Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį reaguodamas į pranešimą esą jis skatino ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį smogti Rusijos sostinei, pareiškė, kad Ukraina neturėtų taikytis į Maskvą. Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Sąjungą sustabdyti pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimą, nes, pasak jo, be JAV dalyvavimo šis planas nebėra įgyvendinamas. Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Analitikai mano, abejoja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo pažadą ir įves muitus Rusijai ir jos prekybos partneriams, Maskvai nenutraukus karo Ukrainoje per 50 dienų, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinys pažymi, kad naujajame D. Trumpo plane dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir spaudimo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui stiprinimo pagrindiniai aspektai lieka neaiškūs. Visų pirma, ekspertai išreiškė abejones dėl JAV prezidento grasinimų įvesti 100 proc.

Rusija, o ne Europa, turėtų mokėti už JAV ginklus, siunčiamus į Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Tokį pasiūlymą jis išsakė antradienį Briuselyje dalyvaudamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime ir kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planą, pagal kurį Europos sąjungininkės nupirktų milijardų eurų vertės JAV karinės įrangos, kuri galėtų būti perduota Kyjivui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko  naftos ir dujų, o ne „kenksmingus“ vėjo jėgainių projektus, ir ketina susitikti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu Europos „naftos sostinėje“ Aberdyne (Škotija). D. Trumpas sakė, kad turės „valstybinį susitikimą“ su K. Starmeriu šiame mieste, kai vėliau šį mėnesį su lankysis Škotijoje privačiai. K. Starmerio biuras Londone pirmadienį patvirtino, kad premjeras keliaus į šiaurę ir susitiks su D. Trumpu šio kelionės metu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nori suprasti, kas slypi už JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie 50 dienų, per kurias Ukraina ir Rusija turi sudaryti taikos sutartį, rašo UNIAN, remdamasi Rusijos žiniasklaida. „Dabar 50 dienų, anksčiau buvo 24 valandos, buvo ir 100 dienų, mes visa tai jau praėjome... Mums jau buvo įvesta beprecedentis sankcijų skaičius, mes susitvarkome. Neabejoju, kad susidorosime“, – sakė Kremliaus ruporas.

Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus. Tačiau Baltieji Rūmai tai paneigė, rašo „Kyiv Post“. „Trumpas pokalbyje su Zelenskiu neragino smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui, priešingai nei teigia „Financial Times“, – rašo „Kyiv Post“, remdamasis Baltųjų rūmų pranešimu.

Donaldo Trumpo grasinimai įvesti iki 30 procentų muitus europietiškoms prekėms – rimtas žingsnis link galimo prekybos karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja, kad Europa šiai kovai nepasiruošusi, o nauji tarifai gali smogti tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei.

Muitų ginče su JAV Europos Sąjunga (ES) siekia greitos pažangos derybose. Europos Komisijos duomenimis, į Vašingtoną techninių pokalbių išvyko prekybos ekspertų komanda. Be to, dar antradienį numatytas ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus pokalbis telefonu su JAV prekybos įgaliotiniu Jamiesonu Greeru. Pirmadienį M. Šefčovičius, atstovo duomenimis, kalbėjosi su JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku. Tačiau kokiomis tiksliai temomis buvo kalbama, nežinoma.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo stiprinti paramą Rusijai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti antrines sankcijas Maskvos prekybos partnerėms, rašoma „The Moscow Times“. Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Pekine Kinijos vadovas sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos turėtų „veiksmingai įgyvendinti svarbius susitarimus“, kuriuos jis pasiekė su prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat „stiprinti abipusę paramą ir bendradarbiavi...

 Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.  D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.

 Rusija antradienį pareiškė, kad jai reikia laiko sureaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo 50 dienų ultimatumą Maskvai, per kurias ji turi išspręsti karą Ukrainoje. Pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas pagrasino Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje.  „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas. Mums tikrai reikia laiko išanalizuoti, kas buvo pasakyta Vašingtone“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

JAV aukščiausiasis teismas pirmadienį leido prezidentui Donaldui Trumpui tęsti Švietimo departamento uždarymą. Aukščiausiasis teismas, kuriame dominuoja konservatyvių pažiūrų teisėjai (6 paskyrė respublikonai prezidentai, 3 – demokratai – ELTA), panaikino federalinio apygardos teismo teisėjo sprendimą stabdyti masinius atleidimus Švietimo departamente. Tokiam sprendimui nepritarė trys liberalių pažiūrų Aukščiausiojo teismo teisėjos.

