donaldas trumpas

JAV demokratų prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas trečiadienį abu paragino Nikki Haley šalininkus pereiti į jų pusę po to, kai ji oficialiai sustabdė savo kampaniją dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto. D. Trumpas pakvietė savo dabar jau buvusios varžovės respublikonų pirminiuose rinkimuose N. Haley rinkėjus prisijungti prie jo „didžiausio judėjimo JAV istorijoje“. Tuo tarpu J. Bidenas nurodė, kad N. Haley šalininkai turi vietos jo kampanijoje.

Respublikonė, buvusi ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili) trečiadienį oficialiai sustabdė savo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų kampaniją. Pasitraukdama iš kovos dėl Baltųjų rūmų posto, ji atsisakė paremti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), bet paragino jį užsitarnauti nuosaikiųjų ir nepriklausomų rinkėjų, kurie palaikė ją pirminiuose rinkimuose, paramą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas džiaugėsi lengvai laimėjęs „superantradienio“ pirminius rinkimus, po kurių jis praktiškai užsitikrino Respublikonų partijos nominaciją, leisiančią jam lapkritį vėl susikauti prezidento rinkimuose su demokratu Joe Bidenu. Penkiolikoje valstijų ir vienoje JAV teritorijoje įvyko iki šiol didžiausias 2024-ųjų prezidento rinkimų proceso renginys, kuriame ir D. Trumpas, ir J. Bidenas dėl savo partijų nominacijų varžėsi su mažiau žinomais konkurentais.

JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad Donaldas Trumpas yra „pasiryžęs sunaikinti“ JAV demokratiją. Tiek demokratų partijai atstovaujantis prezidentas, tiek jo varžovas iš respublikonų partijos užtikrinamai laimėjo superantradienį vykusius pirminius rinkimus ir lapkritį jų laukia nauja dvikova.

Donaldas Trumpas laimėjo pirminius respublikonų rinkimus 11 valstijų, įskaitant Teksasą, paaiškėjus rezultatams iš 15-os JAV valstijų, kurios „superantradienį“ rinko pageidaujamą kiekvienos partijos kandidatą. Buvęs prezidentas, siekiantis sensacingo sugrįžimo į Baltuosius rūmus po to, kai 2020 metais jį iš posto išstūmė demokratas Joe Bidenas, antradienį iškovojęs pergalę valstijose gali tapti Respublikonų partijos kandidatu.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir tikėtasi, pirmadienį laimėjo pirminius respublikonų kandidato į prezidentus rinkimus Šiaurės Dakotos valstijoje. Remiantis stočių „Fox News“ ir NBC skelbiamais rezultatais, jis nugalėjo užtikrintai. Suskaičiavus kiek mažiau nei 40 proc. balsų, D. Trumpas surinko beveik 85 proc., o jo konkurentė Nikki Haley – mažiau nei 15 proc. Likę balsai teko kitiems kandidatams.

JAV Aukščiausiasis Teismas pirmadienį vienbalsiai atmetė Kolorado valstijos bandymą pašalinti Donaldą Trumpą iš respublikonų pirminių rinkimų biuletenio dėl įtariamo dalyvavimo maište. „Todėl Kolorado Aukščiausiojo Teismo sprendimas negali galioti. Visi devyni Teismo nariai pritaria tokiam rezultatui“, – sakoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje. „Didelė pergalė“ D. Trumpas pirmadienį tvirtino, kad toks sprendimas yra „didelė pergalė“ Jungtinėms Valstijoms.

Nauja Donaldo Trumpo kadencija JAV prezidento poste gali padaryti Vokietijai milijardinę ekonominę žalą, rodo Kelno ekonomikos instituto atliktas tyrimas. D. Trumpas yra užsiminęs, kad savo pergalės rinkimuose atveju įves 60 proc. ar dar didesnius muitus produkcijai iš Kinijos, taip pat bendrus 10 proc. tarifus į JAV importuojamoms prekėms. Per ketverių metų kadenciją tai Vokietijos ekonomikai gali reikšti bendrą 120 mlrd. eurų nuostolį, rašo tyrimo autoriai.

Buvusi JAV ambasadorė Nikki Haley laimėjo savo pirmąją pergalę prieš buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą 2024 m. pirminiuose respublikonų partijos prezidento rinkimuose. N. Haley laimėjo rinkimus Vašingtone, kur už ją balsavo 62,86 proc. rinkėjų – tuo tarpu D. Trumpas surinko 33,22 proc. balsų, sekmadienį vakare pranešė respublikonų partijos skyrius Kolumbijos apygardoje. Iš viso balsavo 2 035 respublikonai.

