derlius

Indijoje dėl neveiksmingos žemės ūkio administravimo sistemos sutrūnija per ketvirtadalį saugyklose laikomų grūdų. Labdaros organizacijos piktinasi, kodėl niekam neparduoti grūdai nedalinimai badaujantiems Indijos gyventojams. Toli gražu ne vienam Indijos miesteliui būdinga realybė, kai šalia genda milžiniškos grūdų atsargos. Maisto pelkėse laikomi tūkstančiai maišų niekam neparduoto yrančio derliaus. Atsargos užima futbolo stadionui prilygstančią teritoriją.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Beveik ketverius metus ūkininkas ieško 174 tonų dingusių kvietrugių. Regis, ne adata šieno kupetoje, bet rasti nepavyksta. O grūdų supirkimo bendrovės vadovas tikina, kad ūkininkas jų ir neras, nes ieško ne grūdų, o juodos katės tamsiame kambaryje. Skirtingus sprendimus priėmusių teismų karuselė sustojo, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį ūkininko skundą. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi pagalbos į prokurorus.

Prieš kelerius metus pasaulyje įsiplieskė diskusijos apie maisto produktų trūkumą ir gresiantį badą. Jas sukėlė maisto produktų žaliavos brangimas 2007 metų pabaigoje ir 2008 m. pradžioje. Krizė pristabdė maisto produktų kainų kilimą ir kai kurias jų net sumažino, tačiau 2010 m. maisto produktų kainos vėl kilo, kyla jos ir dabar.

Vokiečių draudikams pabranginus pasėlių draudimą, žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos foną, kurį norėta steigti prieš keletą metų. Gamtos stichijos vis dažniau pražudo pasėlius, o Lietuvos žemdirbiai vis dar svarsto: drausti ar ne ir kokia draudimo sistema būtų tinkamiausia. Jie pripažįsta, kad susitarti sunku ir dėl vienybės stokos, ir dėl valdininkų abejingumo.

Argentina nuo 1994 metų grūdų derlių padidino 135 procentais ir yra tikras ūkininkavimo pavyzdys, kuriuo šiandien sekti be mokslo laimėjimų genetikoje neįmanoma. Tai šalis, kuri jau 1996-iais griebėsi genetiškai modifikuotų produktų auginimo ir nuo to laiko niekad nebesižvalgė atgalios. Kol Europoje nuomonės dėl tokių produktų vartojimo išsiskiria, Argentina, įsisavinusi genų inžinerijos laimėjimus, savo krašte džiaugiasi 22 milijonais hektarų daiginamų grūdų ir kapsinčiu pelnu.

Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų. Kada tinkamiausias metas skiepyti? Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Neįprastai šilta, besniegė žiema ir džiugina, ir gąsdina javų bei rapsų augintojus. Jei ir toliau žiema bus šilta ir nepateiks siurprizų, žemdirbiai gali sulaukti rekordinių derlių. Tačiau jei staiga užkluptų didžiuliai šalčiai ar pridrėbtų gausiai sniego, dar vegetuojantys žiemkenčiai, ko gero, pražūtų. Bijo didelių šalčių Vešliai žaliuojančius žiemkenčius apžiūrinėjantys žemdirbiai atidžiai seka orų prognozes. „Dabar svarbiausia, kad neprisnigtų ant nepašalusios žemės.

Sandėliai užgrūsti daržovėmis, o mūsų šalies ūkininkai maldauja šalčių. Piktesnė žiema galbūt atkeltų eksporto vartus į Rusiją, kurioje nėra tinkamų sąlygų daržoves ilgai laikyti sandėliuose. Prekybos centrai sprogsta nuo daržovių, turgūs – taip pat. Jų pasiūlą šį sezoną išpūtė geras derlius. Be to, padrąsinti pernykštės sėkmės, šįmet ūkininkai didino daržovių plotus. Jas auginti buvo suskatę netgi tie, kurie anksčiau to nedarė. „Supirkimo kainos mažos.