Rusijai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“ įvesti sankcijas jos eksporto pirkėjams, jei Maskva nesutiks derėtis su Ukraina dėl taikos, antradienį pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praneša „Reuters“. Pirmadienį, Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s, D. Trumpas paskelbė apie naujus ginklus Ukrainai ir pagrasino įvesti 100 proc.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi pasiruošti galimam Jungtinių Valstijų (JAV) antrinių muitų taikymui Rusijos prekybos partneriams, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Kinija antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti „labai griežtus“ muitus Rusijos prekybos partneriams, jei ši per 50 dienų neišspręs karo Ukrainoje, pavadinusi jį prievarta. „Kinija griežtai priešinasi visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms ir ilgosios rankos jurisdikcijai. Muitų kare laimėtojų nėra, o prievarta ir spaudimas problemų neišspręs“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, siekdamas sustiprinti spaudimą Rusijai.  Pasak „The Washington Post“, D. Trumpas nagrinėjo galimybę pasiųsti „Tomahawk“ raketas – tokias pačias, kokias JAV praėjusį mėnesį paleido į taikinius Irane. Jei jos būtų paleistos iš Ukrainos, galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai buvo kalbama per diskusijas dar penktadienį.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Pentagonas pirmadienį paskelbė apie sutartis su keliomis pirmaujančiomis JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovėmis, įskaitant Elono Musko (Ilono Masko) įmonę „xAI“, kuri pastarosiomis dienomis sulaukė didelės kritikos dėl jos pokalbių roboto „Grok“ antisemitinių pranešimų. Kiekvienos sutarties su „xAI“, „Anthropic“, „Google“ ir „OpenAI“ maksimali vertė yra 200 mln. dolerių (171,1 mln. eurų), sakoma Pentagono vyriausiojo skaitmeninių ir dirbtinio intelekto reikalų biuro (CDAO) pranešime.

Ukraina netikėtai įgijo „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose – pirmąją JAV ponią Melanią Trump. Ji išlieka viena įtakingiausių asmenybių artimiausioje JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje. M. Trump pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina remti Kyjivą, atsižvelgiant į taikių gyventojų žudynes. Kaip rašo „The Times“, būtent ji priminė D. Trumpui apie Rusijos smūgių Ukrainos miestams padarinius ir civilių aukas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, jog Jungtinių Valstijų (JAV) antriniai muitai, nukreipti prieš Rusijos prekybos partnerius, galėtų būti reikšmingiausiu sprendimu sankcijų srityje nuo Rusijos invazijos pradžios.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais ginklais ir patikino, kad jo šalis sudarys sąlygas greitam ir pakankamam šios pagalbos tiekimui. Kaip praneša „Ukrinform“, Švedijos premjeras apie tai parašė savo oficialioje „X“ paskyroje.

 Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako beveik neturįs abejonių, jog Lietuva prisidės prie ginkluotės Ukrainai pirkimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Tiesa, pasak D. Matulionio, šio sprendimo efektyvumas priklausys nuo to, kaip veiks naujoji sistema bei koks bus ginkluotės pristatymo efektyvumas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paklausė, kodėl šis nesmūgiavo Maskvai. Ukrainos lyderis užsiminė, kad tokia operacija yra įmanoma, tačiau tik tuo atveju, jei būtų gauta tolimojo nuotolio ginklų. Apie tai „The Washington Post“ rašo žurnalistas Davidas Ignatius, apžvelgiantis tarptautinę politiką ir remdamasis informuotais šaltiniais JAV politiniuose sluoksniuose.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Berlynas atliks lemiamą vaidmenį naujame NATO ir Jungtinių Valstijų sudarytame susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais. F. Merzo biuro išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žengė svarbų žingsnį“. „Per pastarąsias kelias dienas su prezidentu Trumpu tai aptarėme kelis kartus. Užtikrinau jį, kad Vokietija atliks lemiamą vaidmenį“, – sakė Vokietijos kancleris.

Nepaisant sprendimo paremti naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimus Ukrainai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar įsitikinęs, kad šiame kare pranašumas yra Maskvos pusėje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. „Prezidento nuomonė yra tokia, kad Rusija laimės, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks“, – teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį Vašingtone po susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu pareiškė, kad Ukrainai rengiamasi pristatyti dvi sistemas „Patriot“.  Pristatymą finansuos Vokietija. Tačiau galutinės techninės, logistinės ir finansinės detalės dar turi būti patikslintos, po derybų su JAV gynybos sekretoriumi sakė B. Pistoriusas.

