ekonomika

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje per tris metų ketvirčius, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 22,8 proc. iki 2,51 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 30 proc. iki 789 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 87 proc. viso eksporto ir 56,4 proc. importo. Eksportas sumažėjo 22,7 proc.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius pagaminta 60,594 mln. litrų alaus – 13,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo importas išaugo 7,3 proc. iki 86,064 mln. litrų, eksportas – 16,4 proc. iki 46,011 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumenko 6,8 proc. iki 99,114 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln. litrų, vartojimą sumažino 0,2 proc. iki 131,172 mln. litrų.

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Europos Centrinio Banko trečiadienį paskelbtoje naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad euro zonos bankų balansai rodo „ankstyvuosius streso požymius“ pirmiausia dėl didėjančios blogų paskolų dalies bei vėluojančių mokėjimų, taip pat dėl geopolitinės įtampos. Reguliavimo institucija paragino bankus didinti atidėjimas galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti ir įspėjo, jog silpstantis skolinimasis ir didėjanti to kaina gali atsiliepti pelnui.

Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi vis prasčiau dirbančiu viešuoju sektoriumi – ligoninėmis, mokyklomis ar policija. O šios institucijos išgyvena savo krizę – vis mažiau žmonių renkasi mokytojo ar pareigūno specialybę, trūksta slaugių ir gydytojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad tai vienas iš žlungančios valstybės požymių ir už tai atsakingi valios neturintys ir rinkėjams meluojantys politikai.  Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12 procentų,  tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10 procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamų darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis pakilo 0,1 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – nukrito 0,4 punkto. Šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 0,9 tūkst. daugiau nei ankstesnį metų ketvirtį, bet 4,9 tūkst.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 8,2 proc. rugsėjį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis 0,1 procentinio punkto viršijo praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą išankstinį, yra mažiausias nuo 2021-ųjų rugsėjo. Metų infliacija Lenkijoje lėtėja aštuntą mėnesį iš eilės. GUS nurodo, jog praėjusį mėnesį užfiksuotas metinio kainų prieaugio mažėjimas ar nuosmukio gilėjimas beveik visose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse.

JAV gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, krito 0,5 proc. – stipriausiai nuo 2020-ųjų balandžio, rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Toks negalutinis įvertis prasilenkė su Volstrito analitikų prognozėmis, kurių vidurkis buvo augimas 0,1 proc., pažymi „Trading Economics“. Rugsėjį gamintojai produkciją brangino vidutiniškai 0,4 proc., o ne 0,5 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo kitų metų  formuotų valstybės informacinių išteklių politiką, ji būtų atsakinga už patikimas elektroninės atpažinties ir e. operacijų paslaugas. Iki šiol už jas buvo atsakingos Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybės informacinių išteklių kūrimo, valdymo ir tvarkymo principai iš esmės nesikeitė nuo 2011 metų, juos būtina atnaujinti.

Europos Komisija trečiadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais ir ateinančiais metais prognozes, pripažindama, jog „išaugusios pragyvenimo išlaidos padarė didesnės žalos nei tikėtasi“. Euro zonos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2023-asiais prognozė apkarpyta nuo 0,8 proc. iki 0,6 proc., o 2024 metais – nuo 1,3 proc iki 1,2 procento. Nors infliacija ir lėtėja, tebėra vis dar aukšta ir, EK nuomone, kitąmet vartojimas euro zonoje brangs vidutiniškai 3,2 proc., o ne 2,9 proc.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose spalį sulėtėjo iki 3,2 proc. nuo 3,7 proc. rugsėjį, rodo Darbo departamento antradienį paskelbti duomenys. Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,3 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, menko nuo 4,1 proc. rugsėjį iki 4,0 proc. spalį – iki mažiausio per pastaruosius dvejus metus lygio.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas pablogino Latvijos ir Estijos ekonomikų raidos šiais ir ateinančiais metais prognozes, palyginti su rugpjūtį skelbtomis. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio 2023 metais prognozė pakeista iš didėjimo 0,4 proc. į mažėjimą 0,2 proc., o Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 procento. Latvijos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Europos centriniam bankui 10-tą kartą iš eilės padidinus palūkanų normas ir stipriai išaugus žmonių įmokoms už būsto paskolas, Latvijos valdžia užsimojo padėti savo gyventojams: šalies parlamentas Finansų ministerijai paskyrė parengti projektą, įpareigosiantį šalies bankus dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį paskolų kainoje. Lietuvos valdžia, finansų įstaigos ir ekonomistai Latvijos pavyzdį kritikuoja.

