ekonomika

Finansų ministerija nekeičia rugsėjo prognozės ir skaičiuoja, kad 2024 metais šalies ekonomika augs 1,7 proc.  Infliacija lėtės nuo 8,8 proc. šiemet iki 2,8 proc. kitąmet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc., pranešė ministerija, penktadienį paskelbusi naujausią ekonominės raidos scenarijų.   „2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje per šiuos metus sumažės veikiausiai perpus, skelbia „Trading Economics“. Megavatvalandės dujų kaina Nyderlandų TTF ateities sandorių biržoje (Europos lyginamoji kaina) šių metų pradžioje siekė maždaug 75 eurus, o dabar ji neviršija 37 eurų. Dujų saugyklos Europoje gruodžio 25-ąją buvo užpildytos vidutiniškai 87,1 proc., o vien tik Vokietijoje – 90,7 proc., Prancūzijoje – 84,5 proc., Italijoje – 83,5 procento.

Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi, o kas antras sako, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar kitų brangesnių pirkinių, rodo naujausia apklausa.  SEB banko apklausos duomenimis, didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, apie 16 proc. mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. „Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo 1 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 2 proc. punktais. Palyginti su lapkričiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, tačiau šiek tiek prasčiau – pokyčius per praėjusius metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius metus žymiai pagerėjo.

Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.  „Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Gruodį išankstinė mėnesio defliacija siekė 0,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje mažėja antrą mėnesį iš eilės. Išankstinė metinė – gruodį, palyginti su 2022 metų gruodžiu – infliacija siekė 1,6 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija buvo 8,7 procento. Išankstiniais duomenimis, per metus labiausiai – 27,7 proc. – atpigo elektra, kietasis kuras pigo 23,5 proc., šiluma – 19,9 proc., degalai ir tepalai – 7,3 procento.

Kitais metais gyvenimas finansine prasme lengvės – tokią išvadą daro Lietuvos bankas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) sumažino kitų metų BVP prognozę, vis dėlto pabrėžia, kad pramonė atsigauna. O atlyginimų augimas jau gerokai viršys infliaciją ir sieks vidutiniškai 9 proc. Tiesa, pramonės atstovai nėra tokie optimistiški, esą kaip tik žiema bus labai sunki.  Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi.

Danija pateko į recesiją, liepos-rugsėjo mėnesį užfiksavusi bendrojo vidaus produkto sumažėjimą antrą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinė statistikos tarnyba penktadienį paskelbė patikslintą ekonomikos raidos trečiąjį šių metų ketvirtį rezultatą – nuosmukis 0,7 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Naujasis įvertis – 0,4 procentinio punkto prastesnis už praėjusio mėnesio viduryje skelbtą pirminį.

Kalėdinių dovanų pirkimo vajui pasiekus kulminaciją, ne visiems užtenka savų kiaulių taupyklių paslaugų, prireikia ir kredito įstaigų. Kai kurios jų stebi net ketvirtadaliu išaugusį žmonių poreikį skolintis, negąsdina nė dviženklės palūkanos. Ekonomistai perspėja, kad skolintis pinigų dovanoms ar šventiniam vaišių stalui yra ydinga praktika – išlaidauti reikia pagal kišenę, o geriausia dovanoms susitaupyti iš anksto. Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pusmečiui pratęsė laiką teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal priemonę „Alternatyva“. Jas bus galima teikti iki 2024 metų birželio pabaigos, pranešė „Invega“. Bendrovės atstovė Austėja Šutaitė BNS teigė, kad šiuo metu priemonei skirta 91 mln. eurų, o pratęsti terminą nuspręsta, nes liko pinigų, be to, yra tokio finansavimo poreikis.

Vokietijos centrinis bankas penktadienį gerokai pablogino ekonomikos augimo kitąmet prognozę, pareiškęs, kad reikės laiko, kol didžiausia Europos ekonomika įveiks sąstingį. Centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 metais paūgės 0,4 proc., nors dar birželį prognozavo 1,2 proc. augimą. 2023 metais Vokietijos ekonomikai, kuri susiduria su didelėmis energijos ir maisto kainomis, gamybos lėtėjimu ir pasaulio ekonomikos silpnumu, prognozuojamas nedidelis nuosmukis.

2022 metais Sostinės regione buvo sukurta 29,4 mlrd. eurų (43,7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto) – 4,8 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 37,95 mlrd. eurų (56,3 proc.) – 0,6 proc. daugiau (praėjusių metų kainomis), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui siekė 35,3 tūkst. eurų ir 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį (19 tūkst.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,8 proc. ir mažėjo penktą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Rugsėjį metinis BVP nuosmukis, patikslintais duomenimis, buvo kiek didesnis ir sudarė 0,9 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Spalį dar paspartėjo antrinės produkcijos gamybos smukimas – metinis smukimo tempas padidėjo nuo 3,49 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,14 procento.

Metinė infliacija Švedijoje lapkritį smuko nuo 6,5 proc. per ankstesnius du mėnesius iki 5,8 proc., pasiekusi žemiausią lygį nuo 2022 metų vasario, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos lygis beveik atitiko rinkos prognozes, kad šis rodiklis paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 6 proc.

