriausybė, norėdama išvengti bankroto, trimis procentais sumažino valstybės tarnautojų atlyginimus. Planuojama kitais metais atlyginimus sumažinti dar penkiais procentais. Anot organizatorių, į aikštę sostinėje Liublianoje susirinko apie 30 tūkst.

Latvijos parlamentas patvirtino kitų metų biudžetą, kuris turėtų užtikrinti šaliai pakvietimą į euro zoną 2014 metais. Tai pirmas biudžetas, kurį latviai planavo be Tarptautinio Valiutos Fondo, iš kurio prasidėjus finansų krizei prašė paramos. Pagal planą, kitų metų biudžeto deficitas nesieks nė pusantro procento skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė prognozuoja, kad šių metų deficitas nesieks dviejų procentų.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 9,8 mlrd. eurų, palyginti su 1,7 mlrd. eurų pertekliumi prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,1 proc., o importas - 2,7 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugsėjį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -10,9 mlrd.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Europos Sąjungos finansų ministrus rasti kuo greitesnį Graikijos finansinės problemos sprendimą, informuoja „Reuters“. Kartu Vokietijos kanclerė atmetė idėją, esą vyriausybės galėtų sutikti patirti nuostolių dėl paskolų, jau išduotų Atėnams. „Tikiuosi, kad jau labai greitai pasieksime visiems mums būtiną susitarimą.

Norint pasiekti planinių biudžeto deficito mažinimo rodiklių, Graikijai 2013-2016 metais prireiks dar 32,6 mlrd. eurų, informuoja „Bloomberg“. Per euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą, prasidėjusį lapkričio 12 dieną Briuselyje, ministrai sutiko Graikijai skirti papildomus dvejus metus šalies ekonomikai reformuoti. Taigi terminas, iki kurio Atėnai turi įvykdyti savo planinius biudžeto rodiklius mainais į antikrizinį paketą, nukeliamas nuo 2014 iki 2016 metų.

Paryžiaus monetų kalykla nukalė kolekcinę 5 tūkst. eurų vertės auksinių monetų seriją. Monetų tiražas dedikuotas vienam garsiausių antikinės mitologijos personažų – Herakliui. Iš viso prekyboje pasirodys 2 tūkst. monetų, kurias galima bus įsigyti lapkričio 12-18 dienomis. Kaip praneša Paryžiaus monetų kalyklos atstovai, tikroji kolekcinės monetos vertė siekia kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva, pranešama dv.ee.

Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja silpną Europos ekonomikos augimą, pranešė banko vadovas Marijus Dragis per spaudos konferenciją po ECB posėdžio. Apie tai informuoja „Reuters“. „Ekonominis aktyvumas euro zonoje išliks žemas, - paaiškino M. Dragis, perspėdamas, kad svaraus pagrindo nusiteikti optimistiškai iki šių metų pabaigos nėra.

Pirmą kartą per visą bendros Europos valiutos cirkuliavimą į apyvartą bus išleisti banknotai su patobulintais vandens ženklais ir naujais apsaugos požymiais. Naujieji banknotai pasirodys nuo 2013 m. gegužės ir jie pirmiausia pakeis penkių eurų nominalo kupiūras, Frankfurte sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis. „Antrosios serijos banknotai - tai pirmosios serijos sumodernintas variantas“, - teigė M. Dragis.

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Europos Sąjunga (ES) turi atrasti drąsos reformoms ir tolesnei integracijai, teigė trečiadienį Europos Parlamente Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kartu išskirdama Baltijos šalis, kurios krizės metu atliko neįtikėtinas reformas, leidžiančias šiose šalyse stebėti gerą ekonominį augimą.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė, kad Europai su perrinktu JAV prezidentu dirbti bus lengviau negu su nauju lyderiu Vašingtone, praneša AFP.