elektra

Ponia Marija jau 2 metus bando susigrąžinti elektrą į savo butą. Skolas moteris jau seniai grąžino, tačiau namuose ji dar vis pasišviečia žvakėmis.  Senyvo amžiaus moteris ir jos kaimynė beveik nebeturi vilties. Nors ne tik grąžintos skolos, bet ir sumokėta už elektros pajungimą – senolė jos neturi. Iš varganos pensijos vos sukrapščiusi 500 eurų, Marija niekaip nesulaukia elektrikų vizito.  „2 mėnesius nevalgiau, taupiau tuos pinigėlius“, – tvirtino Marija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.  „Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi.

„Ignitis grupės“ bendrovei „Ignitis“ už visuomeninį elektros tiekimą šiemet gavus 13 mln. eurų daugiau pajamų, nei prognozuota, ši suma per artimiausius dvejus metus bus sugrąžinta vartotojams mažinant visuomeninę kainą, sako Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovė.  „Ignitis“ kaip visuomeninis tiekėjas yra surinkęs daugiau pajamų, nei buvo planuota, kad turi surinkti. Šita suma sudaro apie 13 mln.

Kai kurioms šalies savivaldybėms skundžiantis dėl iki kelių kartų išaugančių bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbų įkainių, už energetiką atsakinga Seimo komisija siūlo atnaujinti prieš daugiau nei dešimtmetį priimtus jų skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ infrastruktūros fondas „BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) už neskelbiamą sumą perka antrą pagal dydį elektros tiekėją Estijoje „VKG Elektrivorgud“. Fondas pasirašė sutartį dėl 100 proc.

Trisdešimt septynerių metų mamą Amaila Maria da Cruz Werlick da Silva iš Brazilijos nutrenkė elektros srovė, kai ji namuose atjunginėjo skalbimo mašiną ir basomis stovėjo vandenyje. Vieniša mama nuo šio nuo stipraus elektros smūgio mirė.   Trisdešimt septynerių metų Amaila Maria da Cruz Werlick da Silva stovėjo basa vandenyje savo namuose kaimo vietovėje, Alagoaso valstijoje, Brazilijoje, kai spalio 11 d. patyrė elektros smūgį, kuris ją pražudė.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo 26 proc. iki 88 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius teigė, kad atvėsę orai lėmė didesnį elektros vartojimą, o augant paklausai didėjo ir importas iš kaimyninių šalių, kuriose daugiau gamina šiluminės elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įdiegė automatinio gamybos valdymo sistemos programinę įrangą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais projektų. Įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.

Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ už 1,16 mln. eurų perka elektros perdavimo linijų avarinio atkūrimo sistemą. Bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį su Nyderlandų bendrove „DNV Netherlands“. Sistema turėtų būti pristatyta iki 2024 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, įranga leis greičiau atstatyti perdavimo tinklą, sutrumpės aukštos įtampos elektros linijų atjungimo laikai.

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.  „Aš tikiuosi, kad ta diena bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys. (...) Mes tuo metu jau turėsime išvystytos žymiai daugiau vėjo energetikos mūsų šalyje, mūsų pievose ir laukuose, bus žymiai daugiau saulės elektrinių, ir jos mums pagamins tiek elektros, kiek suvartojame“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ baterijų parkai trečiadienį bendra 200 megavatų (MW) galia pradeda teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. „Baterijos yra vienas iš pagrindinių mūsų energetinio saugumo komponentų. Galime pasidžiaugti, kad sėkmingai įgyvendinome tokį didelį projektą ir mūsų baterijos šiuo metu yra didžiausios Europoje“, – interviu BNS šią savaitę sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 6 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 70 eurų už megavatvalandę (MWh). Savaitgalį kai kuriomis valandomis formavosi ir neigiamos kainos. Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat didėjo.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius sako, kad šiuo metu Seime svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų pagamintą ir į tinklą patiektą perteklinę energiją yra „brandos rinkoje požymis“.  „Tai yra irgi tam tikras brandos mūsų rinkoje požymis, kad kalbame ne tik apie sureguliuotą su valstybės pagalba vykstantį procesą, bet pereiname į kitą etapą, kai visiškai rinkos sąlygomis perkeliant visas rizikas valdyti...

