euras

Nepaisant Europos sąjungos narių, įsivedusių eurą, ekonominių sunkumų, Lietuva toliau siekia litus pakeisti eurais. Tiesa, gyventojai, pasisakantys už ir prieš, pasiskirstę po lygiai, o daugiau nei trečdalis neturi tvirtos nuomonės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Kipro ar kitų šalių sunkumų lyginimą su euru vadina mažų mažiausiai neteisingais.

Darbo grupė grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti žada balandžio viduryje pateikti Vyriausybei euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 metų planą. ,,Balandžio mėnesį ši darbo grupė planuoja susirinkti ir galutinai pritarti euro įvedimo plano pakeitimams, kurie bus teikiami yriausybei tvirtinti“, - pirmadienį po pirmojo darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti posėdžio žurnalistams sakė šios darbo grupės vadovas finansų ministras Rimantas Šadžius.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, nors valstybės skola litais šiemet ne mažės, o dar šiek tiek padidės, skolos našta turėtų būti mažesnė – viliamasi ekonomikos augimo. Apie tai, kaip kis skolos aptarnavimo išlaidos, ką daryti, kad gyventojai nebesitikėtų neišgyventi iki pensinio amžiaus, ir kada de facto jau įvyko referendumas dėl euro įvedimo, vadovavimą šalies finansams perėmęs socialdemokratas R. Šadžius pasakojo interviu portalui LRT.lt.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina matantis eurą horizonte 2015-aisiais. Tiesa, tik atlikus namų darbus ir be jokių dirbtinių priemonių. Platus horizontas gydomoje Lietuvos finansų sistemoje atsiveria ir privataus vartojimo kreditų teikėjams.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Lietuvai labai svarbu 2015 metais įsivesti eurą. Anot jo, tai esąs vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų. Priminęs, kad Latvija gavo leidimą nuo 2014 įsivesti eurą, jis aiškino, kad Lietuvai taip pat labai svarbu prisijungti prie euro zonos. ,,Pirma – dėl investicijų pritraukimo tiek iš užsienio, tiek vietos verslininkų. Kitas dalykas- mūsų litas yra surištas su euru, ,,de facto“ mes turime eurą.

2013 metais makroekonominė situacija neturėtų būti blogesnė nei 2012-aisiais, o kai kurias aspektais – net geresnė, teigiama naujausioje SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Ekonomistai nekeičia ekonomikos plėtros lūkesčių, tačiau numato geresnes, nei anksčiau tikėtasi, sąlygas didėti gyventojų perkamajai galiai. SEB banko realaus BVP didėjimo prognozė išliko tokia pati – prognozuojamas 3,2 proc. padidėjimas 2013 m. ir 3,5 proc.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Europos Sąjungą (ES) lygina su Romos imperija, kritikuoja Rusiją dėl nepakankamo bendradarbiavimo tiriant prie Smolensko įvykusią garsiąją lėktuvo katstrofą, kurios metu žuvo didelė dalis šalies elito. Jis taip pat svajoja apie ES iki Kinijos sienų, praneša Lenkijos žiniasklaida.

Euro zonos finansų ministrų praėjusį savaitgalį pasiūlytas bankų mokestis Kiprui neturi precedento ir rinkose sukėlė lengvą šoką, nors dar metų pradžioje Europos komisaras Olli Rehn teigė – šalies problemoms spręsti indėlių nurašymas nėra tinkama išeitis. Šiuo metu jaučiama įtampa ne tik laukiant Kipro parlamento sprendimo, bet ir stebint sukeltos panikos užkrato plitimą.

Prieš savaitę praneštas aukso,kaip nemadingos ir nepelningos investicijos „titulas” gali nebetekti prasmės. Tačiau pirmadienį atsirado priešingų argumentų. Aukso kainos pakilo daugiausiai per 2,5 savaitės iki 1 608,3 JAV dolerių už unciją šį pirmadienį. Kontroversiška finansinė pagalba Kiprui, paskatino investuotojus pirkti saugų investicijoms metalą, praneša CNBC. Vis dėlto, lieka abejonių dėl staiga šoktelėjusio tauriojo metalo populiarumo, kurio kaina šiais metais krito 4 procentais.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį Briuselyje susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuris mainais turės taikyti „skausmingas“ priemones indėlininkams, skelbia „bloomberg.com“. Pagal naująją iniciatyvą Kipro indėlininkai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Tai padės surinkti 5,8 mlrd. eurų. Kipro ekonomika tesiekia 0,2 proc.

