ekonomika

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad jos pirmtako Mario Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama imtis didelių reformų ES ekonomikai skatinti, yra „griežta“, bet „teisinga“. „Tai įspūdinga ataskaita, nes joje pateikiama diagnozė, kuri yra griežta, bet, mūsų nuomone, teisinga“, – sakė Ch.

Finansų ministerija didina kitų metų infliacijos prognozę – kainos kils daugiau nei anksčiau prognozavo. Tiesa, ministrė Skaistė žada, kad algos ir pensijos didės sparčiau ir esą lietuviai gyvens geriau. Visgi žmonės skundžiasi, kad infliacija per didelė, o ir verslininkai pripažįsta, kad didinant algas darbuotojams teks branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, verslas nerimauja, kaip reikės išgyventi kitąmet, kai šalys aplink Lietuvą stagnuoja.

Visoje Vokietijoje sutriko atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos, o dėl problemos atsakingas IT paslaugų teikėjas. Nuo ankstyvo ryto sutrikdę mokėjimai debeto ir kredito kortelėmis, nors bankomatai veikia normaliai. Remiantis turimomis žiniomis, kibernetinės atakos galimybę galima atmesti, sakė Vokietijos bankininkystės sektoriaus komiteto (asociacijos) atstovas spaudai.

Finansinių technologijų įmonė „Paysera“ laimėjo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (buvusio Informacinės visuomenės plėtros komiteto) konkursą ir laikinai pakeis teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusią fintech įmonę „Foxpay“. „Paysera“ apdoros gyventojų ir verslo įmokas už valstybės paslaugas, kol agentūra išrinks nuolatinį konkurso laimėtoją, trečiadienį pranešė įmonė.

Metų infliacija Ukrainoje rugpjūtį spartėjo iki 7,5 proc. nuo 5,4 proc. liepą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Rugpjūtį užfiksuota 0,6 proc. mėnesio infliacija, po nulinės liepą. Per aštuonis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 4,9 procento. Ukrainos nacionalinio banko naujausiomis prognozėmis, per visus šiuos metus vartojimas šalyje brangs 8,5 procento. Pernai infliacija Ukrainoje siekė 5,1 procento.

Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas. „Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą.

Finansų ministerija gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) projekciją – 2024 m. jis turėtų augti 2,3 proc. Taip pat, kaip teigiama naujajame institucijos Ekonominės raidos scenarijuje, infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc. „Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatys naujausią Lietuvos ekonominės raidos scenarijų. Atnaujintomis bendrojo vidaus produkto ir kitų svarbiausių ekonomikos sričių prognozėmis remiamasi rengiant 2025 metų valstybės biudžetą.

Latvija elektros gamybą iš visų atsinaujinančių šaltinių pernai, palyginti su 2022-aisiais padidino 30 proc. iki 4963 gigavatvalandžių (GWh), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. iki 3794 GWh, saulės jėgainės – 3,2 karto iki 239 GWh, vėjo jėgainės – 42,6 proc. iki 271 GWh, tuo tarpu biomasės ir kogeneracinės elektrinės – sumažino 13,6 proc. iki 477 GWh, o biodujas deginančio – 27,2 proc. iki 182 GWh.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus, biudžetas papildomų pajamų iš jų gautų tik 2026 metais.  „Visi mokestiniai sprendimai, kurie daro įtaką ateinančių metų biudžeto pajamoms, jau priimti.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija atnaujino oficialiąsias makroekonomines prognozes, kurias tvirtina vyriausybė, skelbia šalies žiniasklaida. Ankstesnės prognozės skelbtos balandžio mėnesį. Ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozė pagerinta nuo 2,8 proc. iki 3,9 proc., 2025 metais – nuo 2,3 proc. iki 2,5 procento. Investicijų į ilgalaikius aktyvus didėjimo prognozės atitinkamai padidinta nuo 2,3 proc. iki 7,8 proc. ir apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 2,1 procento.

Eidamas 85-uosius metus penktadienį mirė ekonomistas, Kovo 11-osios Akto signataras Vladas Terleckas, pranešė Seimas.  V. Terleckas gimė 1939 metų rugsėjo 13-ąją, mokėsi Vilniaus universitete, vėliau jame ir dėstė, buvo Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie ekonomiką ir mokesčių reformą.