Besiruošdamas JAV prezidento rinkimams, Donaldas Trumpas pasirodė ne vienoje valstijoje. Po jo kalbų save prilyginant nukankintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, grasinant neginti NATO šalių, kurios nesilaiko finansinių įsipareigojimų, bei respublikonams eilinį kartą vetuojant paramos Ukrainai paketą, D. Trumpo populiarumas išaugo. Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad pareiškimai neprivalo reikšti pažado, tačiau jo pergalė Europoje galėtų reikšti politinį žemės drebėjimą.

Donaldas Trumpas šeštadienį laimėjo Respublikonų partijos vidaus rinkimus Misūrio, Mičigano ir Aidaho valstijose, pranešė JAV žiniasklaida, ir taip pasistūmėjo į priekį siekdamas tapti Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus. Buvęs prezidentas iki šiol laimėjo visus savo partijos kandidatų pirminius rinkimus prieš kitą savaitę vyksiantį „superantradienį“, kai rinkėjai 15-oje JAV valstijų renka pageidaujamą kiekvienos partijos kandidatą.

Donaldas Trumpas šeštadienį laimėjo Respublikonų partijos vidaus rinkimus Misūrio, Mičigano ir Aidaho valstijose ir dar labiau pasistūmėjo į priekį kovoje dėl partijos kandidato į šalies prezidentus, pranešė JAV žiniasklaida. Buvęs prezidentas kol kas yra laimėjęs visus iki šiol surengtus jo partijos pirminius rinkimus. Per vadinamąjį „superantradienį“ kitą savaitę partijų kandidatus į prezidentus vienu metu rinks net 15-a JAV valstijų.

Likus kelioms dienoms iki pirminių JAV prezidento rinkimų apogėjaus, nauja apklausa prognozuoja nesėkmę dabartiniam šalies vadovui Joe Bidenui. Remiantis šeštadienį paskelbtais „The New York Times“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, jei rinkimai vyktų dabar, dauguma registruotų rinkėjų savo balsą atiduotų už buvusį prezidentą respublikoną Donaldą Trumpą. Per visoje šalyje vykdytą apklausą 48 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už D. Trumpą, o 43 proc. – už J. Bideną.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį atvyko į federalinį teismą Floridoje, kur vyko teismo posėdis, kuriame buvo paskirta jo bylos dėl kaltinimų netinkamai tvarkant įslaptintus dokumentus nagrinėjimo data. Kaltinimus pateikęs specialusis patarėjas Jackas Smithas paprašė apygardos teisėjos Aileen Cannon perkelti numatytą D. Trumpo teismo proceso pradžios datą iš esamos gegužės 20 dienos į liepos 8-ąją.

Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas ketvirtadienį atskirai apsilankę prie JAV ir Meksikos sienos kaltino vienas kitą dėl imigracijos krizės, paversdami šį itin opų klausimą centrine savo varžybų dėl JAV prezidento posto ašimi. Buvęs respublikonų prezidentas D. Trumpas ir dabartinis demokratų prezidentas J. Bidenas, kurie lapkritį tikriausiai vėl susikaus rinkimuose, kalbas Teksase pasakė kone tuo pačiu metu.

JAV Ilinojaus valstijos teisėja trečiadienį nurodė išbraukti eksprezidentą Donaldą Trumpą iš šioje valstijoje vyksiančių pirminių rinkimų biuletenio dėl jo vaidmens Kapitolijaus šturme. Kuko apygardos teisėja Tracie Porter tokį sprendimą priėmė po to, kai panašių priemonių buvo imtasi keliose kitose valstijose, įskaitant Kolorade paskelbtą nuosprendį, kurį dabar nagrinėja JAV Aukščiausiasis Teismas.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir tikėtasi, laimėjo Respublikonų partijos pirminius prezidento rinkimus Mičigano valstijoje. Tai antradienio vakarą pranešė JAV transliuotojai CNN ir NBC, remdamiesi savo pačių prognozėmis. D. Trumpo varžovė Nikki Haley patyrė aiškų pralaimėjimą. Kai buvo suskaičiuota maždaug 10 proc. balsų, juos skyrė 30 procentinių punktų.

