ekonomika

Brangstant maistui ir komunalinėms paslaugoms, infliacija Vengrijoje lapkritį toliau didėjo, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinė infliacija, spalį siekusi 21,1 proc., lapkritį pakilo iki 22,5 proc. ir buvo didesnė už ekonomistų prognozuotus 22,2 procento. Centrinio banko taikomą tikslinį 2–4 proc. lygį infliacija viršija nuo 2021 metų kovo. Metinės infliacijos rodiklis 20 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 1,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija išliko tokia pat kaip ir spalį – 21,8 proc., o vidutinė metų infliacija per mėnesį padidėjo nuo 15 proc. iki 16,2 procento. Per 11 šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 21,4 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,5 proc.), išlaidos būstui (1,1 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse trečią mėnesį iš eilės fiksuojama Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 22,9 proc. brangesnės nei pernai lapkritį. Latvijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 21,8 proc., Estijos – 21,3 procento.

Seimas linksta įpareigoti darbdavius nuo 2023 metų suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba nemokamas dienas mokslams ir savišvietai. Susitarimas dėl to turėtų būti numatytas kolektyvinėse sutartyse arba šalių sutarimu. Jeigu tokios sutarties nebūtų, darbdavys darbuotojui privalės suteikti penkias nemokamas dienas.

Lietuva jungiasi prie naujo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Atsparumo ir tvarumo fondo  – jo lėšomis bus remiamos Ukrainos ir besivystančių šalių struktūrinės reformos.  Trečiadienį Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui fonde, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pasauliui išgyvenant šoką po šoko būtina didinti pažeidžiamiausių valstybių atsparumą pandemijoms, klimato kaitai, itin didelėms energijos kainoms.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“ – 60 JAV dolerių. Ekonomistai įvertino, kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai, taip pat ir tai, kaip gali pasikeisti degalų kainos.  Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas naujų sankcijų Rusijai į vedimą, tvirtino, kad Europa tokiu būdu siekia sukurti keletą skirtingų efektų.

Euro zonoje nedarbas spalį nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 6,5 proc., ketvirtadienį pranešė Eurostatas. Tai yra žemiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti rinkti duomenys apie nedarbą 1998 metų balandžio mėnesį, rodantis, jog 19 narių vienijančio bendros valiutos bloko ekonomika atsigavo po COVID-19 pandemijos.  Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei prieš metus užfiksuotas 7,3 proc. rodiklis.

JAV ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo daugiau, nei buvo pranešta iš pradžių, o trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos išlaidos ir kai kurios investicijų formos buvo didesnės, nei skaičiuota anksčiau.  Liepos–rugsėjo mėnesiais JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas siekė 2,9 procento. Tai yra didesnis rodiklis nei spalio mėnesį Prekybos departamento paskelbti 2,6 procento.

Lietuvai vėliau nei planuota pateikus Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Komisija įvertins, ar Lietuva tinkamai atliko numatytus darbus.  „Mokėjimo prašymas pateiktas, jame įvardyti visi rodikliai, kuriuos turėjome įsipareigojimą pasiekti su pirmu mokėjimo prašymu.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Maždaug 220 įmonių statistikams galės nebeteikti informacijos apie įsigytą ir realizuotą dešimties netauriųjų metalų rūšių laužą ir atliekas.  Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti verslo aplinką ir mažinti administracinę naštą.    Jeigu Seimas pataisas priims iki Kalėdų, pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų kovo.

Latvijos ekonomika per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis paaugo 2,4 procento. Trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Euro zonoje metų infliacija lapkritį sulėtėjo iki 10 proc., susitraukdama pirmą kartą per 17 mėnesių, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Vartotojų kainų augimas, kurį dar labiau paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, kiekvieną mėnesį nuo praėjusių metų lapkričio pasiekdavo vis naują istorinį rekordą.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo darbdaviams kartu su darbuotojais susitarti, ar apmokėti iki penkių darbo dienų atostogas darbuotojų savišvietai. Susitarimas dėl to turėtų būti numatytas kolektyvinėse sutartyse arba šalių sutarimu.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Bedarbių skaičiaus nežymus augimas fiksuojamas šeštą mėnesį iš eilės, o nedarbo lygis lapkritį pakilo aukščiausiai nuo praėjusių metų liepos. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti ekonomistai prognozavo nuosaikesnį bedarbių gretų gausėjimą šį mėnesį – 13,5 tūkst.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 18,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir buvo 0,5 proc. didesnis nei antrąjį ketvirtį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), antrąjį BVP įvertį trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos BVP siekė 46,9 mlrd. eurų – 3,1 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus.  Laidoje „Dėmesio centre“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo paguodžiančia prognoze ir sako, kad infliacijos pikas liko užnugaryje.   „Jau tai, kad infliacija Lietuvoje virš 20 proc.