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas ekonominių nuotaikų šalyje indeksas gruodį, nepaisant dabartinės biudžeto krizės, pasiekė aukščiausią per devynis mėnesius lygį.

Konkurencijos tarybos neseniai atliktas trumpas Estijos maisto produktų rinkos tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus kainų kilimo, Estijos gamintojų ir mažmenininkų pelningumas daugiausia sumažėjo, ir tai rodo, kad gamintojai ir mažmenininkai neperkėlė vartotojams visos kainų padidėjimo naštos, nes dalį jos prisiėmė sau.

Pekino vadovybė šią savaitę svarbiame susitikime pripažino, kad Kinija susiduria su savo ekonomikos – antros pagal dydį pasaulyje – gaivinimo sunkumais ir iššūkiais, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Latvijoje per šių metų dešimt mėnesių surinkta 11,202 mlrd. eurų mokesčių – 369,9 mln. eurų, arba 3,4 proc. daugiau negu planuota, pranešė šalies finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–spalio mėnesių laikotarpiu, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 10,9 procento. Daugiausia per dešimt mėnesių surinkta socialinio draudimo mokesčio – iš viso 3,988 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau negu planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,254 mlrd. eurų – 3,8 proc.

Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 9,3 proc. ir prieaugis, kuris buvo fiksuotas po šešių iš eilės smukimo ketvirčių ir kurį daugiausia lėmė Rusijos invazijos sukeltas bazės efektas, buvo didžiausias nuo 2007 metų trečiojo ketvirčio, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Defliacija Kinijoje lapkritį dar padidėjo, parodė savaitgalį paskelbti oficialūs duomenys, o tai rodo, su kokiais sunkumais susiduria antra pagal dydį pasaulio ekonomika, siekdama atgaivinti slūgstančią paklausą.

Estijos parlamentas praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame papildomame posėdyje priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.  Už kitų metų valstybės biudžetą 101 vietos parlamente balsavo 58 deputatai, o prieš – 31. Pagal 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kurį inicijavo vyriausybė, kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 16,8 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos didės 7,7 proc., o išlaidos – 4,9 procento.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Maskvoje dėl didėjančių kainų vištų kiaušiniai pradėti pardavinėti po vieną, skelbia rusų žiniasklaida. „The Moscow Times“, remdamasi dar vienu leidiniu, rašo, kad didmiesčiuose, įskaitant ir Maskvą, veikiantis prekybos tinklas „Verny“ pradėjo kiaušinius pardavinėti atskirai.  Pastebima, kad kiek anksčiau kiaušiniai po vieną buvo pradėti pardavinėti Orenburge, Novosibirske ir Kryme. „Rosstat“ duomenimis, spalio mėnesį mažmeninėje prekyboje kiaušiniai per metus pabrango 23,9 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje lapkritį sumažėjo iki 3,0 proc. nuo 3,4 proc. spalį, kuri buvo didžiausia per daugiau nei pusmetį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog didžiausios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo iki 9 proc. kritęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis prieaugis. Be to, sulėtėjo brangimas per metus visų grupių vartojimo prekių ir paslaugų, išskyrus drabužių ir avalynės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje lapkritį sulėtėjo iki 5,1 proc. nuo 5,3 proc. spalį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas šalyje brango 0,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, lapkritį sudarė 0,3 proc. per mėnesį ir 5,7 proc. per metus.

Slovakija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 1,1 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos augimas per metus sulėtėjo nuo 1,5 proc. balandį-birželį, tai yra nuo solidžiausio per pastaruosius penkis metų ketvirčius. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį menko 1,8 proc., valdžios sektoriaus išlaidos augo 2,9 proc., o investicijos į ilgalaikius aktyvus didėjo 2,8 procento.

Brazilijos ekonomika, didžiausia Lotynų Amerikoje, trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, paaugo 0,1 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos agentūra IBGE. Verslo dienraščio „Valor“ kalbinti analitikai prognozavo nuosmukį 0,2 procento. Pramonė augo 0,6 proc., paslaugų sektorius – taip pat 0,6 proc., tačiau žemės ūkio produkcijos apimtis sumenko 3,3 procento. Namų ūkių vartojimas didėjo 1,1 proc., valstybės išlaidos – 0,5 proc.

Airijoje ekonomikos nuosmukis trečiąjį metų ketvirtį tęsėsi – liepą-rugsėjį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 1,9 proc. menkesnis nei ankstesnių trijų mėnesių, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo ketvirtas iš eilės nuosmukis, kurį pirmiausia lėmė kritimas tarptautinio verslo sektoriuje. Be to, neigiamos įtakos trečiojo metų ketvirčio BVP turėjo eksporto susitraukimas 2,1 proc., importui mažėjus 1,7 procento.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką. Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis.

Italija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Istat“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodo nulinį BVP pokytį liepos-rugsėjo mėnesiais. Per antrąjį metų ketvirtį trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika susitraukė 0,4 procento. Namų ūkių vartojimas trečiąjį metų ketvirtį didėjo 0,4 proc.