Didėjantis šalies įsiskolinimas ateityje gali turėti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, įspėja Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Vis dėlto, pasak Vaidoto Tuziko, Lietuvos skolos ir BVP santykis, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, yra nedidelis. Jis taip pat sako įžvelgiantis ženklų, kad padidėjo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.  valstybės skola, numatoma, augs gerokai sparčiau nei planuota – kitąmet ji turėtų didėti nuo 37,9 iki 39,8 proc.

Jungtinių Valstijų eksportas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 5,7 mlrd. dolerių, arba 2,2 proc., iki 261,1 mlrd. dolerių, pasiekdamas didžiausią vertę nuo 2022-ųjų rugpjūčio, rodo Prekybos departamento antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Prekių eksporto augimą 5,3 mlrd. dolerių nulėmė padidėjęs naftos ir jos produktų, taip pat kai kurių maisto produktų, gėrimų ir pašarų tiekimas pirkėjams užsienyje. Paslaugų eksporto prieaugį 0,3 mlrd.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiųjų pajamų augimas per metų ketvirtį balandį-birželį sulėtėjo iki 0,5 proc. nuo 1,4 proc. sausį-kovą, pirmadienį skelbia organizacija. Jų didėjimas užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės. Tuo tarpu sukurto bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui EBPO šalyse paaugo nuo 0,2 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį iki 0,4 proc. antrąjį.

Lietuvoje kainos auga vis lėčiau. Išankstiniais duomenimis, spalį metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki trijų procentų. Pasak ekonomistų, tai lėmė ne tik atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, bet ir mažėjantis žmonių apetitas. Mat Lietuvos gyventojai perka mažiau: mažmeninės prekybos apyvarta nukrito daugiau nei 2 procentais. Naujausi išankstinės infliacijos duomenys rodo, kad kainos spalio mėnesį kilo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako jaučianti užsienio šalių bankų susidomėjimą Lietuvos rinka, tačiau pabrėžia, kad naujo banko atsiradimas šalyje gali užtrukti. „Siekiame, kad mūsų šalies bankų sektoriuje atsirastų papildomų žaidėjų, nes jis yra labai koncentruotas. Manau, kad tai gera verslo galimybė, turime įvairių privataus sektoriaus dalyvių susidomėjimą, tačiau bet kokiu atveju tai yra jų asmeninis sprendimas“, – penktadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.

Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas - su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įdomu tai, kad prieš pusantrų metų buvo registruota rekordiškai daug laisvų darbo vietų – virš 30 tūkstančių.

Nedarbas Vokietijoje praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki aukščiausio lygio nuo 2021-ųjų birželio – 5,8 proc., rodo Federalinės užimtumo agentūros paskelbti duomenys. Bedarbių šalyje spalį padaugėjo 30 tūkst. iki 2,678 milijono. Šis skaičius – 168 tūkst. didesnis nei praėjusių metų spalio  pabaigoje. Praėjusių metų spalio pabaigoje nedarbo lygis didžiausioje Europos ekonomikoje sudarė 5,5 procento.

Statistika liudija, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė dvejus metus neregėtas aukštumas. Ar tikrai pasaulio ekonomikos tendencijos teikia pagrindo tokiam lietuvių optimizmui, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė „Citadelė“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1 proc. šio skirtumo šalies gyventojai neturėtų pajusti, atsparumą pademonstravusios šalies ekonomikos augimo reikės laukti iki kitų metų, bet nereikėtų tikėtis, kad jis bus didelis, teigia analitikai.  BVP pokyčio šalies gyventojai ir darbo rinka nepajus, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pasauliui pats metas susimąstyti apie perėjimą prie 4 darbo dienų savaitės. Iki penkių dienų darbas sutrumpėjo dar prieš 100 metų. O esą dabar Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, žmonės dirba daug mažiau laiko nei reikalauja darbo grafikas. Pasaulyje sparčiai įsiviešpatauja ir dirbtinis intelektas, kuris artimiausiu metu pakeis daugybę darbuotojų. Kone prieš 100 metų beveik visame pasaulyje darbo savaitė sutrumpėjo nuo 6 iki 5 dienų.

