derlius

Šalies ūkininkai šiemet stveriasi už galvų - nesibaigiantys rugpjūčio lietūs niekais verčia javų derlių. Ūkininkai laukuose spėjo nukulti vos trečdalį viso derliaus, o šlapias varpas jau puola ligos. Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Girštautas tikrindamas kviečių lauką iš rankų nepaleidžia nedidelio aparato. Tai - grūdų drėgmės matuoklis. „17,9 proc. - ankščiau tokių grūdų nekuldavom. Laukdavom, kol saulė pradžiovins iki 15 proc.“, – sakė ūkininkas.

Kaimuose gyvenantys žmonės griebiasi už galvos - jeigu ir toliau laikysis lietingi orai, svogūnų ir bulvių derlius bus dar blogesnis nei tikėtasi. Pavasarį daržovės ir vaisiai buvo išdžiovinti kaitros, o štai vasarai persiritus į antrąją pusę net ir tai, kas užaugo pūva dirvoje, mat nuimti derlių nėra tinkamų sąlygų. Kai kur kaimuose žmonės ėmė šauktis bažnyčios pagalbos, meldžiamasi už gerą orą. O štai orų žinovai sako, melskis nesimeldęs saulė ir karščiai Lietuvą palieka.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Sausas pavasaris ir vėsoka vasara ne tik didina lietuviškų šilauogių kainas. Šiemet bent jau šilauogynuose jos kainuoja vienu euru brangiau nei pernai. Karališkomis vadinamas uogas auginantys ūkininkai sako, kad ir jų šiemet paragauti galės ne kiekvienas. Mat derlius ne toks gausus kaip praėjusiais metais. Dargužių šilauogyno darbuotojai į mašiną krauna pilnas dėžutes tik tik surinktųšilauogių. Vyrai sako palyginti su praėjusiais metais darbo gerokai mažiau.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Ant žolės prieš saulę šildosi vos mėnesio amžiaus raudonieji tigriukai. Mažyliai primena kačiukus – mėgaujasi glostomi ir tarsi murkia. Tačiau įdomiausia, kad jų mama – baltoji tigrė, o tėtis raudonas – amūrinis tigras.   „Patelė daugiau priima raudoną patiną, o kadangi raudona spalva gamtoj amūro tigrų yra dominuojanti, tai vis tiek jie baltą spalvą nustelbia“, - pasakoja Klaipėdos zoologijos sodo šeimininkas Edvardas Legeckas. Gegužę zoologijos sode jauniklių užderėjo kaip reikiant.

Pasirodo, daugiausiai už daržoves žmonėms tenka atseikėti ne kur kitur, o ūkininkų turgeliuose ar kaimo parduotuvėse. Priklausomai nuo daržovių rūšies, per metus jų kaina padidėjo nuo trisdešimties iki septyniasdešimties procentų. Kaip antai, labiausiai pabrango kopūstai ir svogūnai – kai kur net iki 70 procentų.   Pasak daržovių augintojų asociacijos, lyginti kelerių metų daržovių  derliaus negalima, mat kainos gali svyruoti dėl įvairių priežasčių.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

 Sausra šiemet išdžiovino ne tik bulves, morkas ar grybus. Ant lazdyno riešutų gal ir daug – bet viduje reikalai prasti. Branduoliai dėl drėgmės trūkumo gerokai mažesni negu įprastai. O turguose, mugėse ant prekystalių suberti riešutai dar ir brangesni negu pernai. Už kilogramą prašoma nuo pusketvirto euro. „O kainos lyginant, jeigu verčiant, eurais biški brangiau negu litais. Nes būdavo 10–11 litų tokiu laiku, o dabar jeigu eurais paverti, tai apie 12–13“, - pasakoja užkalbinta moteris.

Šalies ūkininkai šiemet kaip reta džiūgauja - prikultas rekordinis grūdų derlius. Nors šiųmečių javų rekordiškai daug, tai dar nereiškia, kad kasdieninė duona atpigs. Dar gi atvirkščiai – duoną brangs. Ir tai neva verčia daryti išaugusi kitų priedų kaina. Šiuo metu bendrovės elevatoriuose saugiai laikoma šimtai tonų kviečių, rugių, miežių. Dalį jų pagal išankstines sutartis parduos sėklai, kitus - maistinius javus dar palaikys, kol sulauks palankiausios kainos rinkoj.

