elektra

Nors žiemos link elektros kainos, dėl brangstančių išteklių, augs, tai vyks „lengva tendencija“ ir be didelių svyravimų, teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, Europa prisitaikė prie dalinio Rusijos atsijungimo nuo Europos energetikos sistemos, tad jos rinka bus daug stabilesnė nei 2022 m. rudenį. „Kiekvieną savaitę pamatome kainų išaugimą po kelias cento dalis, nes vienas ar kitas tiekėjas yra priverstas jas didinti dėl brangstančių išteklių.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Elektros vidutinė savaitės kaina rugsėjo 4–10 d. „Nord Pool“ biržoje buvo 0,127 Eur/kWh be PVM – tai antra pagal dydį šiais metais vidutinė savaitės kaina. Didesnė kaina buvo rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d. ir siekė 0,143 Eur/kWh be PVM.

Bendrovė „Litgrid“ kartu su „Ignitis gamyba“ sėkmingai atliko vieno svarbiausių sinchronizavimui su Europos tinklais projektų – automatinio generacijos valdymo sistemos (AGV) – bandymus. Ši programinė įranga didins šalies elektros sistemos stabilumą ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant galios rezervo paslaugas.

Rugsėjo 4–10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. – iki 127,5 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 111,8 Eur/MWh praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Ši savaitė elektros vartotojams yra antra brangiausia šiemet – brangiau elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 d., kai vidutinė savaitės kaina pasiekė 142,58 Eur/MWh. Tiesa, pernai tokiu pačiu metu ši kaina buvo 351,06 Eur/MWh.

Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ diegs vieningą verslo, žmogiškųjų išteklių, projektų bei rizikų ir atitikties valdymo skaitmeninę platformą. Jai įsigyti bendrovės paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą, pirmadienį pranešė elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“. Pasak grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovo Tomo Varnecko, siekiama standartizuoti ir susieti įmonių veiklos procesus, padidinti jų integraciją bei efektyvumą.

Baltijos šalyse sumažėjus vėjo energijos gamybai didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 127,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 13 proc. iki 122,82 euro. Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę nukrito 66 proc. ir siekė 17,37 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 42 proc.

Penktadienio popietę turėjęs baigtis ilgiau nei planuota užtrukęs Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas pratęstas dar beveik savaitei – iki rugsėjo 14-osios. Kaip skelbia elektros birža „Nord Pool“, elektros kabelio remontą numatoma užbaigti rugsėjo 14 dieną 00.59 val. Lietuvos laiku.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą nuo pernai gruodžio iki šių metų rugpjūčio pabaigos sumokėjo 11,708 mln. eurų perteklinių pajamų, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ rugpjūčio 31 dienos ataskaita. Atskaičius 50,6 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, sumokėta suma siekia 11,657 mln. eurų. Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ neskelbia.

Dėl gedimų Suomijos ir Estijos elektrinėse bei sumažėjus vėjo energijos gamybai rugpjūčio mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 22 proc. iki 102,5 euro už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas labiausiai lėmė gedimai Suomijos ir Estijos elektrinėse, sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

2022-aisiais Latvijoje suvartota 79,8 petadžaulio (PJ) atsinaujinančiųjų išteklių energijos – 0,3 proc. daugiau nei užpernai ir 2,4 proc. daugiau nei 2018 metais, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. 80,2 proc. bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo pernai sudarė malkos (2021 metais – 78,6 proc.), 13,6 proc. – elektra (12,9 proc.), 2,9 proc. – biodujos (3,5 proc.), 1,0 proc. – biokuras (2,6 proc.). Malkų energijos paklausa per metus padidėjo 2,2 proc.

Fiksuotas 12 mėnesių elektros kainas pastarąją savaitę 2–3 proc. padidino „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, o „Enefit“ jų nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifus „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ per savaitę padidino 1–2 proc., „Enefit“ jų taip pat nekeitė.

Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas užtruko ilgiau nei planuota, todėl nustatant gedimo priežastį kartu bus atliekamas ir planinis kasmetinis patikrinimas, kurį buvo numatyta atlikti spalio mėnesį, pirmadienį pranešė bendrovė „Litgrid“ .   „Šeštadienį atlikus remonto darbus kilo papildomi trikdžiai, šiuo metu nustatinėjama gedimo priežastis“, – nurodoma pranešime.