„Sodra“ dalijasi didžiausių šalies atlyginimų statistika. Paaiškėjo, kad nuo šiol daugiausiai Lietuvoje uždirba teisėjai – jiems nuo liepos padidinus algas, teisėjai vidutiniškai į rankas gauna pusketvirto tūkstančio eurų. Solidžiais atlyginimais taip pat nenusileidžia įvairių sričių vadovai, pilotai, gydytojai, programinės įrangos kūrėjai. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje netrūksta darbo skelbimų, kur darbdaviai vilioja darbuotojus atlyginimais, siekiančiais ir 10 tūkstančių eurų.

Iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei? Tokį klausimą dabar gvildena politikai. Visi sutaria, kad šiais neramiais laikais būtina stiprinti šalies gynybą, bet kainuoja ir švietimas, medicina bei kitos sritys. Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

JAV trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 4,9 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo kiek kuklesnį augimą – 4,3-4,7 procento. JAV ekonomikos plėtra per metus liepą-rugsėjį, išankstiniais duomenimis, buvo sparčiausia nuo 2021 metų paskutinio ketvirčio ir gerokai pranoko augimo balandį-birželį galutinį įvertį – 2,1 procento.

Estijos uostuose praėjusį mėnesį perkrauta apytikriai 1,7 mln. tonų krovinių – 27,2 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus sunyko 27,6 proc. iki 983 tūkst. tonų, o krovinių iš laivų iškrauta 26,7 proc. mažiau – 746 tūkst. tonų. Per tris šių metų mėnesius iš viso perkrauta apie 17,8 mln. tonų krovinių, iš jų 10,8 mln. tonų – į laivus, 7 mln. tonų – iš laivų.

Latvijos Saeimos biudžeto ir finansų (mokesčių) komitetas siūlo įvesti mokestį, kurį mokėtų bankai, o jo tikslas būtų hipotekos paskolų gavėjų apsauga. Tokio mokesčio įvedimo siūlymą komitetas suformulavo svarstydamas Vartotojų apsaugos įstatymo pataisas, o jo esmė – 50 proc. nuolaida konsoliduotoms hipotekos paskolų palūkanoms vienerių metų laikotarpiui. Komitetas siūlo, kad mokestis sudarytų 0,5 proc.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdyboje dirbs narė Giedrė Gečiauskienė – ji bus atsakinga už klientų aptarnavimo ir finansavimo sprendimus. Tai jau penkta „Invegos“ valdybos narė.

Vokietijos vartotojų pasitikėjimas, menkęs trečią mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią per pastaruosius septynis mėnesius lygį, skelbia „Trading Economics“. Didžiausios Vokietijoje rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ naujausiais duomenimis, ekonomikos perspektyvų indeksas, kurį sudarant dalyvauja apytikriai 2 tūkst. respondentų, per pastarąjį mėnesį nukrito nuo minus 26,5 punkto iki minus 28,1 punkto.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad rugsėjį Lietuvos pramonės gamyba nukrito lėčiausiai nuo 2023 metų pradžios, tai lėmė gamybos atsigavimas energijai imliuose sektoriuose bei prasidėjęs atsargų mažėjimas Lietuvos pramonėje.  „Rugsėjį Lietuvos pramonė pasiekė geriausią šiemet rezultatą. (...) Lietuvos pramonė toliau lieka recesijoje, tačiau gamybos kritimo tempas vis labiau lėtėja“, – BNS teigė ekonomistas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ patvirtino galiojantį Jungtinės Karalystės kredito reitingą, tačiau jo perspektyvą pagerino iš neigiamos į stabilią. „Po praėjusių metų svyravimų vėl atkurtas šalies politinio kurso nuspėjamumas“, – teigiama „Moody's“ pranešime. Pernai spalį reitingo perspektyva buvo pakeista į neigiamą dėl tuometinės premjerės Liz Truss (Liz Tras) ministrų kabineto biudžeto iniciatyvų.