 Rugsėjo 1-ąją visi šalies keliuose įrengti greičio matuokliai užfiksavo apie 18 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Apie 70 proc. užfiksuotų atvejų – nustatyto greičio viršijimas iki dešimties kilometrų per valandą, trečiadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba. Įstatymas už nustatyto greičio viršijimą iki 10 kilometrų per valandą numato įspėjimą.

Liepą turguje jau pasirodydavo pirmas lietuviškų obuolių derlius. Tačiau mėnesio galas, o vasarinių šviežių obuolių dar nė kvapo. Dėl šalto pavasario ir prastos vasaros lietuviški raudonšoniai vėluoja nokti. Nors sodininkai nedrąsiai džiaugiasi, jei nebus daugiau gamtos išdaigų, obuolių derlius šiemet bus gausesnis nei pernai. Pirmuosius desertinių obuolius žadama parduoti už 50-60 euro centų už kilogramą. O didžiuosiuose prekybos centruose obuolių kainos neturėtų siekti 1 euro.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Pavasariui įpusėjus jau spėjome pasimėgauti šviežiu pavasario derliumi iš užsienio šalių ir Lietuvos ūkininkų. Prekybininkų duomenimis, daržovių šiemet kovą buvo suvartota net dviem trečdaliais daugiau nei įprastai žiemos mėnesiais. Tai neabejotinai lėmė ir dėl įvairių sąlygų kritusios vaisių ir daržovių kainos. Tad prekybos tinklo „IKI“ atstovas atskleidė, nuo ko priklauso derliaus kainų svyravimai.

 2014 metai Lietuvai buvo bene patys derlingiausi – nuimtas rekordinis grūdų kiekis, daugiau nei 5 mln. tonų, tokio kiekio grūdų dar nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. „Praėjusių metų pavasarį prognozės buvo ganėtinai liūdnos, tačiau pasibaigus metams matome, kad užauginome rekordinį grūdų kiekį, mūsų specialistai prognozavo apie 5 mln. tonų, o skaičiai yra dar didesni, tai absoliutus Lietuvos rekordas ir labai geros naujienos“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Europos Komisijai patvirtinus reglamentą, nustatantį paramos priemones vaisių ir daržovių augintojams, patiriantiems sunkumų dėl Rusijos draudimo importuoti maisto produktus iš ES, paramų dydžiai ir paramos teikimo būdai išlieka tokie patys, t.y. parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos, derliaus nenuėmimą ir nesunokusio derliaus nuėmimą.

Žmonių populiacija didėja nesustabdomai. Vašingtono universiteto mokslininkai pateikė stulbinančius duomenis. Pasirodo, yra 80 proc. tikimybė, kad iki šio amžiaus pabaigos žmonių populiacija gali siekti nuo 9,6 milijardo iki 12,3 milijardo žmonių. 7 milijardai – ne riba Anksčiau mokslininkai svarstė, kad iki XXI a. pab. gyventojų skaičius nedidės taip greitai ar net mažės dėl įvairių klimato svyravimų, ligų ir pan., o daugiausiai gali siekti 9 milijardus.

Europa lenkia žemdirbius naikinti išaugintą derlių, kad, Rusijai atsisakius pirkti mūsų išaugintus grūdus ir daržoves, rinkoje nebūtų jų pertekliaus ir nekristų maisto kainos. Žada už tai ir sumokėti. O knygynų lentynose guli daugiau kaip 500 puslapių knyga „Žemyna ir jos mitinis pasaulis“, kurią parašė etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė. Joje išsamiai paaiškinta, ką lietuviui reiškia žemė ir jos dovanos.

Žinių radijas Grūdų augintojai nesulaukė prognozuoto rekordinio derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdų augintojams šiemet gręsia net nuostoliai. „Optimistinės prognozės apie rekordinį derlių greičiausiai nepasitvirtins. Derlius po galutinio suskaičiavimo bus artimas daugiamečiam vidurkiui. Tačiau grūdų kokybė yra prastesnė, kainos kritusios katastrofiškai, klausimas ar išvis to pelno turėsime“,- sakė A.Macijauskas.

Šių metų rugiapjūtė jau yra finišo tiesiojoje, nuimta 88,4 proc. javų derliaus. „Tenka daug važiuoti po Lietuvą, kai kur derlius jau nuimtas, kai kur dirba kombainai. Žemdirbiai dirba ir skuba sutvarkyti laukus, kol dar geri orai. Mano žiniomis, šiemet derlius turėtų būti geresnis, palyginti su praėjusiais metais“, – kalbėjo Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Javų nuimta 88,4 proc., prognozuojamas derlius – 4,7 mln.

