ekonomika

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.

Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.

Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.

JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.  Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.

Lapkritį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, liko nepakitusi, (nepašalinus – padidėjo 1,6 proc.). Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija–  6,7 proc. (nepašalinus – 4,4 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 6,6 proc. (8,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 2,9 proc. (3,3 proc.

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.

Ukrainos komerciniai bankai per 11 šių metų mėnesių uždirbo 19,429 mlrd. grivinų grynojo pelno – 70,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banku. Vien per praėjusį mėnesį pelno uždirbta 2,3 karto daugiau nei pernai lapkritį – 8,451 mlrd. grivinų. Pajamos sausį-lapkritį augo 32 proc. iki 322 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 karto iki 302,6 mlrd. grivinų.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ į technologijų parką Vilniuje, Liepkalnyje, investuos 96 mln. eurų ir sukurs 700 darbo vietų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį su „Teltonikos“ grupe, kur iki 2029 metų sostinėje šalia Liepkalnio gatvės 14-kos hektarų teritorijoje įsikurs „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas.

Pasaulio bankas antradienį sumažino Kinijos augimo prognozę šiems metams, nes pandemija ir nekilnojamojo turto sektoriaus krizė paveikė antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.  Savo pranešime institucija sumažino prognozę iki 2,7 proc., palyginti su 4,3 proc. įverčiu, prognozuotu birželį.  Pasaulio bankas taip pat pakoregavo kitų metų prognozę, sumažindamas ją nuo 5,2 iki 4,3 procento.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Lietuvos ekonomika kitais metais stabilizuosis ir augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tikiu, kad, nepaisant iššūkių, visgi turėsime kitais metais ekonomikos augimą ir turbūt galime būti ramūs, kad situacija stabilizuosis ir susitvarkys“, –  Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Skaistė.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,4 proc. – tiek pat, kiek ir Estijoje bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 21,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 23,1 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 11,1 proc., o vien euro zonoje – 10,1 procento.

Euro zonos ekonomika šį ir ateinantį ketvirtį gali trauktis dėl aukštų energijos kainų, tačiau 2023 metais ji vis tiek turėtų pasiekti silpną augimą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ekonomikos augimas pasieks 0,5 proc., prognozuoja bankas, sumažinęs ankstesnę 0,9 proc. augimo prognozę. Tuo tarpu 2024-aisiais, banko skaičiavimais, turėtų būti pasiektas didesnis – 1,9 proc. – augimas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) po dvejų metų vertinimo ketvirtadienį Lietuvai pateiks rekomendacijas, kaip tobulinti mokesčių sistemą. Anot Finansų ministerijos pranešimo, vertinimas  Lietuvos administraciniams duomenims leido pritaikyti vieną moderniausių Europoje analitinių instrumentų  – „Euromod“ mikrosimuliacinį įrankį. Teigiama, jog jis leidžia išsamiai įvertinti gyventojų pajamų apmokestinimą ir socialinių išmokų efektyvumą bei suformuoti pasiūlymus.

JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas sako, jog tebėra neaišku, ar JAV ekonomiką ištiks recesija, nors JAV centrinis bankas ir pablogino šalies ekonomikos augimo 2023 metais prognozę ir dabar numato, kad prieaugis kitąmet sudarys tik 0,5 proc., o ne 1,2 proc., kaip prognozuota anksčiau. „Nemanau, jog kas nors žinotų, ar mus ištiks recesija, ar ne, ir jeigu taip, ar tai bus gili recesija, ar ne.

Lietuvai iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) bus skirta 273 mln. eurų perėjimui prie žalesnės ekonomikos remti, pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. Fondas bus skirtas labiausiai paveiktiems Kauno, Šiaulių ir Telšių apskričių rajonams, kuriuose veikia nedidelis skaičius pramonės įmonių, išmetančių daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.    Fondas į gamybos procesus įdiegs žaliąjį vandenilį ir kitas technologijas, pavyzdžiui, 120 mln.

Jungtinės Karalystės ekonomika spalį paaugo 0,5 proc., atsitiesusi po staigaus nuosmukio, kurį patyrė mėnesiu anksčiau ir kurį iš dalies lėmė dėl karalienės Elžbietos II laidotuvių paskelbta nedarbo diena, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Rugsėjį bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,6 proc., o per trečiąjį ketvirtį – 0,2 proc.

