Donaldas Trumpas

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį vyks į Londoną, kur pasirašys „draugystės sutartį“ su britų ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), Jungtinei Karalystei (JK) siekiant pagerinti santykius su kaimyninėmis šalimis po „Brexito“. Jie taip pat aptars tolesnę paramą Ukrainai, nes tikimasi, kad Londonas ir Berlynas prisidės prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano siųsti ginklus Kyjivui, juos finansuojant kitoms NATO šalims.

Prireikus NATO yra pajėgi užimti Kaliningrado sritį per itin trumpą laiką, pareiškė JAV sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christopheris Donahue, rašo „Defense News“. C. Donahue pažymėjo, kad Kaliningradas yra maždaug 74 kilometrų pločio ir iš visų pusių apsuptas NATO valstybių.

Per Rusijos antskrydį Dobropilios centrinėje aikštėje žuvo vienas žmogus ir daugiau kaip 20 buvo sužeista, baiminamasi, kad nuo nuolaužomis gali būti įstrigę daugiau žmonių, pranešė pareigūnai. Pasak srities pareigūnų, Rusija numetė 500 kg bombą ant Dobropilios, esančios vos už 20 km nuo fronto linijos. „Atnaujinta informacija apie Dobropilios apšaudymą (...) Vienas žmogus žuvo ir 21 buvo sužeistas“, – socialiniame tinkle sakė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė neketinantis atleisti Centrinio banko vadovo Jerome‘o Powello. „Ne, neketiname“, – sakė D. Trumpas trečiadienį atsakydamas į klausimą, ar planuoja atleisti J. Poewellą.  Paklaustas, ar visiškai atmeta tokią galimybę, prezidentas pridūrė, kad tai „labai mažai tikėtina“. Tačiau D. Trumpas pripažino, kad su respublikonų kongresmenais kalbėjo apie Federalinio rezervų banko (FED) vadovo atleidimą.

Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti naujam 10 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketui, kurį pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša „The Telegraph“. Pagal svarstomą planą pajamos iš beveik 200 mlrd. eurų ES užblokuoto Rusijos centrinio banko turto galėtų būti panaudotos kaip dalis Europos šalių įnašo į naująjį gynybos fondą.

Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke tarptautiniai pasiuntiniai šį mėnesį aptars Izraelio ir palestiniečių konflikto dėl dviejų valstybių sprendimą prieš rugsėjį numatytą valstybių vadovų susitikimą, trečiadienį pranešė Prancūzijos diplomatinis šaltinis. Konferenciją, kuriai pirmininkautų Prancūzija ir Saudo Arabija, buvo planuota surengti birželio viduryje.

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė karščiausią tašką. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino prekėms iš Europos įvesti 30 procentų tarifus, abi pusės stengiasi pasiekti susitarimą. Ekonomistai kol kas ramiai reaguoja į  D. Trumpo grasinimus ir viliasi, kad tarifai daugumai prekių bus nedideli, tačiau Lietuvos pramonininkai ragina ruoštis prastesniam scenarijui, dėl kurio mūsų verslai gali susidurti su sunkumais, mažėti darbo vietų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino įvesti „griežtus muitus“ Rusijai ir iš jos naftą perkančioms šalims, jei per 50 dienų nebus pasiektas taikos susitarimas Ukrainoje.

Naujų elektromobilių pardavimai pasaulyje per pirmąjį 2025 metų pusmetį išaugo 28 proc. ir pasiekė 9,1 mln. vienetų. Daugiausia prie šio augimo prisidėjo Kinija ir Europa, tuo tarpu Šiaurės Amerika augo gerokai lėčiau. Tai rodo analitikų bendrovės „Rho Motion“ duomenys. Kinijoje elektromobilių pardavimai per pusmetį augo 32 proc. ir pasiekė 5,5 mln. vienetų.

„Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad po naktinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo perduota svarbi žinia, kuri nepatiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui – Maskva ir toliau tęs savo karinius veiksmus. „Žinia, kurią rusai siunčia likusiam pasauliui, yra tokia: „Mes tęsime veiksmus“, – paaiškino M. Clarke‘as.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsakė į žurnalistų klausimus apie galimą žmonos Melanios Trump įtaką sprendimui dėl pagalbos Ukrainai. Jis pažymėjo, kad JAV pirmoji ponia yra „labai protinga ir neutrali“, o jos požiūris į konfliktą primena jo paties siekį kuo greičiau sustabdyti žmonių mirtis, rašo „Ukrinform“.  „Ji labai protinga. Ji labai neutrali. Ji panaši į mane – ji norėtų, kad žmonės nustotų mirti“, – sakė JAV prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau rado būdą, kaip apginkluoti Ukrainą: jis pasiūlė Europos sąjungininkams finansuoti Ukrainai siunčiamus amerikietiškus ginklus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte liepos 14 d. paminėjo šalis, kurios yra pasirengusios dalyvauti ginklų pirkimo programoje, tačiau dviejų iš šių šalių ambasadų JAV aukšti pareigūnai teigė apie planą sužinoję tik tada, kai jis jau buvo paskelbtas.