NATO vadovas Markas Rutte įspėjo Indiją, Kiniją ir Braziliją, kad jos turi kreiptis į Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje, kitaip jos gali stipriai nukentėti nuo antrinių sankcijų, rašo „Sky News“. Jis tai pareiškė kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino įvesti „griežtus“ 100 proc. antrinius muitų tarifus Rusijos eksporto pirkėjams, jei Maskva per 50 dienų nesudarys taikos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs dėkingas savo kolegai iš JAV Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) už leidimą tiekti ginklus Kyjivui su NATO šalių pagalba. Jo teigimu, šis naujausias Baltųjų rūmų šeimininko sprendimas padės apsaugoti ukrainiečių gyvybes.  „Esu dėkingas prezidentui Trumpui už jo norą remti mūsų žmonių gyvybių apsaugą“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Jungtinės Amerikos Valstijos nutraukia nemokamą karinės pagalbos finansavimą Ukrainai, tačiau teiks prioritetą ginklų tiekimui Kyjivui. Juos apmokės, pagal susitarimą su NATO, Europos šalys ir Kanada. „Manau, pirmiausia svarbu suprasti: laikai, kai JAV be apribojimų leido mokesčių mokėtojų pinigus Ukrainos gynybai, baigėsi.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie staigų ginklų tiekimo Europos sąjungininkams padidinimą, kurie bus perduoti Ukrainai. Kaip praneša „Axios“, remdamasis šaltiniu, pirmojoje ginklų siuntoje JAV parduos NATO sąjungininkams ginklų už maždaug 10 milijardų dolerių. „Siuntos kurie galiausiai pasieks Ukrainą, apima raketas, priešlėktuvinės gynybos priemones ir artilerijos sviedinius.

„Patriot“ yra neveiksmingi prieš dronus. Šios sistemos yra skirtos balistinėms raketoms, skrendančioms 20–30 km aukštyje, teigė karo apžvalgininkas Aleksejus Getmanas, rašo UNIAN. „Jie apskritai negali kovoti su dronais. „Patriot“ neaptinka nieko, kas skrenda žemiau 50 metrų aukščio. Jos skirtos kovoti su balistinėmis raketomis. Jos turi jas numušti 20–30 km aukštyje.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko Baltuosiuose rūmuose ir pristatė susitarimo dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai detales. D. Trumpas sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai. Jo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.

Lietuva nebepatraukli užsienio šalių investuotojams – bent šių metų pirmąjį pusmetį, kai tiesioginių užsienio investicijų skaičius Lietuvoje buvo net 16 kartų mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet pritraukėme investicijų vos už 15 milijonų eurų, kai pernai – net 236 milijonus. Perpus mažiau buvo sukurta ir darbo vietų.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau sakė, kad 50 dienų ultimatumas Maskvai nubausti yra „labai ilgas“. „Labai pozityvu, kad prezidentas Trumpas užima griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, – žurnalistams sakė K. Kallas. – Kita vertus, 50 dienų yra labai ilgas laikas, kai matome, kad jie kasdien žudo nekaltus civilius gyventojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje. „Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

FIFA Pasaulio klubų taurės apdovanojimų ceremonijoje sudalyvavęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė kaltinimų dėl vagystės. Po finalo kartu su FIFA prezidentu Gianniu Infantino D. Trumpas įteikinėjo medalius nugalėtojų komandai. Visgi, užfiksuota, kaip vieną iš medalių D. Trumpas įsikišo sau į kišenę. Įdomu, jog epizodą užfiksavo ir pats G. Infantino, kuris tiesiog numojo ranka į D. Trumpo veiksmus pakeldamas nykštį į viršų.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pristatė naują 72 mlrd. eurų vertės prekių iš JAV, kurioms gali būti taikomi bloko muitai, jei derybos su Vašingtonu dėl tarifų žlugs, sąrašą. Bloko prekybos vadovas, EK narys Marošas Šefčovičius sakė, kad su šiuo pasiūlymu, kuris „apima maždaug 72 mlrd. eurų vertės JAV importą“, susipažino Briuselyje susitikę ES prekybos ministrai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto muitų didinimo įgyvendinimas, anot Europos Komisijos, turėtų drastiškų padarinių transatlantinei prekybai. Jei įsigaliotų 30 proc. ar dar didesni muitai, būtų beveik  neįmanoma įprastai tęsti prekybos, ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Tokiu atveju esą reikėtų tikėtis didžiulių neigiamų padarinių abiejose Atlanto pusėse. „Būkime sąžiningi: 30 proc.

