derlius

Didžiausi šalies grūdų supirkėjai neslepia optimizmo: nors šių metų grūdų derlius gali būti apie šeštadalį mažesnis negu pernai, kol kas jis yra labai geras, o grūdų kokybė - puiki, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios". Viena didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančių bendrovių grupių "Litagra" šiemet tikisi nupirkti 70 tūkst. tonų, arba 35 proc. grūdų iš planuojamų supirkti 200 tūkst. tonų. "Kauno grūdai" šiais metais vėl planuoja supirkti daugiau negu 400 tūkst.

Šių metų orai sukūrė idealias sąlygas didžiuliam saldžių ir sultingų obuolių derliui, teigia ekspertai. Kada juos išvysime parduotuvėse? Karališkosios sodininkystės sąjunga (KSS) teigia, kad praėjusiųjų metų drėgnas ruduo, lydimas speigingos žiemos ir karštos vasaros, buvo „tobuli“ obuolių auginimui. Sodininkai primena, kad praėjusiais metais britų sodininkai negalėjo džiaugtis geru derliumi dėl drėgnų pavasario ir vasaros orų.

„Litagra“ iš Lietuvos žemdirbių jau supirko per 70 tūkst. tonų grūdų iš planuojamų įsigyti 200 tūkst. tonų. „Šiųmetis derlius 10–15 proc. mažesnis už pernykštį, tačiau reikia įvertinti tai, kad pernai buvo rekordiniai metai, tad šiemet Lietuvoje užaugintą kiekį galima vadinti labai geru“, – sako „Litagros“ grūdų centro generalinis direktorius Darius Karpavičius.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

Kazachstanas tikisi šiemet prikulti 16,3 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai, pareiškė žemės ūkio ministras Muslimas Umurjijevas. "Šiemetinis grūdų derlingumas - gerokai didesnis nei pernai, siekia 15,7 centnerio nuo hektaro", - sakė jis. Pernai Kazachstanas prikūlė 12,9 mln. tonų grūdų, iš jų 9,84 mln. tonų sudarė kviečiai. Pagrindinės Kazachstano grūdų eksporto rinkos - kaimyninės valstybės, tačiau jie per Baltijos ir Juodosios jūros uostus nukreipiami ir į tarptautinę rinką.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šalies sodininkai tinklalapiui LRT.lt tvirtina, jog šiemet obuolių derlius – daug mažesnis nei praėjusiais metais. Vieni ūkininkai peikia užsitęsusią žiemą, kiti tvirtina, kad obelys yra pavargusios nuo praėjusių metų. Ir nors, anot jų, obuolių trūks ir parduotuvėse, verslinių sodų asociacija liepia nekaltinti žiemos, o lietuviškų obuolių esą galėsime graužti į valias. Tikisi 30 proc.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos AB „Kauno Grūdai“ oficialiai pradeda įvairių grūdinių kultūrų supirkimo sezoną. Šiais metais vėl tikimasi supirkti virš 400 tūkst. tonų. Superkama bus daugiau nei 10 grūdinių kultūrų, o grūdų supirkimo vietų skaičius išaugo iki 32. AB „Kauno Grūdai“ turi 7 savo elevatorius ir galimybę saugoti daugiau nei 170 000 tonų grūdų. Kompanija plečia savo paslaugų tinklą superkant grūdus, parduodant produkciją bei konsultuojant ūkininkus.

Grupė nusikaltėlių pavogė 1,5 tonos bulvių, praneša express.co.uk. Derlius buvo pavogtas sekmadienį tarp 10 valandos vakaro ir 9 val. ryto mažame miestelyje netoli Norfolko (Didžioji Britanija). Vagių grupuotė iškasė aštuntadalį akro ploto teritoriją ir pavogė dar gerai nesubrendusias bulves. Keistas nusikaltimas įvyko po trijų savaičių, kai tame pačiame kaime buvo įvykdyta tokia pat vagystė. „Dar nėra aišku, ar šios dvi vagystės susijusios“, – teigė Norfolko policijos atstovas.

