elektra

Apsemtoje Šilutės rajono vietovėje ugniagesiai savaitgalį plukdė elektrikus, jie norėjo pagelbėti elektros neturintiems kaimo gyventojams. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šeštadienį, 10.56 val., ESO dispečeris pranešė, kad Šilutės rajone, Šyšos kaime, reikia pagalbos apsemtoje teritorijoje nuplukdyti ESO darbuotojus iki elektros pastotės, nes gyventojai neturi elektros. Ugniagesiai nuplukdė juos iki elektros pastotės, o šiems pašalinus gedimą parplukdė atgal.

Sausio 29–vasario 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc. nuo 81,63 Eur / MWh iki 64,56 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje. „Praėjusį ketvirtadienį vėjo jėgainės pasiekė rekordinę valandinę generaciją, tačiau jau šeštadienį šis rekordas buvo pagerintas – 20 valandą fiksuota net 1053 MW gamyba.

Pastačius generatorių šeštadienio vakarą daugumai Šilutės rajone esančio Mingės (Minijos) kaimo gyventojų buvo atkurtas elektros tiekimas. „17.29 val. buvo atnaujintas elektros tiekimas generatoriaus pagalba Minijos kaimo dešiniojo kranto gyventojams“, – BNS informavo Kintų seniūną pavaduojanti Sigita Kasparavičienė. Jos teigimu, elektros tiekimas atnaujintas 24 iš 25 nuolatinių Mingės kaimo gyventojų.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje smuktelėjo 16,5 proc., TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 3,1 procento. Tuo metu biokuras Lietuvoje pabrango 3,2 proc., Brent naftos kainos pakilo 3,5 proc., benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,9 proc., o dyzelino – 0,8 procento, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Nagrinėjamą savaitę sausio 22–28 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 97,9 Eur/MWh iki 81,8 Eur/MWh.

Praėjusiais metais elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart – iki 89 tūkst., o jų įrengtoji elektrinių galia priartėjo prie 1 GW, praneša bendrovė „Ignitis“. Pastebima, kad itin sparčiai pernai daugėjo nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų – jų visoje šalyje jau priskaičiuojama beveik 30 tūkst. Tiesa, šiais metais ekspertai tikisi nuosaikesnio, ankstesniems metams įprasto augimo. „Praėję metai buvo išskirtiniai ir sumušė visus rekordus.

Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“. Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh.

Augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2027-aisiais – trejais metais anksčiau nei planuota iki šiol, teigia Energetikos ministerija. Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc.

Per savaitę, sausio 23 d. palyginti su sausio 16 d., vienos laiko zonos 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 3,7–4,6 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Dviejų laiko zonų 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–4,8 proc. Vienos laiko zonos ir dviejų laiko zonų 12 mėn. kainos fiksavimo planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–5 proc. Nepriklausomų tiekėjų sausio 23 d. siūlomų 24 mėn.

Įsismarkavusi žiema labiau patuštins pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą. Energetikai konstatuoja, kad didėja ne tik reguliuojama kainos dalis, bet ir sausio vidutinės elektros kainos yra aukštos. Tai reiškia papildomas išlaidas biržos planus pasirinkusiems vartotojams. Kainų kritimas esą įmanomas tik atšilus orams ir pavasarį. Prie Marijampolės Trakiškių kaime gyvenantis Vytautas Burdulis jau pusketvirtų metų elektrą gaminasi nuosavoje saulės elektrinėje.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 97,9 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra pigo ir Latvijoje bei Estijoje, kur siekė 97,1 euro. Kitose Europos šalyse didmeninė elektros kaina taip pat šiek tiek mažėjo: Lenkijoje vidutiniškai siekė 97,6 euro, Vokietijoje – 83,2 euro, Austrijoje – 86,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nuosaikų kainų kritimą Baltijos šalyse lėmė 6 proc.

Beveik trys ketvirtadaliai daugiabučių, maisto gamybai naudojusių nesaugius dujų balionus, jau pakeitė juos elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis. Pasak Energetikos ministerijos, šiemet tam bus skirta 3,8 mln.