Po trečiadienio vakarą siautusios audros Lietuvoje penktadienio rytą elektros dar neturėjo apie 2,8 tūkst. vartotojų, daugiausiai iš jų – Utenos regione, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Šiuo metu visoje Lietuvoje elektros tiekimą dar turime atstatyti 2,8 tūkst. vartotojų su trupučiu ir iš jų 2,7 tūkst. vartotojų yra Utenos regione, kuris labiausiai nukentėjo nuo audros“, – informavo  ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Po trečiadienio vakarą siautusios audros Lietuvoje ketvirtadienio vakare elektros dar neturėjo apie 3,6 tūkst. vartotojų, daugiausiai iš jų – Utenos regione, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tiekimą vartotojams planuojama atstatyti artimiausiu metu, BNS ketvirtadienį teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė. „Visoje Lietuvoje daugiau nei 3,6 tūkst. vartotojų dar neturėjo elektros, jiems tiekimą planuojame atstatyti artimiausiu metu“, – sakė R. Juodkienė.

Vienas iš trijų sinchroninių kompensatorių, skirtų elektros perdavimo tinklo Alytaus pastotei, trečiadienį išplukdytas barža iš Klaipėdos uosto į Kauną – Kuršių mariomis bei Nemunu plukdomas krovinys Kauną turėtų pasiekti penktadienį. Tinklų operatorės „Litgrid“ teigimu, tai greitesnis ir pigesnis gabenimo būdas nei sausuma.

Fiksuotas 12 mėnesių elektros kainas pastarąją savaitę 0,4–0,7 proc. sumažino „Ignitis“, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifų visi tiekėjai rugpjūčio 22–29 dienomis nekeitė. LEA duomenimis, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kilovatvalandės (kWh) kainos svyruoja nuo 22 iki 24 centų, o 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Po pernykščių elektros kainų šuolių, rodos, šiemet situacija stabilizavosi. Tačiau neilgam. Vakar, rugpjūčio 21 d., elektros kaina viršijo 200 Eur/MWh ribą. Specialistai tikina, kad kaina pakilo dėl karščių ir dėl to, kad Suomija išjungė vieną elektrinės reaktorių. Tuo metu elektros tiekėjai skaičiuoja, kad kai kurie gyventojai mėnesio pabaigoje gali sulaukti didesnių sąskaitų.

Atsinaujinančios energetikos įmonės „Modus Energy“ valdoma bendrovė „GG LTU S23“ iš elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ teisme siekia prisiteisti 19,8 mln. eurų už tai, kad ji neteko galimybės vystyti saulės parką.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 80,6 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 8,6 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 116,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 64,3 euro.  Lygiai tiek pat, iki 116,2 euro elektros kaina augo ir Latvijoje, Estijoje – 24,8 proc.

Lietuviai vis dažniau ieško išskirtinių patirčių ir renkasi įdomias ekskursijas, o ypatingo dėmesio sulaukia apsilankymai industriniuose objektuose. Kaunas pirmą kartą atvėrė Petrašiūnų elektrinės duris gyventojams ir sulaukė anšlago. Bilietų į ekskursijas neliko per parą. Būrys kauniečių keliauja žvilgtelėti ten, kur prašalaičiai įprastai nepatenka – į Petrašiūnų elektrinę gyventojai taip įleidžiami pirmą kartą.

Nebelikus kompensacijos už elektrą, o nepriklausomiems elektros tiekėjams leidus vienašališkai sumažinti elektros kainą vartotojams, dešimtys tūkstančių gyventojų iki šiol meta pinigus į balą, mat už elektrą jie moka brangiau nei kiti.  Lietuvos energetikos agentūros (LAE) Energetikos duomenų analizės centro l. e. p. vadovas Vytenis Gudelis naujienų portalui tv3.lt gyventojams dar kartą priminė, kad nuo 2023 m. liepos mėn.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 1 proc. sumažino „Ignitis“, o „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ tarifų nekeitė, trečiadienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Pasak agentūros, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kilovatvalandės (kWh) kainos svyruoja nuo 22 iki 25 centų, o 24 mėnesių – nuo 22 iki 23 centų. „Enefit“ 12 mėnesių 1 kWh kaina trečiadienį buvo 24,5 cento, „Igničio“ – 23,8 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,4 cento.