Siūlomi žemės mokesčio pokyčiai kaitina ir žemdirbių, ir žemės savininkų, ir politikų, tarp kurių yra nemažai žemės turėtojų, aistras. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai siūlomi siekiant sutramdyti apleistų žemių savininkus ir spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai nuogąstauja, kad drausminant „tinginius“ ir spekuliantus gali nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. Prieš apleistos žemės apmokestinimą didesniu mokesčiu jau pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Nors Lietuvoje grybų ir uogų derlius buvo trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais, perdirbėjai ir eksportuotojai sako išgyvensiantys. Kaip praneša „Panorama“, Lietuvoje voveraičių nuskinta panašiai kaip ir ankstesniais metais, o baravykų derlius žymiai prastesnis. Dėl to perdirbėjams ir eksportuotojams konkuruoti Europos rinkose nėra lengva, šįmet teko varžytis su pagrindine Baltarusija ir Balkanų šalimis.

Ryžiai gali pabrangti 19 proc., nes dėl potvynių pietryčių Azijoje sumažės ryžių tiekimas, praneša „Bloomberg“. Tailando ryžių kaina gali išaugti nuo 630 iki 750 JAV dolerių už toną, ryžiai iš Indijos pabrangs nuo 480 iki 500 JAV dolerių, teigia stambios kruopų kompanijos „C.P. Intertrade Co“ prezidentas Sumetas Laomorafornas (Sumet Laomoraporn). Vyriausiojo Tarptautinio ryžių mokslo tiriamojo instituto ekonomisto teigimu, Tailando ryžiai pabrangs 10 procentų.

Spustelėjusios pirmosios šalnos baigė vėlyvųjų aviečių sezoną. Jis, anot augintojų, buvo vidutinis – tiek kainomis, tiek pirkėjais. Tad stambesni ūkininkai dalį derliaus sukrovė į saugyklas ir tikisi prieš didžiąsias metų šventes jas parduoti brangiau, praneša LTV „Šiandien“. Vis labiau vėstant orams uogų prisirpsta mažiau, o ir tos pačios – ne iš didžiausių. Šie metai, anot augintojų, nebuvo ypatingi. Derlius vidutinis, nes lietinga ir vėjuota vasara gadino prekinę uogų išvaizdą.

Tradicinė Marijampolės krašto žemdirbių derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2011“ šiemet gražiai sutapo su seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fabriko 80 metų jubiliejumi. Tad dvi šventės viena kitą papildė ir suteikė miestiečiams džiugių akimirkų. Į J.Basanavičiaus aikštę šeštadienio rytą susirinko daugybė tautodailininkų, amatininkų, prekybininkų su savo gaminiais. Nuo jų neatsiliko šio krašto ūkininkai, susivežę gausybę sūrių, dešrų, lašinių, naminės duonos, įvairių daržovių.

Dosnus derlius – džiugi žinia pirkėjams, liūdna – ūkininkams. Šiemet kopūstai, bulvės, burokėliai gerai užderėjo ne tiktai Lietuvos, bet ir Rusijos laukuose, rašo „Lietuvos rytas“. Todėl daržovių kaina turėtų vis kristi. Tuo tarpu ūkininkai suka galvą, kam parduoti pilnus sandėlius daržovių. Kaip ir kasmet jų akys krypsta į nepasotinamą Rusijos rinką. „Šįmet kopūstai nereikalingi eksporto rinkoms. Rusai ir patys užsiaugino, ir pigiau iš Kazachstano, Baltarusijos įsiveš.

Kas nedirba – tas nevalgo, byloja liaudies patarlė. Tačiau realybė kitokia – valgyti prašo ir nedirbančiojo skrandis, todėl maisto kainos – aktualios visiems. Kokių pokyčių pirkėjai sulauks šį rudenį? Džiugios žinios vegetarams Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras patikino, kad šiemet visų daržovių kainos neabejotinai bus mažesnės nei praeitąmet. „Praėjusiais metais dideles kainas iššaukė karščiai.

Tauragės policijos pareigūnai aptiko kanapių auginimo laboratoriją. Narkotikų fabrikėlis buvo įkurdintas nuo pašalinių akių gerai apsaugotoje sodyboje Šilalės rajone, Gražjūrio kaime. Netoli gyvenamojo namo esančiame ūkiniame pastate kratą atlikę pareigūnai aptiko visko, ko gali prireikti kanapėms auginti, taip pat rasta šių augalų dalelių.