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas visų Nekilnojamojo turto (NT) kategorijų objektų pardavimų augimas. Registrų centro duomenimis, šiais metais pagal NT objektų pardavimų skaičių geresnis mėnuo buvo tik gegužė. „Rugpjūtis buvo antras mėnuo iš eilės ir trečiasis šiais metais, kai NT rinka peržengė simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT sandorių ribą. Paskutinysis vasaros mėnuo kartu sumažino ir atsilikimą nuo bendro praėjusių metų rezultato.

Airija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,0 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Tai tapo netikėtumu analitikimas, kurie pranašavo augimą, nurodo „Trading Economics“. Patikslintais duomenimis, per pirmąjį metų ketvirtį ekonomika paaugo 0,7 proc., po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio.

Užsakymų Vokietijos gamykloms liepą daugėjo antrą mėnesį iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys – rezultatas nustebino analitikus, kurie pranašavo sumažėjimą. Nauji užsakymai, atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, liepą per mėnesį augo 2,9 proc., po šuolio 4,6 proc. birželį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“. Analitikai prognozavo kritimą vidutiniškai 1,5 procento.

Pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos ir toliau mažėjo: benzinas ir dyzelinas atpigo po 1,3 proc. Skaičiuojama, kad nuo liepos vidurio benzino litro kaina šalyje vidutiniškai sumažėjo 8, o dyzelino – 9 centais.

18-kai Lietuvos pramonės įmonių, kurios planuoja perdirbdamos atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus ir technologijas, skirta 7,6 mln. eurų parama, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, artimiausiu metu, sulaukus Europos Komisijos (EK) pritarimo, dar trims projektams bus skirtas papildomas 800 tūkst. eurų finansavimas.

Šių metų „Citadele“ banko duomenys rodo, kad vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. ir siekė 6180 eurų. Pranešama, kad vidutinė vartojimo paskolos suma išaugo ir Estijoje. Skaičiuojama, kad iš visų Baltijos šalių gyventojų estai linkę imti didžiausias paskolas. Jų imamų paskolų vidutinė suma šiais metais siekia 8408 eurus. „Palyginti su praėjusiais metais, šiemet matome stipresnį žmonių perkamosios galios atsigavimą.

Lietuvos bankas (LB) siūlo bankams be klientų sutikimo neleisti į pagrindinių mokėjimų krepšelį įtraukti papildomų nesusijusių paslaugų ir taip didinti jo kainą.  Centrinis bankas ketvirtadienį pranešė Finansų ministerijai pasiūlęs tai numatančius Mokėjimo įstatymo pakeitimus.

Verslo aktyvumas euro zonos paslaugų sektoriuje rugpjūtį auga sparčiausiai nuo balandžio mėnesio, parodė agentūros „S&P Global“ skaičiuojamas atitinkamas indeksas.

Lenkija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 3,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Rezultatas geriausias nuo 2022-ųjų trečiojo ketvirčio. Ekonomikos metinis augimas spartėjo nuo 2,0 proc. sausį-kovą ir pranoko lūkesčius nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų, pranašavusių plėtrą 2,8 procento.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Čekija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,3 proc. didesnės vertės nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Trečią metų ketvirtį iš eilės fiksuotas augimas spartėjo nuo 0,2 proc. sausį-kovą. Anot tarnybos, ekonomiką skatino aktyvesnė vidaus paklausa, ypač atsigaunantis namų ūkių vartojimas. Priešingą poveikį ir toliau formuoja išorinė paklausa.

Liepą fiksuojant išankstinę mėnesio defliaciją bei kiek ūgtelėjusią metinę infliaciją, ekonomistai sako, jog kainos šiemet išliks panašios arba augs.  Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, panašus kainų lygis turėtų išsilaikyti visus metus. „Ateityje gali būti mėnesių, kai stebėsime mėnesinę infliaciją, kuomet sezoniniai veiksniai ar energetikos nešėjų įtaka nulems kainų ūgtelėjimą.

Užsienio investuotojai Lietuvą aplenkia dėl įvairių priežasčių, tačiau vieną esminių – karo grėsmė. Taip milijonai eurų, naujos darbo vietos nuteka į kitas Vakarų Europos valstybes. Bet mūsų politikų grėsmingos kalbos apie gresiantį karą – ne vienintelė problema. Lietuvoje trūksta ir kvalifikuotų darbuotojų ir net vietos, kur didelės gamyklos galėtų iškilti. Be to, kitos Europos šalys vis dažniau investuotojus vilioja pinigais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 12-kai Lietuvos savivaldybių skyrė 10,3 mln. eurų finansavimą infrastruktūrai iki investicinių žemės sklypų ar jų ribose įrengti ir sutvarkyti. „Šiais metais iš viso gavome 19 paraiškų ir visos jos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kinijos per antrąįį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 4,7 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs išankstiniai duomenys. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 5,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki kukliausio nuo pernai sausio-kovo ir nepateisino prognozių analitikų, pranašavusių plėtrą vidutiniškai 5,1 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju) Kinijos BVP padidėjo 0,7 procento.

Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, penktadienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Preliminarius duomenis paskelbusios EBPO ekspertų vertinimu, Lietuvos pensijų fondų turto augimas pernai pasiekė 11,2 proc. ir buvo ketvirtas pagal dydį tarp EBPO valstybių.

Griežtai reguliuojamo ir Lietuvoje gerai išvystyto finansinių technologijų (fintech) sektoriaus įmonės pirmiausia turėtų būti konsultuojamos, o ne baudžiamos, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. „Turėtų būti formulė ne bausti ir drausti, o iš pradžių konsultuoti, padėti“, – trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas gegužę sudarė 275,2 mln. eurų. Skelbiama, kad 2024 m. gegužę prekių eksportuota už 3,23 mlrd. eurų, o importuota už 3,51 mlrd. eurų. Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,14 mlrd. eurų. Anot agentūros per mėnesį eksportas padidėjo 0,3 proc., importas sumažėjo 1,3 proc. Tuo metu per metus eksportas sumažėjo 5,5 proc., importas – 8,5 proc.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigia, kad Europos Komisijos (EK) „užšaldytai“ paramos daliai iš šaliai skiriamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų gauti Seimo priimto Gynybos fondo mokestinių pakeitimų nepakanka. Tiesa, pasak valdančiosios koalicijos atstovo, parlamentas turėtų susitelkti tolimesnėms diskusijoms dėl lėšų gynybai didinimo.

Šalies makroekonominių rodiklių perspektyvos – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacijos lygis, atlyginimų augimas ir kiti – yra kiek pozityvesnės negu prognozuota metų pradžioje, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. „Žinutė fundamentaliai nesikeičia nuo to, ką turėjome kovą ekonominės raidos scenarijuje – šiemet numatome ekonomikos atsigavimą. Tiesa, šiemet jis bus stipresnis negu manėme pavasarį ir sieks kiek daugiau negu 2 proc.

Nedarbas Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 4,1 proc., penktadienį skelbia Darbo departamentas. Toks rezultatas tapo netikėtumu Volstrito analitikams, kurie pokyčio nesitikėjo, pažymi „Bloomberg“ ir „Trading Economics“. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo 2021-ųjų lapkričio. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 162 tūkst. iki 6,811 mln., o dirbančiųjų – 116 tūkst. iki 161,199 milijono. Birželį ekonomika pridėjo 206 tūkst. darbo vietų – 12 tūkst.

Užsakymų Vokietijos gamykloms gegužę mažėjo penktą mėnesį iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys – tai naujausias ženklas, kad didžiausios Europos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja sunkiai. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, naujų užsakymų, kurie atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,6 procento. Nuosmukis nustebino analitikus, kurie tikėjosi užsakymų padidėjimo, o jį nulėmė 2,8 proc.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Kaip sužinoti, ar ekonomika patiria nuosmukį? Atsakymas gali slypėti mūsų lūpose. „Estee Lauder“ valdybos pirmininkas Leonardas Lauderis sukūrė lūpų dažų indeksą per ekonomikos nuosmukį po 2001 m. rugsėjo 11 d. Jis pastebėjo, kad kosmetikos, ypač lūpų dažų, pirkimas atvirkščiai proporcingas ekonomikai, nes moterys brangesnius pirkinius keičia smulkiais pirkiniais. 2001 m. rudenį JAV lūpų dažų pardavimai padidėjo 11 proc. O per Didžiąją depresiją kosmetikos pardavimai iš viso padidėjo 25 proc.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei anksčiau tikėjosi Lietuvos bankas, kurio ekonomistai keičia prognozes: žada spartesnį, beveik 2 procentus siekiantį, bendrojo vidaus produkto augimą. Lietuvos bankas taip pat priduria, kad Lietuva per 20 metų padarė milžinišką pažangą bandydama pasivyti Vakarų Europos valstybes. Esą dar po 15 metų lietuvių pragyvenimo lygis neturėtų nusileisti kitoms išsivysčiusioms Europos valstybėms. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kalbant apie mokesčių didinimą tam, kad būtų padidintas gynybos finansavimas, didelė dalis piliečių laikosi nuomonės, kad daugiau mokėti turėti verslai, nes jie ir uždirba daugiau. Tuo tarpu verslininkai atkerta, kad gynyba yra visų reikalas – ir verslų, ir pensininkų.  Anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio ekonomisto Raimondo Kuodžio, mokesčiai turėtų būti teisingi visiems, tačiau tai pasiekti yra kone neįmanoma.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį – sausį, vasarį, kovą – augo sparčiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Pasak specialistų, tokia tendencija šalyje užsitęsti neturėtų ir visi kiti metų mėnesiai bus prastesni. Rezultais nelabai džiaugiasi ir verslas, kurio dalis sektorių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jau nebesitiki išvysti spartaus Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Penktadienį Lietuvoje darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praneša, kad šalis išlaikė pastarųjų metų šokus ir turėtų atsigauti greičiau, nei prognozuota. Visgi TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pastebi, kad pasaulinė fragmentacija reiškia, kad augimas bus lėtesnis nei prieš krizes. „Lietuvos ekonomika išgyveno šoko periodą dėl aukštų kainų, griežtėjančios pinigų politikos, bet sugebėjo atsilaikyti prieš Covid. Pastarieji du metai taip pat turėjo įtaką.