Rusijos invaziją atremiančios Ukrainos per trečiąjį metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 30,8 proc. menkesnis nei to paties laikotarpio pernai, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) šalies ūkis, įvertinus sezoniškumą, augo 9 procentais. Pirmąjį metų ketvirtį Ukrainos ekonomikos metinis kritimas siekė 15,1 proc., antrąjį - 37,2 procento.

Lietuvos eksporto apimtis spalį siekė 4,21 mlrd. eurų – 4,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 30,6 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Statistikos departamentas Tuo metu importas siekė 5,06 mlrd. eurų – atitinkamai 3,7 proc. mažiau ir 42,6 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 850,1 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas spalį siekė 2,43 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 4,7 proc., o be mineralinių produktų – 8,9 proc. Per metus jis augo atitinkamai 20,1 proc.

Brangstant maistui ir komunalinėms paslaugoms, infliacija Vengrijoje lapkritį toliau didėjo, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinė infliacija, spalį siekusi 21,1 proc., lapkritį pakilo iki 22,5 proc. ir buvo didesnė už ekonomistų prognozuotus 22,2 procento. Centrinio banko taikomą tikslinį 2–4 proc. lygį infliacija viršija nuo 2021 metų kovo. Metinės infliacijos rodiklis 20 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 1,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija išliko tokia pat kaip ir spalį – 21,8 proc., o vidutinė metų infliacija per mėnesį padidėjo nuo 15 proc. iki 16,2 procento. Per 11 šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 21,4 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,5 proc.), išlaidos būstui (1,1 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse trečią mėnesį iš eilės fiksuojama Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 22,9 proc. brangesnės nei pernai lapkritį. Latvijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 21,8 proc., Estijos – 21,3 procento.

Seimas linksta įpareigoti darbdavius nuo 2023 metų suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba nemokamas dienas mokslams ir savišvietai. Susitarimas dėl to turėtų būti numatytas kolektyvinėse sutartyse arba šalių sutarimu. Jeigu tokios sutarties nebūtų, darbdavys darbuotojui privalės suteikti penkias nemokamas dienas.

Lietuva jungiasi prie naujo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Atsparumo ir tvarumo fondo  – jo lėšomis bus remiamos Ukrainos ir besivystančių šalių struktūrinės reformos.  Trečiadienį Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui fonde, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pasauliui išgyvenant šoką po šoko būtina didinti pažeidžiamiausių valstybių atsparumą pandemijoms, klimato kaitai, itin didelėms energijos kainoms.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“ – 60 JAV dolerių. Ekonomistai įvertino, kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai, taip pat ir tai, kaip gali pasikeisti degalų kainos.  Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas naujų sankcijų Rusijai į vedimą, tvirtino, kad Europa tokiu būdu siekia sukurti keletą skirtingų efektų.

Euro zonoje nedarbas spalį nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 6,5 proc., ketvirtadienį pranešė Eurostatas. Tai yra žemiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti rinkti duomenys apie nedarbą 1998 metų balandžio mėnesį, rodantis, jog 19 narių vienijančio bendros valiutos bloko ekonomika atsigavo po COVID-19 pandemijos.  Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei prieš metus užfiksuotas 7,3 proc. rodiklis.

JAV ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo daugiau, nei buvo pranešta iš pradžių, o trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos išlaidos ir kai kurios investicijų formos buvo didesnės, nei skaičiuota anksčiau.  Liepos–rugsėjo mėnesiais JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas siekė 2,9 procento. Tai yra didesnis rodiklis nei spalio mėnesį Prekybos departamento paskelbti 2,6 procento.

Lietuvai vėliau nei planuota pateikus Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Komisija įvertins, ar Lietuva tinkamai atliko numatytus darbus.  „Mokėjimo prašymas pateiktas, jame įvardyti visi rodikliai, kuriuos turėjome įsipareigojimą pasiekti su pirmu mokėjimo prašymu.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Maždaug 220 įmonių statistikams galės nebeteikti informacijos apie įsigytą ir realizuotą dešimties netauriųjų metalų rūšių laužą ir atliekas.  Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti verslo aplinką ir mažinti administracinę naštą.    Jeigu Seimas pataisas priims iki Kalėdų, pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų kovo.