Netrukus prasidės masinis bulviakasis. Tada ir skaičiuosime, kiek bulvių prikasta, kiek bus supilta į saugyklas, ar sočiai valgysime, ar įpirksime. Žemdirbiai pranašauja, kad bulvės bus brangios dėl dviejų priežasčių. Viena, bulves supūdė liūtys, kita, bulvės bus išvežtos į Rusiją. Rusai perka ne bet kokias bulves, o tik geros kokybės. Ir moka daugiau nei prekybos tinklai. sxc.hu nuotr.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių AB „Agrowill Group“, stebėdama šiųmečio derliaus vidutines grūdų supirkimo kainas Lietuvos ir pasaulio rinkose, prognozuoja, kad šiais metais maisto kainos Lietuvoje ne tik nemažės, bet netgi gali padidėti. „Lyginant šių metų liepos mėnesio augalininkystės žemės ūkio produktų supirkimo kainas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos padidėjo daugiau nei 26 proc.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad maisto produktų kainos visame pasaulyje išlieka beveik rekordinės, praneša BBC. FAO skaičiuojamas pasaulio maisto kainų indeksas rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 26 proc. ir siekia 231 punkto. Jis beveik siekia rekordinį vasario mėnesio rodiklį – 238 punkto. Grūdų kainos išaugo baiminantis, kad šiemet gali sumažėti jų derlius. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 6 mln.

Somalio pusiasalyje siautėjanti sausra ir badas paveikė daugiau kaip 12 mln. gyventojų, nors viena regiono šalis, Eritrėja, tvirtina, kad krizės nejaučia, praneša BBC. Daugėja įrodymų, kad reali padėtis atsiskyrėliškoje valstybėje yra kitokia. Teigiama, kad badą kenčia du Eritrėjos gyventojai iš trijų. Per pastarąjį dešimtmetį Eritrėja tapo viena uždariausių valstybių pasaulyje, kurioje nėra laisvos spaudos ir opozicijos.

Daugelis šalies bulvių augintojų skundžiasi lietaus užlietais laukais ir baiminasi, kad į aruodus supiltas derlius nepradėtų pūti. Šiemet bulvių augintojai iš pradžių džiaugėsi gerai užderėjusiu derliumi, bet rugpjūčio liūtys sutrukdė jį sklandžiai nuimti. Taip pat dėl didelės drėgmės bulves bus sudėtinga išsaugoti sandėliuose iki to laiko, kai šių daržovių paklausa būna didžiausia – žiemos ir pavasario. Stambesniuosius ūkininkus kamuoja ir nežinia dėl eksporto perspektyvų.

Vasara – į pabaigą, derlius – į namus. Šiemet lietus ir saulė išaugino puikų derlių. Darbštuoliai juo džiaugiasi, o sėdintys laukia, kas išties ranką su bulve ar duonos pluta. „Derlius neįleis bado į namus, kuriuose dirbama“, – „Šiaulių kraštui“ sakė sutikti žemdirbiai. „Duonos“ dulkės Tolumoje kyla didžiulis dulkių stulpas. Kombainą per dulkes pamatome tik arčiau privažiavę. Raiko subrendusių kviečių lauką, purškia susmulkintus šiaudus į dirvą – bus trąša.

Mūsų valstybės teritorija nedidelė, tačiau meteorologų fiksuojami duomenys labai skiriasi – vienur lietaus norma vos pasiekta, o kitur – dvigubai viršyta. Šių metų rugpjūtis nelepina gerais orais. Ne tik ūkininkams tenka gaudyti derliui nuimti palankias valandas – ir statybininkai darbus planuoja atsižvelgdami į sinoptikų ir meteorologų prognozes.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai - 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai - 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Šalčiai, nuniokoję Lenkijos juodųjų serbentų uogynus, išėjo į naudą lietuvių augintojams. Šių uogų kaina šoktelėjo net 50 proc. Tuo metu obelys Lietuvoje nespėjo atsigauti po užpraėjusios žiemos šalčių. Sodininkai sako, kad šie metai geresni, tačiau derlius – vidutinis, praneša LTV „Šiandien“. Dar prieš keletą metų juodųjų serbentų augintojai išgyveno sunkius laikus. Buvo metų, kai už kilogramą šių uogų supirkėjai ūkininkams siūlydavo vos 30 centų.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus. Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos.

