ekonomika

Rinkose atsiradus vilčių, kad centriniai bankai gali sušvelninti savo poziciją dėl palūkanų normų didinimo, pagrindiniai euro zonos akcijų indeksai antradienį gerokai pakilo. Pagrindiniai Frankfurto ir Paryžiaus indeksai šoktelėjo po daugiau kaip 3 procentus. Už euro zonos ribų, Londono FTSE 100 paaugo 2 procentais.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais to meto kainomis siekė 56,2 mlrd. eurų – 6 proc. daugiau nei prieš metus, patikslintus duomenis pranešė Statistikos departamentas.  Anksčiau skelbta, kad šalies BVP pernai augo 4,8 procento. Patikslintas 2020 metų BVP siekė 49,8 mlrd. eurų, realusis jo pokytis – 0 proc. (anksčiau skelbtas siekė –0,1 proc.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo, o ne traukėsi, kaip buvo manyta anksčiau, parodė penktadienį paskelbti duomenys, šiek tiek susilpninę nuogąstavimus dėl nuosmukio, kuriuos paskatino vyriausybės pristatytas sumažintų mokesčių biudžetas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais padidėjo 0,2 proc. (pirminiai duomenys rodė 0,1 proc.

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo nuo –4,2 iki –8,2 procento. Tam įtakos turėjo besitęsiantis karas Ukrainoje bei išaugusios energijos kainos: rugsėjį 4,1 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo susiklosčiusi situacija, 5,6 proc. – energijos kainų augimas, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva nukrito iš aštuntos į 12-tą į vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, nurodo kasmetinį tyrimą atlikęs Kanados smegenų centras „Fraser Institute“. Anot jo, šalies vertinimą žemyn nutempė išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams – pagal šį kriterijų Lietuva atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių – Brazilijos, Botsvanos ir Zambijos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sumažino visų trijų Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, palyginti su gegužę skelbtomis. Naujoje regiono ekonominių perspektyvų apžvalgoje ERPB tokį sprendimą paaiškino Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltais veiksniais – gyventojų perkamąją galią mažinančia bei verslo aktyvumą smukdančia aukšta infliacija daugumoje pasaulio valstybių, energetikos krize Europoje, tarptautinio tiekimo sutrikimais.

Šią savaitę Norvegijos sostinėje Osle pristatomas Lietuvos biotechnologijų potencialas, taip pat bus siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių gyvybės mokslų atstovų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulio ekonomikai gali kainuoti 2,8 trln. JAV dolerių, jei jis tęstųsi iki 2023-ųjų pabaigos, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ekspertų apklausomis. WSJ pažymi, jog dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą šoktelėjo energijos kainos, ypač Europoje, krito namų ūkių pajamos, smuko verslo pasitikėjimas. Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, dalyje pasaulio pradėjo stigti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus užsimena, kad naujausios centrinio banko skelbiamos šalies ekonomikos prognozės bus prastesnės nei banko analitikų skaičiuotos birželį.   „Kaip visada, formuojasi tam tikras konsensusas, – galima pasižiūrėti ir į tarptautinę aplinką, ką mes aiškiai matome, kad praėję metai buvo pakankamai stiprūs augime – ir Lietuvai, ir pasaulio ekonomikai, šie metai silpnesni, kiti metai dar silpnesni.

Lietuvos bankas pirmadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes. Šiemet birželį bankas prognozavo, jog 2022 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc., o kitais metais turėtų paspartėti iki 3,4 procento. LB tuomet teigė, kad šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausios įtakos darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.

Libanas, dažnai vadinamas „Artimųjų Rytų Šveicarija“, pateko į vieną didžiausių ekonominių krizių pasaulio istorijoje. Šalies ūkis buvo kuriamas finansinės piramidės principu, o kai pinigai baigėsi, ji žlugo. Krizė privedė prie humanitarinės katastrofos: šalyje beveik nėra elektros, benzino, vaistų, rašo The Insider.  Be to, Rusijos invazija į Ukrainą neigiamai atsiliepė Libano maisto rinkai. Problemos šaknys glūdi pačioje valstybės struktūroje.

Vyriausybės pagalba sunkumus dėl energetinių sąnaudų patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal sritis, kuriose veikia verslas, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc.