Lietuvos gamtinių dujų vartojimas šiemet turėtų mažėti 6 proc., o regiono dujų infrastruktūros pakanka ar „netgi yra per daug“ užtikrinant jo poreikį, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovė.  „Lietuvoje ženkliai traukęsis jų (dujų – BNS) poreikis ir toliau mažėja.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.

Rinkos reguliuotojo ir Prezidentūros atstovai nesutinka, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams būtų kompensuojami jų patiriami nuostoliai, patiriami dėl buitinių gaminančių vartotojų į tinklą tiekiamos ir atgaunamos elektros kainų skirtumų. Tuo metu nuostolių kompensavimą siūlanti Energetinių tyrimų agentūra sako, kad tai būtų galima padaryti iš pasinaudojimo tinklais mokesčio. Gaminančių vartotojų atstovas tikina, kad tiekėjai nepatiria nuostolių.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 27 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 65,98 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros energijos kainos mažėjimui Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo 104 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba regione. (...) Šiaurės šalyse, palyginti su ankstesne savaite, ji sumažėjo tik 1 proc.

Dėl savaitgalį siautusio stipraus vėjo bei virstančių medžių ir pažeistų oro linijų elektros pirmadienio rytą vis dar neturi apie 5,5 tūkst. vartotojų. Jos tiekimas per naktį iš sekmadienio į pirmadienį atstatytas daugiau nei 30 tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė.  „Per naktį buvo nerealiai didelis darbas padarytas – vietoj 36 tūkst. šiandien yra 5,5 tūkst. (vartotojų be elektros – BNS)", – BNS nurodė Rasa Juodkienė.

Dėl stipraus vėjo bei virstančių medžių ir lūžtančių šakų šeštadienį pažeistų elektros linijų laidų, sekmadienio pavakarę be elektros buvo apie 36 tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Sekmadienio dieną vėjas parodė griaunančią jėgą – gedimų skaičius vos per kelias valandas visoje Lietuvoje išaugo žymiai (buvo apie 1,1 tūkst., dabar – daugiau nei 1,7 tūkst.), o vartotojų skaičius, kuriems reikia atnaujinti elektros energijos tiekimą jau viršija 36 tūkst.

Dėl stipraus vėjo bei virstančių medžių ir lūžtančių šakų šeštadienį pažeistų elektros linijų laidų, sekmadienį rytą be elektros buvo apie 4,5  tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Per naktį ESO ir rangovų inžinieriai, dispečeriai bei dešimtys kitų darbuotojų atliko didelį darbą – atnaujino tiekimą daugiau nei 7 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje.

Dėl stipraus vėjo ir lietaus elektros šeštadienio pavakarę neturi apie 20 tūkst. vartotojų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Blogiausia padėtis Alytaus regione – virš 6 tūkst. vartotojų. Viską, ką buvome sutvarkę iš ryto, pirmoje dienos pusėje, per paskutines tris valandas krito. Panevėžio regionas mažiausiai paveiktas“, – BNS pranešė ESO atstovė Rasa Juodkienė.    Klaipėdos regione be elektros yra maždaug 1,3 tūkst. vartotojų.

Dėl stipraus vėjo ir lietaus elektros šeštadienį po pietų neturi daugiau negu 13 tūkst. vartotojų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Jeigu ryte turėjome be elektros likusių apie 3 tūkst. klientų, tai dabar vienus atstatome, kiti gedimai atsiranda. Vėjas pučia, gūsiai labai stiprūs, ypač pajūryje. iš viso elektros energijos tiekimas sutrikęs daugiau negu 13 tūkst. ir jau klientų skirtinguose šalies regionuose“, – BNS pranešė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Dėl buvusio stipraus vėjo elektros šeštadienio rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs 3 tūkst. vartotojų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Šiandien ryte (šeštadienį – BNS) laikinai elektros energijos tiekimas sutrikęs 3 tūkst. klientų skirtinguose šalies regionuose“, – BNS pranešė ESO atstovė Rasa Juodkienė.    Pasak jos, daugiausia vartotojų elektros neteko vakarų Lietuvoje, kur buvo stipriausias vėjas.

