ekonomika

Metų (12-os mėnesių) infliacija Italijoje rugsėjį sulėtėjo iki 5,3 proc. nuo 5,4 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT. Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų sausio.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Bulgarijoje rugsėjį sumenko iki 6,3 proc. nuo 7,7 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio.

Didmeninių kainų Vokietijoje metinis kritimas rugsėjį pagilėjo iki 4,1 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Šio kainų indekso metinis nuosmukis fiksuojamas jau šeštą mėnesį iš eilės, o rugsėjį buvo giliausias nuo 2020-ųjų gegužės. „Destatis“ pažymi, jog pagrindinė nuosmukio priežastis – palyginamosios bazės efektas, praėjusiais metais susiformavęs dėl smarkaus kainų ūgtelėjimo karo Ukrainoje fone. Per metus smarkiai krito naftos produktų (19,8 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį sulėtėjo iki 6,7 proc. nuo 7,8 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Galutinis rugsėjo šis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų vasario. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso augimą per metus praėjusį mėnesį stipriausiai lėtino menkę kainų prieaugiai maisto ir nealkoholinių gėrimų, drabužių ir avalynės, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų.

Eksportuotų prekių kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių kainos – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 22,2 proc. – pabrango elektra. Rafinuoti naftos produktai pabrango 13,5 proc., sodinamoji medžiaga: gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys, auginiai ir ūgliai, grybiena – 9,2 proc., bet atpigo padarinė mediena – 4,9 proc., pesticidai ir kiti agrochemijos produktai – 4,3 proc.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Metų infliacija Ispanijoje rugsėjį spartėjo iki 3,5 proc. nuo 2,6 proc. rugpjūtį, pasiekdama aukščiausią per pastaruosius penkis mėnesius lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis 12-os mėnesių infliacijos šalyje įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu. Anot tarnybos, infliaciją praėjusį mėnesį stipriausiai spartino degalų brangimas. Tuo tarpu mėnesio infliacija rugsėjį mažėjo iki 0,2 proc. nuo 0,5 proc. rugpjūtį.

Metų infliacija Prancūzijoje rugsėjį išliko tokio pat dydžio kaip ir rugpjūtį – 4,9 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INSEE. Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą išankstinį. Per mėnesį nepakito ir bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus žaliavinių maisto produktų ir energetikos išteklių kainų pokyčius – 4,6 procento. Maisto produktų kainų metinis prieaugis per mėnesį menko nuo 11,2 proc. iki 9,7 proc.

Metų infliacija Airijoje, vėl spartėjusi du mėnesius iš eilės, rugsėjį pakilo iki 6,4 proc. nuo 6,3 proc. rugpjūtį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį spartino augęs kainų metinis prieaugis viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, o augimą stabdė lėtėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas per metus. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 procento.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito – 4,8 proc., ketvirtadienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekė 14-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje rugpjūtį padaugėjo 33 tūkst. iki 32,984 mln. žmonių. Vidutinis moterų nedarbas per mėnesį per mėnesį nepakito – 5,0 proc., o vyrų – padidėjo nuo 4,6 proc.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose rugsėjį išliko ankstesnio mėnesio lygyje - 3,7 proc., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Tuo tarpu Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,6 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, sulėtėjo nuo 4,3 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. rugsėjį, išliko žemiausiame lygyje nuo 2021-ųjų rugsėjo.

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas. Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 4,3 proc., o daugelis veiksnių rodo, kad ji ir toliau mažės ir netrukus pasieks ECB tikslą – 2 proc. kartelę. Svarbu ir tai, kad infliacija kai kuriose euro zonos šalyse jau priartėjo prie nulio ar net yra neigiama.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje rugsėjį sumenko iki 1,6 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog praėjusį mėnesį sumažėjo beveik visų vartojimo prekių ir paslaugų metiniai kainų prieaugiai. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai rugsėjį buvo 9,4 proc.

