daržovės

Internete paplitęs vaizdo įrašas iš lėktuvo prajuokins ir niūriausią. Jame užfiksuota, kaip moteris vos pakilus lėktuvui iš jo išsitraukė ne bet ką, o tiesiog salierą. Prie išplatinto įrašo socialiniuose tinkluose buvo prirašyta: „Mano šeima yra bepročiai ir pagaliau galėjau tai įrodyti.“ Netrukus smagi akimirka paplito internete ir prajuokino tūkstančius. Kuriozinė akimirka – vaizdo siužete.

Jau gerokai po pusiaužiemio, o žiemos beveik ir nebuvo. Rekordiškai šilta žiema daržovių augintojams pažėrė daug galvosūkių. Baiminamasi, kad gali neiššalti kenkėjai ir teks kovoti su jų antplūdžiu daržovių auginimo metu. Tačiau dabar spustelėjęs šaltis būtų pragaištingas kai kur laukuose ne laiku sudygusiems žieminiams česnakams. Daržovių augintojai turi galvoti, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, kokios daržovių veislės tinkamiausios.

„Šiais metais užsiauginome daug svogūnų. Manėme, kad valgysime juos iki pavasario. Deja, pradėjo gesti  roputės, minkštėti ir ruduoti. Ką daryti?“ – klausia Valė iš Kaišiadorių rajono.  Atsako agronomė Regina Sereikienė. Vasaros dabar tokios, kad augalai priversti arba skursti dėl šalčio, arba leipti nuo karščio. Daržininkai žino, kad auginami esant didelei temperatūros kaitai svogūnai vėliau blogiau laikosi.

Šąlant orams, sveikai gyvenantys Lietuviai šviežias daržoves iškeičia į raugintas. Turgaviečių prekybininkai giriasi gerais pardavimais. Esą žiemą ragintų agurkų, kopūstų, pomidorų ar kitų daržovių Lietuvos gyventojai nuperka daugiausiai. Ar tai sveika organizmui? Kuo skiriasi šviežios ir raugintos daržovės? Vilniuje Ukmergės gatvėje įsikūrusiame „Benedikto turguje“ daržovių skyriaus lentynose visada rasime daržo gėrybių. Tačiau žiemą čia vaizdas pasikeičia.

Yra daugelis dalykų, galinčių padėti palaikyti smegenų sveikatą, tačiau nedaug kas žino, kad riziką susirgti senatvine demencija ir Alzheimerio liga taip pat ženkliai mažina tam tikra mityba. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tam tikras mitybos režimas, vadinamas MIND dieta, gali sumažinti šių susirgimų riziką.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Avokadas yra vienas populiariausių maisto produktų, jis puikiai tinka pusryčiams, priešpiečiams ir vakarienei. Visi žinome, kad avokadas netrukus nebebus tinkamas vartoti, jei nuspręsime nevalgyti viso iškart. Štai keletas būdų, kaip supjaustytą avokadą keletą dienų išlaikyti šviežią, rašoma usefulbeautytips.net. Avokadą galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip dvi savaites, tačiau visą – nesupjaustytą – vaisių. Jei nuspręsite naudoti tik pusę jo, palikite branduolį viduje.

Nepalankios oro sąlygos, brangstanti darbo jėga ir prasta situacija grandinėje nuo lauko iki vartotojo kitais metais ir toliau mažins daržovių plotus, įsitikinusi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė. Zofijos Cironkienės teigimu, kasmet šalyje mažėja auginamų cukinijų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, bulvių plotai. „Pavyzdžiui, cukinijų plotai mažėja, nes joms keliami aukšti reikalavimai – neperaugusios, mažutės, gražutės, švarutės.

Tiek daržovės, tiek vaisiai pasižymi stipria savybe – juose gausu antioksidantų, ypač polifenolių. Polifenoliai daržovėms suteikia spalvą, aromatą ir skonį. Nors šviesių ar bespalvių daržovių tikrai nereikia išbraukti iš savo mitybos sąrašo, nes jose gausu organizmui naudingų medžiagų, tačiau kuo ryškesnė daržovė, tuo daugiau joje polifenolių, kurie kartais net vadinami natūraliais vaistais. „Jie veikia kaip antioksidantai organizme.