Po kelias savaites sklandžiusių gandų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pristatė vyriausybės pertvarką, paskelbęs, kad šalis turės naują ministrę pirmininkę ir gynybos ministrą, taip siekdamas įlieti naujos energijos į savo komandą, jau ketvirtus metus tęsiantis Rusijos pradėtam plataus masto karui. Toliau apžvelgiame svarbiausius dalykus apie šią pertvarką, kuri vyksta įstrigus deryboms dėl paliaubų su Rusija ir Baltiesiems rūmams pažadėjus toliau remti Kyjivą.

Liepos 11 d. vėlų vakarą pamatęs filmuotą medžiagą apie Rusijos smūgius Ukrainos miestams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir išreiškė nusivylimą dėl Vladimiro Putino tęsiamų išpuolių, teigia du su pokalbiu susipažinę asmenys. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad F. Merzas buvo nustebęs, tačiau greitai suprato, kad D. Trumpas prarado kantrybę Rusijos prezidentui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lieka pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje tol, kol Vakarai nesutiks su jo taikos sąlygomis, liepos 15 d. pranešė „Reuters“, remdamasis trimis Kremliui artimais šaltiniais. Rusija toliau laikosi savo pozicijos, nepaisydama neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytų grasinimų įvesti 100 proc. „antrinius muitus“ Maskvai, jei ši nesutiks su taikos susitarimu per 50 dienų. Pasak „Reuters“, V. Putinas nemato priežasčių pasitraukti.

„Jei Putinas ir kiti galvoja, kas nutiks 51-ąją dieną, patarčiau jiems paskambinti ajatolai“ – JAV senatorius pagrasino Rusijai pakartoti Irano likimą, jei Kremlius ignoruos D. Trumpo ultimatumą. JAV senatorius Lindsey Grahamas pakomentavo Donaldo Trumpo pareiškimą dėl 50 dienų termino paliauboms Ukrainoje. Pasak L. Grahamo, 100 proc. muitai šalims, perkančioms pigią rusišką naftą, suduotų rimtą smūgį Rusijos ekonomikai.

Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį ginklų tiekimo paketą Ukrainai, kurį finansuos NATO šalys, ir pagrasino įvesti papildomas ekonomines sankcijas prieš Maskvą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tai buvo kelių mėnesių trukusios Europos lyderių diplomatinės kampanijos, kuria siekta įtikinti D. Trumpą apginkluoti Kyjivą ir daryti spaudimą Vladimirui Putinui, kad šis pradėtų rimtas derybas, rezultatas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šalies Teisingumo departamentas turėtų paviešinti visus „patikimus“ tyrimo dėl liūdnai pagarsėjusio seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino duomenis, taip siekdamas numalšinti savo paties šalininkų kritikos audrą dėl to, kaip jis tvarkosi su šia byla.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį paskelbė apie penkių „nusikaltėlių neteisėtų svetimšalių“ deportavimą iš Jungtinių Valstijų į trečiąją šalį – nedidelę Afrikos karalystę Esvatinį. „Šie nusikaltėliai neteisėti svetimšaliai yra tokie išskirtinai barbariški, kad jų gimtosios šalys atsisakė priimti juos atgal“, – tinkle „X“ parašė Vidaus saugumo departamento pareigūnai. Kaip teigiama, deportuoti vyrai yra Vietnamo, Laoso, Jemeno, Kubos ir Jamaikos piliečiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau išsiųstos Ukrainai. Pasak jo, Jungtinės Amerikos Valstijos už šiuos ginklus gaus visą kainą iš Europos Sąjungos arba NATO šalių, praneša „Reuters“. Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie ginklų tiekimą, D. Trumpas patvirtino, kad sistemos jau išsiųstos: „Jos jau išsiųstos.“ „JAV susigrąžins visą sumą“ „Jos atkeliauja iš Vokietijos, o vėliau Vokietija jas pakeis.