Vokietija ir Europos centrinis bankas (ECB) sugebėjo įtikinti rinkas, kad euro zona, bent kol kas, išgyvens. Vienos euro zonos narės kapanojasi krizės duobėje, tuo tarpu kiti pademonstravo esančios pajėgios susidoroti su sunkumais, rašo „The Guardian“. Ispanijoje darbo jėgos kaštai sumažėjo, o eksportas pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas. Tuo pat metu jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 50 proc., o būsto kainos smuko 30-40 proc. Nepaisant to žmonių gyvenimas tęsiasi.

Visuomenė turėtų būti sąžiningai ir nuosekliai informuojama apie euro įvedimo procesą ir pasekmes gyventojų pajamoms, jų darbo užmokesčiui ir kasdieniam gyvenimui. Dėl to sutarta trečiadienį vykusiame bendrame Seimo Europos reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje, kuriame Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pristatė Vyriausybės nutarimą dėl pasirengimo euro įvedimui ir euro įvedimo koordinacinę sistemą.

„Poltizinė rizika, kelianti grėsmę euro zonai sumenko, ir jeigu valstybės narės toliau vykdys atsakingą politiką euro krizė iš esmės galėtų baigtis dar šiemet“, - sako „Berenberg“ banko vyriausias ekonomistas Holgeris Schmiedingas. Anot ekonomisto, euro žlugimo rizika šiuo metu yra itin maža, rašo CNBC. Prieš metus, kuomet vyko rinkimai Graikijoje, euro zonos subyrėjimo grėsmė buvo pasiekusi savo piką.

 Liuksemburgo finansų ministras ir buvęs euro grupės vadovas Jeanas Claude'as Junckeris duodamas interviu „Der Spiegel“ skatino ES valstybes tęsti struktūrines reformas ir atskleidė paraleles tarp 2013 bei 1913 metų. „Mano kartos žmonėms monetarinė sąjunga buvo tarpvalstybinės taikos įrankis, todėl šiandien skaudu matyti, kad dalis europiečių gręžiasi link nacionalinių ar regioninių interesų“, - pripažįsta J. C. Junckeris.

Referendumo dėl euro įvedimo Lietuvoje nebus, o minimali alga artimiausiu metu taip pat nebus didinama, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Antradienį lankydamasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje ir paklaustas ekspremjero Andriaus Kubiliaus, ką jis mano apie koalicijos partnerio Rolando Pakso pasiūlymą, kad dėl euro turi spręsti Lietuva, A. Butkevičius sakė, kad referendumo tikrai nebus. Pasak jo, toks įsipareigojimas buvo numatytas stojant į Europos Sąjungą.

Nepaisant euro zonos krizės, Lietuva reiškia norą pereiti prie euro 2015 metais. Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) šalies prezidentė aiškina, kodėl ji vis dar tiki, kad euras yra geras pasirinkimas, ir kur suklydo pietinės Europos Sąjungos (ES) valstybės. DW paklausus, kodėl nepaisant ekonominių problemų Lietuva vis dar siekia prisijungti prie euro zonos, mūsų šalies vadovė teigė, kad ekonominė krizė nėra euro krizė.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

 Nemažai latvių baiminasi, kad atsisakę nacionalinės valiutos – lato – ir 2014-aisiais įsivedę eurą praras vieną savo nepriklausomybės simbolių. Tačiau LRT korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis tikina, kad tai tik šalutinė priežastis, nes esą „nesvarbu, latas, litas, euras ar Mongolijos tugrikas žvangės piniginėse. Svarbu, kad jų būtų daug“. Latviai nori žinoti, kad jų atlyginimai ir pensijos nemažės, o kainos – nedidės.

Pirmadienį Latvija oficialiai pasiprašė nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos. Toks šios Baltijos šalies žingsnis rodo, kad, nepaisant blankios bendros valiutos sąjungos ateities, pasitikėjimas euru Rytų Europoje vis dar išlieka. Pirmadienį Latvijos ministrų kabinetas oficialiai paprašė Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) įvertinti šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos.

Europos ekonomikos reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) įspėja, kad Kipras gali pasitraukti iš euro zonos, jei negaus finansinės pagalbos. Apie tai praneša "EUbusiness". "Net didžiosios Europos Sąjungos šalys turėtų suprasti, kad kiekviena euro zonos narė yra svarbi sistemai, - O. Rėnas sakė "Die Spiegel" žurnalui, paklaustas, kodėl Kiprui reikia suteikti finansinę programą.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad Vyriausybė ketina įpareigoti verslą laikytis sąžiningų taisyklių siekiant įsivesti eurą. Sėkmės atveju ir vėliau, nuo 2015 metų pradžios. Tai reiškia, bent kelis mėnesius iki numatytos euro įvedimo datos prekių kainas reikia nurodyti dviejomis valiutomis, o atlyginimus perskaičiuoti kuo tiksliau, bene su nuline paklaida.