Šiemet įsigalios naujos elektros energijos perdavimo paslaugų sutartys, kurias rinkos dalyviai sudaro su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“. Vienas svarbiausių pokyčių – elektros gamyba ir vartojimas bus skaičiuojami ne 1 valandos, bet 15 min. periodais. „Prie naujo, trumpesnio laiko vieneto pereina visa Europos elektros rinka. Pagrindinė to priežastis – vis didesnis atsinaujinančių energijos išteklių gamybos vaidmuo elektros sistemoje.

Rusų primesta valdžia Kryme paskelbė, kad dėl avarijos Balaklavos šiluminėje elektrinėje dalyje pusiasalio nutrūko elektros energijos tiekimas, rašo „Ukrainska Pravda“. Informaciją patvirtino rusų statytiniai Sergejus Aksionovas ir Michailas Razvožajevas. Anot M. Razvožajevo, ketvirtadienio vakarą elektrinėje įvyko dujų įrangos klaida, dėl to buvo atjungti su energijos blokai. Krymą Rusija aneksavo 2014-aisiais.

Prokuratūra įvertino „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) permokėtų 160 mln. eurų sugrąžinimą elektros vartotojams ir nusprendė, kad teisinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu nėra. „Prokuroras tyrimo metu padarė išvadą, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyti metodikos trūkumai buvo pašalinti, taip pat buvo pakoreguotas permokų vartotojams grąžinimo grafikas, daugiau teisės aktų pažeidimų nenustatyta“, – rašoma pranešime.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Ar kada susimąstėte, kokia temperatūra yra optimali skalbimui? Statistika rodo, kad dauguma žmonių skalbia 40 laipsnių temperatūroje. Tačiau tai yra sprendimas, kuris gali pasirodyti gana brangus. Paaiškėjo, kad drabužių skalbimas šiek tiek žemesnėje temperatūroje gali žymiai sumažinti sąskaitą už elektrą. Ar dėl žemesnės skalbimo temperatūros drabužiai bus mažiau švarūs? Pasistenkime išsiaiškinti. Daugelis iš mūsų mano, kad tai universali temperatūra, kuri veiks visais atvejais.

Pirmadienį Rusija paskelbė skyrusi daugiau nei 200 ukrainiečių karo belaisvių ilgas bausmes, kai kurie nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Kremlius jau beveik dvejus metus tęsia puolimą Ukrainoje ir laiko nelaisvėje nežinomą skaičių – manoma, tūkstančius – Ukrainos karių, daugelis jų buvo paimti per Mariupolio uostamiesčio apgultį 2022 metais. Kyjivas ir tarptautinės žmogaus teisių grupės smerkia Maskvos karo belaisvių teismus kaip neteisėtus.

Generalinės prokuratūra atliko tyrimą dėl elektros vartotojų teisių vienašališkai nutraukti ar pakeisti sudarytas sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais ir priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tyrimo metu prokurorai aiškinosi aplinkybes, susijusias su nepriklausomų elektros energijos tiekėjų buitiniams vartotojams ir mažoms bei labai mažoms įmonėms taikoma akcijų ir nuolaidų politika.

Trečiadienį vakare visame Raseinių rajone dėl gedimo trumpam nutrūko elektros tiekimas, Energijos skirstymo operatorius (ESO) teigia, kad tai trumpalaikis tinklo gedimas, dėl kurio nereikėtų nerimauti. Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius BNS teigė, kad elektros tiekimas sutriko apie 18.45 val., tačiau po kelių minučių jis buvo atnaujintas. „Visame rajone pajuto gyventojai, kad keletą minučių dingo elektra, vieniems ilgiau, kitiems trumpiau“, – sakė A. Nekrošius.

Niujorko mieste elektrinių dviračių parduotuvėje sprogus ličio jonų akumuliatoriui kilo gaisras. Elektrinio dviračio baterija sprogo Kvinso rajone sausio 6-osios naktį, kai parduotuvė buvo uždaryta. Pranešama, kad viršutinio aukšto nuomininkas išgirdo tris garsius pokštelėjimus ir pajuto dūmų kvapą. Nulipęs į apačią apžiūrėti, kas nutiko, jis parduotuvėje pamatė dūmus ir skubiai iškvietė ugniagesius.

