derlius

Ūkininkai prakalbo, kad užsieniečiai žada supirkti visą Lietuvos derlių ir jau kitų metų pradžioje turėsime tik tuščius sandėlius. Apie tai kalbamės su Žemės ūkio rūmų vadovu Broniumi Markausku. Rusai masiškai supirkinėja daržoves, ypač bulves, siūlo didesnes kainas ir geresnes sąlygas. Ar mes patys nepritrūksime daržovių? Nesibaiminu, kad pritrūksime daržovių. Jei nebeliks lietuviškų, tai atveš iš užsienio. Čia, aišku, lemia kaina.

Rusija iki kitų metų liepos neeksportuos grūdų, penktadienį pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, skelbia „RIA Novosti“. „Ketvirtadienį pasirašiau vyriausybės nutarimą pratęsti grūdų eksporto moratoriumą iki 2011 metų liepos 1 dienos“, - per susitikimą žemės ūkio klausimais Rostove prie Dono sakė Rusijos premjeras. Šią vasarą Rusiją kankino precedento neturėję karščiai. Rusijos žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, sausros ir miškų gaisrai sunaikino 13,3 mln.

Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis. Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.

Rudenį gerokai pasikeitė dalies maisto produktų kainos parduotuvių lentynose. Deja, į pirkėjams nepalankią pusę. Brangsta pieno produktai, makaronai, aliejus, o kruopų kainos pakilo kelis kartus. Lentynose atsiradus naujojo derliaus grikiams, etiketėje įraityta net iki keturių kartų didesnė jų kaina,rašo "Lietuvos rytas". Pardavėjai viliasi, kad gamintojai ir tiekėjai bus priversti ją mažinti, mat daliai pirkėjų šios kruopos tapo nebeįperkamos.

Pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir auganti paklausa, sako Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.  Pasak jo, didžiausias brangimas matosi prekybos centruose. „Keletas kepyklėlių pakėlė kainas, nes apie 40 proc. pabrango miltai. Tie, kas turi ilgalaikes sutartis, kainų nekelia,“ - aiškina M. Maciulevičius.

Sodininkai sako šiemet skinantys prastą obuolių derlių. Pasak augintojų, dėl to obuoliai brangs, praneša LTV laida „Šiandien“. Sodininkai rodo per žiemą nušalusius vaismedžius. Dalį derliaus suniokojus krušai, sveiko liko tik trečdalis. Verslininkai apgailestauja, kad desertinius obuolius teks pigiau parduoti perdirbėjams. Likusieji skinami ypač atsargiai. Biržiečiui sodininkui kokybiškai nuskinti padeda jo pasididžiavimas – obuolių skynimo kombainas.

Lietuvos sodininkai teigia, kad obuolių derliui pakenkė neįprastai šalta žiema ir pavasaris, o vėliau - vasaros karščiai. Rinkos informacinės sistemos ekspertai prognozuoja, kad obuolių kokybė šiemet taip pat gali būti prastesnė dėl didesnio rauplių ir kitų ligų paplitimo bei krušos. Augintojai tikisi, kad dalį prarasto derliaus kompensuos didesnė obuolių kaina. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje obuolių derlius sudarė 53,2 tūkst. tonų.

Ketvirtadienį į pasitarimą susirinkę apie pusšimtis nuo darbų ištrūkusių Šiaulių rajono žemdirbių tikėjosi išgirsti gerų žinių ar bent paguodos žodžių dėl laukuose žūstančio derliaus. Jų neišgirdo, be to, renginį ignoravo Žemės ūkio ministerija, daugelis kviestų grūdų supirkėjų, Pinigai pražūva laukuose „Žiemą nukentėjo arba pražuvo pusė žieminių javų ir rapsų pasėlių. Skolinomės pinigų, trąšų, sėklos, žuvusius pasėlius šiaip ne taip atsėjome.

Natūralių alkoholinių gėrimų gamintojas AB „Anykščių vynas“ šiemet supirks 10 tūkst. tonų obuolių. Juos bendrovė planuoja supirkinėti tik iš Lietuvos ūkininkų, net jei pasitvirtins prognozės, kad šiemetinis obuolių derlius bus gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. „Prognozuojama, kad šių metų obuolių derlius bus apie 70 proc. mažesnis – tam įtakos turėjo ir žiemos šaltis, ir vasaros karščiai.

