ekonomika

JAV prekybos deficitas kovą buvo didesnis, nei tikėjosi analitikai, rodo ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Prekybos departamentas pranešė, kad prekybos atotrūkis sudarė 69,4 mlrd. JAV dolerių ir buvo kiek mažesnis, lyginant su 69,5 mlrd. JAV dolerių atotrūkiu vasarį. Pasak briefing.com, analitikai tikėjosi, kad prekybos atotrūkis sieks 69 mlrd. JAV dolerių.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai nepakeitė Lietuvos ekonomikos augimo šiemet ir kitąmet prognozių, palyginti su prieš pusmetį skelbtomis. Atnaujintais EBPO vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais didės 1,7 proc., ateinančiais metais – 3,1 proc., Latvijos – atitinkamai 1,8 proc. ir 2,9 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenks 0,4 proc. ir padidės 2,6 procento.

Lietuvos ekonomika šiuos metus pradėjo augimu – rodo paskelbti pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Augant perkamajai galiai namų ūkiai vis drąsiau didino išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti, o po ilgesnės pertraukos reikšmingesnis produkcijos pardavimų ūgtelėjimas didino apdirbamosios gamybos aktyvumą.

Airija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Ekonomikos augimas užfiksuotas po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio. Tuo tarpu metinis Airijos ekonomikos, kurią stipriai veikia joje įsikūrusių tarptautinių korporacijų svarbių padalinių veikla, nuosmukis užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės.

Euro zonos bendras ekonominių nuotaikų indeksas balandį nukrito iki 95,6 proc. nuo 96,2 punkto kovą, rodo Europos Komisijos pirmadienį paskelbti duomenys. Toks rezultatas prasilenkė su ekonomistų ir analitikų prognozėmis, kurios pranašavo augimą iki vidutiniškai 96,9 punkto, nurodo „Trading Economics“. Gamintojų pasitikėjimo indeksas per mėnesį sumenko nuo minus 8,9 punkto iki minus 10,5 punkto, pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2020-ųjų liepos.

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų. „Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Visuomenėje kyla klausimų dėl karo grėsmės stebint, kaip politikai ar analitikai piešia blogiausius scenarijus – kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali įvykti, kad kliūtų Baltijos šalims. Žinių radijo laidoje „Pasiaiškinam?“ ekspertai neslėpė, kad ekonomika dėl karo baimės Lietuvoje keičiasi, nes žmonių reakcijų yra įvairių. Tačiau efektai Lietuvos ekonomikai yra ne tik neigiami, dalyje sektorių reakcija į karą rodo Lietuvos ekonominį pranašumą.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki nulio. Tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Nors gyventojai tikina, kad dėl išaugusių kainų pragyventi sunku, ekonomistai mato vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Anot jų, jau vasarą mažės palūkanų normų lygis ir didės gyventojų vartojimas. Tačiau tuo pačiu įspėja ir apie galimas rizikas dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos. Pradėdamas ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia siūlė žiūrėti ne į Lietuvos, bet pasaulio ekonomiką, esą joje matoma vis daugiau gerų naujienų.

Lietuvoje šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, fiksuota artima nuliui infliacija, – ji buvo mažiausia nuo 2020 metų gruodžio (0,2 proc.).  Mėnesio defliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija siekė 4,8 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iki tol du mėnesius iš eilės – sausį ir vasarį – buvo fiksuota mėnesio infliacija.

JAV iždo departamento vadovė Janet Yellen penktadienį lankydamasi Kinijoje perspėjo, kad Pekino subsidijos pramonei gali kelti pavojų pasaulio ekonomikos atsparumui. Ketvirtadienį J. Yellen atvyko į Guangdžou miestą, kur kelias dienas vyks derybos su Kinijos pareigūnais. Tai jau antras jos vizitas į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką per mažiau nei metus.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – 38,3 proc., ekonomistai mano, kad tokie rezultatai yra geri, bet nerimą kelią potencialūs šių metų rezultatai.

Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Metmega“ direktorius Audrius Pažūsis neslepia, kad ekonominė padėtis verslui yra įtempta. Įmonė jau 16-a metų gamina žemės ūkio techniką, pervežimo platformas ir priekabas. Dalis produkcijos iškeliauja į Skandinavijos šalis, pavyzdžiui, Švediją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Užsakymų kiekis šiuo metu yra gerokai pamažėjęs, kaip ir daugumai. Ypatingai į Švediją, kur visa pramonė realiai yra stojanti.