Reda Gilytė, Ugnė Galadauskaitė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, Vyriausybė galutinai apsisprendė dėl euro įvedimo plano ir teigia sieksianti, kad 2015-aisiais Lietuva jį įsivestų. Finansų ekspertai nėra vieningos nuomonės, vieni teigia, kad Lietuvai reikia kuo greičiau euro, kiti siūlo neskubėti. Finansų ministras žada, kad kainos įsivedus eurą nedidės, o to neužtikrinantys verslininkai būtų nubausti, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

  Siekiant sklandaus euro įvedimo Lietuvoje, pasirengimas šiam žingsniui bus koordinuojamas aukščiausiu Vyriausybės lygiu. Šiandien dėl pasirengimo euro įvedimui koordinavimo posėdyje sutarė ministrų kabinetas. Pagrindinius strateginius sprendimus priims Komisija, kuriai vadovaus Ministras Pirmininkas. Finansų ministras vadovaus koordinacinei darbo grupei.

Finansų ministras Rimantas Šadžius, pirmadienį pareiškęs, jog planuojama pasiekti susitarimą su verslo atstovais, kuris užtikrins, jog kainos nekils nesant tam ekonominio pagrindo, trečiadienį siūlo apsvarstyti ir baudų galimybę susitarimo nesilaikantiems verslininkams. "Tai gali būti ne vien garbingas susitarimas. Kai kuriose šalyse jame buvo numatytos tam tikros labai realios piniginės baudos tiems, kurie nesilaikys bendrai priimtų taisyklių.

Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, jog esama skirtingų nuomonių, kokių ekonominių pasekmių Ūkio banko žlugimas turės stojimui į euro zoną, tačiau šalies įvaizdžio prasme - tai tik į gera. "Be abejo, Ūkio banko krizė yra reikšmingas Lietuvos ekonomikai įvykis. Aišku, galima ginčytis, kokias grynai ekonomines pasekmes tai turės, mes stengiamės greičiau minimizuoti tą ekonominį poveikį.

Eglė Merytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kitais metais eurą įsivesti planuojanti Latvija šiuo klausimu pradeda intensyvias konsultacijas su Briuseliu. su Latvijos finansų ministru diskutavę Europos Parlamento nariai daugiausiai domėjosi Latvijos ekonomikos stabilumu. Latvijos atstovai sako, kad Lietuvos prisijungimas prie euro zonos atneštų naudą visam Baltijos regionui.

Pirmadienį Airijos eksportuotojų asociacija (IEA) pareiškė, kad euro kilimas sumažins eksporto augimą Airijoje ir visoje euro zonoje, todėl Europos centrinis bankas (ECB) turėtų sumažinti palūkanų normą.

Didžiausia Islandijos informacinių technologijų (IT) bendrovė CCP yra būtent tai, ko šiai salai reikia norint išbristi iš ekonominės krizės. Ji yra globali, sparčiai auganti ir įdarbina šimtus darbuotojų, bet jos istorija taip pat atspindi nerimą dėl šalies ateities, rašo „Reuters“. CCP vadovui Hilmarui Peturssonui išgirtasis Islandijos ekonomikos atsigavimo modelis gal ir padėjo atitolinti 13 mlrd.

Dėl plano įsivesti eurą 2015 m. jokių abejonių negali būti, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, jau patvirtintos euro įvedimo stebėsenos darbo grupės, kurioms vadovaus Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Už euro įvedimą atsakingi bus ministras pirmininkas, finansų ministras bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

  Įvedus eurą kainų šuolio būtų galima išvengti sutarus dėl gero elgesio taisyklių su verslu, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Taip pat ministras pristatė euro įvedimo darbo grupes bei teigė, kad viena svarbiausių jų užduočių – visuomenės švietimas. Dirbs trijų lygių darbo grupės Darbas, pasak finansų ministro, bus vykdomas keliais lygmenimis.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki mažiausio lygio per šešias savaites, kai Europos Komisija sumažino euro zonos ekonomikos prognozę. Bendroji Europos valiuta atpigo iki 1,3157 JAV dolerio. Per savaitę euro kursas smuko 1 proc., beveik per mėnesį - 3,5 proc. Kiek anksčiau penktadienį Europos Komisija pareiškė, kad euro zonos ekonomika neatnaujins augimo iki 2014 m., ir atšaukė savo prognozę, kad recesija baigsis šiemet.

Euro zonos ekonomika nepradės vėl augti iki 2014 m., penktadienį pareiškė Europos Komisija ir atšaukė savo prognozę, kad recesija baigsis šiemet. Dėl lėto atsigavimo kaltinamas bankų kreditavimo stoka ir rekordinis nedarbas. Apie tai praneša "Reuters". Euro zonos šalių ekonomika, kurioje pagaminama beveik penktadalis pasaulio produkcijos, 2013 m. smuks 0,3 proc., vadinasi, euro zona antrojoje recesijoje išliks ilgiau, negu buvo numatyta iš pradžių.