Bulvių ir kitų daržovių augintojai suka galvas, kaip pasinaudoti ES parama, skirta nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti, ir kaip įtikinti šalies Vyriausybę sumažinti PVM daržovėms ir vaisiams. Kur dėti produkcijos perteklių – sušerti gyvuliams ar palikti laukuose, kaip paskatinti šalies vartotojus pirkti daugiau lietuviškos produkcijos? Šie augintojams dabar itin aktualūs klausimai buvo aptariami tradicinėje Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) surengtoje lauko dienoje.

Manoma, kad šie metai bus sėkmingi cukrinių runkelių augintojams. Šiuo metu pasėliai gražūs, šakniavaisių cukringumas didelis. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas sakė, kad Kėdainių ir Marijampolės cukraus fabriko zonoje buvo paimti cukrinių runkelių bandiniai, nustatytas saldžiųjų šaknų cukringumas. Šiuo metu jis didesnis nei penkerių metų vidurkis.

Sakoma, kad mūsų arba panašiose į mūsiškę platumose, po natūralia saule ir tikroje dirvoje, sode arba lysvėje išaugusi vaisių ir daržovių gausa pasižymi ypatinga, mums artima energetika ir didele nauda. Gausiausias šiomis gėrybėmis – rugsėjo mėnuo. Mieli rudens pradžios ypatumai Rugsėjį mūsų organizmas jau yra prisisotinęs vasaros saulės, vitaminų ir tonizuojančio buvimo gryname ore.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

 Salomėja Pranaitienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuėmus tris ketvirtadalius javų, jau aišku, kad grūdų derlius bus didesnis už vidutinį. Dėl drėgnų orų ir sukauptų grūdų atsargų perpildyti elevatoriai stabdo javapjūtę, ypač vargsta smulkieji ūkininkai. Supirkėjai guodžia, kad po kelių savaičių pajudėjus grūdų eksportui, sandėliai patuštės. Kelių kilometrų eilės prie „Kretingos grūdų“ elevatoriaus.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

Dėl nepalankių sąlygų – sausros ar krušos – augintojai prarado nemenką dalį derliaus, tačiau nuostoliai dar gali išaugti. Daržovių supirkimo kainos taip pat mažėja. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad permainingi orai sumenkino daržovių derlių. Manoma, kad jis bus apie 30 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Derliaus neprognozuoja Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas augina bulves, morkas, kopūstus.

Ilgokai nusistovėję karščiai, įsisukę į sodus, gerokai sumažino obuolių derlių. Obelys sunokino dvigubai mažiau vaisių nei pernai. Sodininkai skundžiasi, kad nuo aukštos oro temperatūros ir sausros vaisiai dar nesunokę nustojo augti – jie džiūvo ir traukėsi tiesiog ant šakų arba krito žemėn. Pivonijos seniūnijoje, Vaisgėliškio viensėdyje, ūkininkaujantis Juozas Kulėšius šiųmečiu savo sodo derliumi nesidžiaugia. Sako, kad obuoliai maži ir neišvaizdūs.

 Jolita Žurauskienė AB „Kauno grūdai“ įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad apie 50 proc. pasėlių pavasarį iššalo, todėl juos ūkininkai atsėjo vasarinėmis kultūromis. Tad labai tikėtina, kad šiemet ūkininkai sulauks pašarinių grūdų derliaus. Darbai tik prasideda Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos mažos, todėl dauguma ūkininkų jų neparduoda. Žieminių kviečių kokybė prasta.

 Lietuvoje jau įsibėgėja javapjūtė. Atrodė, kad dėl lietingo pavasario ir vėsios vasaros pradžios derliaus nuėmimas vėluos, tačiau karšti orai neleido išsipildyti šioms prognozėms. Į aruodus jau supilti pirmieji šiųmečio derliaus žieminiai miežiai, baigiami doroti gerai išdžiūvę žieminiai rapsai, į grūdų priėmimo punktus vežami žieminiai kviečiai. Preliminariais duomenims, nuimta jau apie ketvirtadalis derliaus.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Suprastėję Lietuvos santykiai su Rusija labiausiai paveiktų sodininkystės ir daržininkystės produkcijos augintojus. Taip mano Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius. Todėl, pasak jo, verslininkai, iki derliaus nuėmimo turėtų susirasti naujų rinkų. „Pastaraisiais metais dalis produkcijos buvo išvežama būtent į Rusiją ir rytines šalis. Be abejo, reikėtų ateityje ieškoti kitų rinkų.

