elektra

Lietuvai ieškant būdų finansuoti krašto gynybą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Elektros skyriaus vedėja Anastasija Skunčikaitė tikina, kad stiprinant energetinį saugumą kol kas nėra svarstoma Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (VIAP) kainos dedamosios įtraukti į gynybai skiriamą mokestinę dalį. Šios paslaugos jas gyventojams teikiančioms energetikos įmonėms yra finansuojamos iš VIAP lėšų biudžeto.

Elektros tiekėjai deklaruoja uždirbantys šimtamilijoninius pelnus. Tačiau daug jų klientų skundžiasi, kad šiuos pelnus jie sukrauna tiekėjams už elektrą mokėdami drakonišką kainą. Kai kurios įmonės santykius su elektros tiekėjais jau aiškinasi ir teismuose. Energetikos ministras Kreivys jau ima žadėti įstatymo pataisas, kurios elektros tiekėjams uždraustų už elektrą reikalauti nesąžiningos kainos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ketvirtadienį įvyko antras pagal dydį elektros kainos šuolis šiemet. Brangesnė elektra buvo tik per šalčius sausio pradžioje. O labiausiai dėl tokių kainų šuolių turėtų sukrusti tie, kas už elektrą moka pagal išmaniuosius valandinius skaitiklius. Ekspertai tikina, kad staigius kainų šuolius ir aukštas elektros kainas lemia vėjo Europoje trūkumas.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kupiškietis Mindaugas elektra namus aprūpina pagal naujausius energetikos standartus.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 443 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 13 proc. mažiau nei kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Per metus (balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) gamyba padidėjo 3,3 procento. Estijos elektros eksportas per mėnesį sunyko 42,3 proc., per metus – 56,5 proc. iki 64 GWh. Importas sumenko atitinkamai 10,4 proc. ir 12,1 proc. iki 369 GWh.

Elektros rinkoje – kainų šuolis. Turintiems išmaniuosius valandinius skaitiklius vakare kilovatvalandė kainuos keturgubai brangiau – 73 centus, valdžia teisinasi – kalti orai ir sugedęs kabelis.   Saugumo departamentas įvertino prorusiškojo Eduardo Vaitkaus kalbas prezidento rinkimų kampanijos metu. Konstatuoja – raudonos linijos šis neperžengė. Vienas 15-os ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai išgėrė 11 litrų grynojo, 100 laipsnių alkoholio.

Ketvirtadienio pavakarę daliai Vilniaus vartotojų buvo sutrikęs elektros tiekimas, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO Ryšių su visuomene projektų vadovės Rasos Juodkienės teigimu, gedimas buvo fiksuotas kabelinėje elektros linijoje, tačiau operatyviai sutvarkytas. „Gedimas buvo fiksuotas prieš 16 val. Darbuotojai labai aktyviai surado, kad pažeidimas buvo kabelinėje linijoje.

„Ignitis“ informuoja apie ketvirtadienį, gegužės 30 d., numatomą elektros energijos kainų pakilimą „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems buitiniams ir verslo klientams, sudariusiems nefiksuotos kainos sutartis. Bendrovės atstovė Dalia Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad brangiausią valandą kilovatvalandės kaina sieks 0,6 Eur/kWh su PVM (500,05 Eur/MWh be PVM), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 72,61 Eur/MWh. Toks pat kainos pokytis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, augo 87 proc. iki 24,59 Eur/MWh. Tam įtakos turėjo 24 proc. mažėjusi vėjo energijos gamyba ir 14 proc. – saulės elektrinių gamyba.

Vyriausybė nepritaria parlamentarų siūlymui leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) elektros kainas vartotojams peržiūrėti kas tris mėnesius. Šioms „valstiečių“ frakcijos atstovų Guodos Burokienės, Aušrinės Norkienės bei Deivido Labanavičiaus teikiamoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms po pateikimo parlamentas pritarė dar kovo antroje pusėje, kai buvo paprašyta šios Vyriausybės išvados.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vadovas.  Pasak Renato Pociaus, „standartinio“ vienos laiko zonos plano kainai mažėjant 7,9 proc. – iki 19,7 cento už kilovatvalandę (kWh), apie 80 kWh elektros per mėnesį suvartojantys gyventojai už elektrą mokės apie 15,7 euro.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį antrajam metų pusmečiui patvirtino maždaug 8–12 proc. arba iki 1,8 centų už kilovatvalandę (kWh) mažesnę nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ visuomeninę elektros kainą buitiniams vartotojams. Elektros kainos sumažėjimas ir kainos galutinė viršutinė riba priklauso nuo to, kokios įtampos tinklus gyventojai yra įsirengę.