Naujausias finansų ekspertų tyrimas rodo, kad ketvirtadalis nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vienu metu remia ir savo pilnamečius vaikus, ir tėvus. Pasak ekonomistų, tokia situacija nėra normali, nes vyriausiems šalies dirbantiesiems nelengva ir patiems išgyventi, sunku gauti didesnį atlyginimą, šlubuoja sveikata, trūksta anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje sustojo kainų augimas: vidutinė prekių ir paslaugų metinė infliacija nukrito iki beveik nulio. Tik gyventojų tai neguodžia, nes kainos, pasak eknomistų, nusistovėjo aukštos. Kaip bebūtų, prieš Velykas lietuvaičiai nusiteikę paišlaidauti: vardija, kiek planuoja šiemet išleisti šventiniam stalui. Daugiau  apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvoje įsibėgėja Velykinė prekyba.

Nepaisant pastarųjų metų ekonominių sunkumų, tarp jų – ir sukeltų karo Ukrainoje, Lietuvos ekonomika greitai atsigavo ir lenkia euro zonos vidurkį, sako Vilniuje viešintis Euro grupės pirmininkas Paschalis Donohoe. „Po dvejų metų (nuo paskutinio jo vizito Vilniuje 2022-ųjų sausį – BNS) infliacija mažėja, jūsų ekonomika auga, ji augs ir kitais metais.

Atnaujinti ES ir JAV sankcijų paketai turėjo susilpninti Rusijos ekonomiką. Vietoj to ji prisitaikė ir išlieka stipri kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas buvo perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai. Rusijos ekonomikos atsparumas neabejotinai yra pagrindinis prezidento V. Putino, kuris nuo 1999 m. nepertraukiamai vadovauja Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas, privalumas. Tačiau taip neturėjo būti.

Vis dažniau Lietuvoje pastebimos kalbos apie galimą karą ir per mažas valdžios skiriamas dėmesys ekonomikai ateityje Lietuvai gali stipriai atsirūgti. Su kokiais ekonominiais iššūkiais susiduriame ir galime susidurti, dalinasi verslininkas Robertas Dargis. Verslininkas pasakoja, jog šiuo metu valdžios atstovams trūksta supratimo, kas yra ekonomika ir kaip ji veikia. O tam, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas valstybės funkcionavimas, Lietuvos politikams reikės labai pasistengti.

Lietuvos ekonomikos augimo potencialas turėtų būti nukreiptas į gynybos pramonę, tikina ekonomistai ir verslo atstovai. Anot jų, šiuo metu reikėtų orientuotis ne į karo baimę, bet į priešo atgrasymą. Konferencijoje „Lietuvos Davosas“ apie Lietuvos ekonomikos augimo potencialą diskutavo ekonomistai ir verslo atstovai. Gynybos pramonės svarba „PwC Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas Audrius Tamulevičius sakė, kad verslui labai svarbios valstybės investicijos.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pastaruoju metu labiau žiūri ne į infliacijos skaičius, o į darbo užmokesčio augimą ir vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį. Pasak jo, palūkanų normos turėtų būti mažinamos vasarą, birželio arba tik rugpjūčio mėnesiais. „Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Tęsiantis pirmą kartą vykstančiai vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, penktadienį moksleiviai pasitikrins ekonomikos žinias. Kaip skelbiama portale lrt.lt, po ketvirtadienį vykusio matematiko A lygio žinių patikrinimo, pedagogai gauna vis daugiau pranešimų apie galimus sukčiavimo atvejus. Trečiadienį vyko ir matematikos B lygio žinių patikrinimas. Tačiau po jo kilo pasipiktinimo banga, suabejota dėl užduočių kokybės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo per ateinančius šešerius metus padidinti savo tėvynainių pragyvenimo lygį, įgyvendindamas didelius naujus planus. Tik yra viena didelė problema: jo pažadams įvykdyti, trūksta lėšų biudžete.

Italija per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukūrė 0,2 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Atnaujintas įvertis atitiko sausio pabaigoje skelbtą išankstinį. Tokia pat sparta ekonomika augo ir trečiąjį 2023-ųjų ketvirtį. Namų ūkių vartojimas spalį-gruodį menko 0,2 proc., tuo tarpu valstybės išlaidos didėjo 0,1 proc.

Finansų ministerijai pristačius 2025–2027 m. alkoholio ir tabako akcizų plano projektą, Eltos kalbinti ekonomistai jį ir bendrą Lietuvos akcizų politiką vertina skirtingai. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad akcizų politika efektyvi, bet gali paskatinti stipresnių gėrimų ir tradicinių tabako produktų vartojimą, o „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios akcizų tarifų kėlimą reiktų pristabdyti.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį didele balsų persvara pritarė pasiūlymui padidinti pensijų išmokas. Šalininkai šį žingsnį, žengtą tuo metu, kai senėjanti šalies visuomenė susiduria su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, pavadino istoriniu. Galutiniai rezultatai parodė, kad profsąjungų raginimas kasmet mokėti 13-ąją mėnesinę pensijos išmoką sulaukė beveik 60 proc. palaikymo.