Bankininkai šiemet prognozuoja „kapanojimosi“ scenarijų ekonomikoje, tačiau teigiamų rodiklių jau gerokai daugiau nei prieš metus. Šiuo metu daug veiksnių rodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau vis dar neatmetami ir kiti variantai, nes padėtis pasaulyje ir Europos Sąjungoje vis dar išlieka gana neapibrėžta.

Pasaulinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai teigia, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie euro zonos atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Jie mano, kad euro įsivedimas atneš grynosios naudos šioms mažoms, atviroms, lanksčioms ir europietiškoms (jų valiutos jau pririštos prie euro) ekonomikoms, nepaisant galimų euro zonos sunkumų ateityje. Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Stasys Jakeliūnas patvirtino, kad preliminarus euro įvedimo priemonių planas jau pristatytas Premjerui, o Vyriausybė jo gali sulaukti savaite vėliau nei planuota. „Manau, kad didžioji dalis informacijos yra parengta. Kiek mačiau, techniškai dokumentai sudėlioti, tačiau, ar pateks į darbotvarkę šią savaitę. Vienaip ar kitaip, tai kelių dienų klausimas“, - sakė S. Jakeliūnas.

 Pagrindiniu euro zonos atsigavimo veiksniu šiemet bus mažesnis neigiamas fiskalinio griežtinimo poveikis, kuris nulems, kad virš euro zonos susitelkę debesys ims sklaidytis. Tiesa, euro zonos žlugimo rizika, nors ir mažesnė, išliks ir šiemet, mano „Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė. „Teigiamų naujienų daugėja, ekonomikos tendencijos išliks bent neprastesnės nei pernai, tačiau iššūkių dar nemažai“, – pasakojo V. Klyvienė.

Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija teigiamai vertina Vyriausybės siekius 2015 metais įsivesti eurą, sako Premjeras Algirdas Butkevičius. "Taip, apie tai buvo kalbama ir jie šitą mūsų pasiūlymą sutiko teigiamai ir mano, kad tai būtų tinkami metai - 2015 m.- Lietuvai įsivesti eurą", - antradienį LRT radijui sakė Ministras Pirmininkas. TVF atstovai pirmadienį susitiko su Premjeru A. Butkevičiumi.

2012 m. iš apyvartos išimta 184 000 padirbtų eurų monetų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2011 m., kai jų buvo išimta 157 000. Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 16,5 mlrd. autentiškų eurų monetų, taigi kiekvienam šimtui tūkstančių autentiškų monetų tenka viena padirbta moneta. Vis dar dažniausiai padirbinėjamos 2 eurų nominalo monetos – beveik du trečdaliai surastų padirbtų monetų yra būtent šio nominalo.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Kaip rodo sociologinės apklausos duomenys, pateikti per Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) valdybos posėdį pirmadienį, 60 proc. Latvijos gyventojų nepalaiko šalies planų įsivesti eurą Latvijoje nuo kitų metų sausio 1 dienos, naujienų agentūrai LETA pranešė Iveta Grigulė ir Ilona Jursevska, priklausančios Žaliųjų ir valstiečių sąjungai. Kaip rodo ZZS užsakyta apklausa, apie 60 proc. gyventojų pasisako prieš euro įvedimą. 21 proc.

„Prieš šešerius, septynerius metus buvo kalbama, kad euras turėtų tapti ateities pasaulio valiuta. Aš tvirtinau, kad tai neįmanoma, kai skirtingos šalys dalinasi viena valiuta, tačiau nevykdo vieningos finansų politikos ir kiekviena šalis rūpinasi tik savo biudžetu. Šiuo metu euro sistema labai nestabili ir jis gali žlugti daug greičiau nei JAV doleris. Šiaip ar taip subyrės abi valiutos“, - prognozuoja ekonomikos tyrinėtojas Michael Maloney.

  Daugiau nei pusė šalies gyventojų nenorėtų, kad lietuviškąją valiutą – litus – pakeistų eurai, informuoja „Respublika“. Tokius skaičius atskleidė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 3–11 dienomis atlikta visuomenės apklausa. Ar į Lietuvos gyventojų norus atsižvelgs valstybės vadovai, planuojantys 2015 m. įvesti eurą? Naujausios apklausos duomenimis, 57 proc.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas. "Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros - parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau - koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi prognozuoja, kad jau antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika pradės atsigauti, informuoja BBC. Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (WEF), vykstančiame Davose, Šveicarijoje, M. Draghi atkreipė dėmesį į žymų pagerėjimą Europos finansinėse rinkose. Tačiau kartu perspėjo, kad, norint panašių pasiekimų realiojoje ekonomikoje, prireiks laiko.

  Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė įgyvendinti ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. „Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo“, – penktadienį po judviejų susitikimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.