Šiaulių rajone Gruzdžių seniūnijoje ūkininkaujančio Edo Sasnausko auginamos daržovės sausrą kenčia jau kelis mėnesius. „Šiąnakt iškrito keli lašai ir tai buvo pirmas lietus per du mėnesius“, – vakar sakė ūkininkas. Prie Kryžių kalno įsikūręs Lino Šateikos ūkis daržovių laukus nuolat laisto.

Eglė Kijauskienė Galingi potvyniai Centrinėje Europoje neapėmė tiek derlingų plotų, kad vertėtų nerimauti ir rengtis žemės ūkio produkcijos kainų kilimui. Prekybos centrai taip pat ramina – jų daržovių tiekėjai kainų kelti neketina. Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje) galingų potvynių vanduo dar skandina bulvių, žiedinių kopūstų, salotų ir svogūnų laukus. Būtent šios daržovės bus deficitinės, tačiau jų trūkumas Lietuvos rinkos smarkiai nepaveiks.

Jolita Žurauskienė Vėlyvas pavasaris praretino ankstyvųjų kopūstų augintojų gretas, mažesnis ir šių daržovių derlius. Pasak Kėdainių rajone ūkininkaujančio Vidmanto Girdzijausko, šių metų ankstyvųjų kopūstų derlius yra 40 proc. mažesnis nei pernai. „Kaimynines šalis skandina potvyniai, laukai išplauti, todėl derliaus nebus. Daržovių rinka šiemet – neperpildyta. Visa tai ir nulėmė aukštesnę kopūstų pardavimo kainą“, – sakė žinomas daržovių augintojas.

  Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Karštis ir ką tik nupurslojęs lietus išblaškė Joninių laužų dūmus. O vasara mums siūlo čia pat būsiančią naują šventę – Petrines ir Povilines. Mums šios šventės – mielos ir laukiamos. Gamtoje jos lyg ir neturi nustatyto termino, nes ten galioja savos taisyklės, o jos kasmet šiek tiek koreguojamos ir peržiūrimos. Šių metų vasara – ypatinga, beje, kaip ir visos kitos.

 Patikrinus laukus paaiškėjo, kad ūkininkų baimės, jog besniegė žiema sunaikino pasėlius, neišsipildė. Nors javų kainos ir smuktelėjo, laukiama pelningų metų, rašo "Verslo žinios". "Reikia pripažinti, kad pirmosios prognozės dėl žiemos nuostolių buvo pernelyg pesimistinės. Buvome supanikavę dėl žieminių rapsų. Tiesa, nuostolių yra, tačiau jie mažesni nei metinis vidurkis", - sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

 Užsitęsusi žiema privertė ūkininkus nejuokais nerimauti. Nors yra iššalusių plotų, pasėliai peržiemojo gerai ir ilgai užsilaikę žiemiški orai didelės įtakos bendram ūkių rezultatui neturės, teigia ūkininkai. „Praėjusi žiema nebuvo labai atšiauri, tad atrodė, jog orai augalams pakenkti labai negalėjo.

Kol ūkininkai spėlioja, ar pavasaris vis dėlto ateis, šiltų žinių jiems nesiunčia ir grūdų prekybininkai - išankstinės naujo derliaus supirkimo kainos mažesnės nei dabar perkami senojo derliaus grūdai, rašo "Verslo žinios". Kainų kritimas aiškinamas tuo, kad šią žiemą valstybėse, iš kurių eksportuojama daugiausia javų, nebuvo stichinių nelaimių. Kita priežastis - pirkėjai nebeįperka brangaus derliaus ir jo paklausa menksta. Tačiau išankstinės kainos ir toliau lieka vienos geriausių istorijoje.

Savaitgalį Lietuvoje praūžė didžiausia tradicinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi ...2013“. Tris dienas Kauno rajone esantį Akademijos miestelį, kuris įsikūręs A. Stulginskio universitete, buvo užplūdę visos Lietuvos ūkininkai.