Bitkoinas savaitės pradžioje brango toliau ir pirmadienį, pirmą kartą nuo pat pasirodymo rinkoje maždaug prieš 15 metų, jo kaina viršijo 120 000 JAV dolerių ribą. Prekybos platformoje „Bitstamp“ jo kaina pakilo iki 121 488 JAV dolerių, po to, kai savaitgalį ji buvo beveik pasiekusi 120 000 JAV dolerių ribą.

Viena ryškiausių Rusijos propagandos atstovių, RT redaktorė Margarija Simonian, komentuodama naujienas apie galimą JAV tolimojo nuotolio raketų perdavimą Ukrainai, parašė, kad „visa tai baigsis branduoliniu ultimatumu“. Rusijos prokremliški „Z kanalai“, anot „Agentstvo“, tuo pat metu jau laidoja taikos derybas ir kalba apie galimus smūgius Vakarų šalims.

Bitkoino kursas pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 2 proc. ir viršijo 122 tūkst. JAV dolerių, pasiekęs naują visų laikų rekordą. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, per mėnesį kriptovaliuta pabrango beveik 16 proc., o per metus – daugiau kaip 88 procentais. Bitkoino rinkos kapitalizacija šiuo metu vertinama 2,4 trln. JAV dolerių.

 Šį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie 30 proc. muito tarifus visoms Europos Sąjungos (ES) prekėms nuo rugpjūčio 1 d. Tai nebe vien grasinimas ar rinkiminė retorika – tai prezidento Trumpo oficialiai paskelbtas ketinimas, su konkrečia data ir tarifų apimtimi. Derybos dar vyksta, bet politinis signalas nieko gero nežada: transatlantiniai prekybos santykiai tebesisuka įtampos epicentre, o Europa privalo apsispręsti.

Tarp Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vėl įsiplieskė ginčas dėl tarpusavio prekybos, kai prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie naujus 30 proc. muito tarifus visoms iš ES importuojamoms prekėms nuo rugpjūčio 1 d.  Siekdama suteikti erdvės deryboms, Europos Komisija nusprendė dar kartą atidėti atsakomųjų priemonių įvedimą JAV prekėms.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte  šią savaitę surengs derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris paskelbė apie planus parduoti ginklų Aljanso sąjungininkėms, kad jie būtų perduoti Ukrainai.  M. Rutte Vašingtone lankysis pirmadienį ir antradienį.  Šio vizito metu jis planuoja surengti derybas su Baltųjų rūmų šeimininku, JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, Pentagono vadovu Pete'u Hegsethu ir Kongreso nariais.

Jungtinių Valstijų senatoriai sekmadienį, prieš JAV specialiojo pasiuntinio Keitho Kelloggo vizitą Ukrainoje, išreklamavo dvipartinį įstatymo projektą, kuris apginkluotų prezidentą Donaldą Trumpą „galingomis“ sankcijomis Rusijai. D. Trumpas yra užsiminęs, kad būtų atviras šiam teisės akto projektui dėl sankcijų, nes santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vis labiau šąla.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui grasinant Europos Sąjungai (ES) nuo kito mėnesio įvesti 30 proc. muitus, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad derantis dėl tarifų Bendrija turėtų vengti eskalacijos santykiuose su JAV. „Mūsų nuomone, tarifai nėra naudingi niekam. Turime ieškoti gerų sprendimų mūsų prekybos santykiuose, nes Europos Sąjunga visada pasisakė už sąžiningą prekybą, grindžiamą tarptautinėmis taisyklėmis ir jas gerbiančią.

Investuotojams reaguojant į naujausius JAV prezidento grasinimus dėl muitų, Europos akcijų rinkos pradėjo savaitę smukimu. Indeksas STOXX 50 sesijos pradžioje nusileido 0,8 proc., o STOXX 600 – 0,6 proc., rašo portalas „Trading Economics“.  Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) nuo kito mėnesio bus taikomas 30 proc. muito tarifas. Anot jo, naujasis tarifas įsigalios rugpjūčio 1-ąją.