Latvijos ekonomika per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis paaugo 2,4 procento. Trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Euro zonoje metų infliacija lapkritį sulėtėjo iki 10 proc., susitraukdama pirmą kartą per 17 mėnesių, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Vartotojų kainų augimas, kurį dar labiau paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, kiekvieną mėnesį nuo praėjusių metų lapkričio pasiekdavo vis naują istorinį rekordą.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo darbdaviams kartu su darbuotojais susitarti, ar apmokėti iki penkių darbo dienų atostogas darbuotojų savišvietai. Susitarimas dėl to turėtų būti numatytas kolektyvinėse sutartyse arba šalių sutarimu.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Bedarbių skaičiaus nežymus augimas fiksuojamas šeštą mėnesį iš eilės, o nedarbo lygis lapkritį pakilo aukščiausiai nuo praėjusių metų liepos. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti ekonomistai prognozavo nuosaikesnį bedarbių gretų gausėjimą šį mėnesį – 13,5 tūkst.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 18,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir buvo 0,5 proc. didesnis nei antrąjį ketvirtį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), antrąjį BVP įvertį trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos BVP siekė 46,9 mlrd. eurų – 3,1 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus.  Laidoje „Dėmesio centre“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo paguodžiančia prognoze ir sako, kad infliacijos pikas liko užnugaryje.   „Jau tai, kad infliacija Lietuvoje virš 20 proc.

Vokietijoje metų infliacija lapkritį netikėtai sulėtėjo po kelis mėnesius trukusio augimo, rodo antradienį paskelbti preliminarūs duomenys, į aukštumas pakilusioms energijos kainoms pagaliau šiek tiek susitraukus.  Infliacijos lygis didžiausioje Europos ekonomikoje šį mėnesį nukrito iki 10 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Spalį fiksuotas rekordinis – 10,4 proc. – infliacijos lygis.  „Factset“ apklausti analitikai lapkritį prognozavo 10,5 proc.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka baigiantis metams išleido tradicinį įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos ateinančiais metais tikslų – 2023-aisiais šalies ekonomika turėtų augti 3,8 proc., infliacija bus 7-8 proc. ribose. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turėtų būti net 22,3 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas augti 5,5 proc., o bazinės palūkanos sudarys 10-11 proc.

Metų infliacija Ispanijoje lapkritį netikėtai smarkiai sumenko, o degalų bei elektros kainų kritimas nulėmė mėnesio defliaciją, skelbia „Trading Economics“. Ispanijos statistikos instituto (INE) išankstiniais duomenimis, vartotojų kainų indekso, paskaičiuoto pagal Europos Sąjungos standartus, metinis augimas sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 7,3 proc. spalį.

Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia „Trading Economics“, remdamasi šalies oficialiosios statistikos duomenimis. Alpių valstybės ekonomikos augimas paspartėjo nuo 0,1 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau buvo kuklesnis už 0,3 proc. siekusi ekonomistų prognozių vidurkį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didelę infliaciją gyventojams sušvelnins nuo kitų metų didėjančios jų pajamos. Be to, šalies vadovas tikisi, kad ekonomikos padėtis 2023 metais stabilizuosis.

Dėl Seimo patvirtintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą 2023 metais Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui kompensuojant dalį elektros kainos, teigia finansų ministrė. „Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų.

Statybos sąnaudų elementų kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,4 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausios įtakos bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 2,1 proc. ir statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 0,2 proc. Mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos beveik nepasikeitė. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 1,8 proc. – pabrango apdailos medžiagos, 0,7 proc.

Mėtinei infliacijai mažėjant jau antrą mėnesį iš eilės ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų ir toliau mažėti, o sausį jau gali būti fiksuota mėnesio defliacija. „Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Vartotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika lapkritį, palyginti su spaliu, didėjo 6 procentiniais punktais – nuo minus 15-kos iki minus 9 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Anot jo, tam įtakos turėjo teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius metus vertinimas. Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 9 iki 16 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Daugelis tikisi, kad jau pasiekėme infliacijos piką, tačiau taip pat baiminasi ir galimo ilgalaikio ekonomikos įšalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.

Kinijos centrinis bankas penktadienį antrą kartą šiais metais sumažino grynųjų pinigų atsargų, kurias bankai privalo laikyti, reikalavimus.  Bankas pranešė, kad nuo gruodžio 5 dienos mažina privalomųjų atsargų normą 0,25 procentinio punkto, o finansų institucijų sektoriaus svertinis kapitalo rodiklis sieks maždaug 7,8 procento.  Šis žingsnis padės „stabilizuoti ekonomiką ir įtvirtinti pagrindą <...> augimui“, nurodė centrinis bankas.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.