ekonomika

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė 2023 metais kol kas neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą jie galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.  „Noriu priminti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad naujų mokesčių nebegalima priimti kartu su biudžetu, todėl bet kokių didinamų mokesčių, nuo 2023 metų įsigaliojančių, atnešti (į Seimą – BNS) neplanuojame“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje rugpjūtį išaugo iki 24,8 proc. nuo 22,8 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekės praėjusį mėnesį buvo 18,3 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį, o paslaugos per metus pabrango 37,6 procento. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui, kurios suformavo daugiau kaip 40 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminanti Panevėžio „Soltera“ pirmadienį sustabdė gamybą, nes dėl pabrangusių dujų gamyba tapo nuostolinga, rašo portalas vz.lt. Šoktelėjus energetikos kainoms, kai „Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją padidėjo nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų, užsienio pirkėjai pabrangusios produkcijos nebeperka, gamyba tapo nuostolinga. Pasak „Solteros“ vadovo Dainiaus Spirikavičiaus, jie galėtų dirbti toliau, naudodami suskystintas naftos dujas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuo antradienio iki ketvirtadienio Lenkijoje dalyvaus 31-ajame Ekonomikos forume „Europa naujų iššūkių akivaizdoje“. Karpačo mieste vyksiančiame renginyje Seimo pirmininkė su kitų šalių parlamentų ir vyriausybių vadovais ir atstovais pasisakys diskusijose „Europa karo ir jo padarinių akivaizdoje“ ir „Naujos ir senos sąjungos. Tarpjūris: ar toks projektas galėtų pavykti dabartinėje situacijoje?“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

OPEC šalys ir jų partnerės – vadinamoji OPEC+ grupė – pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei metus susitarė dėl nedidelio gavybos apimčių sumažinimo, naftos kainoms patraukus žemyn nerimo dėl ekonomikos nuosmukio fone. Nors dalis analitikų vis dar tikėjosi nedidelio gavybos apimčių padidinimo, Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujama grupė savo pranešime teigė, kad spalį gavybą sumažins 100 tūkst. barelių per parą.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko.  „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G. Šimkus.

Baltijos valstybės yra tikras ekonominės sėkmės pavyzdys, teigė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.  Tai ji sakė sekmadienį Berlyne savo padėkos kalboje, atsiimdama jai kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis įteiktą apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką. Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas bus įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

JAV gamybos sektorius rugpjūtį toliau plėtėsi, tačiau plėtros tempas atitiko ankstesnio mėnesio rodiklius, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Pasak Tiekimo valdymo instituto (angl. Institute for Supply Management, ISM), jo sudaromas gamybos indeksas išliko 52,8 proc. lygyje – kaip ir liepą. Rodiklis viršijo analitikų lūkesčius ir išliko aukščiau 50 proc. slenksčio, skiriančio plėtrą nuo susitraukimo.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų antrąjį ketvirtį siekė 356,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 5,1 euro, skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1978,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1621,6 euro – 3,4 proc. didesnis.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, ūgtelėjo 1,1 proc., ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra „Istat“.  Šis skaičius, palyginti su 1 proc. liepos pabaigoje paskelbtu įverčiu, reiškia pagerėjusią padėtį, nes sausį–kovą augimas siekė vos 0,1 procento. Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos augimą lėmė pramonės ir paslaugų plėtra, tuo metu žemės ūkio gamybos apimtys sumažėjo.

Lenkija balandžio-birželio mėnesiais sukūrė palyginamosiomis kainomis 5,5 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 8,5 proc. pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį. „Naujausi ekonomikos augimo duomenys geresni už rugpjūčio viduryje skelbtus – jie rodė augimą antrąjį ketvirtį 5,3 procento.

Indijos ekonomikos, trečios pagal dydį Azijoje, metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį pagreitėjo iki 13,5 proc. nuo 4,1 proc. pirmąjį ketvirtį, skelbia oficialioji statistika. Ekonominis šuolis balandžio-birželio mėnesiais susijęs su menka palyginimo baze, nes prieš metus COVID-19 pandemija buvo praktiškai sustabdžiusi šios valstybės ekonomiką, o nauji užsikrėtimų protrūkiai nulėmė gana kuklų augimą šiemet sausį-kovą.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugpjūtį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugpjūtį brango 1,6 proc. (1,13 euro), o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu buvo 31 proc. (16,82 euro) brangesnis.