Mandarinų aromatas namuose ar darbovietėje išduoda – artėja didžiosios šventės. Šiuos vaisius tautiečiai taip pamėgo, kad paskutiniais metų mėnesiais jų nuperkama tūkstančiai tonų. Ir mandarinais džiaugiasi ne tik smaližiai, bet ir mitybos specialistai, mat vaisius ne tik vitamino C bomba, bet ir tikras kovotojas su aukštu kraujospūdžiu, ir net raukšlėmis. Na, o virtuvės šefai ragina su mandarinu paeksperimentuoti – siūlo receptus su silke.

Yra daugiau nei 100 rūšių persimonų, tačiau dauguma jų skirstomos į dvi klases – tai gilės formos „Hachiya“ persimonai ir pomidoro formos „Fuyus“ persimonai. Jų skirtumas yra esminis. „Hachiya“ persimonai būtinai turi būti labai minkštos, kone drebučių konsistencijos, tik tuomet juos galima valgyti, ir tik tuomet jie būna labai skanūs, o „Fuyus“ persimonus reikėtų valgyti dar traškius. Kaip rinktis persimonus: Kad ir kokios rūšies jie bebūtų, reikėtų rinktis, gilių, sodrių spalvų vaisius.

Jei orams atšalus dar norite pasimėgauti lietuviškais vaisiais – suskubkite. Lietuvoje užaugintų obuolių ant prekystalių nelikti gali jau netrukus. Laukų ir pievų šiemet negailėjusi gamta suniokojo didžiąją dalį lietuviškų obuolių. Tuo metu kitų daržovių derlius toks gausus, kad į mūsiškius ūkininkus jau pradėjo kreiptis kaimynai. Lietuvos ūkininkų ir jų pasėlių šiųmetiniai orai neglostė. Pavasarį vos užderėjusius augalus kando šalnos, o atėjus vasarai plieskė kaitri saulė.

Klaipėdoje chromu užterštoje teritorijoje STOP juostomis mokyklų ūkvedžiai tveria stadionus ir vejas. Taip elgtis juos verčia sveikatos specialistų pateikti tyrimų rezultatai, kurie skelbia, kad visas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame stovi mokykla ir trys darželiai, užterštas chromu. Čia gyvenantys žmonės pasimetę – tiria savo vaikų kraują bei privačiuose sklypuose užaugintą derlių.

Chromu užterštame Klaipėdos mikrorajone ne vienerius metus privačiuose sklypuose žmonės augino vaisius ir daržoves. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad šio sunkiojo metalo koncentracija dirvožemyje leistinas ribas viršija 12 kartų. Todėl trečiadienį užauginti vaisiai ir daržovės surinkti ir išsiųsti į laboratorijas. Gyventojai tarsi ant adatų laukia atsakymų, ar labai pakenkė sveikatai, kuomet valgė savo derlių.

Dievų vaisius, kuris iš tiesų yra uoga. Po štai tokia mįsle slepiasi į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavę persimonai. Prekybininkai neslepia, jog jų tautiečiai per vasarą pasiilgsta ir nuperka šimtus tūkstančių kilogramų. Prieš rudenį ant prekystalių pasirodančią uogą kepures kelia ir dietologai. Persimonas – geriausias virškinimo ir širdies draugas. Rudeniui jau gerokai įsibėgėjus į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavo taip ilgai laukti persimonai.

Ruduo – moliūgų metas. Dietologai ragina rudenį šią daržovę valgyti bent tris kartus per savaitę. Pasak jų – naudingosios moliūgo savybės sunkiai suskaičiuojamos – jis kupinas vitaminų, skaidulų ir mineralų, o taip pat gerina nuotaiką ir valo organizmą. O štai virtuvės šefai išduoda – moliūgas tampa nepakeičiamu produktu net ir prabangiausiuose šalies restoranuose. Rudens karalius – moliūgas – jau užkariauja prekybos centrų ir turgų lentynas.

„Vėsiems rudens vakarams be go skanu pasigaminti troškinuką. Kaip visada, pastangų ne per daugiausiai, naudojame sezonines daržoves ir rezultatas – super duper“, – sako tinklaraštininkė Edita.

Vilkaviškyje siautė… daržovių vagys. Per vieną naktį apiplėšti keli sandėliukai. Ilgapirščiai paliko ramybėje vertingus daiktus, tačiau pavogė česnakų ir svogūnų pynes bei bulves. Iš vieno sandėliuko išnešė net 7 česnakų dėžutes – visą vilkaviškietės derlių. Vilkaviškietis Albinas pasakoja praėjusios nakties įvykius. Atsibudę ryte, žmonės sužinojo, kad apiplėšti net trys sandėliukai. „Į abudu. Bet čia nieko nerado.