Vokietijoje metų infliacija lapkritį netikėtai sulėtėjo po kelis mėnesius trukusio augimo, rodo antradienį paskelbti preliminarūs duomenys, į aukštumas pakilusioms energijos kainoms pagaliau šiek tiek susitraukus.  Infliacijos lygis didžiausioje Europos ekonomikoje šį mėnesį nukrito iki 10 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Spalį fiksuotas rekordinis – 10,4 proc. – infliacijos lygis.  „Factset“ apklausti analitikai lapkritį prognozavo 10,5 proc.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka baigiantis metams išleido tradicinį įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos ateinančiais metais tikslų – 2023-aisiais šalies ekonomika turėtų augti 3,8 proc., infliacija bus 7-8 proc. ribose. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turėtų būti net 22,3 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas augti 5,5 proc., o bazinės palūkanos sudarys 10-11 proc.

Metų infliacija Ispanijoje lapkritį netikėtai smarkiai sumenko, o degalų bei elektros kainų kritimas nulėmė mėnesio defliaciją, skelbia „Trading Economics“. Ispanijos statistikos instituto (INE) išankstiniais duomenimis, vartotojų kainų indekso, paskaičiuoto pagal Europos Sąjungos standartus, metinis augimas sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 7,3 proc. spalį.

Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia „Trading Economics“, remdamasi šalies oficialiosios statistikos duomenimis. Alpių valstybės ekonomikos augimas paspartėjo nuo 0,1 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau buvo kuklesnis už 0,3 proc. siekusi ekonomistų prognozių vidurkį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didelę infliaciją gyventojams sušvelnins nuo kitų metų didėjančios jų pajamos. Be to, šalies vadovas tikisi, kad ekonomikos padėtis 2023 metais stabilizuosis.

Dėl Seimo patvirtintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą 2023 metais Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui kompensuojant dalį elektros kainos, teigia finansų ministrė. „Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų.

Statybos sąnaudų elementų kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,4 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausios įtakos bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 2,1 proc. ir statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 0,2 proc. Mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos beveik nepasikeitė. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 1,8 proc. – pabrango apdailos medžiagos, 0,7 proc.

Mėtinei infliacijai mažėjant jau antrą mėnesį iš eilės ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų ir toliau mažėti, o sausį jau gali būti fiksuota mėnesio defliacija. „Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Vartotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika lapkritį, palyginti su spaliu, didėjo 6 procentiniais punktais – nuo minus 15-kos iki minus 9 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Anot jo, tam įtakos turėjo teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius metus vertinimas. Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 9 iki 16 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Daugelis tikisi, kad jau pasiekėme infliacijos piką, tačiau taip pat baiminasi ir galimo ilgalaikio ekonomikos įšalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.

Kinijos centrinis bankas penktadienį antrą kartą šiais metais sumažino grynųjų pinigų atsargų, kurias bankai privalo laikyti, reikalavimus.  Bankas pranešė, kad nuo gruodžio 5 dienos mažina privalomųjų atsargų normą 0,25 procentinio punkto, o finansų institucijų sektoriaus svertinis kapitalo rodiklis sieks maždaug 7,8 procento.  Šis žingsnis padės „stabilizuoti ekonomiką ir įtvirtinti pagrindą <...> augimui“, nurodė centrinis bankas.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.

Vokietijoje penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika po ilgo nuosmukio laikotarpio vėl pakilo.  Manoma, kad tai yra naujausias ženklas, rodantis mažėjantį vokiečių nerimą dėl artėjančio nuosmukio rimtumo.  Tyrimų instituto „GfK“ sudaromas barometras, vertinantis vartotojų nuomonę dėl perspektyvų gruodžio mėnesį, sudarė minus 40,2 punkto – 1,7 punkto daugiau nei lapkritį.

Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo labiau, nei buvo skaičiuota anksčiau, nepaisant didelės infliacijos ir energetikos krizės, rodo penktadienį paskelbti patikslinti oficialūs duomenys.  Didžiausia Europos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 0,4 procento. Tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau federalinės statistikos agentūros „Destatis“ apskaičiuotas 0,3 procento augimas.

Euro zonoje verslo veikla lapkritį ir toliau traukėsi, tačiau tempas sulėtėjo, rodo trečiadienį „S&P Global“ paskelbti pirkimo vadybininkų indekso (PMI) duomenys.  Atidžiai stebimas produkcijos indeksas pakilo nuo 47,3 punkto spalį iki 47,8 punkto lapkritį, tačiau penktą mėnesį iš eilės išliko žemiau 50 punktų ribos, o tai reiškia, kad veikla traukėsi.