Latvijos ekonomika pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo 4,7 procento. Antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 3 proc. solidesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

  Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas. Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas. Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Nedarbo lygis Vokietijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 5,5 proc., bedarbių padaugėjus 28 tūkst. iki 2,497 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Toks rezultatas beveik sutapo su agentūros „Bloomberg“ kalbintų ekspertų prognozėmis, kurie tikėjosi bedarbių skaičiaus augimo 28,5 tūkstančio. Bedarbių gretos Vokietijoje gausėja trečiadienį mėnesį eilės, nedarbo lygiui kas mėnesį padidėjant po 0,1 procentinio punkto.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 0,5 proc. ir to meto kainomis siekė 16,1 mlrd. eurų, antrąjį įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, iki šiol nepasirinkusiems kito tiekėjo. Tokie vartotojai turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę, o skirtumą tarp šios ir garantinio tiekimo kainos sumokės valstybė.  Preliminariai skaičiuojama, kad vien rugsėjo mėnesį tam reikės apie 4-4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Vokietijoje metų infliacija rugpjūtį vėl padidėjo, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, sparčiai kylančioms energijos kainoms didinant spaudimą namų ūkiams.  Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, vartotojų kainos per 12 mėnesių iki rugpjūčio pakilo 7,9 procento. Liepą metų infliacijos augimas buvo smuktelėjęs iki 7,5 procento.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

Ispanijoje metų infliacijos augimas rugpjūtį sulėtėjo, sumažėjus degalų kainoms, tačiau išliko didelis dėl kylančių elektros ir maisto kainų, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmė didinti bazines palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų kilimą. Ispanijos Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalyje metų infliacija pasiekė 10,4 proc., palyginti su 10,8 proc.

Būsto rinkoje lėtėjant kainų augimui metų pabaigoje jos gali ir sumažėti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, Vilniuje vasaros mėnesiais pasirašyta itin mažai naujų būsto pirkimo sandorių, todėl jų paklausą galėtų spartinti arba nuolaidos, arba mažesnės kainos. „Kalbant apie NT rinką, turbūt reikia būti pribrendus tokiam (būsto kainų – BNS) stabilizavimuisi arba netgi laikinam kainų sumažėjimui“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB pagerino visų trijų ekonomikų augimo šiais metais prognozes, tačiau pablogino lūkesčius ateinantiems metams. Ankstesnės prognozės skelbtos gegužės mėnesį. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo 2022 metais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., Estijos – nuo 0,6 proc. iki 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos augimo kitąmet prognozė sumažinta nuo 1,8 proc.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,5 procento. Gegužę bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 0,9 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,5 procento, kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas. Banko teigimu, prognozės koreguojamos dėl infliacijos lygio ir augančių bazinių palūkanų normų.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Kinijoje dėl lėtėjančios ekonomikos milijonai jaunų žmonių priversti įnirtingai konkuruoti dėl vis mažėjančio darbo vietų skaičiaus, o jų laukia stiprėjantis neapibrėžtumas dėl ateities.  Šį mėnesį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad vienas iš penkių jaunuolių Kinijos miestuose liepos mėnesį nedirbo. Rodiklis daugiau nei tris kartus viršija šalies vidurkį ir yra didžiausias nuo 2018 metų sausio mėnesio. Beveik 11 mln.

JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 22-jų darbuotojų atlyginimų mediana liepą buvo didžiausia šalyje – 8,7 tūkst. eurų, o vidutinis atlygis – 12,2 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje pagal atlyginimų medianą liepą buvo 63 darbuotojus turinti programinės įrangos kūrėja „Uber Lithuania Software and Development“ – atitinkamai 7,4 tūkst. ir 7,3 tūkst. eurų.

Rusija žingsnis po žingsnio, dešimtmečiais didino savo energetinių išteklių tiekimą į Europos Sąjungą. Taip ji gaudavo milžinišką pelną, kurį naudojo ginklavimuisi, bet nešykštėjo lėšų ir Vakarų politikų kyšiams. Tokia korupcinė „šrioderizacija“, lyg koks vėžys apėmė valstybių politinį elitą, kuris tapo strategiškai trumparegis, nustojo rūpintis savo šalių energetiniu saugumu, prarado bet kokius, ne tik energetinio bet ir karinio saugumo instinktus, rašoma politiko atsiųstame komentare spaudai.

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, grūdininkai sako, kad grūdai per Klaipėdos uostą šiemet gabenami sklandžiai, o vagonų trūkumą kompensuoja greitesnis jų judėjimas. Be to, grūdų perdirbėjai skaičiuoja, kad pervežimas šiemet pabrango daugiau nei dešimtadaliu. „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ kol kas neįvardino šių metų pervežimo apimčių – jos, pasak įmonės atstovės, paaiškės pasibaigus grūdų sezonui.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius sudeginta 5,056 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 34,5 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vertinant mėnesiais, labiausiai vartojimass per metus sumenko liepą – 66,8 proc. iki 201,7 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Birželį suvartojimas sunyko 58,1 proc. iki 201,5 tūkst. MWh, gegužę – 32,6 proc. iki 333,1 tūkst. MWh, balandį – 21,2 proc. iki 672,4 tūkst. MWh.