Kyla vis daugiau kalbų apie buvusio JAV prezidento ir kandidato 2024 metų rinkimuose Donaldo Trumpo sveikatą – kai kurie mano, kad jam pasireiškia atminties sutrikimai. Buvęs JAV prezidentas D. Trumpas sakydamas kalbą pamiršto savo žmonos vardą, o ekspertas perspėjo, kad tai yra aiškus demencijos požymis.

Duodamas interviu naujienų agentūrai CNN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskio teigė manąs, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesupranta, ko siekia rusų lyderis Vladimiras Putinas, nes nė karto nėra su juo kovojęs. Kaip sakė V. Zelenskis, „negaliu suprasti, kaip Donaldas Trumpas gali būti (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino pusėje“. „Tai neįtikėtina“, – pabrėžė jis. „Man atrodo, kad Donaldas Trumpas Putino nepažįsta“, – sakė V. Zelenskis. „Žinau, jog jiedu yra susitikę.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas apskundė 355 mln. JAV dolerių baudą, kurią skyrė Niujorko teismas, nustačius, kad jis manipuliavo savo nekilnojamojo turto verte, siekdamas apgaulės būdu gauti paskolas palankiomis sąlygomis, pirmadienį parodė teismo dokumentai. D. Trumpas, kuris beveik neabejotinai taps respublikonų kandidatu į prezidentus šį lapkritį, pažadėjo užginčyti teisėjo Arthuro Engorono sprendimą.

Donaldas Trumpas šeštadienį pasiekė „žaibišką“ pergalę Pietų Karolinos valstijos respublikonų pirminiuose rinkimuose, aplenkęs varžovę Nikki Haley jos gimtojoje valstijoje. D. Trumpas jau laimėjo pirmuosius keturis svarbiausias rinkimus, o jam sėkmingi pastarųjų metų apklausų rezultatai, panašu, suteikia neįveikiamą pranašumą laukiant po 10 dienų vyksiančio „super antradienio“, kai kandidatą į prezidentus rinks net 15 valstijų.

Donaldo Trumpo advokatai ketvirtadienį paprašė federalinio teismo atmesti jam pareikštus kaltinimus po kadencijos pabaigos iš Baltųjų rūmų neteisėtai išsinešus įslaptintus dokumentus, teigdami, jog jam galioja prezidentinė neliečiamybė. Byla, kurioje D. Trumpas kaltinamas su savimi į Mar-a-Lago rūmus Floridoje pasiėmęs dokumentus ir kliudęs tyrėjams juos susigrąžinti, yra viena iš keturių baudžiamųjų bylų, D. Trumpui iškeltų, jam pretenduojant į antrą kadenciją prezidento poste.

Po Donaldo Trumpo pareiškimo, jog jo pergalės atveju Jungtinės Valstijos negins NATO partnerių, neskiriančiu 2 procentų gynybai, Europoje kilo panika. Kai kurie politikai suprato, jog galimai būsimas kandidatas savo kalbomis skatina Rusiją pulti kai kurias Europos šalis. Prabilta ir apie Aljanso griūtį, o plačiau šia tema domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala įsitikinęs, kad D. Trumpo pareiškimai kelia tiesioginę grėsmę Europai.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kai kurie jo sąjungininkai toliau lygina savo teisines problemas su Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno likimu, praneša „The Washington Post“. Pažymėtina, kad D. Trumpas dar nepasmerkė griežčiausio šio dešimtmečio Kremliaus vadovo Vladimiro Putino kritiko A. Navalno mirties. „Tai Navalno forma“, – antradienį pareiškė D. Trumpas „Fox News“, atsakydamas į klausimą apie 355 mln. dolerių (328 mln.

Į Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento postą nusitaikiusiam respublikonui Donaldui Trumpui negailint priekaištų NATO sąjungininkėms, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina – Aljansas negali leistis paralyžiuojamas vieno politiko pareiškimų. Visgi, jis pabrėžia – NATO valstybės privalo atlikti savo namų darbus ir skirti gynybai deramą finansavimą. „Mes negalime būti paralyžiuoti to, ką sako vienas ar kitas kandidatas.

Vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, ore tvyro daug nerimo – tiek dėl Ukrainos, tiek dėl artėjančių JAV rinkimų bei galimos Donaldo Trumpo pergalės. Nujausdami galimą JAV pasitraukimą iš NATO, Europos lyderiai ir ekspertai ėmėsi plano – kurti NATO alternatyvą be JAV.

Buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley, kuri varžosi su eksprezidentu Donaldu Trumpu dėl respublikonų kandidato į Jungtinių Valstijų prezidentus nominacijos, sekmadienį sukritikavo jį už tylą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties.

Respublikonų senatorius J. D. Vance‘as užtikrino NATO sąjungininkus, kad jie gali pasikliauti JAV ir ši padėtų, jeigu Aljanso narės būtų užpultos, praneša naujienų agentūra dpa. Vienas didžiausių buvusio prezidento Donaldo Trumpo rėmėjų Kongrese sako, kad JAV gintų kitas NATO nares ir tuo atveju, jeigu D. Trumpas laimėtų prezidento rinkimus lapkričio mėnesį ir antrą kartą taptų prezidentu.

Tęsiantis diskusijoms apie tai, kaip Donaldo Trumpo pergalė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimuose gali paveikti NATO Aljanso ateitį, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad pirmosios kadencijos metu D. Trumpas paskatino sąjungininkes rimčiau žiūrėti į finansinius įsipareigojimus gynybai. „Donaldas Trumpas jau buvo JAV prezidentas ir galbūt jau tuo metu kilo abejonių, diskusijų dėl to, kas atsitiks su NATO.

Jei galimas kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas atvyks į Ukrainą, tai prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs kartu su juo nuvažiuoti į frontą. Ukrainos prezidentas tai pareiškė šeštadienį per Miuncheno saugumo konferenciją, praneša „Ukrinform“. „Jei ponas D. Trumpas atvyks, esu pasirengęs su juo nuvažiuoti į frontą.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Apie tai, ką reiškia skandalinga Trumpo kalba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Niujorko teisėjas nurodė Donaldui Trumpui penktadienį sumokėti 355 mln. dolerių (329 mln. eurų) dėl įtarimų sukčiavimu ir uždraudė jam trejus metus valdyti įmones šioje valstijoje – tai didelis smūgis jo verslo imperijai ir finansinei padėčiai.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) penktadienį patikino sąjungininkes, susirūpinusias dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) galimo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, kad Jungtinės Valstijos toliau vaidins vienos pagrindinių pasaulio veikėjų vaidmenį. „Šiais neramiais laikais yra aišku, kad Amerika negali atsitraukti“, – sakė K. Harris. Jos teigimu, Jungtinėms Valstijoms būtų kvaila izoliuotis. „Privalome palaikyti savo sąjungininkes [...]. Tai ir daro mus stiprius.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kovo 12 dieną, per Lenkijos įstojimo į NATO 25-ąsias metines, Vašingtone priims šios šalies prezidentą Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą) ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Nuskambėjo grasinantys buvusio JAV prezidento ir dabartinio Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pasisakymai apie NATO šalių gynybą – jis teigė, kad Rusijos puolimo atveju JAV net tik negintų sąjungininkų, bet ir paskatintų Rusiją pulti. Ekspertų nuomone, toks viešas D. Trumpo kalbėjimas palankus ne tik Rusijai, bet, ko gero, yra orientuotas ir į buvusio prezidento elektoratą – „sistema“ nusivylusius žmones.

Ukrainoje siaučiant karui, o Jungtinėse Valstijose artėjant galimam Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimui, Europos Sąjunga svarsto galimybę įsteigti naują gynybos komisaro pareigybę pramoniniams gynybos politikos aspektams prižiūrėti. Apie tai skelbia leidinys „Politico“, remdamasis trimis žmonėmis, tiesiogiai susipažinusiais su šiuo klausimu. Tai planuojama nepaisant to, kad ES šalys paprastai siekia visiškos savo gynybos politikos kontrolės.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad 18 iš 31 Aljanso šalies yra pasirengusios 2024 metais pasiekti išlaidų gynybai tikslą – tam skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai paskelbta po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sąjungininkus šokiravo pareikšdamas, jog skatins Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų nevykdančias nares.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškęs, kad negintų NATO valstybių, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, sulaukė daug neigiamų reakcijų tiek iš gyventojų, tiek iš Europos lyderių. NATO duomenys rodo, jog toks pareiškimas yra nepagrįstas. Pasirodo, šalys ne vien susimoka, bet ir viršija 2 proc. BVP (NATO rekomenduojamą procentą) skirtą gynybai. Tarp šių valstybių – ir Lietuva.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo skundai dėl to, kad kai kurios NATO sąjungininkės gynybai neskiria 2 proc. savo BVP, nėra „nieko naujo“, trečiadienį pareiškė Kremlius. Kandidatas į prezidento postą 2024 metų rinkimuose sulaukė aršios JAV prezidento Joe Bideno kritikos po to, kai užsiminė, kad skatintų Rusiją pulti sąjungininkes, kurios nesilaiko išlaidų tikslo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pateiks išsamią informaciją apie padidėjusias NATO narių išlaidas gynybai, kilus susirūpinimui po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino skatinti Rusiją pulti Aljanso šalis, nevykdančias savo finansinių įsipareigojimų. D. Trumpas sulaukė daug kritikos pareiškęs, kad negins NATO narių, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Tai griežčiausia kritika, kokią jis kada nors yra išsakęs Aljanso atžvilgiu.