Šiais metais kiek anksčiau nei įprasta prasidėjusi javapjūtė įgauna pagreitį. Ūkininkai jau nuėmė arba baigia nuimti žieminių rapsų derlių ir jau po savaitės kombainai ruošiasi šturmuoti kviečių laukus. Baiminasi stichijos Žemdirbiai sako, kad pastarosios kultūros šiemet neblogai užderėjo, svarbu, kad joms iki nuėmimo nepakenktų stichijos: škvalas, kruša, didžiulis užsitęsęs karštis.

 Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Žinių radijas Nuo buvusiu aukštumų kovo mėnesį šiuo metu kava yra atpigusi beveik penktadaliu, tačiau kavos mėgėjai džiūgauti neturėtų – ši žaliava vis dar brangesnė, nei praėjusiais metais. DNB banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė Žinių radijo laidai „Žaliavų rinkos pulsas“ teigė, kad dėl prasto kavos pupelių derliaus už kavą turėsime mokėti daugiau, nei pernai: „Praėjusiais mėnesiais tiek arabikos, tiek robustos rušių kavos kainų dinamika priminė linksmuosius kalnelius.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Po gero mėnesio Lietuvos pakelėse matysime prekeivius su stiklainiais uogų. Tiesa, gali būti, jog mėlynių šiemet bus kur kas mažiau nei pernai, nes dalis jų iššalo. „Tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus“, – skaičiuoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, jog mėlynės iššalo ne visuose regionuose.

Rūta Lankininkaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjusią savaitę šalnos nušaldė obelų žiedus ir pražudė būsimą lietuviškų obuolių derlių. Sodininkystės bendrovės, kurių verslo nedraudžia nė viena draudimo kompanija, skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Meteorologai skelbia, kad gegužės pradžioje kai kuriuose regionuose naktimis šalo iki 9 laipsnių. O dienomis balandžio pabaigai nebūdinga šiluma leido obelims sukrauti žiedus ir jos pražydo anksčiau nei pernai.

Kviečių kaina yra ryškiai pakilusi nuo metų pradžios. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko teigimu, tam įtakos turėjo ne tik derliaus kiekis, bet ir geopolitiniai įvykiai. „Kviečių, grūdinių kultūrų kainos pasaulinėje rinkoje ne visuomet suprantamai keičiasi. Bandau sekti tas tendencijas, bet jos ne visuomet logikos nusakomos. Paprastai tam įtaką daro gamtos padariniai. Pavyzdžiui, jei kokioje šalyje derlius mažėja, tai automatiškai daro įtaką rinkos kainai.

Praėjusiais metais, palyginti su 2012 metais, grūdų derlius Lietuvoje, preliminariais duomenimis, smuko 4 procentais. Statistikos departamentas pranešė, kad derlingumas sumažėjo 8 proc., nors nuimtas plotas padidėjo 4 proc. Žieminių javų derlius sumažėjo 7 proc. - nors 8 proc. padidėjo nuimtas plotas, tačiau 14 proc. smuko derlingumas. Vasarinių javų derlius sumažėjo 1 proc. - nuimtas plotas išaugo 1 proc., tačiau derlingumas smuko 2 procentais. Ankštinių augalų derlius padidėjo 14 proc.

Estijos statistikos departamento negalutiniais duomenimis, 2013-aisiais šalyje prikulta 970,8 tūkst. tonų grūdų - 2 proc. mažiau nei 2012 metais. Kviečių derlius siekė 406,3 tūkst. tonų, rugių - 21,7 tūkst. tonų, miežių - 439 tūkst. tonų. Vidutinis derlingumas sudarė 3121 kilogramas nuo hektaro, iš jų kviečių - 3258, rugių - 1885, miežių - 3302 kilogramai nuo hektaro. Grūdinėmis kultūromis pernai buvo užsėta 311 tūkst. hektarų - 7 proc. daugiau nei užpernai. Rapsų derlius siekė 169,7 tūkst.