Dėl ketvirtadienį buvusio stipraus vėjo elektros penktadienio rytą dar neturėjo 1,4 tūkst. vartotojų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Daugiausiai be elektros vartotojų – Vilniaus ir Alytaus regionuose.  „Tai nedidelis skaičius, visi gedimai šalinami, greitai bus pašalinti“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Ketvirtadienį Lietuvoje lietaus metu fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai.

Vilkaviškio rajone, Kybartuose, neblaivaus vairuotojo automobilis apgadino elektros stulpą, jį teko nupjauti. Kaip pranešė policija, avarija įvyko trečiadienio naktį, apie 2 val., Kybartų miestelyje, Vištyčio gatvėje. Automobilį „Audi“ galimai vairavo ir elektros stulpą kliudė neblaivus 20-metis vyras. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,34 promilės alkoholio. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Tuo metu betoninis elektros stulpas buvo pavojingai pasviręs.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,03 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 cento). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė tokią viršutinę ribą.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 11,182 cento. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę sumažėjo 18 proc., Estijoje – 15 proc. ir visose Baltijos šalyse vidutiniškai siekė 90,2 euro už megavatvalandę (MWh). Kitose Europos šalyse elektros kainos daugiausiai kilo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina didėjo 4 proc. iki 110,7 euro, Vokietijoje – 33 proc. iki 106,1 euro, Prancūzijoje – 35 proc.

Rugsėjį vidutinei elektros kainai pakilus iki didžiausios šiemet, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius teigia, kad ji augo dėl objektyvių priežasčių, o rinka yra stabili ir kaina ateityje išliks panaši, kaip dabar.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–19 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomas daliai ūkio subjektų privalomas grynasis atsiskaitymas sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir skirtingoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms. Tokią išvadą projektą rengusiai Energetikos ministerijai pateikė bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose pristatė Konkurencijos taryba.

Praėjusių metų patirtis, kuomet artėjant šildymo sezonui elektros ir dujų kainos šoko į neregėtas aukštumas, verčia galvoti, ko iš žiemos galime tikėtis šiemet. Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ateities elektros kainų tendencijas prognozuoja atsargiai, tačiau privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad šaltasis periodas šiemet, tikėtina, atneš mažiau iššūkių.

Patyręs mechanikas Scotty Kilmeris mano, kad elektromobiliai kainuoja brangiau, tarnauja ne taip ilgai ir tikrai nėra geresnė alternatyva aplinkai nei automobiliai su vidaus degimo varikliais.

 Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Tai yra kertinis sinchronizacijos projektas, be kurio mes negalėtume atlikti sinchronizacijos.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šiuo metu yra užsitikrinusi apie 30 proc. reikiamo biokuro tvirtina „Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius. Pasak jo, šaltinių diversifikavimui vasarą buvo išbandytas tiekimas geležinkeliu iš Latvijos. „Biokurą įsigyjame ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis sutartimis „Baltpool“ biokuro biržoje. Šiuo metu esame užsitikrinę apie 30 proc. reikiamo biokuro kiekio.

Beveik tris savaites neveikusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ šeštadienį 1.51 val. įjungta po remonto ir tapo prieinama elektros prekybai, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip anksčiau skelbta „Nord Pool“ elektros biržoje, elektros prekyba diena prieš rinkoje prasidės sekmadienio naktį, 1 val. Lietuvos laiku.

Beveik tris savaites neveikiančios Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas yra baigtas, ji turėtų būti įjungta naktį iš šeštadienio į sekmadienį, BNS pranešė „Litgrid“. Anot bendrovės, šiuo metu atliekamas 24 val. trunkantis kabelio įsisotinimo testas. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti – pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa.

Nepaisant trijų iš rinkos jau pasitraukusių tiekėjų, elektros rinkos liberalizavimas – naudingas vartotojams, skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros vertinimu, tiekėjai siūlė mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninio tiekimo kaina. „Norime pateikti ne emocijomis ar kitais pagrindais paremtą nuomonę apie liberalizavimą, o faktais grįstą vertinimą.