Lietuvoje – naujas elektros kainų šuolis. Palyginti su kalėdine savaite, elektra jau kainuoja dešimteriopai brangiau ir brangsta toliau. Energetikai dėl to kaltina dėl šalčių išaugusią elektros paklausą, silpną vėją, elektrinių ir kabelių remontus užsienyje. Be to, paaiškėjo galutinis ESO 160 milijonų eurų skolos vartotojams grąžinimo planas – gyventojams grąžinimas užtruks 2 metus, o verslui – aštuonerius.

Dėl šalčių, išaugusio elektros vartojimo, elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje bei padidėjusios brangios elektros gamybos šiluminėse jėgainėse, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei keturis kartus – nuo 45 iki 201 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji siekė 242 eurus už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.&nbs...

Pastarosiomis dienomis itin išaugus elektros kainai biržoje Neringos savivaldybė nusprendė naktimis išjungti gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą. Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad dėl aukštų kainų savivaldybės išlaidos gatvių apšvietimui kelis kartus viršytų tam biudžete numatytą lėšų sumą.  „Esmė, kad mūsų sąskaita su tokiu vidurkiu metinė būtų virš milijono eurų, mes nusimatome 150 tūkstančių.

Siekiant sunaudoti kuo mažiau elektros energijos, Neringoje vėlyvos nakties metu bus išjungiamas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į augančias elektros tiekimo kainas, praneša kurorto savivaldybė. „Neringos gatvių apšvietimui įprastomis kainomis per metus iš viso išleidžiama apie 100 tūkst. eurų. Esant keliolika kartų didesnėms elektros tiekimo kainoms, skaičiuojama, kad tokia suma Neringos savivaldybės biudžetui atsieitų kas mėnesį.

Verslo atstovai kritikuoja energetikos rinkos reguliuotojo ketvirtadienį patvirtintą permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiką ir laiko jį diskriminaciniu, tuo metu kai kurios vartotojų organizacijos, nors ir pritaria, siūlo, jog grąžinant skolą ESO akcininkams nebūtų mokami dividendai.

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja apie penktadienį, sausio 5 d., numatomą elektros energijos kainų šuolį „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems klientams. Privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad brangiausią valandą kilovatvalandės kaina sieks 1,78 eur su PVM, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl permainingų orų gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc. iki 89 eurų už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos elektros kainoms gruodį turėjo mėnesio pabaigoje vyravę vėjuoti, bet šilti orai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 5 proc., visame regione vidutiniškai siekdama 44,7 euro už megavatvalandę (MWh). Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę kilo 7 proc. iki 45,3 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Maždaug 57 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką gyventojams siūloma grąžinti nuo 2024 metų balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Taip pusmečiu būtų paspartintas galutinis atsiskaitymas tiek su buitiniais vartotojais, tiek su įmonėmis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas. Pasak Renato Pociaus, po konsultacijų pakoreguotas beveik 158 mln.

Daugelis žino įprastus elektros energijos taupymo būdus, ištraukiant iš lizdo nenaudojamus prietaisus, mažinant šildymo temperatūrą ir kt. Tačiau dar labiau sumažinti išlaidas elektrai padės Lietuvoje diegiami išmanieji skaitikliai. Anot specialistų, šie įrenginiai parodo suvartotos energijos kiekį 15 minučių tikslumu, o pagal tai galima keisti savo vartojimo įpročius.

Artėjanti žiema ukrainiečiams gali būti sudėtinga. Praėjusį rudenį Rusija smarkiai apgadino arba sunaikino apie 40 procentų Ukrainos elektros infrastruktūros. O žmonės turi prisitaikyti, kaip gyventi be elektros. Pasiruošimas artėjančiai žiemai vyksta – vieni darosi baterijas ir kuria visiškai autonomiškus namus, kiti skuba kaupti malkas, kad tik nesušaltų likę be šildymo. Ar ateinanti žiema bus blogesnė nei praėjusi? Inžinierius Igoris iš Dnipropetrovsko srities nusprendė nelaukti atsakymo.