Belgijos bendrasis vidaus produktas trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,4 proc., ketvirtadienį paskelbti oficialūs patikslinti, bet negalutiniais duomenys. Patikslintas įvertis – 0,1 proc. kuklesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Ekonomikos augimas spartėjo nuo 0,3 proc. antrąjį ketvirtį. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį didėjo 0,3 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., verslo investicijos – 1,5 procento. Eksportas traukėsi 1,9 proc.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,9 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos metinis nuosmukis fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės. Patikslintas įvertis – net 1,4 procentinio punkto prastesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Sausį-kovą Estijos ekonomika per metus susitraukė 3,2 proc., o balandį-birželį – 2,9 procento.

Prancūzija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Insee“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Tai pirmasis ekonomikos nuosmukis nuo 2022-ųjų pirmojo ketvirčio, o lemiamos įtakos jam turėjo eksporto sumažėjimas 1 proc., importui didėjus 0,1 procento. Naujų ūkių išlaidos liepą-rugsėjį augo 0,6 proc., valstybės išlaidos – 0,5 proc.

Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,9 proc. spalį, išliko žemiausiame lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, aptirpo nuo 4,2 proc. iki 3,6 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų balandžio. Nors abu naujieji rodikliai išlieka aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc.

Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ negalutiniais duomenis, per tris metų ketvirčius šalies sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,9 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai. Prieš dvi savaites „Rosstat“ skelbė pirmąjį ekonomikos raidos trečiąjį metų ketvirtį įvertį – metinis augimas siekė 5,5 proc., po prieaugio 4,9 proc. antrąjį ketvirtį ir nuosmukio 1,8 proc. pirmąjį.

Brangstančios paskolos ir prieštaringos žinios iš Vokietijos bei Kinijos ekonominkų pastaruoju metu gesino brėkštantį vartotojų optimizmą dėl ateinančių metų. Bet panašu, kad šviesa tunelio gale vis dėlto pasirodė.  Apie tai, kam ji šviečia, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Ar turite gerų žinių tiems, kurie kankinasi su didelėmis paskolomis? Taip, turiu gerų žinių.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19,3 mlrd. eurų – 0,02 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – BVP augo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Metų infliacija Vokietijoje lapkritį sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,8 proc. spalį, trečiadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Lapkritį užfiksuota 0,4 proc. išankstinė mėnesio defliacija. Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintas vartotojų kainų indeksas lapkritį nukrito 0,7 proc. per mėnesį ir pakilo 2,3 proc. per metus.

Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 0,4 proc., o 2024 metais ji turėtų augti iki 1,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Tuo metu 2025 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,1 procento.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kiek pablogino pasaulio ekonomikos augimo šiemet prognozę, palyginti su rugsėjį skelbta, tačiau lūkesčių įverčio ateinantiems metams nepakeitė. „Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su iššūkiais dėl silpno augimo ir aukštos infliacijos. Tikėtina, kad kitąmet plėtra sulėtės, pirmiausia dėl išvengiamo pinigų politikos griežtinimo per pastaruosius dvejus metus.

Euro zonos ekonominių nuotaikų indeksas lapkritį pakilo iki 93,8 punkto nuo 93,5 punkto spalį, rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis nedaug viršijo „Trading Economics“ skelbiamą analitikų prognozių vidurkį – 93,7 punkto. Ekspertai pažymi, jog nors rezultatas atspindi laipsnišką ekonominių nuotaikų gerėjimą, bet tiek verslas, tiek ir vartotojai išlieka pesimistiški, daugiausia dėl išaugusių skolinimosi išlaidų bei nesibaigiančio infliacijos spaudimo.

Švedijos ekonomika traukėsi antrą metų ketvirtį iš eilės – recesija užfiksuota pirmąkart nuo 2020-ųjų. Nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais duomenimis, trečiadienį skelbia, jog liepą-rugsėjį sukurtas bendrasis vidaus produktas, įvertinus sezoniškumą – 0,3 proc. kuklesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Antrąjį metų ketvirtį ekonomika susitraukė 0,8 procento. Namų ūkių vartojimas liepos-rugsėjo mėnesiais menko 0,6 proc.

Maltos ekonomikos augimas per metus fiksuojamas jau 11-ą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys rodo, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – palyginamosiomis kainomis 7,1 proc. solidesnis nei prieš metus. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį per metus didėjo 7,6 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., tuo tarpu verslo investicijos nyko 26,8 procento. Eksportas plėtėsi 5,6 proc., importas traukėsi 0,7 procento.

Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.

Estijos pramonininkų ir paslaugų teikėjų nuotaikos šį mėnesį blogėjo, tuo tarpu statybininkų ir prekybininkų įmonių – gerėjo, rodo Estijos konjunktūros instituto skaičiuojami indeksai. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas nukrito 5 punktais iki minus 31 punkto. Pernai lapkritį jo vertė buvo minus 21 punktas. Statybos įmonių pasitikėjimo indeksas per mėnesį pakilo 1 punktu iki minus 25 punktų. Prieš metus jis buvo ties minus 14 punktų žyma.