Spalį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,5 mlrd. eurų – palyginti su rugsėju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,1 proc. (nepašalinus – 1,2 proc.). Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonė augo 2,6 proc. (nepašalinus – 1 proc.), pranešė Statistikos departamentas Per mėnesį augo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 18,3 proc. (nepašalinus – 15,3 proc.), pagrindinių metalų gamybos – 18,3 proc. (29,9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nedramatizuojanti Seimo sprendimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti ilgiau nei siūlė Vyriausybė, nors dėl to kitų metų biudžeto pajamos mažės beveik 60 mln. eurų. Antradienį Seimas palaimino biudžetą. Ar valstybės biudžetas pakankamai sprendžia išaugusių kainų problemą? Apie tai antradienį ekonomistai diskutavo Žinių radijo laidoje.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

G-20 valstybių grupės narių užsienio prekybos prekėmis apimtys trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė pirmąkart per pastaruosius dvejus metus, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbtoje apžvalgoje. Prekių eksportas iš G-20 šalių liepą-rugsėjį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, įvertinus sezoniškumą, skaičiuojant JAV doleriais sumenko 1,3 proc. iki 4,755 trln. dolerių, o importas sumažėjo 1,1 proc. iki 4,937 trln. dolerių.

Pasaulio ekonomika ateinančiais metais toliau lėtės, didžiuliam ir istoriniam energetiniam šokui, kurį sukėlė Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, toliau skatinant infliacijos spaudimą, mažinant pasitikėjimą ir namų ūkių perkamąją galią, didinant rizikas visame pasaulyje, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį paskelbtoje atnaujintoje ekonominėje apžvalgoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išankstiniais duomenimis padidėjo 0,4 proc., pirmadienį paskelbė EBPO. Augimas antrąjį metų ketvirtį, patikslintais duomenimis, siekė 0,5 proc., o pirmąjį – 0,3 procento. Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės BVP liepą-rugsėjį didėjo 0,4 proc. (balandį-birželį – 0,2 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Kodėl taip atsitiko? Kaip tai sustabdyti? O gal mes jau pagaliau pasiekėme infliacijos piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas.

Lenkijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis išaugo 20,3 proc. iki 251,9 mlrd. eurų, importas – 28,5 proc. iki 266,7 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos deficitas sausį-rugsėjį 14,7 mlrd. eurų, palyginti 2 mlrd. eurų perviršiu prieš metus. Pagrindinės eksporto rinkos per devynis šių metų mėnesius buvo Vokietija (28,8 proc. viso eksporto), Čekija (6,0 proc.

Japonijoje metų infliacija praėjusį mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, o ją skatino didelės energijos sąnaudos ir silpna jena.  Pagrindinės vartotojų kainos, neįskaitant nepastovių šviežių maisto produktų, spalio mėnesį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2021 metais, ūgtelėjo 3,6 proc. – šiek tiek daugiau nei tikėjosi analitikai.

Rusijos ekonomiką ištiko recesija – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį smuko 4 proc., parodė trečiadienį paskelbti nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ pirmieji įverčiai. Po Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą paskelbtoms Vakarų sankcijoms slopinant Rusijos ūkio plėtrą, tiek pat – 4 proc. – Rusijos BVP buvo smukęs ir antrąjį ketvirtį. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija. Rusijos ūkio 4 proc.

Lietuvos bankas (LB) „Revolut“ bankui, kaip elektroninių pinigų įstaigos „Revolut Payments“ teisių ir pareigų perėmėjui, skyrė 70 tūkst. eurų baudą už tai, kad įmonė per nustatytus terminus nepatvirtino ir nepateikė audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei auditoriaus išvados. LB pranešė, kad įmonė šį pažeidimą jau pašalino.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), spalį sumažėjo iki 22,5 proc. nuo 24,1 proc. rugsėjį. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį atitiko paskaičiuotąją nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (52,7 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (27,9 proc.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje kenkia pasaulio ekonomikai ir perspėjo nemėginti panaudoti branduolinio ginklo konflikte bei negrasinti juo, teigiama galutiniame grupės pareiškime, dėl kurio formuluotės susitarė lyderiai.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimos apklausos rezultatai, prekiautojams tikintis, kad infliacija pradės lėtėti ir palengvins įmonių ir namų ūkių naštą.  Ekonomikos instituto ZEW sudaromas indeksas lapkritį šoktelėjo 22,5 punkto iki minus 36,7 punkto. Tai jau antras prieaugis iš eilės po kelis mėnesius trukusio neigiamų nuotaikų stiprėjimo.

Paskutinį 2022 metų ketvirtį Lietuvos gyventojai ir verslas pasitiko vis dar labai aukšta infliacija ir prastėjusiais lūkesčiais dėl ateities. Didėjančios paskolų palūkanos darys įtaką vartojimui, pavyzdžiui, gyventojai pirks mažiau būstų, todėl susitrauks ir statybos apimtys. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas IV ketvirčio ekonomikos apžvalgoje prognozavo, kad kitais metais turėsime recesiją, ekonomika susitrauks.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,2 procento. Rugpjūtį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 1,5 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,1 procento, kai rugpjūtį prognozuotas 0,5 proc. augimas. Teigiama, jog 2024 metais augimas sieks 3 proc., prieš tris mėnesius prognozė buvo 3,7 proc.