Teko girdėti, kad bulvės dar vadinamos roputėmis. Taip nuo bado gelbėjusius augalus žmonės pavadino sunkmečiu. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale galima rasti geriausių kitų šalių mokslininkų sukurtų bulvių veislių genofondą. Jame yra ir keturios lietuviškos veislės. Auginama mažiau Manoma, kad iš Pietų Amerikos į Rytų Europos kraštus bulvės atkeliavo XVIII a. pradžioje. Ilgainiui šių kraštų gyventojams jos tapo tokios pat svarbios kaip ir grūdinės kultūros.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Šiemetis nelabai normalus pavasaris gadina tiek ūkininkų, tiek daržovių mėgėjų reikalus. Ankstyvųjų daržovių sodinimas vėluoja, o tos, kurios vis tik užaugs, gali būti abejotinos kokybės. Perfrazuojant Kristijono Donelaičio „Metus“, telieka atsidusti – anokios čia pavasario linksmybės šiemet: saulelė atkopdama dar nebudina svieto ir žiemos šaltos trūsų pargriaudama nesijuokia, taigi ir savo darbų ant laukų dirbt pasitaisyt dar negalim.

Aleksandro Stulginskio universitete balandžio 4 – 6 d. vyks Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2013“. Tai – aštuonioliktoji pavasarinė paroda, jau daug metų yra didžiausia iš visų parodų, rengiamų Lietuvoje. Praėjusieji metai buvo itin sėkmingi žemės ūkio sektoriui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 proc., rapsų – 31 proc., cukrinių runkelių – 14 proc. Gausų grūdų derlių nulėmė 32 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc.

Kai kitą kartą stovėsite prekybos centre eilėje prie kasos, pamąstykite apie ūkininkus, padėjusius pripildyti jūsų prekių krepšį. Jiems dabar gyvenimas nelengvas ir galite būti tikri, tai reikš aukštesnes maisto kainas ir jums ir sunkesnius laikus milijonams, kuriems maisto trūkumas reiškia skirtumą tarp gyvenimo ir mirties. Negana to, tyrimai rodo, kad pasauliui 2050 metais reikės dvigubai daugiau maisto.

Dėl šių metų prasto oro ir grybelio Šampanės regiono derlius prasčiausias per 4 dešimtmečius, skelbia Prancūzijos žemės ūkio ministerija. Prancūzijos žemės ūkio ministerija, kuria cituoja „Businessweek“, teigia, kad itin prastą derlią nulėmė dažnos krušos bei dėl drėgno oro užsiveisęs grybelis. Teigiama, kad šįmet surinkta penktadaliu mažiau derliaus. Itin prastas derlius surinktas ne tik Šampanės regione, tačiau ir Burgundijoje ir Bordo.

Jau spalio viduryje atvykę į grūdų supirkimo punktus ūkininkai nerimavo – pavyks parduoti aruodiniais kenkėjais užterštus grūdus, ar teks juos vežtis atgal. Tokia situacija ir dabar. Dar vasarą ūkininkai prašė pakeisti grūdų kokybės standartus: bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc. nes grūdams džiovinti išleidžia dešimtis milijonų litų.

Politikai mėgsta kalbėti, kad jei būtų iš anksto žinoję apie krizę, tai būtų ir tinkamai pasirengę. Švelniai tariant, tai netiesa. Nei dešiniosios nei kairiosios pakraipos vyriausybės taip ir nesiėmė realių veiksmų tam, kad  jai pasirengti bet ir nebandė realiai kovoti (tik labai naivus žmogus gali patikėti, kad gigantiškai padidėjusi valstybės skola per pastaruosius metus liūdija kovos prieš krizę sėkmę). Kaip esu rašęs straipsnyje „Bado žaidimai I“, praktiškai nuo pirmųjų nepriklausomyb...

Prognozuojama, kad šių metų žieminių rapsų derlius Lietuvoje sudarys 203,6 tūkst. t ir bus 4,8 karto didesnis negu 2011 metais. Derliaus gausumas siejamas su didesniais negu pernai pasėlių plotais. Šiais metais žieminių rapsų pasėta 78 tūkst. ha. Rapsus sėja atsakingai Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Biržų ir Kupiškio rajono augalininkystės konsultanto Ginto Jakštonio, žieminius rapsus ūkininkai sėja atsakingai.