Nedarbo lygis Rusijoje, kovą siekęs 2,7 proc., balandį smuko iki 2,6 proc., pasiekęs naują rekordiškai žemą lygį, rodo šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad nedarbo lygis per mėnesį nepakis. Nedarbo lygio smukimą visų pirma lėmė kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, atsiradęs dėl emigracijos ir vyrų mobilizacijos į karą Ukrainoje, rašo portalas „Trading Economics“. 2023 metų balandį oficialus nedarbo lygis buvo didesnis ir sudarė 3,3 procento.

Pasaulyje dar niekada nebuvo tiek daug turtingų žmonių, o jų investicijos į kylančias akcijų rinkas padarė juos turtingiausius nuo tokių duomenų rinkimo pradžios, teigiama trečiadienį paskelbtame tyrime. Didelės vertės turto turinčių asmenų (angl. high net worth individuals, HNWI), kurių likvidaus turto vertė siekia mažiausiai 1 mln. dolerių, skaičius pernai padidėjo 5,1 proc., iki 22,8 mln., rodo konsultacijų bendrovės „Capgemini“ duomenys.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,1 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,9 procento. Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,335 mlrd. eurų.

Kanados ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paaugo 1,7 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenys rodo, kad tai buvo sparčiausias augimas nuo 2023-iųjų pirmojo ketvirčio. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) Kanados bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,4 proc., o labiausiai prie to prisidėjo 0,7 proc. augęs namų ūkių vartojimas.

Vokietijos verslo pasitikėjimas, stiprėjęs tris mėnesius iš eilės, gegužę nepakito, išlikdamas pastarųjų 12 mėnesių aukštumose. Atidžiai stebimas pirmaujančio šalies ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ Miuchene kas mėnesį skelbiamas verslo pasitikėjimo indeksas, pagrįstas verslo apklausomis, šį mėnesį išliko ties 89,3 punkto žyma. Naujasis rodiklis nepateisino agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių, kurios pranašavo didėjimą vidutiniškai iki 90,3 punkto.

Šią savaitę, kai Rusijos prezidentas Pekine susitiks su Xi Jinpingu, vėl bus demonstruojama dviejų aukščiausių autoritarinio pasaulio lyderių „draugystė“. Valstybinis Vladimiro Putino vizitas bus jau 43-iasis jo susitikimas su Kinijos kolega, rašo „Financial Times“. Abiejų šalių ekonominiai ryšiai klesti, tačiau jos patiria spaudimą dėl Vakarų sankcijų, kurios, kaip tikimasi, taps svarbus derybų akcentas. Kinijos muitinės duomenimis, dvišalė prekyba pernai sudarė 240 mlrd. dolerių (221 mlrd.

Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje.  Vasarį EK prognozavo 2,1 proc. Lietuvos ekonomikos augimą.  Tuo metu 2025-aisiais Lietuvai prognozuojamas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas (vasario prognozė – 3 proc). Numatoma, kad infliacija šiemet sieks 1,9 proc. (2,4 proc.), kitais metais ji turėtų smukti iki 1,8 proc. (2,4 proc.