Kulinarinė laida „La maistas“, rodoma sekmadienio rytais, TV3 televizijos žiūrovams jau tapo atradimu. Šį kartą laidos vedėjas Vitalijus Cololo kartu su dviem profesionaliais virtuvės šefais ir kviestine viešnia gamins patiekalus iš vištienos. Beje, jie ne tik gamins, tačiau ir pasidalins patarimais, kuo vertinga vištiena ir kodėl verta ją rinktis. Laidos tema – vištiena kitaip. V.Cololo įsitikinęs, kad vištieną valgo net ir tie, kurie nevalgo mėsos.

Kauniečiai derlių užsiaugina ne kur nors užmiestyje, o čia pat, daugiabučių apsuptyje. Beveik pusšimtis žmonių Šilainiuose puoselėja bendruomeninį sodą, kuriame sirpsta uogos, noksta obuoliai ir auga įvairiausios daržovės. O gyventojai ne tik derliumi džiaugiasi, bet ir susitikimus rengia, ir vakaroja drauge. „Čia sodinsiu avietes, vietoj šitų kvietkelių nelabai gražių, išretinau medelius, kad saulės būtų. Čia šitie ne pirmi metai, tai jau žinau, kada Prinoksta paprika.

Svogūnų, česnakų, burokėlių ar kopūstų valgytojai, pirkdami šias daržoves, pinigines turi praverti plačiau. Ekspertai sako, kad, palyginti su pernai, dėl itin prastos vasaros šios daržovės pabrango 40 procentų. Tiesa, brangesnės ir bulvės, nors jų derlius, kaip sako ūkininkai, šiemet kur kas geresnis. Tad kodėl su visu derliumi brangsta ir jos? Premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenanti ir ten pat daržoves užauginsi bei Lazdynų turgelyje parduodanti Elena sako, kad česnakai šiemet mažesni.

Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti ant tvorų ar pakelėse išdėliotas daržo ir sodo gėrybes, kuriomis tiesiog kviečiama vaišintis. Daržovės ir vaisiai čia dalijami už dyką. Šiemet itin aktyviai tokią dalijimosi idėją palaiko kauniečiai, mieste gėrybes kabindami ant tvorų, o rajone išdėliodami pakelėse. Šančiškė Elena atskuba su pilnais maišeliais obuolių ir juos sukabina ant kiemą juosiančios tvoros. „Kartais jų būna labai daug, Išmesti gaila, gražiai sukabinsiu“, – sako pašnekovė.

Vasara su mumis jau atsisveikino, tačiau rudenį vis dar galime džiaugtis gausiu vasaros saulėje sunokusių šviežių daržovių derliumi. Ir nors orai palaipsniui vėsta, tačiau daržovių gaminimo pasirinkimai tik didėja. Šiuo metų laiku rudens daržo kraitės gėrybės kasdienius patiekalus gali paversti tikrais gurmaniškais šedevrais ir vitaminų lobynais. Prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pataria, ką gaminti su užderėjusiomis gėrybėmis, kad nieko netektų išmesti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad vėstant orams bei mažėjant maisto atsargoms gamtoje, graužikai ieško šiltesnio būsto ir braunasi į namus, butus, sodus, sodybas. Pelės ir žiurkės platina įvairias ligas, todėl labai svarbu jas naikinti, tinkamai prižiūrėti pastatus ir aplinką.

Geltoni bananai, raudoni pomidorai, žalios spalvos obuoliai ar tamsiai violetinės vynuogės – vaisių ir daržovių spalvų gamos tiesiog užburia. Kodėl gamta suteikė tokias spalvas ir ką jos reiškia? Ar vienas daržoves naudingiau valgyti negu kitas? Jei taip – tai kada. Apžvelkime pagrindines savybes, kurias suteikia vienokia ar kitokia vaisiaus ar daržovės spalva.

Rokiškėnės Alionkos Alešiūnienės darže užaugo rekordinis pomidoras, kurio svoris  – 1 kg 241 g. A. Alešiūnienės šiltnamiuose įvairiomis spalvomis noksta net 39 rūšių pomidorai. Pašnekovė juokauja, kad namiškiai dėl šio pomėgio ją švelniai „ligone“ praminė. Rokiškėnė labiausiai džiaugiasi daugiau nei kilogramą sveriančiu „First mate“ rūšies pomidoru. „Siunčiuosi pomidorų sėklas iš Lietuvos augintojų, taip pat iš užsienio. Visos gėrybės – savo reikmėms.