Didžiausia pasaulyje miežių tiekėja Ukraina ketina gerokai apriboti jų bei kviečių eksportą. Išvežti grūdus jau visiškai uždraudė Rusija, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Naujienų agentūros „Reuters" šaltinių teigimu, miežių ir kviečių eksportas šiemet bus sumažintas daugiau nei perpus, palyginti su praėjusiais metais. Galutinis sprendimas dėl apribojimų turi būti priimtas šiandien. Ukraina dalį derliaus prarado dėl atšiaurios žiemos ir neįprastai kaitrios vasaros.

Dau­ge­lio ša­lies re­gio­nų so­di­nin­kai skun­džia­si itin pras­tu der­liu­mi. Į obe­lis liūd­nai žval­go­si ir mū­sų ra­jo­no so­dų sa­vi­nin­kai. Kai ku­rie iš jų obuo­lių der­liaus nu­ė­mi­mo dar­bų šie­met net ne­pla­nuo­ja – de­šim­tys hek­ta­rų vais­me­džių sto­vi ne­vai­sin­gi. Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką ne­par­da­vę vai­sių ūki­nin­kai ne­gaus ir iš­mo­kų. AB „Anykš­čių vy­nas“ – ar­ti­miau­si mū­sų ra­jo­no kai­my­nai, su­per­kan­tys vai­sius ir uo­gas.

Įsibėgėjant javapjūtei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) sulaukia vis daugiau pranešimų apie laukuose degančius šiaudus ir ražienas bei užsiliepsnojusius kombainus. Vien per praėjusią parą ugniagesiai gelbėtojai užgesino du kombainus bei 11 gaisrų atvirose teritorijose, iš jų 2 kartus vyko gesinti deginamų ražienų. Šiemet ugnis jau suniokojo 20 žemės ūkio technikos priemonių, vien per rugpjūtį - net septynias.

Mėsos ir alaus mėgėjai netrukus galės keiksnoti prastą derlių Rusijoje ir Europoje. Pasaulyje brangsta miežiai, o dėl to gali didėti ne tik duonos, tačiau alaus ir mėsos kainos. Dėl prastesnio derliaus Rusijoje, Ukrainoje ir kitose valstybėse sparčiai didėja miežių kainos pasaulyje.

Pasaulyje brangsta miežiai, o dėl to gali didėti alaus ir mėsos kainos, rašo „Lietuvos rytas“. Europos biržose pašariniai miežiai per porą mėnesių jau pabrango 2,3 karto - iki 210 eurų už toną. Brangsta ir salykliniai miežiai, naudojami alui gaminti. Salyklas sudaro maždaug 20 proc. alaus savikainos. Tad jei miežiai brangs dvigubai, alus gali pabrangti apie 20 proc.

Prasidėjus derliaus nuėmimo metui, sodininkai pradėjo skaičiuoti nuostolius, kuriuos padarė praėjusi šalta žiema. Verslinių sodų šeimininkai prašo valstybės bent iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius, kurie siekia beveik septynis milijonus litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Apžiūrėdama sodus jo vadovė rodo dabar matomus kelių ypač šaltų dienų padarinius – Luksnėnuose iššalo beveik šeštadalis verslinio sodo.

Akivaizdu, kad optimistiniai pavasario lūkesčiai dėl rekordinio šiųmečio derliaus neišsipildys. Derliaus kiekį, kokybę ir pelnus koreguoja gamtos išdaigos. Kai kurie ūkininkai tikina šįmet kuliantys net apie 30 proc. mažiau, kitų derlius prastesnis apie 10 proc., bet daryti galutines išvadas dar ankstoka. Tačiau neabejotinai įsigalios žinomas rinkos dėsnis– kuo prastesnis derlius, tuo didesnė jo kaina.

Prognozuojama, kad dėl šaltos žiemos, liūčių ir sausros šiųmetis kviečių derlius bus trečdaliu mažesnis. Pasaulio rinkose brangstant grūdams Lietuvos žemdirbiai laukia, kol grūdų supirkimo kainos pakils virš 700 litų už toną. Kvietrugiai ir kviečiai Lietuvos laukuose šiuo metu sunokę, bet yra smulkūs. Dėl to šiųmetis derlius prognozuojamas beveik trečdaliu mažesnis, skaičiuojant jo svorį.

Kol rekordiniai karščiai svilina javų laukus Rusijoje, pasaulyje nesustodamos didėja grūdų kainos. Per mėnesį kviečiai pabrango vos ne pusantro karto. Jei grūdai ir toliau taip brangs, dėl to gali didėti miltų, o vėliau – ir duonos kaina. Pabrangus pašarams po kurio laiko gali brangti ir mėsa, rašo „Lietuvos rytas“. Bendrovės „Malsena plius“ generalinio direktoriaus Gintauto Migonio teigimu, įtakos grūdų kainoms turi ir manipuliavimas informacija apie gamtos stichijas.

