elektra

Vidutinė visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo kitų metų mažėja 3,5 proc., arba 0,8 cento – iki 21,9 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. Ji bus gerokai mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų siūloma kaina.

Dar viena kalėdinė dovanėlė – šįkart daugumai elektros vartotojų. Nesvarbu, elektros kainą fiksavote, ar mokate rinkos kainą, nuo sausio jums brangs elektra 2-3 centais už kiekvieną kilovatvalandę. Kainas didinti paprašė valstybės įmonė „Litgrid“. Žmonės piktinasi, kad elektra brangs jau nuo sausio, nors kita valstybinė energetikos bendrovė ESO dar negrąžino vartotojams 160 milijonų eurų skolos. Panevėžietė Sigita savo parduotuvėlėje prekiauja rūbais.

Nuo sausio didėjant reguliuojamai elektros kainos daliai, nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planai brangs 6–16 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tiek kainos padidėjo šią savaitę, o jos įsigalios nuo sausio.    Siūlomas 12 mėnesių vienos laiko zonos plano elektros kainas „Ignitis“ padidino apie 13,8 proc., „Enefit“ – 15,9 proc., „Elektrum Lietuva“ – 6,2 proc.

Galutinius visų elektros vartotojų tarifus lemianti reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) dėl didesnio perdavimo tarifo, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. VERT pirmininko teigimu, didesnį perdavimo tarifą lėmė tai, jog į jį nebuvo įtrauktos „Litgrid“ gautos vadinamosios elektros perkrovų valdymo įplaukos, kurios pernai siekė 142 mln. eurų.

Kviečių biorafinavimo įmonei „Roquette Amilina“ iš rusiško kapitalo buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ siekiant prisiteisti daugiau nei 6,1 mln. eurų skolą teismas areštavo tokios vertės bendrovės turtą.  Vilniaus apygardos teismas lapkričio 22 dieną „Roquette Amilinos“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Atšalus orams ir esant didžiausiam nuo praėjusių metų vasario savaitiniam vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 21 proc.

Dėl ketvirtadienį vyravusio stipraus snygio ir vėjo nuverstų medžių ar nulaužtų šakų bei nutrauktų laidų elektros tiekimas yra sutrikęs dar maždaug 2 tūkst. vartotojų, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).   Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, daugiausia žmonių elektros neturi Klaipėdos bei Šiaulių regionuose.   „Situacija jau stabilizuojasi. Mažiau nei  2 tūkst. vartotojų neturi elektros“, – teigė ji.

Lietuvoje ketvirtadienį esant sudėtingoms oro sąlygoms nutrūkęs elektros tiekimas didelei daliai vartotojų jau atkurtas, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė BNS sakė, kad sutelktos didelės įmonės darbuotojų pajėgos. „Sutelkus dideles pajėgas Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regione pavyko atstatyti tiekimą nemažai daliai klientų. Prie šių komandų ryt ryte prisijungs dar papildomos pajėgos iš kitų šalies regionų“, – BNS nurodė R. Juodkienė.

Elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebus galima taikyti dvigubų tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčių, ketvirtadienį nutarė Seimas. Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo gruodžio 1-osios, balsavo 109 Seimo nariai, o susilaikė penki.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 3,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 0,8 proc.  Lapkričio 13–19 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 104,3 euro, kai prieš savaitę jų kaina buvo 100,6 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba, vėstantys orai ir padidėjęs elektros energijos vartojima...

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė, jog elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebūtų taikomi dvigubi tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčiai. Už Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisyklių perkėlimą į šalies įstatymus įtvirtinančias Elektros energetikos įstatymo pataisas komisijos nariai balsavo bendru sutarimu.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir daugumoje kitų regiono šalių reikšmingai augo elektros suvartojimas, o dėl didėjančios paklausos visame regione augo elektros kainos, skelbia „Litgrid“. Lapkričio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 3 proc. iki 104 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. „Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) sprendžiant dėl kitų metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifų, dujos gyventojams nuo sausio gali pigti 5–6 centais, sako reguliuotojo vadovas Renatas Pocius. Pasak jo, kainos tiek turėtų mažėti, nepaisant to, kad nuo sausio valstybė nebemokės kompensacijų.

Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.

Valstybės kontrolei pranešus, kad 2022 m. Vyriausybės nustatyta kompensacijų už elektros kainas skaičiavimo tvarka galimai leido tiekėjams pelnytis vartotojų sąskaita, socialdemokratai kreipiasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) reikalaudami kuo skubiau išsiaiškinti, ar vartotojai patyrė finansinę žalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visuomeninės elektros kainos buitiniams vartotojams viršutinė riba pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų mažėti 4 proc. Dėl to ketvirtadienį spręs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kaip skelbiama VERT sprendimo projekte, vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų (tai yra buitiniams), ši riba turėtų mažėti – beveik 4 proc. nuo 22,264 iki 21,417 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – beveik 10 proc. – nuo 16,388 iki 14,774 cento.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 72,7 proc., tuo metu gamtinės dujos atpigo 1,8 proc.  Lapkričio 6–12 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 100,6 euro, kai prieš savaitę jų kaina buvo 58,3 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba.

Brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje, BNS patvirtino keturi šaltiniai.   Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Kai atsakingų – daug, tai galiausiai atsakingo nelieka nei vieno. O dėl to nukenčia niekuo dėti gyventojai. Ne paslaptis, kad šiais laikais gyventi be elektros daug kam atrodo beveik neįmanoma: nei šildymo, nei šilto vandens, nei maisto pasigaminsi, nei telefoną pakrausi. Į tokią situaciją pakliuvusiai kaunietei teko skambinėti įvairioms institucijoms, kurios metė nuo savęs atsakomybę nukreipdamos gyventoją viena pas kitą.

Laiku įgyvendinus šiuo metu vystomus saulės ir vėjo energetikos projektus, šaliai būtiną elektros kiekį Lietuva galėtų pasigaminti jau 2027 metais, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.

Dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje antradienį ir trečiadienį neveiks elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, planuojama, kad jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo antradienio 8 val. iki trečiadienio 17 val.  „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis anksčiau teigė, kad, „LitPol Link“ jungtis neveiks dėl darbų, ruošiantis prijungti trečią autotransformatorių.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 43,3 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 43,5 mln. eurų nuostolį. Bendrovės teigimu, grynojo pelno didėjimą daugiausia lėmė didesnės pajamos už elektros perdavimą ir mažesnės elektros energijos kainos, dėl kurių sumažėjo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.  „Litgrid“ pajamos šių metų sausį–rugsėjį siekė 274,9 mln. eurų – 4,6 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 55 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 58,3 euro už megavatvalandę (MWh). Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat mažėjo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina siekė 72,4 euro, Vokietijoje – 61,7 euro, Olandijoje – 66,8 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 29 proc. ir siekė 42,9 euro.

Elektros tiekimas po stipraus vėjo sukeltų gedimų šeštadienio vakarą atkurtas daugumai klientų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Absoliučiai daugumai klientų, kuriems šiandien naktį arba pirmoje dienos pusėje buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas, ESO operatyviai jį atnaujino. Dabar inžinieriai vis dar dirba, kad elektrą vėl turėtų 10 Klaipėdos regiono gyventojų ir 61 klientas Panevėžio regione“, – BNS informavo ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje kitą savaitę dvi dienas nebus prieinama elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Planuojama, kad „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo lapkričio 7 dienos 8 val. iki lapkričio 8 dienos 17 val., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, jungtis neveiks dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje.

Seimo Ekonomikos komitetas žada šaukti specialų posėdį, kuriame aptars „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sprendimą 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką grąžinti per maždaug 15 metų.   „Atsižvelgsime į tas aktualijas ir pabandysime apsvarstyti situaciją. Bandysime išsiaiškinti, kokia dabar susiklosčiusi situacija dėl ESO“, – antradienį komiteto posėdyje pranešė jo vadovas Kazys Starkevičius.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvilas sako, kad 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.

Ponia Marija jau 2 metus bando susigrąžinti elektrą į savo butą. Skolas moteris jau seniai grąžino, tačiau namuose ji dar vis pasišviečia žvakėmis.  Senyvo amžiaus moteris ir jos kaimynė beveik nebeturi vilties. Nors ne tik grąžintos skolos, bet ir sumokėta už elektros pajungimą – senolė jos neturi. Iš varganos pensijos vos sukrapščiusi 500 eurų, Marija niekaip nesulaukia elektrikų vizito.  „2 mėnesius nevalgiau, taupiau tuos pinigėlius“, – tvirtino Marija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.  „Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi.

„Ignitis grupės“ bendrovei „Ignitis“ už visuomeninį elektros tiekimą šiemet gavus 13 mln. eurų daugiau pajamų, nei prognozuota, ši suma per artimiausius dvejus metus bus sugrąžinta vartotojams mažinant visuomeninę kainą, sako Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovė.  „Ignitis“ kaip visuomeninis tiekėjas yra surinkęs daugiau pajamų, nei buvo planuota, kad turi surinkti. Šita suma sudaro apie 13 mln.

Kai kurioms šalies savivaldybėms skundžiantis dėl iki kelių kartų išaugančių bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbų įkainių, už energetiką atsakinga Seimo komisija siūlo atnaujinti prieš daugiau nei dešimtmetį priimtus jų skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ infrastruktūros fondas „BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) už neskelbiamą sumą perka antrą pagal dydį elektros tiekėją Estijoje „VKG Elektrivorgud“. Fondas pasirašė sutartį dėl 100 proc.