Nyderlandų plataus vartojimo prekių ir medicininės įrangos gamintojos „Royal Philips NV“ trečiojo metų ketvirčio pardavimų pajamos augo sparčiau nei tikėtasi, bendrovė vėl buvo pelninga. Pasak jos pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įplaukos išaugo nuo 4,31 mlrd. iki 4,47 mlrd. eurų, o suderintas pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – nuo 209 mln. iki 457 mln. eurų. Liepą-rugsėjį suskaičiuotas 88 mln.

Lenkijos verslo nuotaikos šį mėnesį išliko niūrios daugumoje visose veiklos sričių, o visur, išskyrus mažmeninę prekybą, jos buvo prastesnės už ilgamečius vidurkius, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi kas mėnesį atliekamų apklausų duomenimis. Pesimistiškiausius vertinimus pateikė apdirbamosios pramonės ir statybų bendrovės.

Lietuvos verslininkams – neramios dienos. Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė verčia sukti galvą, kaip neprarasti verslų. Apie iššūkius Lietuvos verslams naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min. su Artūru Anužiu” kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Norinčius pasiskolinti baugina ir dar kartą peržvelgti savo finansinę padėtį verčia vis augančios paskolų palūkanos.

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė naujausius mažmeninės prekybos duomenis, kurie dar labiau paryškino niūrią ekonominę padėtį šalyje. Nacionalinės statistikos tarnybos ONS duomenimis, rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesį, mažmeninė prekyba susitraukė 0,9 proc., rugpjūtį augusi 0,4 procento. Praėjusio mėnesio rezultatas – gerokai prastesnis už analitikų prognozės, kurių vidurkis pranašavo mažėjimą 0,2-0,4 procento.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indekso kritimas per metus rugsėjį sulėtėjo iki 7,7 proc. nuo 8,9 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 12,1 proc. pigesnė nei pernai rugsėjį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 3,2 proc. (euro zonos – 4,5 proc., kitoms – 2,1 proc.

Kainas praėjusį mėnesį kilstelėjo visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., Latvijoje ir Estijoje – 0,7 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 5,9 proc., Latvijos – 7,7 proc., Estijos – 2,5 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 0,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – 2,4 proc. – tai buvo didžiausias augimas visoje ES. Tuo metu Estijos ekonomika per metus (balandį-birželį, palyginti pernai tuo pat laiku) smuko 3 proc.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, palyginamosiomis kainos sumenko 0,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Metinis prekybos nuosmukis užfiksuotas jau aštuntą mėnesį iš eilės. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninė prekyba, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis susitraukė 0,3 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per mėnesį sumažėjo 0,7 proc., per metus – išaugo 3,6 procento.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko nuo 4,7 iki 4,5 proc., vyrų – nuo 8,2 proc. iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,4 tūkst. bedarbių, iš jų 21,4 tūkst. buvo moterys, 39 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,1 tūkst., per metus – 5,7 tūkstančio.

Metų infliacija Jungtinėje Karalystėje rugsėjį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 6,7 proc., tai yra žemiausiame nuo 2022-ųjų vasario, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ONS trečiadienį paskelbti duomenys. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai pranašavo šio infliacijos rodiklio sumažėjimą iki 6,6 procento. Pasak ONS, maisto produktų ir baldų kainų metinio prieaugio mažėjimą atsvėrė spartėjęs energijos išteklių brangimas.

Kinija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 4,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas sulėtėjo nuo 6,3 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau viršijo analitikų lūkesčius, kurių vidurkis pagal AFP apklausas buvo 4,3 proc., o pagal „Bloomberg“ – 4,5 procento. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) ekonomika paaugo 1,3 procento. Balandžio-birželio BVP, patikslintais duomenimis – 0,5 proc.

Mažmeninė prekyba Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pagyvėjo 0,7 proc., rodo Prekybos departamento antradienį paskelbti duomenys. Tuo tarpu Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – 0,3 proc. pagal „Trading Economics“ ir 0,2 proc. – pagal „The Wall Street Journal“ apklausas. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį mažmeniniai pardavimai didžiausio pasaulyje ekonomikoje augo 0,8 proc., o ne 0,6 proc., kaip skelbta anksčiau.