Donaldas Trumpas

Bailumas nedera kariniam aljansui. Tačiau vakar Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime jis dominavo. Nyderlandų sostinėje susirinkę Aljanso lyderiai parodė, kad jie labiau bijo Donaldo Trumpo nei Vladimiro Putino. Siekdami nuraminti JAV prezidentą, jie sutrumpino darbotvarkę, nustūmė į šalį Ukrainą, sumenkino Rusijos keliamą grėsmę, dalijo tuščius pažadus ir vengė skubių sprendimų. Tai pasiteisino – kol kas. Kunigaikštis Grigorijus Potiomkinas būtų tam pritaręs.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad ryžtas, kurį Vašingtonas pademonstravo Irano atžvilgiu, taip pat turėtų būti taikomas siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. G. Meloni, artima D. Trumpo sąjungininkė ir vienintelė Europos vadovė, pakviesta į jo inauguraciją šį sausį, palankiai įvertino neseniai paskelbtas paliaubas ta...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijos Nyderlanduose metu jautriai pasikalbėjo su BBC žurnaliste, kurios vyras kovoja Ukrainoje, rašo „Fox News“. Ukrainietė žurnalistė papasakojo D. Trumpui, kad jos vyras yra likęs Ukrainoje, o ji su vaikais šiuo metu gyvena Varšuvoje. Spaudos konferencijos metu D. Trumpas pastebėjo, kad moteris labai jaudinasi. „Iš kur esate?“ – paklausė D. Trumpas. „Aš iš Ukrainos“, – atsakė ji.

Izraelis, pasak kariuomenės vado Eyalo Zamiro, per 12 dienų karą prieš Iraną naudojo ir sausumos karius. „Visišką Irano oro erdvės“ bei „visų vietų, kuriose norėjome veikti“ kontrolę kariuomenė įgijo pasitelkdama karinės aviacijos „taktinius klaidinimo manevrus“, taip pat sausumos komandosų dalinius, sakė E. Zamiras kalboje per televiziją. Jis yra pirmasis kariuomenės atstovas, viešai pareiškęs, kad Izraelio kariai veikė Irano teritorijoje.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė davė interviu vokiečių portalui „Focus“. Jame ministrė kreipėsi į vokiečius, įvertino NATO viršūnių susitikimą. Interviu metu jos pirmiausia buvo paklausta, kaip ji vertina NATO viršūnių susitikimo baigiamąją deklaraciją. Ji yra istorinė trumpumu – vos vienas puslapis. „Net jei baigiamasis dokumentas būtų tik iš dviejų pastraipų, jis būtų auksinis. Susitarimas dėl 5 proc. gynybos išlaidų visoms narėms yra istorinis – 3,5 proc.

Kinija ketvirtadienį surengė Irano ir Rusijos gynybos ministrų susitikimą rytiniame pajūrio mieste Čingdao. Pekinas jau seniai siekia vaizduoti 10 narių turinčią Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO) kaip atsvarą Vakarų šalių vadovaujamiems blokams ir siekia stiprinti jos narių bendradarbiavimą politikos, saugumo, prekybos ir mokslo srityse.

JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžiai trečiadienį nustebino NATO užsienio reikalų ministrus, rašo „Politico“. Antradienio vakarą per uždarą vakarienę, kurioje buvo aptariama Ukrainos padėtis, M. Rubio užsiminė, kad Senatas greičiausiai priims įstatymą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Anot jo, to galima tikėtis galima tuomet, kai bus baigtas darbas dėl prezidento Donaldo Trumpo „Didžiojo gražaus įstatymo“ dėl mokesčių ir išlaidų.

Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas trečiadienį padėkojo JAV Centrinės žvalgybos agentūrai (CŽA) už pagalbą vykdant bendras operacijas per neseniai vykusį 12 dienų trukusį karą su Iranu.