Nors jo pirmoji JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija pasižymėjo bandymais užmegzti šiltus santykius su Vladimiru Putinu, antrosios kadencijos metu jis pradėjo griežtinti savo politiką, grasindamas Rusijai sankcijomis ir padidintu ginklų tiekimu Ukrainai. Vis dėlto analitikai abejoja, ar jo grasinimai gali pakeisti V. Putino ilgalaikę strategiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo nustatytas 50 dienų ultimatumas Maskvai dėl taikos sutarties su Ukraina sudarymo gali būti sutrumpintas. Taip pat jis pabrėžė, kad jei per šį laikotarpį susitarimas nebus pasiektas, tai „bus labai blogai“, rašo „The Moscow  Times“. „Nemanau, kad 50 dienų yra labai ilgas laikas. Šis terminas gali baigtis anksčiau“, – sakė D. Trumpas antradienį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį reaguodamas į pranešimą esą jis skatino ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį smogti Rusijos sostinei, pareiškė, kad Ukraina neturėtų taikytis į Maskvą. Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Sąjungą sustabdyti pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimą, nes, pasak jo, be JAV dalyvavimo šis planas nebėra įgyvendinamas. Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Analitikai mano, abejoja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo pažadą ir įves muitus Rusijai ir jos prekybos partneriams, Maskvai nenutraukus karo Ukrainoje per 50 dienų, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinys pažymi, kad naujajame D. Trumpo plane dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir spaudimo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui stiprinimo pagrindiniai aspektai lieka neaiškūs. Visų pirma, ekspertai išreiškė abejones dėl JAV prezidento grasinimų įvesti 100 proc.

Rusija, o ne Europa, turėtų mokėti už JAV ginklus, siunčiamus į Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Tokį pasiūlymą jis išsakė antradienį Briuselyje dalyvaudamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime ir kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planą, pagal kurį Europos sąjungininkės nupirktų milijardų eurų vertės JAV karinės įrangos, kuri galėtų būti perduota Kyjivui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko  naftos ir dujų, o ne „kenksmingus“ vėjo jėgainių projektus, ir ketina susitikti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu Europos „naftos sostinėje“ Aberdyne (Škotija). D. Trumpas sakė, kad turės „valstybinį susitikimą“ su K. Starmeriu šiame mieste, kai vėliau šį mėnesį su lankysis Škotijoje privačiai. K. Starmerio biuras Londone pirmadienį patvirtino, kad premjeras keliaus į šiaurę ir susitiks su D. Trumpu šio kelionės metu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nori suprasti, kas slypi už JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie 50 dienų, per kurias Ukraina ir Rusija turi sudaryti taikos sutartį, rašo UNIAN, remdamasi Rusijos žiniasklaida. „Dabar 50 dienų, anksčiau buvo 24 valandos, buvo ir 100 dienų, mes visa tai jau praėjome... Mums jau buvo įvesta beprecedentis sankcijų skaičius, mes susitvarkome. Neabejoju, kad susidorosime“, – sakė Kremliaus ruporas.

Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus. Tačiau Baltieji Rūmai tai paneigė, rašo „Kyiv Post“. „Trumpas pokalbyje su Zelenskiu neragino smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui, priešingai nei teigia „Financial Times“, – rašo „Kyiv Post“, remdamasis Baltųjų rūmų pranešimu.

Donaldo Trumpo grasinimai įvesti iki 30 procentų muitus europietiškoms prekėms – rimtas žingsnis link galimo prekybos karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja, kad Europa šiai kovai nepasiruošusi, o nauji tarifai gali smogti tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei.

Muitų ginče su JAV Europos Sąjunga (ES) siekia greitos pažangos derybose. Europos Komisijos duomenimis, į Vašingtoną techninių pokalbių išvyko prekybos ekspertų komanda. Be to, dar antradienį numatytas ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus pokalbis telefonu su JAV prekybos įgaliotiniu Jamiesonu Greeru. Pirmadienį M. Šefčovičius, atstovo duomenimis, kalbėjosi su JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku. Tačiau kokiomis tiksliai temomis buvo kalbama, nežinoma.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo stiprinti paramą Rusijai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti antrines sankcijas Maskvos prekybos partnerėms, rašoma „The Moscow Times“. Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Pekine Kinijos vadovas sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos turėtų „veiksmingai įgyvendinti svarbius susitarimus“, kuriuos jis pasiekė su prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat „stiprinti abipusę paramą ir bendradarbiavi...

 Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.  D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.