Lietuva iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) jau yra gavusi 1,34 mln. eurų – 870,7 mln. eurų subsidijinės dalies ir 469,8 mln. eurų paskolinės dalies lėšų, teigia Finansų ministerija. Eltai perduotame komentare pažymima, kad į šią sumą yra įskaičiuoti 360 mln. eurų, kuriuos šalis gaus balandį. „Esame sulaukę pozityvaus Europos Komisijos (EK) vertinimo, todėl Lietuva 2024 m. balandį gaus 360 mln.

Rusijos ekonominis klestėjimas karo metu, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paradoksiškai, pabrėžia šalies atsparumą ir gebėjimą tęsti ekonomikos augimą net esant sudėtingiems tarptautiniams santykiams. Naujausieji duomenys rodo, kad Rusijos bendras vidaus produktas auga, neatsižvelgiant į vykstančius konfliktus.

Tūkstantmečio kartos (karta, gimusi 1981–1996 m., dar vadinama Y karta) atstovai nesusilaukia tiek daug vaikų, kiek ankstesnės kartos, ir tai gali lemti ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tiesa, gimstamumo mažėjimas gali nesutrikdyti kai kurių vaikų neturinčių žmonių, kurie pinigus vietoje vaikų priežiūros leidžia prabangioms atostogoms, prabangiems laivams ir kitoms prabangos prekėms.

Metų infliacija Italijoje vasarį išliko sausio mėnesio lygyje – 0,8 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT penktadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Anot ISTAT, energijos išteklių metinio kritimo sumažėjimą atsvėrė sulėtėjęs maisto produktų, transporto prekių ir paslaugų kainų brangimas, išlaidų būstui augimas. Išankstinė mėnesio infliacija sausį – 0,1 procento.

Italija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,9 proc. didesnį nei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (ISTAT). Pernai Italijos ekonomika, slėgiama aukštos infliacijos bei beprecedenčio palūkanų normų euro zonoje didinimo, augo kukliausiai nuo 2019-ųjų, gerokai lėčiau nei 2022-aisiais, kai augimas siekė 4 procentus. Kita vertus, negalutinis praėjusių metų rezultatas pranoko Italijos centrinio banko lūkesčius (0,7 proc.

Penktadienį paskelbtais duomenimis, infliacija euro zonoje vasarį toliau traukėsi, tačiau ekonomistai perspėja, jog nėra tikėtina, kad Europos centrinis bankas dėl to kitą mėnesį puls mažinti palūkanų normas. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainos 20 šalių vienijančioje bendros valiutos zonoje vasarį augo 2,6 proc. – mažiau nei sausį, kai buvo fiksuojamas 2,8 proc. augimas, nurodė ES statistikos agentūra.

Metų infliacija Ispanijoje vasarį sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 3,4 proc. sausį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias per pastarąjį pusmetį. Išankstinė mėnesio infliacija vasarį sudarė 0,3 procento. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos pastovumu nepasižyminčios šviežio maisto ir energijos kainos, lėtėjo septintą mėnesį iš eilės ir šį mėnesį buvo mažiausia nuo 2022-ųjų kovo – 3,4 proc.

Infliacija Vokietijoje vasarį toliau mažėjo. Vartotojų kainos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo tik 2,5 proc., po pirmojo savo įverčio pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Sausį infliacija susitraukė iki 2,9 proc. Agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad vasarį kainos gali sumažėti iki 2,6 proc. 2,5 proc. infliacijos lygis yra mažiausias nuo 2021 m. birželio. Mažėjančią infliaciją pirmiausiai lėmė pigesnė energija.

Šveicarijos ekonomika 2023-aisiais, palyginti su 2022 metais, palyginamosiomis kainomis paaugo 0,8 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,3 proc. solidesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Ekonomikos metinis augimas spalį-gruodį siekė 0,6 procento.

Indijos ekonomikos metinis augimas pernai spalį-gruodį spartėjo iki 8,4 proc. nuo 8,1 proc. liepą-rugsėjį, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Trečios pagal dydį Azijoje ekonomikos raidos paskutinį 2023-ųjų ketvirtį rezultatas – solidžiausias nuo 2022-ųjų antrojo ketvirčio, nurodo „Trading Economics“. Namų ūkių vartojimas didėjo 3,5 proc., viešosios išlaidos mažėjo 3,2 proc., verslo investicijos ūgtelėjo 10,6 procento. Eksportas plėtėsi 3,4 proc.