2013-aisiais Ukraina nuėmė rekordinį grūdų derlių - beveik 63 mln. tonų grynojo svorio, 36,4 proc. didesnį nei 2012 metais, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Kviečių derlius padidėjo 41,3 proc. iki 22,27 mln. tonų, miežių - 9 proc. iki 7,56 mln. tonų, kukurūzų - 47,4 proc. iki 30,9 mln. tonų. Rugių prikulta 5,8 proc. mažiau - 637,7 tūkst. tonų, avižų - 25,8 proc. mažiau - 467,2 tūkst. tonų. Praėjusių metų saulėgrąžų derlius - 31,6 proc. solidesnis nei ankstesniųjų - 11,04 mln. tonų.

Albinas Čaplikas  Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

Šiais metais daržovių derlius buvo prastesnis, todėl jų kainos išaugo. Lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, atsargos mažėja. Jolita Žurauskienė Lietuviškos daržovės realizuojamos ne tik mūsų šalyje. Jos išvežamos į Rusiją, Vakarų Europos šalis. Pardavė beveik visą derlių Anykščių rajono ūkininkas Tomas Baravykas augina bulvės ir kopūstus. Jis sakė, kad šiais metais sulaukė mažesnio derliaus. Daržovėms pakenkė pavasarinės liūtys. Dalis derliaus, ypač kopūstai, užmirko.

Rusijos žemės ūkio ministerijos išankstiniais duomenimis, šiemet prikulta 95,3 mln. tonų bendro svorio grūdų - 28 proc. daugiau nei pernai. Vidutinis grūdų derlingumas padidėjo nuo 19,1 iki 22,8 centnerio nuo hektaro. Kviečių derlius išaugo nuo 39,7 mln. iki 54,1 mln. tonų bendro svorio (derlingumas - nuo 18,6 iki 23,0 centnerio nuo hektaro), miežių - 14,7 mln. iki 16,3 mln.

 Praėjusių metų džiaugsmus dėl rekordinio derliaus šiemet pakeitė chaosas žemės ūkio paskirties sklypų rinkoje. Šiandienos ūkininkų ir žemės sklypų savininkų veiksmus galima vadinti „laukinis kapitalizmas“, teigia Žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Agro Management Team“ specialistai.

Paskutinę spalio savaitę bus baigtas skinti obuolių derlius Lietuvos versliniuose soduose. Aiškėja, kad jis bus ne ką mažesnis nei pernai. Iki pavasario šių vaisių turėtų užtekti Lietuvos vartotojams, vadinasi, valgysime išskirtinės kokybės, natūralius, šviežius, chemiškai neapdorotus, įvairių skonių vaisius. Šių metų derliaus obuolių kainos neturėtų labai skirtis nuo pernai metų derliaus.

Be bulvių, tradicinio lietuvių maisto produkto, patiekalų kažkada daugelis lietuvių neįsivaizduodavo nė dienos. Cepelinai, kugelis, kiti lietuviški patiekalai ne paskutinėje vietoje mėgstamiausių sąraše išlieka ir dabar. Šiemet bulvių derlius Tauragės ir aplinkinių rajonų ūkininkus džiugina, tačiau pirkimas – ne itin. Ūkininkams mielesni pirkėjai, apsirūpinantys bulvėmis visai žiemai. Tačiau tokių vis mažiau.

Lidija Jankauskienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bulvių derlius šiemet kone trečdaliu mažesnis nei pernai. O ir tas pačias ūkininkai brangiai parduoda užsieniečiams. Prognozuojama, kad pavasarį bulvės gali kainuoti ir apie 3–4 litus už kilogramą. Bulviakasis baigiasi, šiųmetės bulvės jau pasirodė turguose ir prekybos centruose. Antrąja duona vadinamų daržovių kaina turguje svyruoja nuo 50 iki 80 centų už kilogramą. Prekybos centruose – nuo 59 centų iki 1,29 Lt.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šianidien“, LRT.lt Dzūkijos grybų perdirbėjai skundžiasi prastu grybų derliumi, kurių dalį šiemet Lietuvoje dar supirko ir kaimynai lenkai. Tačiau, pasak perdirbėjų, vakaruose mažėja ir vartojimas. Pavyzdžiui, italai žiemą ketina pirkti mažiau šaldytų baravykų. Nedžiugina ir uogų derlius – pusė ruošiamų uogų eksportui įmonės įsiveža iš Baltarusijos, Latvijos, Švedijos.