Metų infliacija Moldovoje rugsėjį sulėtėjo iki 8,6 proc. nuo 9,7 proc. rugpjūtį, pasiekdamas žemiausią per pastaruosius dvejus metus lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Kita vertus, šis infliacijos rodiklis tebėra gerokai aukščiau šalies centrinio banko nustatytos 5 proc. tikslinės ribos. Maisto produktų kainų metinis prieaugis praėjusį mėnesį sumenko iki 8,2 proc., ne maisto prekių – iki 5 proc., paslaugų – iki 14,9 procento. Rugsėjį šalyje užfiksuota 0,5 proc.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.

Per tris šių metų ketvirčius Talino uostuose perkrauta 9,534 mln. tonų krovinių – 31,3 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė penkis uostus valdanti bendrovė „Tallinna Sadam“ („Talino uostas“). Skystų krovinių krova sunyko 70 proc. iki 1,298 mln. tonų, birių – 28,2 proc. iki 1,566 mln. tonų, „ro-ro“ krovinių – 6,2 proc. iki 4,913 mln. tonų, krovinių konteineriuose – 14,8 proc. iki 1,405 mln. tonų, generalinių krovinių – 31,3 proc. iki 328 tūkst. tonų.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 2,2 proc., rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Augimas – sparčiausias nuo šių metų balandžio, gerokai pranoko agentūros „FactSet“ kalbintų Volstrito analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo 1,6 procento. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį šio kainų indekso metinis prieaugis siekė 2,0 proc., o ne 1,6 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Dėl susprogdintos jungties dujų kaina europiečiams iškart pašoko penktadaliu. Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai gali turėti tokie incidentai ir ar naujas valstybės biudžetas tautiečiams žada sotesnius ateinančius metus, klausiame ekonomisto Nerijaus Mačiulio. Susprogdinta jungtis Baltijos jūroje, kokių tai jau pasekmių turi? Pirma tiesioginė pasekmė yra ta, kad suskystintos gamtinės dujos Europoje pabrango apie 20 proc., nuo 40 iki 50 eurų už megavatvalandę.

Latvijos prekių eksportas sausio–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sumažėjo 8,2 proc., arba 1,12 mlrd. eurų, iki 12,508 mlrd. eurų, o importas smuko 9,3 proc., arba 1,582 mlrd. eurų, iki 15,41 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Šalies užsienio prekybos apyvarta minėtu laikotarpiu galiojusiomis kainomis sudarė 27,918 mlrd. eurų ir buvo 8,8 proc., arba 2,702 mlrd. eurų, mažesnė negu 2022 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Daugiau nei trečdalis – 38 proc. vadovų palaiko naujų technologijų diegimą savo organizacijose. Pernai tokių buvo tik 10 proc., rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG atlikta įvairių pramonės įmonių vadovų apklausa.   „Pernai negausi vadovų grupelė, kuri ryžosi investuoti į naujas technologijas, šiemet padidėjo net keturis kartus. Jiems pavyko padidinti organizacijos pelningumo rodiklius ir veiklos mastą, tad dar labiau palaiko skaitmeninę transformaciją.

Estijos prekių eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis sumažėjo 22 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, o importas – 19 proc. iki 1,8 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Prekybos deficitas paskutinį vasaros mėnesį sudarė 293 mln. eurų ir buvo 7 mln. eurų mažesnis negu tuo pat mėnesiu pernai. Pagrindinės eksporto prekės buvo elektros įrengimai (14 proc. viso eksporto) ir mineraliniai produktai (12 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Lietuvos ekonomikos šiemet patiria nuosmukį, tačiau kitąmet prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Vis tik kitais metais augs nedarbas, brangs paslaugos, tačiau atlyginimai vis tiek augs, todėl gyventojų perkamoji galia atsities – prognozavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.

Grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Dabar „Hamas“ ataka prieš Izraelį tikrai gali turėti įtakos ir globalūs procesai veikia Europos Sąjungą, Lietuva yra atvira ekonomika, todėl poveikis, tikėtina, gali jaustis“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje, rugsėjį mažėjusi aštuntą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos – 3,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinė metų infliacija sulėtėjo nuo 15,6 proc. rugpjūtį iki 14 proc. rugsėjį. Mėnesio defliacija rugsėjį sudarė 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 0,3 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos 1 proc., o išlaidos būstui mažėjo 5,5 procento.

Vartojimo prekės ir paslaugos Ukrainoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, brango 0,5 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Metų (12-os mėnesių) infliacija sulėtėjo nuo 8,6 proc. rugpjūtį iki 7,1 proc. rugsėjį. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, rugsėjį sudarė 0,9 proc. per mėnesį ir 8,4 proc. per metus.

Ukraina per tris šių metų ketvirčius sukūrė 5,3 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia vyriausybė, remdamasi išankstiniais duomenimis. Vien tik rugsėjį ekonomikos metinis augimas vertinamas 9,1 procento. „Teigiamas tendencijas demonstruoja beveik visi sektoriai. Visų pirma, žemės ūkyje fiksuojame solidesnį derlių, gamybos rodikliai gerėja pramonėje, pirmiausia mašinų gamybos, maisto, baldų gamybos įmonėse.

Šiemet Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 procento. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos kainų padidėjimas bei kietojo kuro, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 procento.

Net keturiais iš dešimties atvejų agentai lietuviams įsiūlo poreikių neatitinkantį investicinį gyvybės draudimą. O įsiūlo todėl, kad už kiekvieną parduotą draudimo sutartį agentai gauna net arti tūkstančio eurų galinčias siekti premijas. Lietuvos bankas draudimo pardavėjams siūlo apynasrį – naikinti komisinius už kiekvieną parduotą sutartį.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Mokėti savo vaikui už namuose atliekamus buities darbus ar ne? Čia visuomet susiduria dvi gana priešiškos stovyklos: vieni tvirtina, kad mokėti atžaloms už buities darbus namuose šiukštu negalima, nes tai bendras šeimos reikalas, o kiti įsitikinę, kad piniginis paskatinimas moko vaiką atsakomybės, baigti darbą laiku, o tada mes, tėvai, galime reikalauti ir darbų kokybės.

Ispanijos pramonės gamyba rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 3,4 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE. Tai buvo penktas iš eilės metinio nuosmukio mėnuo, o gamybos kritimas gerokai viršijo „Tranding Economics“ nurodytą analitikų prognozių vidurkį, kuris sudarė 2,1 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) pramonės produkcijos apimtys, įvertinus sezoniškumą, sumenko 0,8 procento.

Lenkijos nacionalinis bankas per antrąjį iš eilės pinigų politikos tarybos posėdį sumažino bazinę palūkanų normą – šįkart ketvirčiu procentinio punkto iki 5,75 procento. Sprendimas atitiko pagrindinių šalies ekonomistų lūkesčius. Prieš mėnesį bazinės palūkanos buvo apkarpytos triskart stipriau – iškart 75 baziniais punktais, o pinigų politika buvo sušvelninta po beveik metus trukusio laukimo ir ekonomikos raidos bei infliacijos duomenų stebėjimo laikotarpio.

Italija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,4 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Galutinis įvertis sutapo su rugsėjo pradžioje skelbtu patikslintu tarpiniu, kuris rodė ekonomikos susitraukimą 0,1 procentinio punkto stipriau nei preliminariai buvo susiskaičiuota liepos pabaigoje.

Siekiant kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, skatinti darbo našumą ir tiesiogines užsienio investicijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo plėsti pelno mokesčio lengvatą didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms. Dėl to Vyriausybė spręs trečiadienį. Šiuo metu tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio. Dideliais projektais laikomi tie, kurie sukuria bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln.