 Rusija antradienį pareiškė, kad jai reikia laiko sureaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo 50 dienų ultimatumą Maskvai, per kurias ji turi išspręsti karą Ukrainoje. Pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas pagrasino Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje.  „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas. Mums tikrai reikia laiko išanalizuoti, kas buvo pasakyta Vašingtone“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

JAV aukščiausiasis teismas pirmadienį leido prezidentui Donaldui Trumpui tęsti Švietimo departamento uždarymą. Aukščiausiasis teismas, kuriame dominuoja konservatyvių pažiūrų teisėjai (6 paskyrė respublikonai prezidentai, 3 – demokratai – ELTA), panaikino federalinio apygardos teismo teisėjo sprendimą stabdyti masinius atleidimus Švietimo departamente. Tokiam sprendimui nepritarė trys liberalių pažiūrų Aukščiausiojo teismo teisėjos.

Rusijai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“ įvesti sankcijas jos eksporto pirkėjams, jei Maskva nesutiks derėtis su Ukraina dėl taikos, antradienį pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praneša „Reuters“. Pirmadienį, Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s, D. Trumpas paskelbė apie naujus ginklus Ukrainai ir pagrasino įvesti 100 proc.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi pasiruošti galimam Jungtinių Valstijų (JAV) antrinių muitų taikymui Rusijos prekybos partneriams, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Kinija antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti „labai griežtus“ muitus Rusijos prekybos partneriams, jei ši per 50 dienų neišspręs karo Ukrainoje, pavadinusi jį prievarta. „Kinija griežtai priešinasi visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms ir ilgosios rankos jurisdikcijai. Muitų kare laimėtojų nėra, o prievarta ir spaudimas problemų neišspręs“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, siekdamas sustiprinti spaudimą Rusijai.  Pasak „The Washington Post“, D. Trumpas nagrinėjo galimybę pasiųsti „Tomahawk“ raketas – tokias pačias, kokias JAV praėjusį mėnesį paleido į taikinius Irane. Jei jos būtų paleistos iš Ukrainos, galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai buvo kalbama per diskusijas dar penktadienį.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Pentagonas pirmadienį paskelbė apie sutartis su keliomis pirmaujančiomis JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovėmis, įskaitant Elono Musko (Ilono Masko) įmonę „xAI“, kuri pastarosiomis dienomis sulaukė didelės kritikos dėl jos pokalbių roboto „Grok“ antisemitinių pranešimų. Kiekvienos sutarties su „xAI“, „Anthropic“, „Google“ ir „OpenAI“ maksimali vertė yra 200 mln. dolerių (171,1 mln. eurų), sakoma Pentagono vyriausiojo skaitmeninių ir dirbtinio intelekto reikalų biuro (CDAO) pranešime.

Ukraina netikėtai įgijo „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose – pirmąją JAV ponią Melanią Trump. Ji išlieka viena įtakingiausių asmenybių artimiausioje JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje. M. Trump pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina remti Kyjivą, atsižvelgiant į taikių gyventojų žudynes. Kaip rašo „The Times“, būtent ji priminė D. Trumpui apie Rusijos smūgių Ukrainos miestams padarinius ir civilių aukas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, jog Jungtinių Valstijų (JAV) antriniai muitai, nukreipti prieš Rusijos prekybos partnerius, galėtų būti reikšmingiausiu sprendimu sankcijų srityje nuo Rusijos invazijos pradžios.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais ginklais ir patikino, kad jo šalis sudarys sąlygas greitam ir pakankamam šios pagalbos tiekimui. Kaip praneša „Ukrinform“, Švedijos premjeras apie tai parašė savo oficialioje „X“ paskyroje.

 Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako beveik neturįs abejonių, jog Lietuva prisidės prie ginkluotės Ukrainai pirkimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Tiesa, pasak D. Matulionio, šio sprendimo efektyvumas priklausys nuo to, kaip veiks naujoji sistema bei koks bus ginkluotės pristatymo efektyvumas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paklausė, kodėl šis nesmūgiavo Maskvai. Ukrainos lyderis užsiminė, kad tokia operacija yra įmanoma, tačiau tik tuo atveju, jei būtų gauta tolimojo nuotolio ginklų. Apie tai „The Washington Post“ rašo žurnalistas Davidas Ignatius, apžvelgiantis tarptautinę politiką ir remdamasis informuotais šaltiniais JAV politiniuose sluoksniuose.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Berlynas atliks lemiamą vaidmenį naujame NATO ir Jungtinių Valstijų sudarytame susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais. F. Merzo biuro išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žengė svarbų žingsnį“. „Per pastarąsias kelias dienas su prezidentu Trumpu tai aptarėme kelis kartus. Užtikrinau jį, kad Vokietija atliks lemiamą vaidmenį“, – sakė Vokietijos kancleris.

Nepaisant sprendimo paremti naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimus Ukrainai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar įsitikinęs, kad šiame kare pranašumas yra Maskvos pusėje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. „Prezidento nuomonė yra tokia, kad Rusija laimės, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks“, – teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.