Liepos mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 15 proc. mažesnė nei birželį ir siekė vidutiniškai 83,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, o Estijoje elektra pigo 14 proc. iki 79,6 euro.  Liepą valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 60 eurų iki 187,2 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Praėjusį mėnesį Baltijos regione vėjo elektrinių energijos gamyba išaugo 64 proc.

Buvusiai elektros tiekėjai „Perlas Energija“  valstybei laiku nesumokėjus daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM) ir teismui atmetus jos skundą dėl energetikos rinkos reguliuotojo nurodymo sumokėti tokią sumą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pinigus bandys atgauti per teismą.   Liepos 29 dieną pasibaigus VERT nustatytam vieno mėnesio terminui į ESO („Energijos skirstymo operatorius“) sąskaitą sumokėti 4,213 mln.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę sumažėjo 8 proc. iki 64,3 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji augo 1 proc. iki 63,6 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 54 proc. ir siekė 12,4 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, nors vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 31 proc.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 7,2 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 7–13 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64.3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 69,7 euro.  Lygiai tiek pat, iki iki 64,3 euro elektros kaina mažėjo ir Latvijoje, Suomijoje – 66,7 proc. iki 8,2 euro, Lenkijoje – 12,7 proc.

Dėl šalyje šią savaitę siautusių audrų, liūčių bei kritus smarkiai krušai elektros vis dar neturi 651 Šiaulių regiono vartotojas, iš jų 646 – Joniškyje, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Situacija tokia, kad tik Šiaulių regione dar yra vartotojų, kuriems šiuos metu dar atstatinėjame elektros energijos teikimą“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 1 proc. sumažino „Elektrum Lietuva“, tuo metu „Ignitis“ ir „Enefit“ jų nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos ir toliau svyruoja nuo 22 iki 25 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ 12 mėnesių 1 kWh kaina antradienį buvo 23,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,4 cento, „Enefit“ – 24,5 cento.

Dėl šalyje siaučiančių audrų ir liūčių Lietuvoje bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per parą atstatė elektros tiekimą 78 proc. vartotojų, kuriems tiekimas buvo sutrikęs. Šiuo metu elektros vis dar neturi per 3 tūkst. vartotojų, o sudėtingiausia padėtis Joniškyje. ESO pirmadienį užfiksavo 586 elektros tiekimo sutrikimus, 44 proc. jų arba 258 per parą buvo sutvarkyti, o iš elektros neturėjusių 14 tūkst. vartotojų, per parą elektros tiekimas atstatytas 78 proc.

Dėl šalyje siaučiančių audrų ir liūčių Lietuvoje apie 14.30 val. buvo užfiksuoti 586 elektros tiekimo sutrikimai, jos neturėjo apie 14 tūkst. vartotojų, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Per šią valandą tikiu, kad skaičiai yra pasikoregavę, nes gerokai daugiau nei 200 darbuotojų dirba visoje Lietuvoje ir tiekimas yra atstatomas nuolat“, – BNS nurodė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Vasara su ilgesnėmis ir šviesesnėmis dienomis yra metas, kuomet daugelis gyventojų tikisi sumažinti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti, tačiau kartais šie lūkesčiai nepasitvirtina. Kaip reikėtų vartoti elektrą šiltuoju metų laiku, kad laukiamas sutaupymas nevirstų didesnėmis sąskaitomis, pataria ekspertai.

Prasideda didžiausio krovinio šalies istorijoje kelionė – vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose pradedamas gabenti milžiniškas reaktorius. Pranešime žiniasklaidai taip pat skelbiama, kad dėl gabenamo krovinio taip pat tūkstančiams gyventojų laikinai bus nutrauktas elektros tiekimas.

Išaugus vėjo jėgainių gamybai, sumažėjus vartojimui, atpigus dujoms bei užbaigus remonto darbus Švedijos branduolinėse elektrinėse, liepos mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc.