Pasibaigus veiklą stabdančios bendrovės „Perlas Energija“ nustatytam laikui jos klientams pasirinkti kitą nepriklausomą elektros tiekėją, tai padarė 95 tūkst. vartotojų iš beveik 130 tūkst., teigia bendrovės vadovas. Terminas pasirinkti kitą tiekėją baigėsi sekmadienį, jis nepratęstas, pirmadienį BNS sakė Vilius Juraitis.  „Išėjusių klientų dabar yra 95 tūkstančiai, likusių yra 85 tūkstančiai.

Turto bankas kartu su Finansų ministerija skelbia iniciatyvą „putinOut“, kuria planuojama skirti 50 tūkst. eurų trims institucijoms, sutaupysiančioms daugiausiai elektros energijos.  Nacionalinės taupymo varžybos prasidės rugsėjo 2-ąją ir truks iki metų pabaigos, o už gautas lėšas daugiausiai išteklių sutaupiusios institucijos galės atnaujinti patalpas, įsirengti lauko terasą ar laisvalaikio kambarį, pirmadienį pranešė Turto bankas.

Svarbus JAV kainų pokyčių rodiklis liepą smarkiai sulėtėjo, daugiausia dėl staigaus energijos kainų kritimo, rodo penktadienį paskelbti JAV vyriausybės duomenys.  Prekybos departamentas pranešė, kad kelis mėnesius stabiliai kilęs asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) kainų indeksas – matas, į kurį daugiausia dėmesio skiria JAV centrinis bankas – palyginti su birželio mėnesiu sumažėjo 0,1 proc. ir buvo gerokai mažesnis, nei prognozavo ekonomistai.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Padariniai dėl sudėtingų geopolitinių ir ekonominių situacijų jau pastebimi ir kasdieniame gyvenime. Kylančios kainos jau smukdo lietuvių pragyvenimo lygį, tačiau yra galima ir kita pasekmė – didelis nedarbas šalyje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Romas Lazutka atsakė, ar galime tikėtis didelio nedarbo ir atlyginimų mažinimo. Buvo kalbėta, kad darbuotojų „aukso amžius“ baigėsi.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

Mažiau nei 24 centus už elektros kilovatvalandę šiuo metu moka 40–75 proc. nepriklausomų elektros tiekėjų klientų, sako bendrovių atstovai. Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad mažiau nei 24 centus moka iki 47 proc. jos klientų, sutartis pasirašiusių nuo rinkos liberalizavimo pradžios.  „47 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba, iki kurios taikoma valstybės kompensacija (24 centai), tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. 83 proc.

Prancūzijos energetikos milžinė EDF ketvirtadienį paragino JK vyriausybę padvigubinti britams skirtą paramos paketą, kuriuo siekiama kompensuoti numatomą staigų namų ūkio sąskaitų už energiją augimą.  JK energetikos reguliavimo institucija „Ofgem“ penktadienį ketina paskelbti naujausias energijos kainų viršutines ribas. Prognozuojama, kad daugeliui namų ūkių bus sunku apmokėti sąskaitas už elektrą.

JAV ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį traukėsi, bet ne tiek, kiek buvo pranešta iš pradžių, patikslintiems duomenims parodžius, kad eksportas ir išlaidos ūgtelėjo.  Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 0,6 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus, ir tai yra mažiau nei 0,9 proc. nuosmukis, apie kurį praėjusį mėnesį paskelbė Prekybos departamentas.  Pirmąjį ketvirtį ekonomika traukėsi net 1,6 procento.

Lietuva ir Egiptas planuoja plataus masto abiejų šalių mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų susitikimą, kuris turėtų paskatinti valstybių ekonominį bendradarbiavimą, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Lietuvos skaitmeninių paslaugų pristatymas Egipto komunikacijos ir informacinių technologijų ministrui Amrui Talaatui ketvirtadienį gali būti platesnio šalių bendradarbiavimo pradžia, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Karas Ukrainoje vis dar tęsiasi ir kol kas jo pabaigos dar nematyti. Nors karo siaubus stebime iš tolo, padarinius jaučiame ir savo šalyje. Pavyzdžiui, karas Ukrainoje paveikė viso pasaulio ekonomiką, tad ne išimtis ir Lietuva. Tad kaip karas Ukrainoje paveiks mūsų ekonomiką? Kuo tai grasina gyventojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Romas Lazutka. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ pagerino Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, nepaisant išorinių ir vidinių sunkumų, su kuriomis jos susiduria, akcentuodamas infliacijos šuolį kaip stiprų augimą stabdantį veiksnį.