Dar nespėjus įsibėgėti javapjūtei, daugiau nei pusė pasėlius apdraudusiųjų žemės ūkio subjektų jau kreipėsi į draudimo bendrovę dėl liūčių ar krušos padarytų nuostolių pasėliams atlyginimo. Preliminariais draudikų skaičiavimais, už minėtas žalas ūkininkams gali būti išmokėta apie 10 mln. litų, praneša Žemės ūkio ministerija. Dėl šalčių padarytų nuostolių pasėliams draudikai žemės ūkio subjektams gegužės mėnesį išmokėjo per 5,7 mln. litų draudimo išmokų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto duomenimis, šiųmetis derlius bus nemažesnis nei pernai, kai prikulta apie 3,4 mln. tonų grūdų. Tik kai kuriuose rajonuose mokslininkai prognozuoja kiek mažesnį žieminių kviečių derlių, tačiau vasarinių kviečių, vasarinių ir žieminių rapsų derliaus tikimasi gero. Grūdų sektoriuje šiuo metu nerimo nejuntama ir dėl nuo kovo mėnesio pamažu tarptautinėse rinkose didėjančios supirkimo kainos.

Sausra europinėje Rusijos dalyje gali paskatinti infliaciją, tačiau ne anksčiau nei rugsėjo-spalio mėnesį, nurodo ekonomikos ministro pavaduotojas Andrejus Klepachas. Jo teigimu, svarbu įvertinti sausros mastą. Pagal optimistiškiausius vertinimus, jei derlius sieks 80-85 mln. tonų, infliacijai neturėtų būti daroma didelė įtaka. Tačiau jei derlius bus mažesnis, infliacija, nors ir vėliau - rugsėjį-spalį - gali padidėti, nurodo internetinis dienraštis RIA Novosti.

Lietuvos grūdų augintojai sako, kad dėl šiltų orų sparčiau auga javai. Esą dėl to teks juos anksčiau pjauti, tačiau derlius gausus nebus. Ankstyvą pjūtį prognozuoja ir rapsų augintojai. Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas sako, kad Lietuvoje auginamos šiaurietiškam klimatui pritaikytos javų ir rapsų veislės tokiu oru keičia savo augimo tempus. „Šitas klimatas – toks tropinis, nebūdingas Lietuvai. Dabar pastebime, kad pradėjo labai greitai bręsti rapsai.

Hidrometeorologai neturi jokių gerų žinių daržininkams bei sodininkams. Gegužės pabaigoje prapliupę lietūs nesibaigia iki šiol. Jei taip tęsis ir toliau, gerą derlių šiemet regėsime tik sapnuose. Drėgmės - per daug Nors, pasak hidrometeorologų, birželio pradžia buvo 1-2 laipsniais šiltesnė nei įprastai, šalį skalbė gausūs lietūs. Elektrėnų stebėjimų stotis užfiksavo rekordinius, katastrofinius kritulius - per 8 valandas čia iškrito net 84 mm lietaus.

Prieš savaitę sulaukėme pirmųjų braškių. Kol kas jos - ne uogienėms, o tik pasmaližiauti: jų kilogramas kainuoja 10-12 Lt. Koks bus šių metų braškių derlius, jų augintojai kol kas nedrįsta prognozuoti... Virginija Bartauskienė, turinti 10 metų braškių auginimo patirtį, sako, jog šiemet didžiausią nuostolį  braškynams padarė parazitai.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, grūdų supirkimo ir perdirbimo įmonės, grūdų kombinatai, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ rengiasi naujojo grūdų derliaus eksportui. Minėtų įstaigų atstovai bei susisiekimo viceministras Arūnas Štaras ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento (ŽMŪD) direktorius Rimantas Krasuckis tarėsi, kaip šiemet išvengti nesklandumų.

Arbatos ir kavos parduotuvių tinklo „Skonio namai Gurman's“ užsakymu Lietuvą pasieks pirmoji arbatos „Darjeeling First Flush“ siunta. Visame pasaulyje arbatos gurmanai švenčia naujo derliaus pradžią, ragauja ir vertina pirmojo skynimo arbatą. Pavasaris – naujų arbatos metų pradžia, nes kaip tik šiuo laiku Indijoje pakvimpa legendine „Darjeeling First Flush“ arbata.