Trisdešimt septynerių metų mamą Amaila Maria da Cruz Werlick da Silva iš Brazilijos nutrenkė elektros srovė, kai ji namuose atjunginėjo skalbimo mašiną ir basomis stovėjo vandenyje. Vieniša mama nuo šio nuo stipraus elektros smūgio mirė.   Trisdešimt septynerių metų Amaila Maria da Cruz Werlick da Silva stovėjo basa vandenyje savo namuose kaimo vietovėje, Alagoaso valstijoje, Brazilijoje, kai spalio 11 d. patyrė elektros smūgį, kuris ją pražudė.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo 26 proc. iki 88 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius teigė, kad atvėsę orai lėmė didesnį elektros vartojimą, o augant paklausai didėjo ir importas iš kaimyninių šalių, kuriose daugiau gamina šiluminės elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įdiegė automatinio gamybos valdymo sistemos programinę įrangą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais projektų. Įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.

Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ už 1,16 mln. eurų perka elektros perdavimo linijų avarinio atkūrimo sistemą. Bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį su Nyderlandų bendrove „DNV Netherlands“. Sistema turėtų būti pristatyta iki 2024 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, įranga leis greičiau atstatyti perdavimo tinklą, sutrumpės aukštos įtampos elektros linijų atjungimo laikai.

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.  „Aš tikiuosi, kad ta diena bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys. (...) Mes tuo metu jau turėsime išvystytos žymiai daugiau vėjo energetikos mūsų šalyje, mūsų pievose ir laukuose, bus žymiai daugiau saulės elektrinių, ir jos mums pagamins tiek elektros, kiek suvartojame“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ baterijų parkai trečiadienį bendra 200 megavatų (MW) galia pradeda teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. „Baterijos yra vienas iš pagrindinių mūsų energetinio saugumo komponentų. Galime pasidžiaugti, kad sėkmingai įgyvendinome tokį didelį projektą ir mūsų baterijos šiuo metu yra didžiausios Europoje“, – interviu BNS šią savaitę sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 6 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 70 eurų už megavatvalandę (MWh). Savaitgalį kai kuriomis valandomis formavosi ir neigiamos kainos. Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat didėjo.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius sako, kad šiuo metu Seime svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų pagamintą ir į tinklą patiektą perteklinę energiją yra „brandos rinkoje požymis“.  „Tai yra irgi tam tikras brandos mūsų rinkoje požymis, kad kalbame ne tik apie sureguliuotą su valstybės pagalba vykstantį procesą, bet pereiname į kitą etapą, kai visiškai rinkos sąlygomis perkeliant visas rizikas valdyti...

Lietuvos gamtinių dujų vartojimas šiemet turėtų mažėti 6 proc., o regiono dujų infrastruktūros pakanka ar „netgi yra per daug“ užtikrinant jo poreikį, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovė.  „Lietuvoje ženkliai traukęsis jų (dujų – BNS) poreikis ir toliau mažėja.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.

Rinkos reguliuotojo ir Prezidentūros atstovai nesutinka, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams būtų kompensuojami jų patiriami nuostoliai, patiriami dėl buitinių gaminančių vartotojų į tinklą tiekiamos ir atgaunamos elektros kainų skirtumų. Tuo metu nuostolių kompensavimą siūlanti Energetinių tyrimų agentūra sako, kad tai būtų galima padaryti iš pasinaudojimo tinklais mokesčio. Gaminančių vartotojų atstovas tikina, kad tiekėjai nepatiria nuostolių.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 27 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 65,98 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros energijos kainos mažėjimui Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo 104 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba regione. (...) Šiaurės šalyse, palyginti su ankstesne savaite, ji sumažėjo tik 1 proc.

Dėl savaitgalį siautusio stipraus vėjo bei virstančių medžių ir pažeistų oro linijų elektros pirmadienio rytą vis dar neturi apie 5,5 tūkst. vartotojų. Jos tiekimas per naktį iš sekmadienio į pirmadienį atstatytas daugiau nei 30 tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė.  „Per naktį buvo nerealiai didelis darbas padarytas – vietoj 36 tūkst. šiandien yra 5,5 tūkst. (vartotojų be elektros – BNS)", – BNS nurodė Rasa Juodkienė.

Dėl stipraus vėjo bei virstančių medžių ir lūžtančių šakų šeštadienį pažeistų elektros linijų laidų, sekmadienio pavakarę be elektros buvo apie 36 tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Sekmadienio dieną vėjas parodė griaunančią jėgą – gedimų skaičius vos per kelias valandas visoje Lietuvoje išaugo žymiai (buvo apie 1,1 tūkst., dabar – daugiau nei 1,7 tūkst.), o vartotojų skaičius, kuriems reikia atnaujinti elektros energijos tiekimą jau viršija 36 tūkst.