Grūdų biržoje sudaryti pirmieji sandoriai – sutartys pasirašytos elektroniniu būdu; taip sutaupoma ir pinigų, ir laiko. Biržos steigėjai tikisi vykdyti tiesioginius sandorius ir taip rinką padaryti skaidresnę. O grūdų augintojai laukia didesnės konkurencijos tarp supirkėjų ir aukštesnių kainų, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Stambių grūdų augintojų, dirbančių po 50 ir daugiau hektarų žemės, Lietuvoje yra maždaug 5 tūkstančiai.

Ukraina uždraus kviečių eksportą nuo lapkričio 15 dienos, nes baiminamasi deficito ir šalyje augančių duonos kainų, praneša su situacija artimai susipažinę šaltiniai. Oficialios informacijos apie apribojimus kol kas negauta. Ukraina - viena iš šalių, nukentėjusių dėl šių metų prasto derliaus. Kviečių derlius sumažėjo iki 15,5 mln. tonų. Per metus šalis suvartoja 12 mln. tonų. Nors oficialiai ši informacija nepatvirtinta, tarp vyriausybės ir tiekėjų pasirašytas memorandumas.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.

Tikriausiai nėra nė vienos moters, kuri šiai apžiūrai ryžtųsi su malonumu. Tačiau ši apžiūra būtina ir neišvengiama. Idealiu atveju sveiką moterį ginekologas turėtų patikrinti maždaug sulaukus 18-kos metų arba iškart po to, kai ji pradeda lytinį gyvenimą. Po to dauguma gydytojų rekomenduoja ginekologinę apžiūrą ir reikiamus tyrimus kartą arba dukart per metus.

Lietuvoje du pastaruosius savaitgalius vykusiose „Senukų“ sodininkų mugėse apsilankė per 40 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tokiose mugėse visoje Lietuvoje dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Šiemet sodininkai labiausiai domėjosi vaismedžių ir dekoratyvinių augalų sodinukais. „Šį savaitgalį vykusi rudeninė mugė Kaune sulaukė ne tik sodininkų, bet ir didesnio šeimų dėmesio.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet užaugintas labai geras – 300 tūkst. tonų – daržovių derlius. Jo pakaktų vidaus poreikiams patenkinti, tačiau didžiąją dalį lietuviškų daržovių augintojai išveš į Rusiją, Čekiją, Vengriją ir Didžiąją Britaniją, o mes valgysime įvežtinę produkciją. Daržovių augintojai nėra patenkinti vidaus rinkoje siūlomomis kainomis.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų Plotai ūkyje didinami Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove.

Šiemet į šalies alaus rinką sugrįžusi XVIII a. aludarystės tradicijas atgaivinusi Vilkmergės alaus darykla ketina pristatyti naują alų, verdamą naudojant tik šviežius lietuviškus apynius. Rugsėjį alaus darykla supirko 152 kg naujo derliaus apynių, kuriuos pasiūlė šalies ūkininkai ar apynių kerus auginantys gyventojai. Naujasis alus rinką pasiekti turėtų spalio pabaigoje. „Džiugu, jog į mūsų skelbimus atsiliepė apynių augintojai iš visų šalies kampelių.

Cukraus kainos pasaulyje kristi neketina. Cukranendrių derlius šįmet prastas, todėl Lietuvos ūkininkams pavyks be vargo parduoti visus užaugintus cukrinius runkelius ir gauti daugiau pajamų. Cukriniams runkeliams daugiau žemės paskyrę ūkininkai trina rankas - sprendimas buvo geras. Nors baimės būta.

Nors šiais metais permaininga vasara ir nelepino ypač geru oru, tačiau derliumi žemdirbiai tikrai negalės skųstis. Šalies laukuose nukūlus beveik visas grūdines kultūras jau galima konstatuoti – šiųmetis derlius (taip pat ir ankštinių) yra ketvirtadaliu didesnis už pernykštį ir gali siekti 4137,1 tūkst. t, o rapsų didesnis trečdaliu – 627,7 tūkst. t. Dėl brendimo ypatumų, kiek vėliau nei javai šiuo metu dar tebekuliami grikiai ir kukurūzai grūdams.