2022 m. Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  2022 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė: šalis atsidūrė penktoje didžiausią ekonominį vargą patiriančių valstybių sąrašo vietoje.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, ekonomistai sako, kad šių laikinų lengvatų būtų galima nepratęsti, jei valstybė kitomis priemonėmis padėtų verslui išgyventi – kitu atveju prognozuojama, kad daug įmonių bankrutuos.  Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aiškinsis situaciją Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“, kuri praėjusią savaitę antrą kartą šiemet laikinai sustabdė gamybą.  Pasak komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, parlamentarai nori išsiaiškinti stabdymo priežastis, įmonės veiklos atnaujinimo galimybes, taip pat vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – įsigijimo klausimus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais, rašoma pranešime spaudai. „Ekonominių iššūkių akivaizdoje verslas supranta, kad pažeidžiamiausių darbuotojų atlyginimai turi didėti.

Estijos banko antradienį paskelbtoje atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje numatytas šalies bendrojo vidaus produkto šiais metais sumažėjimas 0,5 proc., augimas apytikriai 1 proc. 2023-aisiais ir iki 3,5 proc. 2024 metais. Apžvalgoje pažymima, jog dėl geopolitinio nestabilumo ekonomikos raidos ir infliacijos prognozės yra neaiškesnės nei įprastai. Centrinio banko vertinimu, Estijos ekonomikos perspektyvos labiausiai priklauso nuo tolesnės kainų dinamikos.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Japonijoje metų infliacija rugpjūtį pasiekė 2,8 proc. – aukščiausią lygį nuo 2014-ųjų, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pastarąjį kartą, kai buvo fiksuoti tokie skaičiai, kainos buvo dirbtinai padidintos padidinus pridėtinį vertės mokestį (PVM). Neįtraukiant metų, kai mokesčių padidinimas turėjo įtakos infliacijos rodikliui, rugpjūčio mėnesio infliacija buvo sparčiausia per beveik 31 metus.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį pareiškė, kad vis labiau tikėtina, jog didžiausia Europos ekonomika trauksis „ilgesnį laiką“, Rusijai stabdant energijos tiekimą žemynui.  „Vokietijos ekonomikos nuosmukio ženklų daugėja“, – sakoma Bundesbanko mėnesinėje ataskaitoje, perspėjančioje apie „platų ir užsitęsusį ekonominės veiklos nuosmukį“.  Tikėtiną recesiją visų pirma lems „pasiūlos suvaržymai“, kitaip tariant, sumažėjęs energijos tiekimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Žemutinės Saksonijos – Vokietijos federalinės žemės – vyriausybės vadovas Stephanas Weilis pareiškė, kad Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ niekada nebus naudojamas, net ir pasibaigus Vladimiro Putino vadovavimo Rusijai erai, pirmadienį skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. „Pasitikėjimo praradimas yra tiek esminis, kad Vokietija daugiau niekada negalės pasikliauti Rusijos energijos ištekliais“, – sakė jis.

Pirminėje butų rinkoje pardavimai rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sumenko, o bendri rinkos pardavimai augo tik Kaune. Tuo metu parduodamų butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumažėjo 3,4 proc. iki 2861, o per metus smuko 4,7 procento. Vilniuje rugpjūtį parduoti 858 butai – 5,7 proc. mažiau nei liepą ir 4,8 proc.

Moldova pirmąjį pusmetį sukūrė palyginamosiomis kainomis tokios pat vertės kaip ir prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba. Per pirmus šešis šių metų mėnesius sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 120,6 mlrd. lėjų. Vien tik antrąjį ketvirtį užfiksuotas ekonomikos metinis kritimas 0,9 procento.

Pasaulinės ekonomikos nuosmukio grėsmė didėja, centriniams bankams sutelkus dėmesį į sparčiai augančios infliacijos mažinimą, ketvirtadienį perspėjo Pasaulio bankas, ragindamas vyriausybes padėti didinti pasiūlą, kad būtų sušvelninti augančių kainų keliami suvaržymai. Infliacija visame pasaulyje auga sparčiausiai per pastaruosius dešimtmečius dėl pasiūlos apribojimų esant didelei paklausai, šalims atsivėrus po COVID-19 pandemijos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pablogino pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šiais metais ekonomikos prognozę iki 2,4 proc. nuo birželį skelbtų 2,9 procento. „Dujų krizė Europoje, aukšta infliacija ir sparčiai griežtėjanti monetarinė politika pasaulyje daro didelę žalą ekonomikos perspektyvoms“, – teigiama „Fitch“ trečiadienį paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pasaulio BVP augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Seimui ketvirtadienį teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pranešė, kad trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 proc., todėl pakeitimai bus svarbūs apie 430 tūkst. vartotojų.

Opozicijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis dabartine Vyriausybe pavadino „beviltiškai neįgalia“. Kalbėdamas apie elektros liberalizacijos procesą, tikina, kad trečiąjį etapą vertėtų atidėti, taip pat griebtis papildomų veiksmų, siekiant suvaldyti elektros kainų šuolius. Laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad sprendimai į iškilusias krizes yra pavėluoti.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms teks atlaikyti nemažai sunkumų, o energetikos krizė skaudžiausiai smogs Lietuvai, kuri yra itin priklausoma nuo energijos šaltinių importo, naujausioje apžvalgoje teigia „Luminor“ banko ekspertai. Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc.

Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Finansų ministerijai 2023 metais prognozuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc., jos parengti du rizikos scenarijai, jei padėtis prastėtų, numato, jog šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento. Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc.

Su recesijos grėsme susidurianti Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika liepos mėnesį atsigavo po stipraus nuosmukio ankstesnį mėnesį, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.  Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 0,2 proc., po birželį fiksuoto 0,6 proc. susitraukimo (ONS), sakoma Nacionalinio statistikos biuro pranešime.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.

Prancūzijos centrinio banko vadovas penktadienį pareiškė, kad Europa kitąmet gali susidurti su „ribota recesija“, įmonėms ir namų ūkiams rengiantis augančios infliacijos poveikiui, kurią paskatino karas Ukrainoje. Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau paskelbė įspėjimą praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos statistikos tarnyba sumažino savo ekonomikos prognozes, o paskutinius tris šių metų mėnesius prognozuojamas nulinis augimas.

Lietuvos ekonomikos augimas artimuoju laikotarpiu bus lėtesnis, ne taip sparčiai augs darbuotojų atlyginimai, tačiau recesijos nebus, lėtės ir infliacijos tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) turi ir toliau „ryžtingai“ veikti, kad atvėsintų paklausą ir sumažintų kainų spaudimą, siekiant išvengti pasikartojimo tokių infliacijos šuolių, kuriuos JAV ekonomika patyrė 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, ketvirtadienį pareiškė centrinio banko vadovas Jerome‘as Powellas.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Ukrainos nacionalinio banko valdyba nusprendė nekeisti  25 proc. dydžio bazinių palūkanų, taip pateisindama rinkos dalyvių lūkesčius. „Atsižvelgus į prognozuojamą infliacijos dinamiką bei infliacijos rizikų balansą, nuspręsta palikti galioti 25 proc. dydžio bazinių palūkanų normą“, – teigiama banko pranešime. Bazinių palūkanų išlaikymą 25 proc.

Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ valdoma elektros gamintoja „Enefit Green“ Akmenės rajone stato 75 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį sieks apie  85 mln. eurų. Parko galia siekia apie 10 proc. visų Lietuvos sausumos vėjo parkų galios, rašo portalas vz.lt. Ketvirtadienį į vieną iš 14 naujų turbinų pamatų įmūrytas kertinis akmuo. Vienos turbinos galia sieks 5,3–5,5 MW.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidinus 75 baziniais punktais, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebimo – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų. „ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį iškėlė restruktūrizavimo bylą milijoninių skolų slegiamai Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomai vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti ir nėra sąlygų, draudžiančių tą padaryti, pranešė teismas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugpjūtį toliau augo, o Latvijoje – išliko liepą pasiektame lygyje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 21,6 proc. liepą iki 22,4 proc., Estijoje – nuo 22,8 proc. iki 24,8 procento. Latvijoje metų infliacija per mėnesį nepakito – 21,5 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 1,0 proc. (liepą – 1,2 proc.), Latvijoje – 0,4 proc. (2,2 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Valstybės paskirto administratoriaus prižiūrimai Kėdainių fosforo trąšų gamintojai „Lifosa“ vėl ketinant stabdyti veiklą, įmonės profesinės sąjungos pirmininkas teigia vadovų buvęs patikintas, jog darbuotojų atleisti neplanuojama.  „Apie atleidimus tikrai kalbos tokios nebuvo. Kiek kalbėjau (su vadovais – BNS), tikrai nėra tokių planų“, – BNS ketvirtadienį sakė „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama.

Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai. Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.  „Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.