„Dabar toks metas, kai gėrybių pilni sodai bei daržai. Tik laiko ir noro reikia surasti prisigaminti visko žiemai. Aš, kaip ir kitos šeimininkės, vis kaupiu atsargas žiemai. Šis receptas ganėtinai populiarus, ir kiekviena šeimininkė daro jį savaip, priklausomai nuo to, kokias daržoves šeima mėgsta ar turi tuo metu. Aš šį kartą pateikiu, kaip darome mūsų šeimoje ir koks receptas yra labai pamiltas“, – sako recepto autorė.

Šiais metais vasara visus lepino gerais orais ir dideliais karščiais. Bet ar tokie orai palankūs daržovių augintojams? Kaip tai paveikė derlių ir verslą, dalinasi daržovių augintoja iš Šventybrasčio Inga Ivanova. Ne kiekvienam Inga kartu su vyru šiuo metu augina tik šiltnaminius agurkus ir pomidorus, kuriuos parduoda turguje arba Kauno mieste. Auginamų agurkų plotas užima šešis arus turimos žemės.

Jeigu po savaitgalio turite šviežių daržovių, pats metas pasirūpinti jų atsargomis žiemai. Tai padaryti gana paprasta, tereikia žinoti, kaip tiksliai sudėti daržoves, kad šių mišinys džiugintų ištisus metus. Tai legendinis mišinys, kurį mėgsta visos šeimininkės, jį itin patogu naudoti ištisus metus sriuboms, troškiniams, garnyrui. Aromatas ir skonis džiugins namiškius.  Jums reikės:  kilogramo svogūnų, kilogramo morkų, kilogramų paprikų, kilogramų pomidorų, žalumynų.

Prasidėjus daržovių konservavimo ir sulčių spaudimo sezonui, specialistai įspėja – rauginti, marinuoti ir vaisių sultis laikyti žiemai tinkama tik stiklinė tara. Plastiko buteliai, tokie kaip nuo mineralinio vandens, netiks nei kompotui, nei sultims. Esą juose kaupiasi nuodingos medžiagos, ilgainiui galinčios sukelti ligas.

Per metus labiausiai brangusi daržovė – svogūnas, kurio kilogramo kaina parduotuvėse šoktelėjo net 166 proc. Taip pat, lyginant šią ir praėjusią liepą, itin brango burokėliai, bulvės bei kopūstai. Daržovių augintojai tokį kainų pokytį priskiria ne tik prekybininkų antkainiams, bet ir itin sausiems orams. Kilogramas importuotų naujo derliaus nesupakuotų svogūnų parduotuvėse per metus pabrango beveik 166 proc.

Mitybos žinovai pastebi, kad į mūsų šaldymo kameras įsisuka nauja mada – prasidėjus sezonui, žmonės žiemai šaldo jau ne tik uogas ir grybus, bet ir kopūstus, burokėlius, agurkus, net ir svogūnų laiškus. Dažnas tai daro daržoves tiesiog susukęs į maišelį. Specialistai sako, kad šaldyti galima viską, bet tik tam specialiai skirtuose induose. Kitaip ilgainiui iš šaldyti netinkamų maišelių ar indų produktai gali prisisotinti mums kenksmingų medžiagų. Močiutė Aldona raško rūgštynių lapus.

Šiemet žemdirbius kamavusi sausra, tikėtina, brangins daržoves, kurių derlius bus kuklesnis nei įprastai. Nors kainas diktuoja tendencijos visoje Europoje, augintojai pastebi, kad derlius ir kitose šalyse šiemet nedžiugina. Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė prognozuoja, jog daržovės gali brangti, tačiau sako, kad aiškiau bus rudenį. „Kadangi derlius mažesnis, gali būti ir brangesnės daržovės. Čia dar irgi reikia pasižiūrėti, kokia bus Europos Sąjungos rinka.