Dėl prasto šiųmečio derliaus Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklas „Sainsbury's“ sušvelnino reikalavimus tiekiamoms daržovėms ir vaisiams, kas leis į parduotuves grįžti akiai nepatrauklioms morkoms, bulvėms ir kitoms keistų formų daržovėms, rašo dienraštis „The Guardian“. Po sausiausio per 59 metų kovo, po kurio sekė rekordiškai lietinga vasara ir stipriausia per pastarųjų 30 metų audra rugsėjį, derlius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių.

Jau nuo seno vasarą ir rudenį šeimininkės stengdavosi sukaupti kuo daugiau ir įvairesnių atsargų žiemai. Vienas iš labiausiai paplitusių konservavimo būdų yra džiovinimas, kadangi žiemą turėti džiovintų vaisių, daržovių, uogų yra labai pravartu. Vakarais patys galite pasiruošti džiovintų vaisių ar daržovių mišinių, kuriuos teliks įberti į makaronus, sultinius ar kitokį jums mėgstamą patiekalą.

Pirmieji cukriniai runkeliai džiugina perdirbėjus ir augintojus: cukringumas kol kas geras, o planuojamas derlius turėtų būti gal net didesnis nei pernai Į Kėdainiuose įsikūrusį cukraus fabriką pirmieji šių metų derliaus runkeliai keliauja jau daugiau nei savaitę, į Marijampolę – nuo pirmadienio. Kol kas džiugina „Nordic Sugar Kėdainiai“ cukrinius runkelius pradėjo supirkti kaip ir pernai – nuo rugsėjo 10 dienos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pranešimai vis dažniau šiurpina daugiabučių namų gyventojus. Naujausiais VKEKK duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai augs iki 31 ct/kWh. Nejauku pasižiūrėjus jau į rugpjūčio mėnesio kainas. Anykščių ir Pakruojo gyventojai jau dabar moka beveik po 37 ct/kWh.

2012 metais Brazilijoje surinktas didžiausias kavos pupelių kiekis per visą šalies istoriją – 60 mln. kilogramų, praneša agentūra EFE. Prieš 12 mėnesių šios vertingos žaliavos buvo surinkta 16 proc. mažiau. Pastarąjį kartą Brazilijos kavos augintojų rekordas buvo užfiksuotas 2003 metais. Vienas svarbių veiksnių, nulėmusių gerą kavos pupelių derlių 2012 metais, buvo apdirbamų žemių ploto padidinimas 2,7 proc., praneša EFE. Brazilija yra viena svarbiausių pasaulyje kavos eksportuotojų.

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui.

Nors šiemet Lietuvoje grūdų derlius – rekordinis, duonos valgytojams jis nežada nieko gero. Prognozuojama, kad rudenį duona brangs dešimt, miltai – dvidešimt procentų, gal ir daugiau. Ekspertai teigia, kad grūdus brangina pasaulyje padidėjusi jų paklausa, o duoną – monopoline padėtimi piktnaudžiaujančios kepyklos, malūnai ir prekybininkai. Tvirtina: duona brangs Ženkliai pabrangus grūdams, malūnai tvirtina netrukus didinsiantys miltų kainą, o kepyklos – duonos.

Nuo neat­me­na­mų lai­kų tai­syk­lės „Kas pa­sė­jo, tas ir pjau­na“ žem­dir­biai lai­ko­si. Bet ne vers­li­nin­kas ir po­li­ti­kas Pet­ras Alek­sas Virk­štis. Jis pa­siun­tė kom­bai­nus kul­ti kai­my­no mie­žių, kai tuo me­tu de­gė šio dar­ži­nė.

Per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 650,0 tūkst. t grūdų arba, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 2,4 karto daugiau. Daugiausia - 515,6 tūkst. t, arba 79,3 proc. - supirkta kviečių. Rapsų per tris rugpjūčio savaites supirkta 128 tūkst. t, arba beveik dešimteriopai daugiau nei pernai (13,8 tūkst. t). Kviečių supirkta beveik tris kartus mažiau (175,3 tūkst. t), tačiau I klasės kviečių buvo superkama santykinai daugiau negu žemesniųjų rūšių.

Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus. Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.