JAV ambasadorė NATO Julianne Smith griežtai sukritikavo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus apie aljanso gynybą kaip „pavojingus ir, tiesą sakant, neatsakingus“. „Raginimai Kremlių užpulti bet kurią NATO sąjungininkę ar aljanso teritoriją tikrai kelia didesnę grėsmę mūsų kariams, JAV kariams ir mūsų sąjungininkų kariams“, – antradienį Briuselyje sakė J. Smith.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Lietuva dėl savo finansinių įsipareigojimų gynybai turi gerą reputaciją į JAV prezidento postą besitaikančio Donaldo Trumpo akyse. Taip ji teigė po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio, kuriame buvo svarstomos JAV vidaus politikos pokyčių pasekmės Lietuvai. „Prezidentas jau yra, galima sakyti, dirbęs su Donaldu Trumpu (...), kadangi jų terminai persidengia kažkiek.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad į JAV prezidentus vėl kandidatuojančio Donaldo Trumpo kalbos nestiprina pasitikėjimo tarp NATO šalių, tačiau sutinka, jog Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai. A. Skaisgirytė yra pirma Lietuvos pareigūnė, pakomentavusi didžiulio rezonanso sulaukusius D. Trumpo pareiškimus praėjusią savaitę, kad jis skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.

Du trečdaliai NATO šalių vis dar nepadidino savo išlaidų gynybai iki minimalaus 2 proc. BVP lygio, nors ekspertai mano, kad net ir šis lygis yra labai nepakankamas, rašo „Sky News“. Leidinys pažymi, kad Donaldo Trumpo pareiškimai apie agresijos skatinimą prieš sąjungininkes, kurios gynybai skiria nepakankamai lėšų, neabejotinai kenkia NATO saugumui.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad jis pavertė NATO stipriu aljansu. D. Trumpas apie tai prabilo po to, kai susilaukė aštrios kritikos dėl savo ankstesnių komentarų, kuriais jis sumenkino savo įsipareigojimą NATO. Eksprezidentas šeštadienį kalboje pasakė, kad „paragins“ Rusiją pulti NATO šalis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį atvyko į federalinį teismą Floridoje, kad dalyvautų uždarame jam iškeltos bylos dėl įslaptintų dokumentų teismo posėdyje, teisininkams mėginant išsiaiškinti, kam gali būti leidžiama susipažinti su slaptais įrodymais. 77-erių D. Trumpas birželį pareiškė esąs nekaltas dėl jam pareikštų kaltinimų neteisėtai pasilikus nacionalinės gynybos informaciją, sudarius suokalbį kliudyti teisingumui bei melavus.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pasmerkė Donaldo Trumpo grasinimą neginti NATO narių, gynybai skiriančių nepakankamai lėšų, sakydamas, jog kandidato į JAV prezidentus remarkos yra naudingos Rusijai. „Tokie pareiškimai yra neatsakingi ir padeda Rusijai“, – pirmojo Vokietijos vizito į Kiprą metu Nikosijoje kalbėdamas su žurnalistais sakė F. Steinmeieris.

JAV kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo kvietimas Rusijai daryti „ką tik nori“ finansinių įsipareigojimų nevykdančioms NATO narėms sulaukė aštrios Vokietijos politikų ir ekspertų kritikos. „Šie pareiškimai yra neatsakingi ir netgi žaidžia Rusijos naudai, – pirmadienį lankydamasis Kipro sostinėje Nikosijoje sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.