Ūkininkai meldžia saulėtų orų, o supirkėjai mano, kad tarptautinėje rinkoje kol kas nėra ženklų, jog brangs grūdai. Stebėdami subrendusius javus žemdirbiai nerimauja dėl audringų orų, mat kai kur kruša ir liūtys jau pridarė žalos. Šiemet gerokai mažiau sudaryta išankstinių sutarčių, nes baiminamasi ir dėl derlingumo, ir dėl sunkiai nuspėjamų kainų. Grūdai atpigo Lietuvoje ir kitose šalyse kombainams išvažiavus į laukus smarkiai nukrito grūdų kainos.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Ūkininkai Kauno merui apskundė tarybos narį, kuris, gindamas be leidimų prekiavusią dukrą, grasino uždaryti visus turgelius.Politikas tokio savo elgesio nekomentuoja, bet pripažįsta gynęs mergaitę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Konfliktas tarp ūkininkų ir Kauno tarybos bei Valstiečių liaudininkų sąjungos nario Kazimiero Nausėdos kilo mobiliajame ūkininkų turgelyje Šančiuose. Savo užaugintu derliumi prekiaujantys žemdirbiai pasipiktino viena iš prekybininkių.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Vasaros pradžia ypač nuskriaudė agurkų augintojus, kai kilęs žarnyno infekcijos protrūkis Vokietijoje išplito į kitas Europos šalis. Išsigandę pirkėjai masiškai nusuko nugaras agurkams „žudikams“, todėl šių daržovių augintojai patyrė didelių nuostolių: tonos agurkų iškeliavo į sąvartynus, o jų augintojai dar iki šiol nežino, kokio dydžio kompensacijas jiems išmokės Europos Komisija.

Rusijos rytuose sekmadienį įsiplieskė 186 miškų gaisrai, išplitę tris kartus didesnėje teritorijoje nei praėjusiais metais. „Šiuo metu iš viso yra kilę 12 tūkst. 100 gaisrų Rusijoje nuo gaisrų sezono pradžios. Jie yra išplitę 750 tūkst. hektarų teritorijoje, kai pernai nuniokojo tik 228 tūkst. 400 hektarų šalies teritorijos“, – teigė nepaprastųjų situacijų ministerija. Per pastarąsias 24 valandas kilo dar 186 miškų gaisrai 16 tūkst. 700 hektarų teritorijoje. 174 gaisrai jau buvo užgesinti.

Prasidedantis braškių sezonas vietos uogų augintojams leidžia tikėtis šiokio tokio uždarbio. Žinoma, jei orai palepins. Tačiau kiek mokėsime už braškes, dar labai sunku pasakyti. Kol kas prognozuojama, kad vidutiniškai po 9 litus. Šalies turgavietėse jau kvepia pirmosios uogos. Tiesa, dauguma jų – atvežtinės, lenkiškos, tačiau jau viename kitame mieste vis pasirodo ir lietuviškų. O ateinančią savaitę jų žadama pirkėjams pateikti dar daugiau.

Įsivažiuoja prekyba braškėmis. Pirmiausiai ant prekystalių, kaip ir kiekvienais metais, pasirodė užsienietiškos. Lietuviškų braškių augintojai sako, kad jų derliaus dėl vėlyvo pavasario šiemet gali tekti palūkėti. Lietuviškų braškių laukia ir turgaus prekiautojai, praneša LTV „Šiandien“. Naujojoje Klaipėdos turgavietėje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai sako, kad pirkėjai klausinėja apie braškes, tačiau prekystaliai kol kas lūžta tik nuo vynuogių.

Kai kurie ūkininkai skundžiasi, kad šie metai dar prastesni nei pernykščiai. Tuo metu draudikai skaičiuoja, kad išmokų suma šiemet išaugs net 10 kartų.Viename Šiaulių rajono ūkininko lauke iššalo net 70 hektarų užsodintų kviečių. Anot ūkininko, praėjusį rudenį žieminėmis kultūromis jis iš viso užsėjo per 300 hektarų – rapsai visiškai iššalo, o javų liko tik vietomis. Vyras sako, kad žuvusių pasėlių atsodinimas kainuos nemažus pinigus.

Pastaruoju metu kainos, tiksliau – itin spartus jų augimas, kelia vis daugiau diskusijų ir nerimo. Juolab tai sustiprėja dėl to, kad po ekonominės recesijos pajamų didėjimas kainų augimo ne tik kad nepaveja, bet per dulkes nelabai ir mato... Štai vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus nuo ketvirtojo 2009-ųjų ketvirčio padidėjo vos 0,1 proc., o vartojimo prekės ir paslaugos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą per tą patį laikotarpį pabrango net 3,6 proc.