Žalieji kokteiliai ypač pamėgti propaguojančių sveiką gyvenseną, tačiau į šiuos, gardžius ir gausiomis maistingųjų medžiagų atsargomis pasižyminčius kokteilius atkreipia dėmesį ir vis daugiau tų, kurie rytais nori pasisemti energijos iš šios vitaminų bombos. Žalieji kokteiliai gali būti lengvai pagaminti iš vos kelių ingredientų, į jų sudėtį dažniausiai įeina vanduo, uogos ir žalesai. Pasigaminti kokteilį bus dar paprasčiau, jei bent dalį žalesų ar uogų užsiauginsite tiesiog savo sode.

Dažnas, išvydęs piktžoles savo sode, stengiasi jas kuo greičiau pašalinti. Tačiau pradžioje neskubėkite, o užmeskite akį į šių žolių įvairovę, kuri padės apie sodą gauti nemažai naudingos informacijos. Jei sode auga daug vaistinių ramunių, juodųjų kiauliauogių ar baltųjų balandų, dirvožemyje trūksta azoto. Gailiosios dilgėlės mėgsta perpuvusį mėšlą, o jei dar dirvožemyje gausu fosforo ir drėgna, jų sąžalynus sunku išnaikinti net herbicidais.

Šalies parduotuvėse, prekyvietėse ir turgavietėse jau patikrinta apie 14 t įvairių sezoninių daržovių, uogų ir vaisių. Įvertinta jų sauga ir kokybė – tam ištirta per 100 įvairių mėginių. Daug dėmesio skirta kilmės šalies nurodymui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nurodo, kad lyginant su ankstesniais metais, šiemet nustatyta mažiau pažeidimų ar vartotojų klaidinimo atvejų. Pasak VMVT Maisto skyriaus vyr.

Šiais metais palankios sąlygos augalų ligoms plisti. Daug daržininkų skundžiasi dėl pomidorų ligų, todėl keletas patarimų norintiesiems pasidaryti dilgėlių antpilo. Dilgėlių kotus ir lapus, kol dar nepasirodė sėklos, susmulkinkite ir sudėkite į plastikinį indą (žalioji masė turi užpildyti daugiau nei pusę jo). Metalinio kibiro geriau nenaudokite, nes dilgėlės gali pradėti reaguoti su metalu, ir daugybė naudingų elementų tiesiog suirs.

Apsipirkti einantys tautiečiai tampa vis labiau išrankesni ir priekabūs. Netobulos išvaizdos ir formos daržovėms bei vaisiams jų krepšeliuose nebeliko vietos. Nors dalį kreivų ar sumuštų daržovių prekybininkai atiduoda labdarai, dažnai neprekinės išvaizdos produktai atsiduria ir atliekų krūvoje. Prieš kelis dešimtmečius apie tokį didelį prekių pasirinkimą šalies parduotuvėse, kokį turime šiandien, buvo galima tik pasvajoti. Visgi apetitas kyla bevalgant ir tautiečiai tampa vis labiau išrankūs.

Tarptautiniai tyrimai ir vėl nepalankūs lietuviams. Tautiečiai ne tik daugiausia alkoholio suvartojantys ir dažniausiai nuo širdies bei kraujagyslių ligų mirštantys visoje Europoje, bet ir mažiausiai daržovių suvalgantys žemyno gyventojai. Europos statistikos departamento duomenimis, kasdien daržoves vartoja mažiau nei pusę lietuvių. Visgi šalies mitybos specialistai vilčių nelaidoja.

Šio laikotarpio aktualija – šiltnamyje augančių pomidorų, agurkų, paprikų priežiūra. Pasak „Agrochema“  įmonėje dirbančio agronomo Andrej Lenarto, reikia nuoalt stebėti šiltnamyje augančias daržoves ir laiku nustatyti prasidedančias problemas. „Apžiūrinėjant pomidorus pamačiau, kad vieno augalo lapo kraštai pradėjo šiek tiek ruduoti. Tai čia pirmieji požymiai, kad yra tam tikrų maisto medžiagų trūkumas. Greičiausiai tai atsiranda dėl kalio trūkumo.

Dažna namų šeimininkė, pjaustydama svogūnus, ima ašaroti. Galima šypsotis ir sakyti, kad labai gaila pjaustomos daržovės, tačiau realybė yra visiškai kitokia.  Pjaustydamos svogūną dažnai pykstame dėl akių, kurias ima graužti, o ką jau kalbėti apie makiažą, kuris ima varvėti.  Vis tik yra būdų, galinčių padėti kovoti su su ašaras sukeliančiais svogūnais.  Pabandykite būdą, kurį vadina itin pasiteisinančiu ir veiksmingu.