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ išmokėjo ir dar išmokės 5 mln. eurų kompensacijų gaminantiems vartotojams už per dvejus metus sukauptą, tačiau jų nepanaudotą elektrą. Buitiniams vartotojams už laikotarpį nuo 2022-ųjų balandžio iki 2024 metų balandžio bendrovė jau išmokėjo 4 mln. eurų, o verslui skyrė apie 1 mln. eurų, pirmadienį pranešė įmonė.

Energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad beveik dešimtadaliu mažės visuomeninė elektros kaina. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai savo kainų mažinti nežada. Piginti dujų reguliuotojas tvirtina taip pat neturįs galimybių. O žmonės džiaugiasi pasirinkę garantinį tiekimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Valentina – garantinio elektros tiekimo klientė.

2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją. „2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais.

Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniškai 55 eurus už megavatvalandę (MWh) arba maždaug 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh), skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Elektros kainos Lietuvoje vis dažniau grįžta į istorines žemumas. (...) Lietuvos elektros vartotojai vidutiniškai moka 31 proc.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). Kaip skelbia agentūra, bus aptarti LEA ir JAV vyriausybinės kompanijos NREL (angl.

Tęsiantis ginčams tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir vartotojų, įskaitant ir vidutines bei dideles  įmones, dėl baudų už nutrauktas sutartis, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkos reguliuotojui reikėtų suteikti daugiau galių kontroliuoti jų sąlygas.  „Galbūt reikėtų stiprinti sutarčių sąlygų priežiūrą, ar sutarčių sąlygos atitinka galiojančius teisės aktus.

Po kelias savaites trukusių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą visoje šalyje vykdytas avarinis elektros atjungimas. Nuo antradienio vakaro 21.00 val. iki vidurnakčio visuose Ukrainos regionuose taikytas kontroliuojamas elektros energijos atjungimas, pranešė Ukrainos elektros tiekėja „Ukrenerho“. Pramonės klientams ribojimai dar tęsis ir trečiadienį. To priežastis yra „didelis elektros energijos stygius“, kurį sukėlė rusų atakos ir išaugusi paklausa šaltomis dienomis.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios sudarytų galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, taip pat gamtinių dujų bei buitiniams vartotojams tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas. Itin svyruojant energijos išteklių kainoms rinkose šios kainos galėtų būti perskaičiuojamos kartą per tris mėnesius.

Balandžio mėnesį šalyje pasiektas saulės elektrinių generacijos rekordas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pagaminta 124,54 GWh elektros, o tai didžiausias kiekis šalies istorijoje. Anot agentūros, šių metų balandį nacionalinė elektros gamyba patenkino apie 66 proc. elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra geriausias tarp lyginamų mėnesių.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 63 proc. ir vidutiniškai siekė 81,45 Eur/MWh. Toks pat kainos pokytis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 12 proc. iki 39,70 Eur/MWh.

Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu.  Už tai balsavo 89 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi.   Projektą sudarys naujų elektros perdavimo linijų – apie 170 kilometrų ilgio 330 kV Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV Panevėžys–Mūša – statyba, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc. ir vidutiniškai siekė 50,12 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat šiek tiek keitėsi. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 49 proc. iki 35,33 Eur/MWh.

Gegužės mėnesį gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už balandį suvartotą elektros energiją. Anksčiau nei įprastai peržiūrėjus valstybės reguliuojamą dalį, kaina mažės apie 0,5 cento už kilovatvalandę, vidutiniškai elektros energijos vartojančiam būstui kas mėnesį gaunama elektros sąskaita bus 1–1,5 euro mažesnė, praneša „Elektrum Lietuva“. „Valstybės reguliuojamos dalies dedamosios – tai bendros elektros sąskaitos dalis, kuri įprastai peržiūrima du kartus per metus.