Trečiadienį Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas pranešė, kad šalies vyriausybė ir gamintojai susitarė mažinti grikių, cukraus ir saulėgrąžų aliejaus kainas, informuoja „lenta.ru“. Anot M. Azarovo, Ukrainos vyriausybė pasirašė memorandumus su cukraus, grikių ir saulėgrąžų aliejaus gamintojais, pagal kuriuos produktai bus pardavinėjami nustatytomis didmeninėmis kainomis.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių „Agrowill Group“, apibendrindama pasaulio grūdų derliaus prognozes, pastebi, kad Lietuva nėra išimtis iš pasaulio grūdų rinkos, ir šiais metais tikisi dar mažesnio derliaus nei pernai. 2010/2011 metų pasaulio grūdų derliaus prognozė yra 4 mln. tonų mažesnė nei praėjusių metų rezultatai. Tuo pat metu pasaulio grūdų suvartojimas prognozuojamas 27 milijonais tonų didesnis, nei 2009/2010 metais.

Dėl gamtos stichijų ir brangstančio transportavimo maisto kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Ar grįšime į 2008-ųjų krizę? Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija paskelbė, kad mėsos ir cukraus kainos pasaulyje pasiekė aukščiausią ribą nuo 1990 metų, o kviečių, ryžių, kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų kainos perkopė 2008-ųjų maisto krizės, sukėlusios socialinių neramumų daugelyje besivystančių valstybių, lygį.

Dėl padidėjusios daržovių paklausos iki pavasario lietuviškos produkcijos greičiausiai nebeliks. Masinis daržovių eksportas į Rusiją – tarsi gaivus oro gurkšnis šalies augintojams. Ūkininkai sako atsikvepiantys po pastarųjų metų sunkumų, kai buvo sumažėjęs ir vartojimas, ir produkcijos kainos. Eksportas leidžia išvengti ir stambiųjų prekybininkų spaudimo. Daržovių kainos vis auga „Bulvių, galima sakyti, jau nebeturiu.

Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, vien pir­mą­ją šių me­tų sa­vai­tę bul­vės pa­bran­go treč­da­liu. Ūki­nin­kai sa­ko, kad per mė­ne­sį su­pir­kė­jai kai­nas pa­kė­lė vos ne dvi­gu­bai. Ir di­di­na jas to­liau. Ga­li bū­ti, kad iki pa­va­sa­rio lie­tu­viš­kų bul­vių ne­be­liks, nes jos tie­siog iš­ke­liaus į Ru­si­ją. Ly­gi­nant su 2009-ųjų der­liu­mi, bul­vės bran­go tris kar­tus ir jų su­pir­ki­mo kai­na pa­sie­kė 1,2 li­to.

Jei neturite tinkamo rūsio, daržovės gali būti laikomos kaupuose arba tranšėjose. Kaupai dirvos paviršiuje įrengiami arba į žemę įleidžiami ne giliau kaip 0,2 m. Rekomenduojama tranšėjas kasti 1 m pločio, 0,6–0,8 m gylio. Oro temperatūrai reguliuoti kaupuose ir tranšėjose įrengiama ventiliacija. Įvairias daržoves galima laikyti viename kaupe arba tranšėjoje, sudėti tarpais ir perskirti maždaug 20 cm smėlio tarpeliu. Kelių rūšių daržoves galima kaupuoti sudėtas į dėžutes.

Prieš 20-60 metų įrengtos šlapių žemių sausinimo sistemos viena po kitos išeina iš rikiuotės. Valstybė deklaruoja, jog žemė — jos turtas, bet į jos būklę numoja ranka. Ūkininkai, murkdydamiesi šlapiose dirvose savo nauja technika, iš savo darbo negauna laukiamos naudos. Ūkininkų galvos skausmas Apskrities rajonuose iš viso yra 453 tūkstančiai hektarų drenažu sausinamų žemės ūkio naudmenų.

Ekologiniu ūkininkavimu Panevėžio rajono Samanynės kaime besiverčiantys Bronislava ir Antanas Šereliai, žvelgdami į savo laukus, tik gūžčioja pečiais iš nuostabos: Savivaldybei perbraižius seniūnijos ribas ir visą amžių nederlinga laikytą jų žemę staiga priskyrus derlingųjų kategorijai, javai augti geriau nepradėjo.