Seimo opozicija inicijuoja parlamentinį tyrimą dėl galimų elektros tiekėjų piktnaudžiavimų, vartotojų permokos ESO, energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) veiksmų. Opozicinės frakcijos socialdemokratų iniciatyva parengė Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją.

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadinamosios perkrovos pajamos, gaunamos iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų, 2024 metais, prognozuojama, sieks 67,4 mln. eurų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.  „Kitais metais yra planuojama apie 67 mln. eurų“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė R. Pocius.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 158 mln. eurų permoką nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą, skirstymo tarifas visiems vartotojams per metus mažėtų vidutiniškai 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o vien buitiniams – 0,6 cento.   Skirstymo tarifas yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis.

Daugiau nei trečdaliu išaugus vėjo energijos gamybai bei nežymiai sumažėjus elektros vartojimui, praėjusią savaitę didmeninė jos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 16 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 109,9 euro už megavatvalandę (MWh). „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 24 proc. ir siekė 80,9 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Orai buvo pagrindinis kainas nulėmęs veiksnys praėjusią savaitę.

Vidutinė elektros kaina 2024 metais turėtų išlikti panaši, kaip ir šiemet, ir siekti apie 100 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA), remdamasi gruodžio mėnesio ateities sandoriais.  Laikinoji LEA vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad elektros kainas kitais metais gali didinti energetikos objektų ar jungčių remontas, tačiau auganti atsinaujinančios energetikos gamyba gali jas mažinti ar kurį laiką palaikyti neigiamas.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl bloko elektros energijos rinkos reformos, kuria bus siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas vartotojams, pranešė Ispanijos energetikos ministrė. „Šiandien Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES elektros energijos rinkos modelio (angl. EMD) reformos“, – pareiškė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera, kurios šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 0,4 proc. padidino tik „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jas mažino atitinkamai 0,6 ir apie 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos tiek 12, tik 24 mėnesių vienos laiko zonos kainos svyruoja nuo 26 iki 28 centų. „Igničio“ 12 mėnesių 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 28,1 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 26 centai, „Enefit“ – 27,8 cento.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Vėjo jėgainėms pagaminus daugiau elektros, vidutinė elektros rinkos kaina praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 11 proc. iki 131 euro už megavatvalandę (MWh).  „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę dėl nusistovėjusių orų elektros suvartojimas augo itin nežymiai, o vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros. „Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatorės įsipareigojo padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki 2025 metų vasario sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

 Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas. „Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusią beveik 160 mln. eurų vartotojų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, BNS patvirtino šaltiniai. Tai, kad skolą numatoma grąžinti nuo kitų metų liepos, trečiadienį patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvos elektros rinkoje – tikras chaosas. Energetikos reguliavimo taryba trečdaliui gyventojų, tiems, kurie liko visuomeniniame tiekime, nusprendė atpiginti elektrą. Tačiau daugumai žmonių, kurie planus rinkosi ir klausė valdžios raginimų, bei verslui, kitąmet elektra brangs. Kai kurie energetikos ekspertai sako, kad tokie akibrokštai dar labiau diskredituoja elektros rinkos liberalizavimą.

Nuo kitų metų didėjant reguliuojamai elektros tarifo daliai ir brangstant pačiai elektrai, naujas sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašantys vartotojai nebūtinai už elektrą mokės daugiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, maždaug 100-ui tūkst. vartotojų šių metų pabaigoje baigiantis fiksuotoms sutartims su nepriklausomais tiekėjais, jie turės sudaryti naujas sutartis, tačiau tai nereiškia, kad visi jie mokės daugiau.

Ankstesnis Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas ir veikimas sinchroniškai su kontinentine Europa 2025 metų vasarį yra saugus ir techniškai įmanomas – visais nagrinėtais scenarijais bus užtikrintas sistemos stabilumas, rodo galutiniai studijų rezultatai.

Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažėja 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį pritarė „Igničio“ visuomeninėms elektros kainoms vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 0,8 cento mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai – 1,1 cento mažiau, naktinės – 15,2 cento, arba 0,6 cento mažiau.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį tvirtins „Igničio“ visuomenines elektros bei dujų kainas vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. Jei nauji tarifai bus paskelbti, visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 3,5 proc. (0,8 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, arba 4,2 proc.