Yra nemažai daržovių, kurias galima auginti įdėjus minimaliai pastangų, netgi tinkamai neparuošus žemės. Kokie tai augalai? Žirniai Žirniai visiškai nereiklūs, jų sėklos ilgai išlieka gyvybingos. Šie augalai sėjami tiesiai į dirvą gegužės pradžioje ar viduryje, pasirinkus bet kokį laisvą daržo kampelį. Žirniai gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje, jie nėra išrankūs dirvai ir bet kokiu atveju duos gerą derlių.

Su ridikėliais neteks daug vargti: tereikia sukasti dirvą, ją patręšti (kvadratiniam metrui žemės – 40–60 gramų nitrofoskos), tada suformuoti lygią lysvę ir jau po savaitės galima sėti. Sėklas paprasčiausiai berkite ant dirvos taip, kad jos pasklistų kuo tolygiau, o tada grėbliu užberkite žemėmis. Geriausia, jei sėklos atsidurs centimetro gylyje. Menka bėda, jei nesugebėsite visko atlikti itin preciziškai – ridikėliai tikrai linkę daug ką atleisti.

Nupūskite dulkes nuo iškylų krepšio, pripildykite jį namuose ruoštų skanėstų ir traukite pietų į gamtą! Gurmaniškais receptais jau pasirūpinta, tad jums belieka pasikviesti draugiją ir rasti jaukų kampelį savo pavasario puotai. Gal net čia pat, namų terasoje, pavėsinėje ar miesto parke.

Valgymo lauke sezonas atidarytas! Šios dienos meniu – citrinomis kvepiančios agurkų salotos su krapais ir sezamais. Kaip išsirinkti daržoves? Visi receptai prasideda nuo ingredientų sąrašo, tačiau šioms salotoms pagaminti jų reikės nedaug, todėl rekomenduojame visą dėmesį skirti produktų kokybei. Pavyzdžiui, ar žinote, kaip turguje ar parduotuvėje išsirinkti pačius skaniausius agurkus? Štai kelios savybės, į kurias verta atkreipti dėmesį. 1. Spalva.

Kol šiltnamiuose vis dar laukiate pirmojo derliaus, paskubėkite svogūnų laiškų užsiauginti namuose, ant savo palangės. Tai padaryti labai paprasta, o rezultatas maloniai džiugins.  Įpilkite vandens į plastikinę dėžutę, į ją įdėkite kiaušinių dėžutę.  Į kiekvieną kiaušinio dėklo skyrelį dėkite svogūnų galvutes. Derliumi galėsite džiaugtis jau artimiausiu metu, pirmąją savaitę.

Per metus sveriamų svogūnų kainos parduotuvėse kilo net 186 procentais, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys. Vieno kilogramų svogūnų kaina pernai siekė 23 centus, o šiemet tokiu pat metu – jau 66 centus. Tokia kaina fiksuojama Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė kainų šuolį aiškina itin prastu derliumi vasarą, kai ūkius kamavo sausra. „Pernai buvo prastas derlius ir augintojai anksčiau baigė svogūnus.

Laisvą dieną trokštate aplinkinius palepinti gardžiais griliaus kepiniais? Tuomet išbandykite šį kebabų receptą, kuris tikrai sužavės visą giminę.  Kebabų paruošimo eiga  Vištienos marinavimui: 1 vidutinio dydžio svogūno; 3-4 česnako skiltelių; 150 g. graikiško jogurto; 1 v.š. kečupo; 2 v.š. citrinos sulčių; 1 v.š. alyvuogių aliejaus; 1/2 a.š. rūkytos paprikos miltelių (arba salžiosios raudonosios paprikos); žiupsnelio cinamono (nebūtina); saujos šviežių smulkintų petražolių, kalendros...

Koks gi daržas be nuosavų agurkų? Kaip juos sodinti, kuo tręšti ir kaip laistyti. Kaip sėti agurkus ir auginti sodinukus Šildomame šiltnamyje agurkus sėti galima kovo-balandžio mėnesiais. Tam rekomenduojama naudoti specialų substratą, kurį galima įsigyti sodininkams skirtose parduotuvėse. Jame yra visos būtinos medžiagos, kad sėkmingai sudygtų sėklos, jame nėra kenkėjų ir piktžolių sėklų. Agurkus geriausia iškart sodinti į vazonėlį.