Ketvirtadienį atliekant remonto darbus apie 13 val. nutrūko elektros tiekimas Vilijampolėje, Kaune. Kaip teigė „Energijos skirstymo operatoriaus“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė, elektros tiekimo nebuvo apie 40 min., šiuo metu jis jau turėtų būti atstatytas. „Tiekimas yra atstatytas. Tiesiog atliekant remonto darbus dėl vienos iš pastočių nutrūko elektros tiekimas klientams“, – Eltai teigė R. Juodkienė.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 22,95 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, augo 27 proc. iki 69,76 Eur/MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atkarpoje Klaipėda–Šyša baigė 330 kV linijos Klaipėda–Šyša–Bitėnai rekonstrukcijos darbus. Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, atnaujinta linija sustiprins Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Kinijos kapitalo išmaniųjų elektros skaitiklių gamybos įmonė „Elgama-Elektronika“ valstybės elektros tinklus modernizuojančiai Lenkijos bendrovei „Stoen“ už 45 mln. eurų tieks išmaniuosius skaitiklius, pranešė „Elgama-Elektronika“. „Su šia bendrove, kuri yra didesnė nei lietuviškasis „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), pasirašėme 45 mln. eurų vertės sutartį, kuri numato, kad per dvejus metus turėsime Lenkijos rinkai pagaminti 380 tūkst.

Nepriklausomi elektros tiekėja „Enefit“ gaminantiems vartotojams ketina išmokėti apie 1,1 mln. eurų kompensacijų už sukauptą elektros energiją, kiti tiekėjai konkrečių sumų neįvardino, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   „Skaičiuojame, kad šiemet už praėjusį dvejų metų kaupimo laikotarpį, iš viso išmokėsime apie 1,1 mln. eurų kompensacijų verslo ir privatiems klientams“, – teigė „Enefit“ komercijos vadovas Justinas Pileckas.  „Enefit“, turinti apie 15 tūkst.

Vilniaus rajone baigti Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos pirmojo etapo darbai ir įjungta laikinoji jungtis Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Įjungę laikinąją jungtį Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, visiškai užbaigėme Neries pastotės 330/110/10 kV skirstyklų pirmojo rekonstrukcijos etapo darbus.

Vyriausybė pritaria, kad elektros gamybos įmokos turi būti nustatytos visiems savarankiškai ją gaminantiems vartotojams. Tačiau, anot ministrų kabineto, leidimą gaminti elektros energiją iki 2023 metų liepos 1 dienos gavę vartotojai turėtų pradėti mokėti po 10 metų. Šios Vyriausybės išvados Seimas prašė dėl „demokratų“ frakcijos atstovų Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zigmanto Balčyčio teikiamų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų.

Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. Nuo antradienio 6 val. ryto iki trečiadienio 6 val. ryto gauti 142 tokie pranešimai, Eltai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius.

Prezidento kanceliarija balandį pradėjo gaminti elektrą Biržų rajone nutolusioje saulės elektrinėje. Prezidentūra BNS pirmadienį informavo, kad sutartis dėl elektrinės įsigijimo pasirašyta maždaug prieš metus, o ji pradėta naudoti balandį. Prezidentūros kanceliarija nurodo, kad saulės parke kartu su ja energija gaminasi ar 56 institucijos: darželiai, savivaldybės, sporto mokyklos, kultūros ir globos namai, universitetas, teatras, bibliotekos, parapija, mokyklos, muziejai.

Po rekordinių kainų žemumų, didmeninės elektros kainos Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 euro už megavatvalandę (MWh). Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), elektra brango visame Baltijos jūros regione. Tuo metu Brent naftos kainų vidurkis vėl nesiekia 90 USD/bbl – tai pirmas naftos kainos sumažėjimas per daugiau nei mėnesį. Nagrinėjamą savaitę, balandžio 15–21 dienomis, didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje padidėjo nuo 27,4 Eur/MWh iki 78,6 Eur/MWh.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM, nurodo Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad trečią savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,027 Eur/kWh be PVM. Balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh be PVM.

Tūkstančiai žmonių Ukrainoje antradienį liko be elektros energijos po to, kai stiprus vėjas ir smarkus lietus sugadino elektros infrastruktūrą, pranešė pareigūnai.  Naktinės audros padarė nuostolių itin pažeidžiamai Ukrainos energetikos sistemai, kuri ir taip pastarosiomis savaitėmis kenčia nuo nuolatinio Rusijos bombardavimo. „Dėl blogų oro sąlygų elektros energijos neturi 173 gyvenvietės keturiose srityse“, – pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 45 proc. ir vidutiniškai siekė 27,42 Eur/MWh, toks pats kainos pokytis buvo ir Latvijoje, o Estijoje kaina mažėjo 44 proc. iki 27,98 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 22,95 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo Lietuvai antrojo šimtmečio ketvirčio energetikos plėtros strategiją. Ragina atsisakyti naftos bei dujų ir ne tik plėsti saulės ir vėjo elektrines, bet ir statyti branduolinius reaktorius, gaminti vandenilį. Ministras žada, kad Lietuva pasigamins net per daug elektros negu mums reikės, ir ji esą bus pigesnė negu dabar.

Ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2021 metų pasiektas maksimalus elektros eksportas į Švediją. Jūrinė jungtis „NordBalt“ dienos metu eksportavo maksimaliai – 700 megavatų (MW), pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė sako, kad elektros gamybą šiomis dienomis augino saulėti ir vėjuoti orai.  „Aplink nulį svyruojančios kainos tai atspindi.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina „Nord Pool“ biržoje balandžio pirmąją dekadą siekė 0,048 Eur/kWh be PVM, o tai 29 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Balandžio 7 dieną fiksuota mažiausia šiais metais dienos kaina biržoje – 0,005 Eur/kWh be PVM, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak LEA, tokia vidutinė dienos kaina pernai buvo liepos 2 dieną.

Per savaitę Lietuvoje elektros kainos sumažėjo 10,7 procento. Taip pat 4 proc. pigo biokuras, o TTF kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 1 proc. Tuo metu dyzelino ir benzino kainos beveik susilygino, o Brent naftos kainų vidurkis rinkose per savaitę padidėjo 3,6 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, nagrinėjamą savaitę – balandžio 1–7 dienomis – didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 55,4 iki 49,5 cento už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Est...

Praėjusios savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina, mažėjusi 11 proc., buvo mažiausia šiais metais, pirmadienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Litgrid“ duomenimis, balandžio 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc., nuo 56 iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam projektui ir nutarė pripažinti Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Minėtą tinklą sudaro 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša statyba, 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša statyba ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, kaip sudaryti sąlygas įmonėms, kurios teikia medicininę pagalbą, reikiamą priežiūrą, veikia pagalbos gyvūnams ar jų apsaugos srityje, gauti paramą mažos galios saulės ar vėjo elektrinei įsigyti ir įsirengti. Šio nutarimo projektą parengė Energetikos ministerija, jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Pakeitimuose numatoma, kad paramos lėšos būtų skiriamos tiesiogiai rangovui ar vystytojui, kuris atliks tokių jėgainių įrengimo darbus.

Energijos išteklių kainos šventinę Velykų savaitę pakito skirtingai. Labiausiai krito didmeninė elektros kaina, kuri per savaitę Lietuvoje sumažėjo 34,3 procento. Šalis pasigamino 70 proc. visos reikalingos elektros energijos. Biokuro kainos Lietuvoje toliau smuko ir pasiekė 17,46 Eur/MWh, dyzelino kainos sumažėjo 1,1 proc., o benzinas pabrango 1,4 procento.

Elektros suvartojimą Lietuvoje seka beveik trys ketvirtadaliai gyventojų, o daugiau nei pusė jų tai daro periodiškai, atskleidė „Ignitis“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas. Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, ši tendencija nekinta jau kelerius metus iš eilės, o taip pat lietuviai itin susidomėję ir tolesnių žinių apie elektros vartojimą gilinimu. Be reguliariai sekančių savo elektros energijos suvartojimą, 12 proc.

Vasarį energetikos rinkos reguliuotojui patvirtinus naujus tarifus, nuo balandžio elektros kaina visiems vartotojams mažėja apie pusę cento už už kilovatvalandę (kWh). Tuo metu gamtinės dujos pinga 19–30 proc., arba 24 centais už kubinį metrą.  Anot Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), reguliuojama elektros kainos dalis mažinama sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš galutinės kainos dedamųjų.

Ukraina penktadienį perspėjo, kad dėl Rusijos oro atakų kyla vis didesnė grėsmė elektros tiekimui, praėjus kelioms valandoms po to, kai dėl smūgių buvo apgadintos kelios elektrinės ir žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą, atsakydama į mirtinus Ukrainos išpuolius Rusijos pasienio regionuose.

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šia finansine priemone Energetikos ministerija gaminančiais vartotojais skatins tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.