Turkijos ekonomikos augimas 2023-aisiais sulėtėjo iki 4,5 proc. nuo 5,5 proc. 2022 metais, rodo nacionalinės statistikos agentūros „TurkStat“ ketvirtadienį paskelbti duomenys. Turkijai patyrus du niokojančius žemės drebėjimus, kurie, kaip manoma, atsiėjo daugiau kaip 100 mlrd.

Išankstinė metinė infliacija – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu – siekė 1,1 procento.  Išankstinė mėnesio – vasarį, palyginti su sausiu – infliacija siekė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Pastebėjus ženklų, liudijančių intensyvų pirkimą institucinių investuotojų gretose, kriptovaliutos bitkoino kursas antradienį Azijos biržų prekybos sesijoje pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus ir viršijo 57 000 JAV dolerių ribą, o mažesnio varžovo eterio kursas pirmą kartą per dvejus metus peržengė 3 200 JAV dolerių slenkstį, praneša agentūra „Reuters“. Bitkoino kaina per dvi sesijas padidėjo daugiau kaip 10 proc.

Infliacijos augimo tempas Japonijoje sausį sulėtėjo mažiau nei tikėtasi ir sudarė 2 proc., tačiau pasiekė šalies centrinio banko nustatytą tikslą ir sustiprino lūkesčius dėl išskirtinės neigiamų palūkanų normų politikos atsisakymo, rodo antradienį paskelbti duomenys. Kiti didieji centriniai bankai, įskaitant JAV Federalinį rezervų banką, dėl po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš dvejus metus išaugusių kainų padidino skolinimosi išlaidas ir greitu metu gali pradėti jų mažinimą.

Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 7,1 procento. Per metus – sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonės produkcija padidėjo 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 49,4 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos – 26,8 proc.

Vidutinis nedarbo lygis Latvijoje 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto iki 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti darbo rinkos tyrimų duomenys. Pernai Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau negu užpernai. Vidutinis moterų nedarbas sumenko nuo 5,6 proc. iki 5,4 proc., vyrų – nuo 8,1 proc. iki 7,6 procento.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje šie metai yra lūkesčių metai – tikimasi, kad antroje metų pusėje ekonominė situacija pradės gerėti. Pasak jo, šalies ekonomika šiemet turėtų augti apie 1-2 procentus. „Šitie metai yra šviesos tunelio gale metai, nes yra daug lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo. Buvo tikimasi, kad jos mažės pavasarį, dabar jau link pavasario pabaigos – gal vasarą, bet vis tiek tikimasi mažėjimo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį spartėjo iki 5,0 proc. nuo 4,3 proc. gruodį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (10,4 proc.), švietimo paslaugos (7,4 proc.), alkoholis ir tabakas (6,8 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (6,6 proc.). Išlaidos būstui išaugo 6,1 proc.

G-20 grupės valstybių prekių eksportas, vertinant JAV doleriais, 2023-aisiais, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 3,3 proc., o importas sumenko 5,5 proc., teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje. Savo ruožtu paslaugų eksportas, išankstiniais duomenimis, augo 7,3 proc., importas – 10,5 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 0,1 proc., paslaugų – 1,6 proc.

Europos Centrinis Bankas pareiškė, kad diskutuoti apie bazinių palūkanų mažinimą kol kas per anksti, nepaisant pastaruoju metu silpstančio infliacinio spaudimo euro zonoje, matyti iš pastarojo ECB tarybos posėdžio protokolo, skelbia „Trading Economics“. Pinigų politikos formuotojai perspėjo, kad toks žingsnis gali būti per ankstyvas ir gali trukdyti arba atitolinti infliacijos grįžimą prie siektino tikslo.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina teigia, kad Inovacijų agentūra šiuo metu kuria priemones, kurios verslui padės laikytis Europos Sąjungos dirbtinio intelekto (DI) akte numatytų taisyklių ir kitų tarptautinių rekomendacijų. Anot jos, naudodamiesi tokia „smėlio dėže“, verslo atstovai galės konsultuotis dėl DI rizikos kategorijų ir joms taikomų reikalavimų atitikimo.

Turkijos centrinis bankas savo bazinių palūkanų nekeitė ir ketvirtadienį paliko galioti šiuo metu nustatytą 45 proc. normą, tuo užbaigdamas aštuonis mėnesius trukusį pinigų politikos priemonių griežtinimo ir palūkanų normos didinimo ciklą. Tai pirmas sprendimas dėl palūkanų normos, kurį priėmė naujai paskirtas banko valdytojas Fatih Karahanas – buvęs Niujorko Federalinio rezervo banko ir JAV internetinės prekybos milžinės „Amazon“ ekonomistas.