Rusijos Tulos mieste, esančiame į pietus nuo Maskvos, įvyko sprogimas, o po jo be elektros liko apie penki tūkstančiai gyventojų, rašo „Sky news“. Rusų žiniasklaida praneša, kad įvyko „avarinis elektros energijos tiekimo sutrikimas“, tačiau priežasties nenurodo. „Kyiv Post“ korespondentas Jason Jay Smart pasidalijo nuotrauka iš vietos ir nurodė, kad vietoje buvo girdėti sprogimas.

Krito dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Valstybinis reguliuotojas sustabdė Kaune registruotos bendrovės „EGTO energija“ veiklą, o ji 7 tūkstančius savo klientų perdavė bendrovei „Enefit“. Tad žmonėms dabar kainas už elektrą diktuos vos trys stambūs tiekėjai. Nors Vyriausybė tikina, kad konkurencija rinkoje išliks, energetikos agentūra tvirtina, kad elektros rinka buitiniams vartotojams tapo oligopolinė.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad dviejų mažiausių nepriklausomų elektros tiekėjų pasitraukimą iš rinkos lėmė sugriežtinti reikalavimai.  Tai jis teigė po to, kai smulki tiekėja „EGTO energija“ pirmadienį paskelbė nutraukianti veiklą, o rinkos reguliuotojas antradienį panaikino jos leidimą.  „Politikai priėmė sprendimą sugriežtinti elektros energijos tiekėjų veiklą, buvo pakankamai sugriežtinti visi reikalavimai.

Smulki nepriklausoma elektros tiekėja „EGTO energija“ veiklą nutraukė dėl nepakeliamos finansinės naštos, susidariusios per energetikos krizę, sako įmonės vadovas ir akcininkas Egidijus Rutkauskas. „Mes priėmėme tokį sprendimą, nes patyrus visą energetinę krizę per 2021-uosius ir 2022-uosius metus susidarė tokia našta, kad nors pastaruosius mėnesius ir veikėme pelningai, tiesiog nepasidengėme savo visų nuostolių“, – BNS antradienį sakė E. Rutkauskas.

Rugsėjo 1–19 d vidutinė elektros kaina siekė 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Kol kas rugsėjį vidutinė elektros kaina yra didžiausia šiais metais, informuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė savaitės kaina biržoje rugsėjo 11–17 d. buvo 0,142 Eur/kWh be PVM, arba antra pagal dydį šiais metais. Brangesnė elektra buvo tik rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d., kai vidutinė kaina siekė 0,143 Eur/kWh be PVM.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį panaikino smulkios nepriklausomos elektros tiekėjos „EGTO energija“ veiklos leidimą, bendrovei nesukaupus būtino nuosavo kapitalo bei netekus balansavimo paslaugų sutarties, pranešė VERT.

Nepriklausomam elektros tiekėjui „EGTO energija“ pranešus apie stabdomą veiklą, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketina užtikrinti, kad buvusių įmonės klientų perkėlimas kitam nepriklausomam tiekėjui – „Enefit“ – įvyktų sklandžiai, praneša įmonė. Kaip skelbiama ESO pranešime, vartotojai neturės atlikti jokių papildomų veiksmų, elektra jiems bus tiekiama kaip įprasta. Tam ESO ketina skirti papildomus išteklius. „Enefit“ perims „EGTO energija“ įsipareigojimus daugiau nei 7300 klientų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nedramatizuoja fakto, kad elektros tiekėjas „EGTO energija“ sustabdė savo veiklą. Pasak jo, įmonė neatitiko finansinių reikalavimų, tačiau ji yra labai maža ir rinkos tai nepaveiks bei nepatogumų žmonėms nesukels. „Įmonė turi atitikti tam tikrus finansinius reikalavimus.

Pirmadienio vakarą (rugsėjo 18 d.) nepriklausomo elektros tiekėjo „EGTO energija“ klientai gavo pranešimą, jog bendrovė nutraukė savo veiklą. Pranešime teigiama, kad visi esami bendrovės klientai perleidžiami kitam nepriklausomam tiekėjui – UAB „Enefit“. „Informuojame, kad UAB „EGTO energija“ nutraukia savo veiklą nuo šių metų rugsėjo 15 dienos ir tolimesnį elektros energijos tiekimą visiems esamiems klientams perleidžia kitam nepriklausomam tiekėjui – UAB „Enefit“. Patvirtiname, jog Jūsų kain...