Rusijos nacionalinė valiuta antradienį vėl gerokai nusilpo dėl ženklų, rodančių, kad šalies ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija spartėja, tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą. Rublio kursas Maskvos biržoje perkopė psichologinį 100 rublių už JAV dolerį barjerą, pakartodamas trumplaikę „sėkmę“ rugpjūtį, taip dar labiau sustiprindamas eilinių rusų perkamosios galios tolesnio kritimo perspektyvas.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį spartėjo iki 6,4 proc. nuo 5,9 proc. liepą, antradienį skelbia organizacija. Vartojimo kainų augimo spartėjimas fiksuojamas antrą mėnesį iš eilės. Pranešime pažymima, jog infliacijos vidurkio didėjimą labiausiai lėmė kainų šuolis Turkijoje, tačiau infliacija spartėjo 14 iš 38 EBPO šalių, o devyniose augimas viršijo pusę procentinio punkto.

Lenkijoje vyksta sunkiai suvokiami dalykai: kai visame pasaulyje naftos kaina kyla, degalai brangsta akyse, Lenkijos degalinėse – atvirkščiai, pinga. Štai kai kuriose Lietuvos degalinėse litras dyzelino ar benzino brangesnis beveik 50 ct nei to paties tinklo degalinėje Lenkijoje. Tiesa, ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl degalai kaimyninėje šalyje pinga: netrukus lenkai rinks naują parlamentą ir valstybės valdoma naftos bendrovė „Orlen“ galimai įsitraukė į rinkimus.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paskelbė prognozę, kurioje mini, kad mūsų ekonomikoje skrydis, kuriam ruošėmės, yra ne atšauktas, o atidėtas. Plačiau apie tai, kokia žiema ir kokie ateinantys metai mūsų laukia „Dienos komentare“ atsakė G. Šimkus.

Daugiau kaip pusė (60 proc.) ukrainiečių pajuto, kad per pastarąjį pusmetį jų ekonominė padėtis pablogėjo, 35 proc. mano, kad ji nepasikeitė, ir tik 5 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos rezultatais. Ukrainos ekonominės padėties vertinimai apskritai yra prastesni: 73 proc. apklaustųjų pajuto, kad ji blogėja, 13 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, 9 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus.

 Lietuvoje rugsėjį po keturis mėnesius stebėtos defliacijos užfiksavus 0,7 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai teigia, kad šis reiškinys – sezoninis ir nereiškiantis, kad į šalį grįžta anksčiau buvusi didelė infliacija. „Rugsėjo mėnesio infliacija nėra netikėtas reiškinys, kiekvienais metais rugsėjo mėnesį stebimas šiek tiek spartesnis kainų augimas, daugiausiai dėl pabrangusių drabužių, avalynės. Sezoninis reiškinys, o taip pat ir dėl sezoniškai brangesnių kai kurių maisto produktų.

Rugsėjį išankstinis metinės (2023 m. rugsėjį, palyginti su 2022 m. rugsėju) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 4,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, rugsėjį sudaro 13,3 proc. Pasak agentūros, išankstinis mėnesinis (2023 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,7 proc.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Rusijos karas prieš Ukrainą sumažino ekonomikos augimą ir gerokai padidino infliaciją visoje Europoje, o blogiausios pasekmės dar laukia. „Ukrinform“ duomenimis, Šveicarijos nacionalinis bankas padrė tokias išvadas savo tyrime, pranešė „Reuters“. Nuo Rusijos invazijos 2022 m. Europoje smarkiai išaugo energijos kainos, buvo sukrėstos finansų rinkos, o Rusijos ir Ukrainos ekonomikos smarkiai smuko.

Europos Centriniam Bankui dešimtą kartą pakėlus palūkanų normą, dalis būsto paskolų turėtojų gali nebeišsimokėti kreditų, o ir palūkanos greičiausiai dar kils. Taip mano kai kurie ekspertai. Kaip žmonės gali susimažinti palūkanas ir kodėl idėja liepti bankams siūlyti fiksuotas palūkanas gali padaryti meškos paslaugą laidoje „Dienos komentaras“ atsako kreditų ekspertas Marius Jansonas. Palūkanų normos kyla. Ar gali dalis žmonių nebepakelti tokių aukštų palūkanų? Tikrai taip.