Nyderlandų karalienė Maksima užfiksuota nejaukiame vaizdo įraše, rašo „Sky news“. Panašu, kad karalienė pamėgdžiojo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jo kalbėjimo manierą. Antradienio vakarą D. Trumpas atvyko į Nyderlandus, kur vyko NATO viršūnių susitikimas. Atvykus D. Trumpą pasitiko Nyderlandų karalius Vilhelmas Aleksandras ir jo žmona, dukra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį savo platformoje „Truth Social“ patalpino įrašą, kuriame pareikalavo, kad Izraelis nutrauktų ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu iškeltą korupcijos bylą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad glaudūs Europos ir Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų ryšiai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad Kyjivas atremtų Rusijos invaziją, ir paragino patraukti rusų lyderį Vladimirą Putiną baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus  V. Zelenskis, pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankęs Prancūzijoje įsikūrusioje teisių gynimo institucijoje, pasirašė susitarimą su Europos Taryba dėl tarptautinio tribunol...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija gali turėti teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų. JAV karo studijų institutas (ISW) sako, kad tokią pat išvadą daro remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais. Anot analitikų, Rusija kuria sąlygas, kurios pateisintų būsimą agresiją prieš buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, nepriklausančias NATO.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Hagoje kuluaruose pavyko susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu ir aptarti svarbiausius klausimus, susijusius su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija. „Žinote, kartais esame turėję šiek tiek sunkių momentų, bet jis negalėjo būti malonesnis“, – sakė D. Trumpas apie susitikimą, matyt, turėdamas omenyje liūdnai pagarsėjusį abiejų lyderių kivirčą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.

Trečiadienį Hagoje vykusioje NATO spaudos konferencijoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Rusija gali imtis veiksmų ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas šalis, rašo „The Kyiv Independent“. Paklaustas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų, D. Trumpas atsakė: „Tai įmanoma.“ „Vieną dalyką žinau: jis [V. Putinas] norėtų užbaigti karą. Jis norėtų išeiti iš šios situacijos. Jam tai yra chaosas“, – sakė JAV prezidentas.

„Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas ir jo sužadėtinė Lauren Sánchez atvyko į Veneciją prieš prabangią, kelias dienas truksiančią jų vestuvių šventę šiame Italijos mieste.  61 metų JAV verslininkas J. Bezosas ir 55-erių žurnalistė L. Sánchez trečiadienį atskrido privačiu sraigtasparniu, nusileidusiu netoli Lido paplūdimio, pranešė Italijos naujienų agentūra „Adnkronos“.  Vestuvės numatytos penktadienį vienoje iš daugelio Venecijos lagūnos salų.

Atvykęs į Hagą Donaldas Trumpas nekeliavo į viešbutį. Jis, vienintelis iš NATO valstybių vadovų, nakvojo karališkosios šeimos rezidencijoje. Visos NATO valstybės lygios, tačiau tik vienos gynybos biudžetas kitąmet perkops 1 trilijoną dolerių. O gynybos pajėgumai pranoksta visas likusias nares kartu sudėjus. Todėl Aljanso lyderių suvažiavimas Nyderlanduose vyko pagal formulę Trumpas + visi kiti. Tą spalvingai apibendrino Generalinis sekretorius Markas Rutte.

JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Hagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime trečiadienį atsidūrė dėmesio centre dėl vienos svarbios priežasties: ar jis įsipareigos laikytis 5-ojo straipsnio? Kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas Aljanso steigimo sutarties 5-ajame straipsnyje, yra NATO veiklos pagrindas. Pagal šį straipsnį, puolimas prieš vieną narę laikomas puolimu prieš visą Aljansą.

NATO pareigūnas prognozuoja, kad Rusija šią vasarą toliau lėtai žengs į priekį Ukrainoje, nepaisant didelių nuostolių – situacija išlieka niūri, ir nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu sulauktume proveržio, rašo „Defense One“. „Esmė yra ta, kad situacija mūšio lauke išlieka sudėtinga. Ukraina ir toliau nestinga novatoriškos dvasios.

Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį ėmėsi ginti savo pastarųjų dienų gausų meilikavimą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. „Manau, kad tai šiek tiek skonio klausimas, bet manau, jog jis yra geras draugas“, – po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje pareiškė M. Rutte.

Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį NATO aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse surengė derybas su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu.  „NATO aukščiausiojo lygio susitikimas – tai galimybė valstybių narių vadovams susitikti ir diskutuoti. Hagoje prezidentas Duda kalbėjosi su JAV prezidentu“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Lenkijos prezidentūra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pagrasino nubausti Ispaniją prekybos srityje dėl Madrido prieštaravimo įsipareigoti naujam pagrindiniam NATO gynybos išlaidų tikslui – 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jie nori šiek tiek pasinaudoti mūsų sąskaita, bet turės atsilyginti per prekybą, nes aš to neketinu toleruoti. Tai neteisinga“, – sakė D. Trumpas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Hagoje.

Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį gyrė „nuostabų“ NATO viršūnių susitikimą Hagoje, lyderiams užbaigus susitikimą, per kurį Aljansas pritarė jo reikalavimui didinti išlaidas gynybai.  „Manau, kad viršūnių susitikimas buvo fantastiškas. Jis buvo labai sėkmingas“, – Nyderlandų ministrui pirmininkui Dickui Schoofui sakė D. Trumpas. NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog trečiadienį priimtas NATO viršūnių sprendimas iki 2035 m. išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvai nėra problema, todėl valstybei nereikalingas ir pereinamasis laikotarpis. „Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad ši NATO viršūnių konferencija arba susitikimas bus prisimenamas kaip 5 proc. viršūnių susitikimas. 5 proc.

Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte birželio 25 d. kalbėjosi per spaudos konferenciją ir aptarė karą tarp Izraelio ir Irano. Tuo tarpu M. Rutte užsiminė ir apie tai, kad D. Trumpui „kartais tenka vartoti griežtą kalbą“, rašoma „Sky News“. JAV prezidentas palygino šias dvi šalis su „dviem vaikais mokyklos kieme“, sakydamas: „Jie pešasi kaip reikiant, jų negali sustabdyti.“ Jis pridūrė: „Leisk jiems pakovoti kokias dvi, tris minutes. Tada bus lengviau juos sustabdyti.

Norvegų turistas teigia, kad JAV jam neleido įvažiuoti dėl J. D. Vance‘o memo telefone. Tačiau valdžios institucijos tvirtina, kad tai – dėl narkotikų vartojimo, rašoma „Times“. Madsas Mikkelsenas – 21 metų turistas iš Norvegijos. Jis vietos žiniasklaidai pasakojo, kad birželio 11 d. Niujorko „Liberty“ tarptautiniame oro uoste jam buvo uždrausta įvažiuoti į JAV.

Trečiadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius dėl NATO 5 straipsnio, pareiškęs, kad vienybė yra vienas iš pagrindinių NATO principų.  „5 straipsnis yra aiškus ir nedviprasmiškas ir jis reiškia kolektyvinę gynybą, – sakė A. Duda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį NATO viršūnių susitikime demonstruoja draugišką poziciją sąjungininkių atžvilgiu, o numatomą paskelbti susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo pavadino „didele pergale visiems“. Per susitikimą Hagoje viskas buvo kruopščiai suplanuota, kad neprognozuojamasis JAV prezidentas liktų patenkintas – nuo oficialios susitikimo dalies sutrumpinimo iki nakvynės karališkuosiuose rūmuose.

Britų dienraštis „The Telegraph“ pasidalijo nutekintu NATO viršūnių susitikimo Hagoje deklaracijos tekstu. Deklaracijoje, kurią pasirašys sąjungininkių šalių aukščiausi vadovai, buvo sušvelninta kritika Rusijai, pažymi dienraštis.  Tekste neliko eilutės, kad „Ukrainos ateitis – NATO“, kuri buvo įrašyta pernykščio susitikimo Vašingtone deklaracijoje. Joje taip buvo minima „Rusijos plataus masto invazija“. Dabar kalbama tik apie „įsipareigojimus“ Ukrainai.

Naujojoje Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo strategijoje kalbama apie galimą karą jos teritorijoje. Londonas ragina „aktyviai ruoštis“ tokiam scenarijui, rašoma „Zerkalo“. Britų vyriausybė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu Didžiojoje Britanijoje gali kilti karo veiksmai, ir ragina šalį pasirengti tokiam įvykių vystymuisi.

Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė dviejų šalies piliečių, kurie birželio 21 d. buvo paleisti iš Baltarusijos kartu su kitais politiniais kaliniais, vardus. Vienas iš jų – Dmitrijus Michailovas, kuris Baltarusijoje buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už komentarus uždaroje verslininkų grupėje. Kalėjime jis neteko 26 kilogramų svorio ir visiškai pražilo, rašoma LSM.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pradėjo kilti, o artimiausiu metu degalai gali dar šiek tiek brangti, teigia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, kuras pirmiausia brangsta dėl kasmet stebimo sezoninio kainų augimo, o ne dėl Izraelio ir Irano konflikto, į kurį rinkos sureagavo gana ramiai. „Lietuvoje degalų kainos degalinėse reaguoja į didmeninės kainos pokyčius maždaug su vienos-dviejų savaičių pavėlavimu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar kartą patvirtino, kad NATO sąjungininkių sprendimas ženkliai padidinti gynybai skirtas išlaidas buvo priimtas išimtinai vadovaujantis pačių narių „įsitikinimu“. „Noriu aiškiai pasakyti, kad tuos sprendimus, kuriuos dabar priimame, priimame ne tam, kad kam nors padarytume paslaugą“, – trečiadienį prieš svarbias konsultacijas Hagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime žurnalistams sakė F. Merzas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad NATO viršūnių susitikimo Hagoje metu įvyks planuojamas dvišalis susitikimas Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentų susitikimas. „Aš tikiuosi, kad įvyks dvišalis susitikimas tarp prezidento (Volodymyro – ELTA) Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika.

Į NATO viršūnių susitikimą Hagoje trečiadienį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino „padaryti NATO vėl didžią“, sąjungininkėms reikšmingai padidinant finansavimą gynybai.

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

 Hagoje viršūnių susitikime NATO lyderiai trečiadienį turėtų pasirašyti įsipareigojimą dėl išlaidų gynybai, kad būtų patenkintas JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas, jog šioms reikmėms skiriamų lėšų dalis sudarytų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apžvelgiame detales apie tai, dėl ko tariasi NATO: Ar tikrai 5 proc.? D. Trumpas primygtinai reikalavo, kad NATO šalys pasiektų 5 proc. ribą – gerokai didesnę nei šiuo metu Aljanso reikalaujamas 2 proc. bazinis lygis.

Rusijos invazija į NATO gali prasidėti nuo Baltijos šalių, tačiau Rusijos smūgiai gali būti nukreipti ir į tikslus už buvusios „įtakos zonos“ teritorijos ribų. Europos išlaidos karo su Maskva atveju per pirmus metus sieks 1,3 milijardo eurų, rašoma „Bloomberg“. Agentūra sukūrė galimą šio karo eigos modelį remdamasi interviu su aukšto rango vyriausybės pareigūnais. Rusijos invazija gali prasidėti nuo surežisuoto incidento arba hibridinės atakos.

 Izraeliui ir Iranui antradienį pritarus JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytam paliaubų planui 12 dienų trukusiam kariniam konfliktui užbaigti, gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje nukrito daugiau nei 12 proc., skelbia „Trading Economics“. Europa smarkiai priklausoma nuo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Persijos įlankos regiono.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo. „Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kitą savaitę surengs derybas su Iranu.  „Kitą savaitę ketiname kalbėtis su Iranu, galbūt pasirašysime susitarimą, nežinau“, – pareiškė JAV prezidentas.

Atrodo, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina „kažką daryti“ dėl karo Ukrainoje, nors ir nenori daryti spaudimo Rusijai. Bent jau toks įspūdis susidarė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo JAV prezidentas, dalyviams, praneša „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio me...

 Įslaptintoje preliminarioje JAV žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Amerikos Iranui suduoti smūgiai Teherano branduolinę programą viso labo pristabdė keliems mėnesiams, o ne sunaikino, kaip teigia prezidentas Donaldas Trumpas. Antradienį JAV žiniasklaida citavo su Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) išvadomis susipažinusių asmenų žodžius, kad per savaitgalį įvykdytą antskrydį Irano centrifugos ar prisodrintojo urano atsargos sunaikintos nebuvo.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su NATO lyderiais Hagoje turėtų sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 proc. per ateinantį dešimtmetį. Šis įsipareigojimas būtų skaidomas į dvi dalis: 3,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami griežtai tik gynybai, ir 1,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros apsaugai, gynybos sektoriaus inovacijoms, pramonei stiprinti.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį per oficialią naujienų agentūrą IRNA paskelbtame kreipimesi į tautą pranešė apie „12 dienų karo pabaigą“. „Šiandien, po didvyriško mūsų didžios tautos pasipriešinimo, kurios ryžtas įeis į istoriją, esame liudininkai paliaubų sudarymo ir šio 12 dienų karo, kurį sukėlė Izraelio avantiūrizmas ir provokacijos, pabaigos“, – sakė M. Pezeshkianas.