Prasideda didžiausio krovinio šalies istorijoje kelionė – bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausantis reaktorius rugpjūčio 6-18 dienomis bus gabenamas iš Klaipėdos jūrų uosto į Mažeikių naftos produktų perdirbimo gamyklą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) deda visas pastangas, kad šios kelionės metu Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių rajonų gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Estija birželį pagamino 442 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 36 proc. mažiau negu tuo pat mėnesiu pernai, parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Palyginti su šių metų geguže, elektros energijos gamyba sumenko 2,2 procento. Elektros eksportas per metus sumažėjo 32 proc. iki 384 GWh, o importas – 6,2 proc. iki 533 GWh. Per mėnesį importas smuko 23,5 proc., o eksportas – 19 procentų. Įmonėms birželį parduota elektra sudarė 76 proc.

Nigerija nutraukė elektros energijos tiekimą Nigeriui po to, kai Vakarų Afrikos kaimynės įvedė sankcijas jo chuntai, praėjusią savaitę nušalinusiai išrinktą prezidentą, trečiadienį pranešė šaltinis iš Nigerio energetikos įmonės. „Nuo vakar Nigerija yra atjungusi aukštos įtampos liniją, kuria į Nigerį tiekiama elektra“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Nigerio įmonėje „Nigelec“. Nigeriui Nigerija tiekia 70 proc. reikalingos elektros energijos.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7,2 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 1,3 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje liepos 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 91,7 euro.  Latvijoje elektros kaina taip pat augo 7,2 proc. ir buvo tokia pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji didėjo 20,9 proc. iki 97,7 euro.

Elektros tinklų pajėgumų didinimo procedūros reglamentuotos nepakankamai detaliai ir aiškiai, o tinklų operatorių veikloje trūksta skaidrumo, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasak tarnybos, tai nustatyta atlikus energetikos sektoriuje teikiamų paslaugų ir naudojimosi infrastruktūra teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą.

Pietų Irake esančioje elektros energijos tiekimo stotyje kilus gaisrui, šeštadienį visoje šalyje nutrūko jos tiekimas, pranešė valdžios institucijos. Elektros energija Irake yra itin opus politinis klausimas, nes, nepaisant didžiulių šalies naftos atsargų, nusidėvėjęs elektros energijos tinklas nepajėgus patenkinti didelės paklausos, todėl kiekvieną vasarą irakiečiai patiria valandų valandas trunkančius elektros energijos tiekimo sutrikimus. „Šeštadienį 12 val. 40 min.

Per pirmąjį metų pusmetį daugiau nei dvigubai šoktelėjo nutolusių gaminančių vartotojų skaičius – jų prijungta daugiau nei 13 tūkst., šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Bendras turinčių tokias elektrines skaičius šiuo metu siekia 22,6 tūkstančio. Ministerija skaičiuoja, kad gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius trejus metus Lietuvoje išaugo septynis kartus ir absoliuti dauguma jų pasinaudoja skiriamomis dotacijomis. Gyventojams rugpjūti ketinama skelbti 32 mln.

Elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“ turi užtikrinti šalies elektros sistemos integravimą į kontinentinės Europos tinklus, laiku įgyvendinti sinchronizavimo su Europa projektus bei pasiruošti sistemos pertvarkai, nurodo grupės akcininkė Energetikos ministerija.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę sumažino tik „Ignitis“ (iki 4 proc.), tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos ir toliau svyruoja nuo 22 iki 25 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ 12 mėnesių 1 kWh kaina antradienį buvo 22,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 21,9 cento, „Enefit“ – 24,5 cento.

Nuo liepos nelikus valstybės kompensacijų už elektrą nepriklausomi elektros tiekėjai sako birželį stebėję didžiausią gyventojų aktyvumą keičiant fiksuotos kainos planus į pigesnius. Bendrovės „Ignitis“ teigimu, pirmąjį pusmetį elektros kainą susimažino 470 tūkst. iš 920 tūkst. jos klientų. „Prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektros energiją 470 tūkst.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 91,7 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji sumažėjo 2 proc. iki 80,8 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 40 proc. ir siekė 23,5 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo kuro brangimas, 10 proc.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją ir kitus klausimus.  Posėdyje bus aptariama Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai bei su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.